Baudžiamoji byla Nr. 2K-501/2010                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                                   2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                               2010 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei - Lisauskienei

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo :

A. M. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį teisės užsiimti tam tikra veikla, t.y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Iš A. M. D. G. priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmesta.

Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis, kuria nuteistojo A. M. bei civilinio ieškovo D. G. apeliaciniai skundai atmesti.

 

           Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A.  Pikelio pranešimą, prokurorės, prašiusios nukentėjusiojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimo,

 

n u s t a t ė :

 

A. M. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 7 d., apie 8.45 val., Šiaulių m., Vytauto ir Višinskio gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę –a/m „Audi 100 Avant“ (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 72 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, sukdamas į dešinę, nedavė kelio pėsčiajam D. G., kurio judėjimo kryptį kirto, ir jį kliudė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas pėsčiasis D. G. ir jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui.

Kasaciniame skunde nukentėjusysis D. G. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį pakeisti – priteisti jam 19 910,59 Lt turtinei žalai bei 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BPK 115 straipsnio 1, 3 dalių bei 113 straipsnio nuostatas, o taip pat CK 6.250 1 ir 2 dalyse bei 6.282 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus, nes nustatydami neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, neatkreipė dėmesio į tai, kad D. G. patyrė fizinį skausmą ir didelius nepatogumus, dėl kurių buvo apribotas judėjimas, be to, patirti sužalojimai sumažino bendravimo galimybes, paveikė darbinį potencialą. Taipogi nukentėjusysis tvirtina patyręs ir turtinę žalą, kurios teismai nepagrįstai nepriteisė, nes netinkamai įvertino pateiktus dokumentus – nukentėjusysis teigia ne tik ilgai gydęsis, bet ir praradęs darbo užmokestį, ką tiesiogiai patvirtina pateikti dokumentai.

    

Skundas atmestinas.

 

Dėl nukentėjusiojo skundo argumentų, liečiančių turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą                                             

BPK 369 straipsnyje numatyta, jog kasacine tvarka nagrinėjamos bylos, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. BPK 376 straipsnio 1 dalyje  numatyta, jog, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas.

Nukentėjusysis kasaciniame skunde ginčija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymo teigdamas, jog nebuvo atsižvelgta  į visus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nepagrįstai nebuvo priteista turtinė žala, kurią patyrė gydymosi metu praradęs darbo užmokestį, bei negautas pajamas.

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą kitam asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjant šios kategorijos bylas, kiekvienu atveju būtina nustatyti ne tik dėl nusikalstamos veikos  atsiradusius padarinius bei jų mastą, bet ir priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusių padarinių. Tai yra deliktinės atsakomybės pagrindas.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Baudžiamosios bylos teismo proceso metu buvo kruopščiai ir atsakingai išnagrinėti  nukentėjusiojo pareikšti prašymai, į teismo posėdį iškviestas ir apklaustas medicinos ekspertas, ištirti baudžiamojoje byloje esantys dokumentai, susiję su nukentėjusiajam padarytu sužalojimu, bei  duomenys apie jo gydymąsi po autoįvykio. Buvo ištirti ir išnagrinėti nukentėjusiojo pateikti dokumentai dėl išlaidų vaistams ir kitoms gydymosi bei reabilitacijos reikmėms. Prašymas priteisti kompensaciją už juos pagrįstai atmestas remiantis eksperto ir specialisto išvada bei kitais bylos duomenimis nustačius, jog šios gydymo išlaidos nebuvo susijusios su patirta trauma. Taip pat  buvo išnagrinėti dokumentai dėl negautų darbo pajamų, kuriais nukentėjusysis grindė savo prašymą priteisti jam dėl patirtos traumos negautas pajamas.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, remdamiesi išnagrinėtais bylos duomenimis, pagrįstai konstatavo, jog autoįvykio metu dėl traumos sutrikdyta sveikata ir dėl to patirta turtinė žala, susijusi su gydymo išlaidomis, nukentėjusiajam yra kompensuota socialinio draudimo ir  draudimo bendrovės „AB Lietuvos draudimas“ lėšomis,  o neįvykdyta  sutartis su UAB „Maxit“ ir negautos pajamos pagal šią sutartį nėra susijusios su autoįvykio metu nukentėjusiojo patirta trauma, o nulemtos kitų priežasčių. Visais šiais klausimais yra išdėstyti motyvai, kurie paremti byloje ištirtais  įrodymais.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgdami į nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę (neatsargi kaltės rūšis), jo turtinę padėtį, į esamą valstybėje pragyvenimo lygį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei vadovavosi susiformavusia teismų praktika tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Įstatymo taikymo aspektu visi šie klausimai išspręsti nepažeidžiant įstatymų, reguliuojančių žalos atlyginimo santykius, bei nusistovėjusios teismų praktikos šiais klausimais reikalavimų.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

 

n u t a r i a :

 

 

nukentėjusiojo D. G. kasacinį skundą atmesti.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                         Vytautas Piesliakas

 

 

 

                                                                                                                     Tomas Šeškauskas

 

 

 

                                                                                                                     Alvydas Pikelis