Civilinė byla Nr. e2-10639-559/2019

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00500-2019-0                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 4 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė,

sekretoriaujant Astai Zujevienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei I. V.,

atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovėms E. S., K. R.,

trečiojo asmens - AB AAS“Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo - atstovui E. M.,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui S. N., atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos vandenys“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovėms Jonavos rajono savivaldybei ir Uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos vandenys“, ADB „Gjensidige“ dėl turtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – S. N..

Teismas 

n u s t a t ė :

Ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimus palaiko, prašo solidariai iš atsakovių ieškovės naudai priteisti 154,86 Eur turtinės žalos atlyginimo, iš Jonavos rajono savivaldybės - 26,68 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš Uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos vandenys“ (toliau - UAB „Jonavos vandenys“) - 26,07 Eur kompensacinių palūkanų ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2016 m. kovo 21 d. transporto priemonė Volvo S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Žemaitės g. ties namu Nr. 16, Jonavoje, įvažiavo į atvirą kanalizacijos šulinį. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas nepastebėjo kelyje esančio praviro šulinio ir negalėjo jo apvažiuoti. Policijos pareigūnai nustatė, kad buvo apgadintas galinis dešinės pusės ratlankis ir padanga. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta. Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiūros metu nustatyta, kad per eismo įvykį sugadintas galinis dešinės pusės ratlankis ir padanga, reikalinga važiuoklės patikra. Ieškovė pagal remonto sąmatą apskaičiavo, kad automobilio remonto išlaidos sudaro 212,78 Eur ir išmokėjo 154,86 Eur draudimo išmoką (212,78 Eur nuostolio suma – 57,92 Eur besąlyginė išskaita). Jonavoje esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo Jonavos rajono savivaldybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolę susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimui. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė I. V. papildomai paaiškino, kad eismo įvykio metu policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatė bei fiksavo aplinkybę, kad kelio važiuojamojoje dalyje buvo kelio kanalizacijos šulinys ir vairuotojas negalėjo jo apvažiuoti. Ieškovė pati vykdė transporto priemonės apžiūrą ir buvo nustatyta padaryta žala ir išmokėta draudimo išmoka. Reikalavimas reiškiamas dvejiems atsakovams - savivaldybei kaip kelio savininkei, kuri turi pareigą prižiūrėti kelio dangą ir imtis priemonių, kad eismas būtų saugus, bei UAB „Jonavos vandenys“, kuriai pavesta vandens ir nuotekų tvarkymo funkcija, t. y. yra konkretaus kanalizacijos šulinio valdytoja, kuri nebuvo pakankamai rūpestinga prižiūrint jai pavestus įrenginius.

Atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija su ieškinio reikalavimu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Savo atsiliepime atsakovė nurodė, kad Jonavos rajono savivaldybė neginčija fakto, jog ji yra Žemaitės gatvės, Jonavoje savininkė, tačiau šiuo atveju ji negali būti laikoma atsakinga už dėl neuždengto kanalizacijos šulinio kilusią žalą. Žala atsirado automobiliui užvažiavus ant neuždengto šulinio, o duomenų, kad žala atsirado ar padidėjo dėl netinkamos kelio priežiūros nėra. Kelių priežiūros tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, 16 punkte nurodyta, kad statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai). Kadangi keliuose esančius įrenginius ir inžinerinius tinklus, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme (toliau – Kelių įstatymas) ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nepriskirtus kelio sudedamosioms dalims, prižiūri jų savininkai (valdytojai), todėl jie atsako už savo žinioje esančių įrenginių ir inžinerinių tinklų padarytą žalą kitiems asmenims, taip pat ir eismo dalyviams, kai tie įrenginiai, inžineriniai tinklai patenka į eismui naudojamo kelio ruožą pagal CK 6.266 straipsnį. Jonavos rajono savivaldybė, kaip kelio savininkė, žalos atsiradimo metu nebuvo atsakinga už šulinio, esančio kelio juostoje, tačiau nesančio kelio dalimi Kelių įstatymo prasme, priežiūrą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktu UAB „Jonavos vandenys“ yra paskirtas savivaldybės viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju bei pavesta viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad šulinys buvo netvarkingas, jo netvarkingumo mastą, kelių nepriežiūrą. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad tarp atsakovės veiksmų bei atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, t. y. nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog žala automobiliui Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado būtent dėl Jonavos rajono savivaldybės neteisėtų veiksmų. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo neturėjo galimybės pastebėti kliūties kelyje bei sustoti, ar sulėtinti transporto priemonės iki saugaus greičio, ar kitu būdu išvengti kelyje susidariusios kliūties. Neatsargiai vairuodamas, automobilio vairuotojas pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius eismo dalyvių elgesio kelyje principus, tai yra „eismo dalyvių elgesys grindžiamas tarpusavio pagarba ir atsargumu“. Užfiksuoti ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į neuždengtą kanalizacijos šulinį. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo neuždengtas šulinys, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado dėl įvažiavimo į ginčo šulinį. Tokių duomenų pateikta nėra. 

Atsakovės atstovė E. S. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad savivaldybė negali būti atsakinga už žalą padarytą dėl neuždaryto kanalizacijos šulinio. Tokiu atveju atsakomybė turėtų kilti UAB „Jonavos vandenys“, nes žala kilo ne dėl to, kad netinkamai prižiūrimas kelias, o dėl neprižiūrėto įrenginio. Pati savivaldybė savarankiškai negali atlikti visų įrenginių priežiūros, todėl įstatymas ir leidžia šias funkcijas vykdyti pavesti tretiesiems asmenims.

Atsakovas UAB „Jonavos vandenys“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad UAB „Jonavos vandenys“ įmonės vykdomą veiklą yra apsidraudusi bendrosios civilinės atsakomybės draudimu. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas sudarytas 2016m. kovo 3 d. su draudimo bendrove AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialu (draudimo numeris VL205523). Ieškovas buvo informuotas, jog dėl draudiminio įvykio ir išmokos išieškojimo jis gali kreiptis į draudimo bendrovę AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą.

2016 m. lapkričio 16 d. ADB „Gjensidige“ raštu Nr. (06)-10.1/1378 informavo ieškovą, jog vadovaujantis žalos byloje esančiais duomenimis ir dokumentais, nenustatyta UAB „Jonavos vandenys“ civilinė atsakomybė ir priimtas sprendimas nutraukti žalos bylos administravimą ir nemokėti draudimo išmokos, taip pat paaiškino, jog žalos bylos administravimo metu AB „Lietuvos draudimas“ buvo išsiųsti paklausimai dėl papildomų dokumentų pateikimo į kuriuos atsakymų ADB „Gjensidige“ negavo. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad šulinys buvo netvarkingas, jo netvarkingumo mastą, kelių nepriežiūrą. Byloje apskritai nėra pateiktų kanalizacijos šulinio nuotraukų. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad tarp atsakovės UAB „Jonavos vandenys“ veiksmų bei atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, t. y. nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog žala automobiliui Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado būtent dėl UAB „Jonavos vandenys“ neteisėtų veiksmų. Pats trečiasis asmuo 2016m. kovo 22 d. prašyme nurodo „važiavau Jonavos m. Žemaitės gatve, pamačiau visiškai atidengtą kanalizacijos šulinį, dangtis gulėjo šalia....“. Todėl manytina, kad trečiasis asmuo turėjo galimybę eismo įvykio išvengti, tačiau dėl savo veiksmų to nepadarė. Neatsargiai vairuodamas, automobilio vairuotojas pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius eismo dalyvių elgesio kelyje principus, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 200 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 4, 9, 19, 133, 134 punktų reikalavimus. Tarp Atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, t. y. nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog žala atsirado dėl UAB „Jonavos vandenys“ neteisėtų veiksmų. 

Atsakovo UAB „Jonavos vandenys“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo S. N. teismo posėdyje paaiškino, kad jis vyko iš darbo vakare (tikslaus laiko nežino, apie 20-23 val.) nuo parduotuvės „Norfa“ link Juodmenos ir vairavo jam priklausantį automobilį Volvo. Šulinys buvo nuokalnėje už dabartinės „Lidl“ parduotuvės. Važiavo apie 50 km/h greičiu antra juosta. Paskutiniu momentu jis pastebėjo kliūtį, pradėjo apvažinėti, bet dešiniu galiniu ratu jis įvažiavo į kanalizacijos šulinį. Sprogo padanga, tuputį pavažiavęs sustojo. Dangtis gulėjo šalia šulinio apie 0,5-1 m. Gatvės apšvietimas buvo silpnas. Jis paskambino policijai ir laukė. Pastatęs avarinį ženklą, jis laukė policijos ilgai, o po pusvalandžio per perėją ėjo du jaunuoliai, kurie paėmė dangtį ir uždengė šulinį, kad kas nors kitas neįvažiuotų. Lygiame kelyje padanga negalėjo sprogti. Oro sąlygos buvo normalios, kritulių nebuvo. Toje vietoje jokie remonto darbai nebuvo atliekami, jis nepastebėjo.  

Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige su ieškinio reikalavimu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Savo atsiliepime trečiasis asmuo nurodė, kad 2016 m. kovo 3 d. tarp UAB „Jonavos vandenys“ ir ADB „Gjensidige“ buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. VL 205523, kuria buvo apdrausta UAB „Jonavos vandenys“ civilinė atsakomybė. Ieškinio reikalavimai kildinami iš 2016 m. kovo 21 d. įvykio, kurio metu transporto priemonė Volvo S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Žemaitės g. ties namų Nr. 16, Jonavoje įvažiavo į atvirą kanalizacijos šulinį. Ieškovui pripažinus įvykį draudžiamuoju, S. N. buvo išmokėta 154,86 Eur draudimo išmoka. 2016 m. gegužės 30 d. ir 2017 m. liepos 17 d. ieškovas pateikė ADB „Gjensidige“, kaip bendrosios civilinės atsakomybės draudikui, pretenziją dėl 154,86 Eur išmokos grąžinimo. Atlikus įvykio tyrimą ADB „Gjensidige“ atsisakė mokėti draudimo išmoką, kadangi buvo nustatyta, kad nagrinėjamu atveju, nenustatytos visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, nesurinkta pakankamai įrodymų, bei įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju. ADB „Gjensidige“ gavęs ir įvertinęs ieškovo pateiktus dokumentus, vadovaudamasis su UAB „Jonavos vandenys“ sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, bei Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 712, kurių pagrindu buvo sudaryta minėta sutartis, nuostatomis, nustatė, jog draudimo išmoka dėl įvykio metu atsiradusios/patirtos žalos negali būti mokama, nes 2016 m. kovo 3 d. įvykis neatitinka draudžiamajam įvykiui pripažinti būtinu kriterijų visumos. Su UAB „Jonavos vandenys“ sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi (draudimo liudijimas Nr. VL 205523) buvo apdrausti UAB „Jonavos vandenys“ turtiniai interesai, susiję su civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, kilusią dėl UAB „Jonavos vandenys“ vykdomos veiklos, į kurią patenka gatvėje esančių šulinių priežiūra. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nurodyta, kad UAB „Jonavos vandenys“ pateikė tyrimą atlikusiai institucijai oficialų atsakymą, kad nuo 2016 m. pradžios iki įvykio dienos Žemaitės gatvėje jokių darbų, dėl kurių galėjo būti nuimtas šulinio dangtis, nevykdė. Taip pat iš duomenų/dokumentų nėra galimybės vienareikšmiškai nustatyti, kad apskritai įvykio vietoje esantis šulinys įvykio momentu buvo atviras, su nuimtu dangčiu. Iš nutarime esančių duomenų akivaizdu, jog atvykus policijos pareigūnams, šulinys buvo uždarytas, su dangčiu, įvykio liudininkų nenustatyta, kitų nukentėjusiųjų ar patyrusių žalos nebuvo. Įvykio aplinkybės žinomos tik iš transporto priemonės Volvo S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo paaiškinimų. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes bei turimus ir papildomai gautus duomenis/dokumentus, ADB „Gjensidige“ padarė išvadą, jog UAB „Jonavos vandenys“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), kurie galėtų sąlygoti žalos atsiradimą ar civilinės atsakomybės kilimą. Taip pat yra neįrodytos ir kitos civilinės atsakomybės kilimui būtinos sąlygos -priežastinis ryšys tarp UAB „Jonavos vandenys“ vykdytos gatvių šulinių priežiūros ir žalos atsiradimo. Šiuo konkrečiu atveju, nėra galimybės nustatyti, kas tiksliai nulėmė žalos atsiradimą minėtai transporto priemonei, tačiau byloje yra pakankamai duomenų/dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „Jonavos vandenys“ neatliko jokių veiksmų, galėjusių sąlygoti įvykio kilimą/žalos atsiradimą, todėl UAB „Jonavos vandenys“ veiksmai (neveikimas) nėra/negali būti priežastiniame ryšyje su AB „Lietuvos draudimas“ kilusia žala. Nagrinėjamoje žalos byloje nebuvo gauti duomenys/dokumentai, įrodantys, kad UAB „Jonavos vandenys“ ir darbuotojai netinkamai vykdė veiklą (gatvių šulinių priežiūrą), kad būtent dėl UAB „Jonavos vandenys“ ir darbuotojų neteisėtų/netinkamų veiksmų (neveikimo) AB „Lietuvos draudimas“ patyrė žalos (nustatyta, kad UAB „Jonavos vandenys“ nuo 2016 m. pradžios iki įvykio dienos Žemaitės gatvėje jokių darbų, dėl kurių galėjo būti nuimtas šulinio dangtis, nevykdė). Dėl AB „Lietuvos draudimas“ pareikštoje pretenzijoje Nr. R0001720629 nurodytos atsiradusios žalos UAB „Jonavos vandenys“ civilinė atsakomybė nekyla, t.y. nenustatytos ir neįrodytos visos UAB „Jonavos vandenys“ civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ADB „Gjensidige“ neturi pagrindo minėtą įvykį pripažinti draudžiamuoju. 

Trečiojo asmens atstovas E. M. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ieškovas pateikė jiems 2016 m. gegužės 30 d. pretenziją dėl išmokos. Buvo renkama medžiaga dėl šio įvykio ir išanalizavus surinktą medžiagą 2016 m. kovo 3 d. įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju, AB „Lietuvos draudimas nepateikė jiems papildomos medžiagos, taip pat gautoje medžiagoje S. N. paaiškinimo, kur jis nurodė, kad važiuodamas pamatė atidengtą dangtį, ir tarnybinio pranešimo, surašyto policijos darbuotojo, kur nurodyta, kad vairuotojas nepastebėjo atidengto šulinio. UAB „Jonavos vandenys“ darbuotojai nebuvo iškviesti į įvykio vietą. 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Bylos šalių, trečiojo asmens paaiškinimų, byloje pateiktų dokumentų duomenimis nustatyta, kad 2016 m. kovo 21 d. trečiojo asmens S. N. vairuojama transporto priemonė Volvo S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Žemaitės gatvėje ties namu Nr. 16, važiuojant antra kelio juosta, įvažiavo į atvirą kanalizacijos šulinį, kurio dangtis gulėjo šalia. S. N. paaiškinimu nustatyta, kad jis, pavažiavęs toliau, sustojo, pastatė avarinį kelio ženklą, po to paskambino į policiją ir laukė. Iki policijos pareigūnų atvykimo, pro šalį ėję du praeiviai paėmė nukeltą šulinio dangtį ir uždengė juo šulinį. Atvykę į vietą Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai rado apgadintą transporto priemonę (apgadintas galinis dešinės pusės ratlankis su padanga). Iš vairuotojo paaiškinimų pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas nepastebėjo kelyje esančio praviro šulinio ir įvažiavęs į jį apgadino savo transporto priemonę (201 m. kovo 21 d. vyriausiojo patrulio J. B. tarnybinis pranešimas). Kauno apskrities VPK Jonavos rajono 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 61NT-72415854-16 administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nes nuo teisės pažeidimo dienos praėjo 6 mėnesiai, tačiau tyrimo eigoje įvykio liudininkai nenustatyti, administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašytas.

Įvykio metu apgadinta transporto priemonė Volvo S80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo drausta transporto priemonių draudimu (Kasko; draudimo liudijimas LD Nr. 104094663). S. N. 2016 m. kovo 22 d. pateikė ieškovei prašymą išmokėti draudimo išmoką. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, todėl ieškovė (draudikas), remdamasi 2016 m. kovo 29 d. Transporto žalų skyriaus pateikta žalos sąmata Nr. 1694886 ir 2016 m. kovo 22 d. Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, išmokėjo 2016 m. kovo 30 d. nukentėjusiam asmeniui 154,86 Eur dydžio draudimo išmoką (mokėjimo nurodymas Nr. 10476452), kurią subrogacijos tvarka prašo priteisti solidariai iš atsakovių. Žalos dydžio bylos šalys neginčija.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Vadovaujantis aukščiau nurodytu CK 6.271 straipsniu, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, nustatytina, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija su reikalavimu jos atžvilgiu nesutinka ir nurodo, kad Jonavos rajono savivaldybė, kaip kelio savininkė, žalos atsiradimo metu nebuvo atsakinga už šulinio, esančio kelio juostoje, tačiau nesančio kelio dalimi Kelių įstatymo prasme, priežiūrą.

Žalos atsiradimo metu galiojusios redakcijos Kelių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nustatė, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Kelių įstatymo 2 straipsnio 12 dalis nustatė, kad kelio statinys – tai kelio elementas, turintis laikančiąsias konstrukcijas (tiltas, viadukas, estakada, tunelis, pralaida, triukšmo užtvara ir kita). Kelių įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nustatė, kad kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. Kelių įstatymo 2 straipsnio 11 dalis nustatė, kad kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, jų padaliniai, kuriems kelias priklauso nuosavybės teise, o Kelių įstatymo 15 straipsnis nustatė, kad kelių priežiūros tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Kelių įstatymas, 2014 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. XII-899 redakcija).

Žalos atsiradimo metu galiojusios redakcijos Kelių priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (toliau – ir Tvarka), numatė: kelio (gatvės) naudojimo priežiūra – viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar kelio techninė priežiūra atitinka įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat norminatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus; kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką; kelio (gatvės) techninė priežiūra – kelio savininko (valdytojo) organizuojama kontrolė, užtikrinanti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) nustatytų svarbiausių kelio, kaip statinio, reikalavimų laikymąsi per visą kelio naudojimo trukmę (Tvarkos 2 p.); savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą (Tvarkos 6 p.); kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo (Tvarkos 12 p.): taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Tvarkos 12.1. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas (Tvarkos 12.2. p.); kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui. Neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui (Tvarkos 12.2. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (gatves) prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo (Tvarkos 13. p.): organizuoti kelių priežiūrą žiemos metu, valyti sniegą nuo kelių (Tvarkos 13.1. p.); naudoti slidumą mažinančias priemones kelių apledėjimo, tepalų išpylimo ir kitais važiuojamosios dalies užteršimo bei slidumo didėjimo atvejais (Tvarkos 13.2. p.); organizuoti kelių ir jų statinių apsaugą polaidžio metu (Tvarkos 13.3. p.); nustatyti keliuose avaringas vietas, analizuoti dėl kelių būklės įvykusių eismo įvykių priežastis, planuoti ir įgyvendinti eismo įvykių riziką mažinančias priemones (Tvarkos 13.4. p., 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 284 redakcija); atlikti kelių ir jų statinių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę, prireikus atlikti specialias apžiūras (Tvarkos 13.5. p.); iš eismo dalyvių ar kitų asmenų gavę informaciją apie kelyje esančią kliūtį, kuri trukdo eismui ir kelia pavojų, neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta (Tvarkos 13.6. p., 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1303 redakcija); statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 16. p.); melioracijos, hidrotechnikos ir kitus statinius, esančius kelių juostose, prižiūri, o kilus pavojui ar įvykus avarijai nedelsdami juos taiso (remontuoja) arba likviduoja jų savininkai (valdytojai) (Tvarkos 22. p.).

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.

Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija gali būti paneigta. Dėl to esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013).

        Vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra savivaldybės funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas), tačiau šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta galimybė savivaldybei tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Jonavos rajono savivaldybės Tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 1TS-0200 nustatoma, kad Jonavos rajono savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 16 straipsniu, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktu paskyrė UAB „Jonavos vandenys“ savivaldybės viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir pavedė UAB „Jonavos vandenys“ viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymą teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. 

Trečiojo asmens atstovas nurodė, kad S. N. paaiškinimai dėl eismo įvykio aplinkybių yra nevienodi. Teismo posėdyje S. N. parodė, kad jis paskutiniu momentu pastebėjo atidengtą šulinį ir pradėjo jį apvažiuoti. S. N. parodymai dėl esminės aplinkybės, kad jis, vairuodamas automobilį, tamsiu paros metu įvažiavo į atidengtą šulinį, nesiskiria. Byloje nėra duomenų, kad S. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Tokiu būdu daroma išvada, kad Jonavos rajono savivaldybė, kaip kelio savininkas, žalos atsiradimo metu nebuvo atsakingas už statinių, įrenginių, antžeminių ir požeminių inžinerinių tinklų, kitų objektų, esančių ir kelių juostose ir jų apsaugos zonose, tačiau nesančių kelio Kelių įstatymo prasme, priežiūrą, nes minėti teisė aktai nustatė, kad tokius objektus prižiūri, taiso jų valdytojai. UAB „Jonavos vandenys“ atsako už vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų tiekimą Jonavos mieste, viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, tame tarpe ir šuliniai, esantys Jonavos savivaldybės teritorijoje, valdymo teise priklauso UAB „Jonavos vandenys“, todėl už žalą, atsiradusią dėl netinkamos šulinio būklės, atsakinga yra UAB „Jonavos vandenys“, kuriai atsakovė Jonavos rajono savivaldybė savo funkcijas, susijusias su vandens tiekimu ir kanalizacijos paslaugų tiekimu Jonavos mieste, perdavė UAB „Jonavos vandenys“. 2016 m. kovo 21 d. įvykio metu žala atsirado automobiliui Volvo užvažiavus ant neuždengto nuotekų šulinio, duomenų, kad žala atsirado dėl netinkamos kelio priežiūros Kelių įstatymo ir Tvarkos prasme, nėra. Kadangi žala atsirado ne dėl netinkamos kelio, o dėl kelio važiuojamoje dalyje esančio atidengto nuotekų šulinio, kuris nėra kelio dalis, o atsakovė UAB „Jonavos vandenys“, būdama atsakinga už nuotekų šulinio priežiūrą Jonavos mieste, privalėjo užtikrinti, kad šulinys, į kurį 2016 m. kovo 21 d. įvažiavo trečiasis asmuo S. N. atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl ieškinys Jonavos savivaldybės atžvilgiu atmestinas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad atsakovo UAB „Jonavos vandenys“ neteisėti veiksmai pasireiškė pareigos – tinkamai prižiūrėti esančius šulinius, jų dangčius, tinkamu nevykdymu. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad automobilio vairuotojas S. N. pažeidė Kelių eismo taisykles, elgėsi neprotingai, kad tamsiu paros laiku galėjo tinkamai įvertinti kelio dangos būklę, pastebėti atvirą šulinį ir išvengti autoįvykio.

        Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ žalai atlyginti S. N. išmokėjo 154,86 Eur sumą, kurios dydžio neginčija nei viena šalis. Atsižvelgiant į byloje esančius šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir išdėstytas aplinkybes, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ ieškovui priteistina 154,86 Eur turtinės žalos atlyginimui.

        Kadangi ieškinys dėl žalos atlyginimo Jonavos rajono savivaldybės atžvilgiu atmestinas, todėl nepasisakoma ir apie kompensacinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimą, nes šie reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo.

Ieškovė prašo iš atsakovės UAB „Jonavos vandenys“ priteisti 26,68 Eur kompensacinių palūkanų. Byloje yra pateiktas ieškovės atsakovei UAB „Jonavos vandenys“ adresuotas 2016 m. gegužės 12 d. raštas Nr. R0001714064, kuriame, nurodoma, kad prašo per 15 dienų pervesti 154,86 Eur, kurie buvo išmokėti dėl 2016 m. kovo 21 d. įvykio Jonavoje, Žemaitės g., per kurį nukentėjo Volvo (savininkas S. N.) ir pagal žalos dokumentus UAB „Jonavos vandenys“ yra atsakingi dėl šios žalos atlyginimo. Ieškovė prievolę pareikalavo įvykdyti per 15 dienų. Atsakovei UAB „Jonavos vandenys“ nustatytu terminu minėtos piniginės prievolės neįvykdžius, ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo 2016 m. gegužės 28 d. Ieškovė kompensuojamąsias palūkanas prašė skaičiuoti nuo 2016 m. gegužės 28 d. už 1024 pradelstas dienas iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Ieškovė pateikdama skaičiavimą nurodo 0,05 palūkanų dydį, tačiau prašo priteisti iš atsakovės UAB „Jonavos vandenys“ 6 procentus metinių palūkanų, o prašoma priteisti suma taip pat atitinka prašomą dydį 6 procentus, todėl teismas vertina tai kaip rašymo apsirijimą, nes galutinė suma nurodyta teisinga.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šiuo atveju abi šalys yra verslininkai, todėl taikytinas 6 procentų metinių palūkanų dydis. Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jos priteistinos įstatyme numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos – 26,07 Eur už nuo 2016 m. gegužės 28 d. už 1024 pradelstas dienas, bei 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos skolos sumos (154,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 ir 6.210 straipsniai).

Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 70,08 Eur išlaidos už ieškinio surašymą. Dėl šių išlaidų yra pateiktas mokėjimo nurodymas, pateikta sąskaita faktūra bei jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas.

Nors ieškinys atsakovės Jonavos savivaldybės atžvilgiu yra atmestinas, ir ieškinys tenkinamas dalinai, tačiau iš esmės ieškovei yra priteistina visa jos prašoma suma tik iš vieno atsakovo UAB „Jonavos vandenys“, todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos ir priteistina ieškovei iš atsakovės UAB „Jonavos vandenys“ 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 13,67 Eur. Iš atsakovės UAB „Jonavos vandenys“ valstybei priteistina 13,67 Eur pašto išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a :

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos vandenys“, juridinio asmens kodas 256564350, buveinės adresas Jonava, Kranto 9, ieškovei Akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 154,86 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 86 euro centus) žalos atlyginimą, 26,07 Eur (dvidešimt šešis eurus 6 euro centus) kompensacinių palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos – 154,86 Eur – sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 8 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos vandenys“, juridinio asmens kodas 256564350, buveinės adresas Jonava, Kranto 9, valstybei 13,67 Eur (trylika eurų 67 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ieškinį Jonavos rajono savivaldybės atžvilgiu atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė