Civilinė byla Nr. e2YT-31529-955/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15699-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.5.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

nustatė:

pareiškėjas M. T. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, jog V. P. S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės A. B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas yra V.P. S. T.ir A. B. T. sūnus. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo tėvui, jis kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad pareiškėjo tėvas nebuvo priėmęs palikimo po savo sutuoktinės, pareiškėjo motinos A. B. T. mirties.

Pareiškėjas nurodo, kad jo tėvas V. P. S. T. gyveno kartu su pareiškėjo mama A. B. T. iki pat jos mirties bei po jos mirties gyveno tame pačiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Po sutuoktinės A. B. T. mirties, būtent jis – V. P. S. T. ėmė prižiūrėti ir rūpintis butu, mokėjo visus komunalinius mokesčius (už vandenį, dujas, šiukšlių išvežimą, elektrą ir kt.), jį tvarkė, t. y. jis po savo sutuoktinės mirties nekilnojamąjį turtą nuosekliai valdė kaip savo. Neturėdamas pakankamai teisinių žinių, po sutuoktinės mirties per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą ar teismą (dėl apyrašo sudarymo) pareiškėjo tėvas nesikreipė. Pareiškėjas pažymėjo, jog VĮ Registrų centro duomenimis nekilnojamas turtas - butas, (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas V. P. S. T. vardu, todėl pareiškėjo tėvas manė, kad jis vienas yra nekilnojamojo turto savininkas.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodoma, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. B. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. B. T. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. P. S. T. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2024 m. lapkričio 28 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Teismas

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas M. T. yra A. B. T., mirusios (duomenys neskelbtini), ir V. P. S. T., mirusio (duomenys neskelbtini) sūnus. Nustatyta, kad gyvendami santuokoje, tai yra 1992-01-21 Pirkimo - pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. 1-1374, pagrindu sutuoktiniai bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise įgijo Butą/ Patalpą - Butą(duomenys neskelbtini) Nors butas registruotas V. P. S. T. vardu, tačiau buvo įgytas santuokoje, todėl laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Testamentų registro išrašai patvirtina, kad nėra įregistruotų A. B. T. palikimo priėmimo faktų, o po V. P. S. T. mirties palikimą priėmė pareiškėjas M. T..  

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Kaip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, sprendžiant, ar asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, būtina nustatyti, ar buvo atlikti aktyvūs veiksmai, patvirtinantys, jog asmuo siekė valdyti paveldėtą turtą kaip šio savininkas. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.).

Byloje nustatyta, jog po sutuoktinės mirties V. P. S. T. priėmė A. B. T. palikimą, jį prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savu. Pareiškėjo tėvas iki mirties gyveno jiems su sutuoktine priklausiusiame bute, mokėjo už jį mokesčius, rūpinosi remontu, taip pat priėmė ir asmeninius mirusios sutuoktinės daiktus.  

Taigi, ištyrus byloje pateiktus pareiškėjo rašytinius paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai ir šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad V.P. S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės A. B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

            Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje nepatirtos, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po jo sutuoktinės A. B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                                 Kristina Imbrasienė