Byla Nr. 1S-942-579/2017
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.14.; 2.5.19.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimo netaikyti A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- A. M. nuteistas Norvegijos Karalystės Frostatigo apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo 162 paragrafo pirmojo skirsnio, trečiojo skirsnio pirmojo punkto pažeidimą 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi Norvegijos Karalystės nuosprendžiu paskirtoji bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi, paskiriant galutinę bausmę – 5 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2019 m. liepos 29 d.
- Komisija 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes jis iš dalies nevykdė anksčiau nustatytų rekomendacijų – pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nedirbo, egzistuoja kriminogeninis veiksnys, kuris daro įtaką nuteistojo elgesiui – tai gyvenimo stilius ir draugai. Komisija sprendė, jog bausmės tikslai nepasiekti ir nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
- Komisijos nutarimą nuteistasis skundė apylinkės teismui. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 19d. nutartyje sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama ir akivaizdi, Komisijos nutarimą laikė pagrįstu ir motyvuotu, todėl skundą atmetė.
- Nuteistasis A. M. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą.
- Skundo autorius teigia, jog teismas nepagrįstai vidaus tvarkos pažeidimą vertino kaip kliudantį taikyti lygtinį paleidimą, nes tai prieštarauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
- Be to, nuteistasis teigia, jog įstatymas nereglamentuoja konkretaus nusikalstamo elgesio rizikos balų sumažėjimo, kuomet jau pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką būtų galima vertinti kaip pakankamą, todėl apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė taikyti lygtinį paleidimą remdamasis šiuo argumentu.
- Skundo autorius taip pat nesutinka su teismo argumentu dėl socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – ieškoti galimybės įsidarbinti, vertinimo kaip kliudančios taikyti lygtinį paleidimą. Jo teigimu, pataisos namuose labai trūksta darbo, todėl tam, kad neleistų laiko veltui, įstojo mokytis ir įgyti profesiją. Teigia, jog neįsidarbino dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo jo valios, todėl šį teismo argumentą prašo vertinti kritiškai.
- Taip pat skundo autorius teigia, jog gyvenimas sektoriuje, kuriame laikomasi nuteistųjų subkultūros, taip pat negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, nes to nenumato BVK 157 straipsnis.
- Nuteistasis taip pat prašo įvertinti kitus argumentus, nurodytus ankstesniame skunde apylinkės teismui.
- Nuteistojo A. M. skundas atmestinas.
- Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
- BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).
- Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau tam, kad A. M. galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka.
- Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Komisijos nutarimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas. Kaip jau minėta, būtinos sąlygos taikyti lygtinį paleidimą – visų pirma socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, ir žymi, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau nagrinėjamu atveju nei vienos šių sąlygų nėra.
- Aukštesnysis teismas sutinka su Komisijos nutarimo bei socialinio tyrimo išvadoje nurodyta išvada, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Atsižvelgiant į prieš tai buvusį Komisijos nutarimą, kuriuo taip pat buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, buvo peržiūrėtos ir numatytos naujos priemonės, o būtent: laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų ir neturėti galiojančių nuobaudų; ieškoti galimybių įsidarbinti pataisos namuose; dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Vykdant numatytas priemones, nuteistasis 1 kartą padarė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimą. Nors nuobauda ir neskirta, galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau reabilitacijos priemonių plane buvo numatyta rekomendacija taip pat ir laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, o minėtas pažeidimas akivaizdžiai reiškia, jog vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų nebuvo laikomasi.
- Taip pat pažymėtina, jog nuteistasis nevykdė ir kitos numatytos priemonės – ieškoti galimybių įsidarbinti pataisos namuose. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis nepateikė jokių pažymų, kad ieškojo galimybių įsidarbinti. To neneigia ir skunde. Nors nurodoma, jog negali įsidarbinti dėl to, kad trūksta darbo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog dėl darbo, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis buvo kreipęsis tik vieną kartą, dar prieš ankstesnįjį komisijos nutarimą (2017 m. kovo 8 d.) ir daugiau jokių duomenų, kad būtų ieškojęs įsidarbinimo galimybių, nėra. Tai, kad jis pradėjo mokytis, nerodo, jog buvo vykdoma ši priemonė. Esant šioms aplinkybėms, kaip nepagrįsti atmetami skundo argumentai, jog ši aplinkybė neturėjo būti vertinama kaip kliūtis taikyti lygtinį paleidimą. Priešingai, ši aplinkybė rodo, jog nuteistasis ne tik neatitinka formalių BVK 157 straipsnyje įtvirtintų kriterijų dėl lygtinio paleidimo taikymo, t. y. nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, tačiau leidžia spręsti apie tai, kad nuteistasis nėra motyvuotas keisti savo elgesį bei požiūrį į jam taikomas pataisymo priemones, o tai svarbi aplinkybė sprendžiant apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
- Teisėjų kolegija taip pat sutinka tiek su Komisijos, tiek ir su apylinkės teismo išvada, jog byloje nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuo paskutinio vertinimo pagal OASys metodiką ji sumažėjo 4 balais, ir šiuo metu yra 18 balų, tačiau vien tos aplinkybės nepakanka. Iš tiesų, kaip nurodo skunde nuteistasis, įstatymas nenurodo konkretaus balų kiekio, kuomet pažanga vertinama kaip pakankama taikyti lygtinį paleidimą. Tai vertinamasis kriterijus ir apie pažangos pakankamumą sprendžiama ne vien įvertinus formalų balų pokytį, tačiau įvertinamas taip pat nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo realūs elgesio pokyčiai mažinant kriminogeninius veiksnius, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones. Kaip jau aptarta, nuteistasis nesistengia vykdyti socialinės reabilitacijos numatytų priemonių, t. y. nesistengia ieškoti įsidarbinimo galimybių, per bausmės atlikimo laiką skatintas vieną kartą, tačiau taip pat ir fiksuotas vienas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimas. Paskatinimą nuteistasis gavo per laikotarpį nuo paskutinio Komisijos nutarimo iki nagrinėjamo nutarimo, tačiau per tą patį laikotarpį jis taip pat padarė ir pažeidimą. Nors nuobauda neskirta, tačiau tai rodo, jog nuteistasis nesistengia vykdyti jam taikomų pataisos priemonių, yra joms abejingas, jam sunku paklusti nustatytoms taisyklėms ir reikalavimams, ir tai kelia pagrįstų abejonių tuo, jog jis sugebės paklusti ir vykdyti apribojimus bei reikalavimus, kurie neišvengiami taikant lygtinį paleidimą, o ypač lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
- Be to, kaip vienas iš artimų kriminogeninių veiksnių socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, skundo autorius nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Jis pats narkotikų nevartoja ir pagrindinis nusikaltimo motyvas buvo lėšos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis pajamų šaltinio neturi, yra priklausomas nuo artimųjų. Nuteistojo elgesys taip pat nerodo, jog jis rodytų realias pastangas ieškoti būtų resocializuotis ir sėkmingai integruotis į visuomenę – nedirba, jokių pastangų dėl darbo, kas užtikrintų teisėtą ir savarankišką pajamų šaltinį, nerodo, o tai šiuo metu leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, nuteistasis palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, kaip pats skunde nurodo, atlieka bausmę būryje, kuriame laikomasi šių tradicijų. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis teigia probleminių sričių neįžvelgiantis, problemų neturintis (nors lėšų neturi, ir neieško būtų jų gauti teisėtai, priklausomas vien nuo artimųjų). Visos šios aplinkybės ne tik neleidžia daryti išvados apie pakankamą nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudarančius veiksnius, tačiau ir neleidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
- Paminėtos aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu dar neleidžia spręsti apie nuteistojo elgesio ir pasikeitusių nuostatų tvirtumą ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog A. M. būdamas lygtinai paleistas iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių.
- Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundo argumentai nesuteikia pagrindo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl nuteistojo skundas atmetamas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis paliekama galioti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo A. M. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Evaldas Gražys
Daiva Jankauskienė