Civilinė byla Nr. e2-308-464/2026

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00511-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4; 3.6.1.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Auteks“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Auteks“ ieškinį atsakovams J. K. (J. K.), veikiančiam pavadinimu „Jaroslaw Kwiatkowski Dream-Van“, ir ,,Towarzystwo Ubezpieczen i Reasekuracji Warta S. A.“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tarka,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Auteks“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:   

1.1.                      pripažinti 2023 m. rugsėjo 7 d. įvykį, kurio metu sudegė gabenamas krovinys, t. y. šeši automobiliai „Maserati“, draudžiamuoju;

1.2.                      priteisti solidariai iš atsakovų J. K., veikiančio pavadinimu „Jaroslaw Kwiatkowski Dream-Van“ (toliau – „Jaroslaw Kwiatkowski Dream-Van“), ir ,,Towarzystwo Ubezpieczen i Reasekuracji Warta S. A.“ 131 297,01 Eur nuostolių atlyginimą, 13 057,38 Eur išlaidas už sudegusių automobilių saugojimą ir transportavimą utilizavimui, 630 Eur išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka;  

1.3.                      priteisti iš atsakovo „Jaroslaw Kwiatkowski Dream-Van“ 2 400 Eur nuostolių (besąlyginės išskaitos dalį) atlyginimą;

1.4.                      priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ,,Maserati S. p. A“, būdamas krovinio, t. y. šešių automobilių ,,Maserati“ savininku ir veikdamas kaip siuntėjas, pateikė užsakymą vežėjui ,,Drive4you by Stellantis Sr. l.“ pervežti krovinį maršrutu Torino (Italija) – Zebriugė (Belgija), kuris pateikė tą patį vežimo užsakymą ieškovei, o ieškovė vežimui pasitelkė atsakovą ,,Jaroslaw Kwiatkowski Dream-Van“. Atsakovui „Jaroslaw Kwiatkowski Dream-Van“ vykdant tarptautinį vežimą, Italijos teritorijoje 2023 m. rugsėjo 7 d. apie 7 val. sunkvežimyje kilo gaisras, kurio metu krovinys (automobiliai ,,Maserati“) visiškai sudegė. Pirmas vežėjas ,,Drive4you by Stellantis Sr. l.“ atlygino krovinio savininko ,,Maserati S. p. A“ patirtus 414 434,82 Eur dydžio nuostolius. Ieškovė (antroji vežėja), vadovaudamasi Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 23 straipsnio 7 punktu, kompensavo, t. y. sumokėjo pirmajam vežėjui ,,Drive4you by Stellantis Sr. l.“ 146 543,39 Eur. Ieškovė, įgijusi regresinio reikalavimo teisę, 2025 m. spalio 10 d. kreipėsi su pretenziją į faktinį vežėją atsakovą ,,Jaroslaw Kwiatkowski Dream-Van“ ir jo civilinės atsakomybės draudiką atsakovą ,,Towarzystwo Ubezpieczen i Reasekuracji Warta S. A.“ dėl 146 543,39 Eur nuostolių atlyginimo. Tačiau atsakovai atsisakė atlyginti nuostolius, nurodydami, kad ieškovė yra praleidusi CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą 1 metų ieškinio senaties terminą. Pasak ieškovės, terminas nebuvo praleistas, o jei ir buvo, tai dėl svarbių priežasčių – užtrukusio gaisro tyrimo, žalos atlyginimo procedūrų tarp užsakovės ir pirmųjų vežėjų, todėl prašo ieškinį patenkinti. Nurodė, kad ginčas teismingas Lietuvos Respublikos teismams pagal CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalį bei 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas „Briuselis Ia“) 11 straipsnio 1 dalies b punkte ir 13 straipsnio 2 dalyje numatytas tarptautinės jurisdikcijos taisykles.

3.       Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Auteks“ ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, išaiškinęs, kad ieškinys gali būti teikiamas Lenkijos, Italijos arba Belgijos teismams. 

4.       Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-50-516/2026 Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikino ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nebuvo įrodytas ieškovės ir atsakovo ,,Jaroslaw Kwiatkowski Dream-Van“ (faktinio vežėjo) susitarimas dėl ginčo teismingumo Lietuvos teismams, todėl ieškovė, grįsdama ginčo teismingumą CMR konvencijos nuostatomis, turėtų kreiptis į atsakovo ,,Jaroslaw Kwiatkowski Dream-Van“ buveinės vietos (Lenkijos), krovinio priėmimo vežti vietos (Italijos) arba krovinio pristatymo vietos (Belgijos) teismus. Kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl teismingumo nustatymo pagal Reglamento „Briuselis Ia“ 11 straipsnio 1 dalies b punkte ir 13 straipsnio 2 dalyje numatytas tarptautinės jurisdikcijos taisykles, kurias ieškovė taip pat prašė taikyti, apeliacinės instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.    

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2026 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Auteks“ ieškinį atsakovams „Jaroslaw Kwiatkowski Dream-Van“ ir ,,Towarzystwo Ubezpieczen i Reasekuracji Warta S. A.“ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu; išaiškino ieškovei, kad ieškinys gali būti teikiamas Lenkijos, Italijos arba Belgijos teismams.    

6.       Nustatęs, kad ginčas kilo tarp juridinių asmenų, kurių buveinės yra Europos Sąjungos valstybėse narėse, o ieškinio reikalavimų pagrindu yra draudimo teisiniai santykiai, teismas priėjo prie išvados, kad ginčo teismingumu nustatyti taikytinos Reglamento „Briuselis Ia“ nuostatos, įtvirtintos 3 skirsnio 10–16 straipsniuose. Teismas pažymėjo, kad pagal Reglamento „Briuselis Ia“ 11 straipsnį draudikui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareikštas: a) valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose; b) jeigu ieškinius pareiškia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas – kitoje valstybėje narėje ieškovo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose. Reglamento „Briuselis Ia“ 3 skirsnio 15 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad 3 skirsnio (Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su draudimu) nuostatų galima nesilaikyti tik pagal susitarimą, kuris buvo sudarytas tarp draudėjo ir draudiko, kurių abiejų nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta susitarimo sudarymo momentu buvo toje pačioje valstybėje narėje, ir pagal šį susitarimą tos valstybės narės teismams suteikiama jurisdikcija, net jei žalą sukėlęs įvykis įvyko užsienyje, su sąlyga, kad toks susitarimas neprieštarauja tos valstybės narės teisei.  

7.       Teismas nustatė, kad pagal ieškovės pateiktą atsakovų ,,Jaroslaw Kwiatkowski Dream-Van“ ir ,,Towarzystwo Ubezpieczen i Reasekuracji Warta S. A.“ sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties bendrųjų transporto operatoriaus (vežėjo, vykdančio vežimą kelių transportu, ir ekspeditoriaus) civilinės atsakomybės draudimo sąlygų (toliau – draudimo taisyklių bendroji dalis) 18 skyriaus 1 dalį, skundus ir pretenzijas ,,Towarzystwo Ubezpieczen i Reasekuracji Warta S. A.“ gali pateikti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas, įgaliotas pagal draudimo sutartį, o 6 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl reikalavimų, kylančių iš draudimo sutarties, galima pateikti pagal bendrosios jurisdikcijos nuostatas arba teisme, kurio jurisdikcijai priklauso draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo, įgalioto pagal draudimo sutartį, apdraustojo įpėdinio arba naudos gavėjo, įgalioto pagal draudimo sutartį, įpėdinio gyvenamoji vieta arba buveinė. 

8.       Įvertinęs aptartų draudimo taisyklių bendrąją dalį, teismas priėjo prie išvados, kad tarp atsakovų, t. y. draudiko ,,Towarzystwo Ubezpieczen i Reasekuracji Warta S. A.“ ir draudėjo ,,Jaroslaw Kwiatkowski Dream-Van“, buvo sudarytas susitarimas dėl ginčų jurisdikcijos, numatant, kad ieškinys su reikalavimais, kylančiais iš draudimo sutarties gali būti pareikštas draudėjo, apdraustojo arba naudos gavėjo, įgalioto pagal draudimo sutartį, apdraustojo įpėdinio arba naudos gavėjo, įgalioto pagal draudimo sutartį, įpėdinio gyvenamąją vietą arba buveinę. Reglamento „Briuselis Ia“ 3 skirsnio 15 straipsnio 3 punkte yra nurodyta, kad, esant draudėjo ir draudiko susitarimui dėl jurisdikcijos, 3 skirsnio (Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su draudimu) nuostatos, o šiuo atveju ir Reglamento „Briuselis Ia“ 3 skirsnio 11 straipsnis, kuris, ieškovės teigimu, suteikia jai teisę pareikšti ieškinį pagal jos buveinės vietą Lietuvos teismuose (šiuo atveju – Kauno apygardos teismui), netaikytinas.   

9.       Teismo vertinimu, ieškovė negali būti laikoma naudos gavėja pagal atsakovų sudarytą draudimo sutartį, nes draudimo taisyklių bendrojoje dalyje yra aiškiai nurodyta, kad ieškinys gali būti pareiškiamas ne pagal bet kurio naudos gavėjo, o pagal naudos gavėjo, įgalioto pagal draudimo sutartį, gyvenamąją vietą arba buveinę. Ieškovė duomenų, kad ji yra naudos gavėja, įgaliota pagal draudimo sutartį, nepateikė. Draudėjas arba apdraustasis yra atsakovas „Jaroslaw Kwiatkowski Dream-Van“, o jo buveinės vieta yra Lenkijoje, todėl ieškovė neturi teisės pareikšti tokio pobūdžio ieškinio su reikalavimais draudikui, kurio buveinė yra Lenkijoje, Lietuvos teismuose pagal savo buveinės vietą.

III. Atskirojo skundo argumentai

10.       Ieškovė UAB ,,Auteks“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:   

10.1.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė nelaikytina naudos gavėja pagal atsakovų sudarytą draudimo sutartį. Teismas nepagrįstai itin siaurai aiškino ir taikė Reglamento ,,Briuselis Ia“ nuostatas bei ignoravo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką nagrinėjamu klausimu. ESTT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad Reglamento „Briuselis Ia“ 13 straipsnio 2 dalyje esančia nuoroda siekiama į 11 straipsnio 1 dalies b punkte esantį ieškovų sąrašą įtraukti ir žalą patyrusius asmenis, neapribojant šių asmenų rato žalą tiesiogiai patyrusiais asmenimis (ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendimas byloje H. W., Z. F., M. Z. ir Allianz Elementar Versicherungs AG, C-652/20, 30–32 punktai). Taigi, Reglamento „Briuselis Ia“ 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta naudos gavėjo sąvoka civilinės atsakomybės draudimo atveju apima ir žalą patyrusią šalį (asmenį). Šiuo atveju ieškovė, kaip naudos gavėja (žalą patyręs asmuo), gali reikalavimą reikšti savo buveinės vietos teismui.

10.2.                      Ieškovė pateikė 2023 m. vasario 23 d. draudimo polisą Nr. 913600028261 bei paaiškinimus, kad Lenkijos Respublikos nacionalinėje teisėje, reglamentuojančioje draudimo teisinius santykius, nėra pateiktas sąvokos naudos gavėjas apibrėžimas. Lenkijos Respublikos draudimo ir perdraudimo veiklos įstatymo 3(1) straipsnio 52 punkte numatyta, kad teisę pagal draudimo sutartį turintis asmuo – asmuo, turintis teisę reikalauti, kad draudimo bendrovė išmokėtų išmoką pagal draudimo sutartį; civilinės atsakomybės draudimo atveju nukentėjusi (žalą patyrusi) šalis taip pat laikoma turinčia teisę pagal draudimo sutartį. Taigi, ir pagal Lenkijos teisę naudos gavėju laikomas ne tik draudėjas, bet ir asmuo, kuriam turi būti atlyginta padaryta žala.

10.3.                      Priešingai nei nurodė teismas, draudimo taisyklių bendrosios dalies 18 skyriaus 6 dalyje yra tiesiogiai numatyta alternatyvi galimybė asmeniui, turinčiam reikalavimo teisę į draudiką, pareikšti ieškinį teisme pagal savo buveinės vietą. Teismas, vadovaudamasis ne visiškai tiksliu draudimo taisyklių bendrųjų sąlygų vertimu į lietuvių kalbą, padarė neteisingą išvadą, kad draudimo sutarties šalys buvo sudariusios susitarimą dėl išimtinės ginčų jurisdikcijos, kuris nenumatė galimybės ieškinį pateikti teismui pagal asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, buveinės vietą. 

10.4.                      Net jei draudimo taisyklių bendrųjų sąlygų 18 skyriaus 6 dalyje ir nebūtų nurodyta, kad ieškinio pareiškimas yra galimas ir pagal bendrąsias jurisdikcijos teisės normas, pagal ESTT praktiką draudiko ir draudėjo susitarimas dėl teismingumo neeliminuoja tokiame susitarime nedalyvavusios šalies, turinčios teisę pareikšti ieškinį draudikui tiesiogiai, galimybės ieškinį pareikšti pagal bendrąsias jurisdikciją reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-611/2020).   

10.5.                      Nustačius, kad ieškinys draudikui gali būti nagrinėjimas ir yra teismingas Kauno apygardos teismui, tame teisme turėtų būti priimtas ir ieškinys faktiniam vežėjui atsakovui „Jaroslaw Kwiatkowski Dream-Van“, kaip bendraatsakoviui. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčo esmės ir bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo ribų   

11.       Byloje keliamas apeliantės pareikšto ieškinio teismingumo klausimas. Apeliantė (ieškovė) UAB ,,Auteks“, Lietuvos Respublikoje registruota bendrovė, pareiškė Kauno apygardos teisme ieškinį solidariems atsakovams, Lenkijos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims, faktiniam vežėjui „Jaroslaw Kwiatkowski Dream-Van“, ir jo civilinės atsakomybės draudikui ,,Towarzystwo Ubezpieczen i Reasekuracji Warta S. A.“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir žalos, patirtos vykdant krovinio vežimą maršrutu Italija–Belgija, atlyginimo, vadovaudamasi CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalimi bei Reglamento „Briuselis Ia“ 11 straipsnio 1 dalies b punktu ir 13 straipsnio 2 dalimi.    

12.       Kaip buvo minėta, teismo, turinčio jurisdikciją nagrinėti šalių ginčą klausimas jau buvo sprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi apeliantės ieškinį atsisakė priimti, konstatavęs, kad apeliantė neįrodė, jog ji su faktiniu vežėju atsakovu ,,Jaroslaw Kwiatkowski Dream-Van“ buvo sudariusi susitarimą dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos, kaip tai numatyta CMR konvencijos 31 straipsnio 1 punkte, todėl ginčas nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-50-516/2026, išnagrinėjęs apeliantės atskirąjį skundą, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantės 2023 m. rugsėjo 6 d. elektroniniu laišku išsiųstas faktiniam vežėjui atsakovui ,,Jaroslaw Kwiatkowski Dream-Van“ 2023 m. rugsėjo 5 d. krovinių gabenimo užsakymas, kuriame nurodyta, kad kilę šalių ginčai bus nagrinėjami Kauno apygardos teisme arba Kauno miesto apylinkės teisme, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti susitarimo dėl jurisdikcijos sudarymą. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs tai, kad elektroniniu paštu išsiųstą užsakymą pasirašė tik apeliantė, o vežėjas šio susitarimo savo parašu nepatvirtino, priėjo prie išvados, kad jis neatitinka CPK 32 straipsnio 1 dalyje nustatytų susitarimo dėl teismingumo formos reikalavimų. Įvertinęs tai, kad apeliantė Lietuvos teismų jurisdikciją grindė ir Reglamento ,,Briuselis Ia“ 11 straipsnio 1 dalies b punktu ir 13 straipsnio 2 dalimi, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė, Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. vasario 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikino ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą, kiek tai susiję su Reglamento ,,Briuselis Ia“ normų taikymu, pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

13.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad apeliantė 2026 m. gegužės 11 d. pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 12 d. nutarties, prašydama pašalinti iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarties motyvus, kad Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šalių ginčą pagal CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutartinio teismingumo taisyklę. Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais, kad: sprendžiant susitarimo dėl jurisdikcijos formai keliamus reikalavimus nepagrįstai buvo taikomos CPK 32 straipsnyje nustatytos, o ne Reglamento ,,Briuselis Ia“ 25 straipsnyje įtvirtintos taisyklės; buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-916/2024 suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kad susitarimas dėl jurisdikcijos gali būti laikomas sudarytu kai užsakymas yra akceptuojamas konkliudentiniais veiksmais; nebuvo ištirtos ir įvertintos visos susitarimo sudarymo aplinkybės. Apeliantės kasacinio skundo priėmimo klausimas šios nutarties priėmimo dieną dar nėra išspręstas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinę bylą Nr. eCIK-493/2026).

14.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartimi buvo sprendžiamas teismingumo taisyklių, numatytų Reglamento ,,Briuselis Ia“ 11 straipsnio 1 dalies b punkte ir 13 straipsnio 2 dalyje taikymo klausimai, ir bylos nagrinėjimo dalyko nesudarė teismingumo taisyklių, numatytų CMR konvencijoje taikymas, sprendžia, kad kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 12 d. nutarties pateikimas ir jo priėmimo klausimo neišsprendimas nesudaro procesinių kliūčių apeliantės atskirajam skundui išnagrinėti. Tuo atveju, jeigu apeliantės kasacinis skundas bus priimtas, pagal tokio turinio kasacinį skundą bylos nagrinėjimo ribas sudarytų CMR konvencijos, kiek tai susiję su apeliantės ir faktinio vežėjo sudaryto susitarimo dėl jurisdikcijos, aiškinimas ir taikymas. Reglamento ,,Briuselis Ia“ normų, nustatančių jurisdikciją dėl bylų, susijusių su draudimu, aiškinimas ir taikymas kasacinio teismo bylos nagrinėjimo dalyko nesudarys, nes kasaciniame skunde šis klausimas nėra keliamas.

Dėl bylos, kurioje reiškiamas reikalavimas, susijęs su draudimu, jurisdikcijos nustatymo

15.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėtas, apeliantė ieškinį yra pareiškusi solidariems atsakovams – vežėjui ,,Jaroslaw Kwiatkowski Dream-Van“ ir jo draudikui ,,Towarzystwo Ubezpieczen i Reasekuracji Warta S. A.“, kurių buveinės ir registracijos vietos yra Europos Sąjungos valstybėje narėje (Lenkijoje), prašydama įvykį, kuris įvyko vykdant vežimą Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje ir kurio metu krovinys (šeši automobiliai) sudegė, pripažinti draudžiamuoju bei priteisti dėl šio įvykio jos patirtų nuostolių atlyginimą. Apeliantei savo reikalavimą grindžiant ne tik vežimo, bet ir draudimo teisiniais santykiais, ginčo, kiek jis susijęs su draudimo teisiniais santykiais, jurisdikcijai nustatyti aktualios Reglamento ,,Briuselis Ia“ nuostatos dėl bylų,  susijusių su draudimu, jurisdikcijos.

16.       Visų pirma pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog CMR konvencija nereglamentuoja vežėjų atsakomybės draudimo santykių šalių teisių ir pareigų kontekste, todėl kilus ginčui dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos išmokėjimo turi būti vadovaujamasi draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei konkrečios draudimo sutarties nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017).

17.       Reglamento ,,Briuselis Ia“10 straipsnyje nurodyta, kad jurisdikcija dėl bylų, susijusių su draudimu, nustatoma pagal šį, t. y. 3, skirsnį, nedarant poveikio 6 straipsniui ir 7 straipsnio 5 punktui. Tai reiškia, kad bylose iš draudimo teisinių santykių remtis kitomis Reglamento ,,Briuselis Ia“ normomis galima tiek, kiek tai leidžia minėto 3 skirsnio normos. Šio Reglamento ,,Briuselis Ia“ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareikštas: a) valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose; b) jeigu ieškinius pareiškia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas – kitoje valstybėje narėje ieškovo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose; arba c) kai draudikai yra keli – valstybės narės, kurioje yra iškelta byla pagrindiniam draudikui, teismuose. Ginčui aktualaus Reglamento ,,Briuselis Ia“ 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio Reglamento  10, 11 ir 12 straipsniai taikomi žalą patyrusios šalies tiesiogiai draudikui pareikštiems ieškiniams, jeigu tokie tiesioginiai ieškiniai yra leidžiami.

18.       Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodinėjo Reglamento ,,Briuselis Ia“ 11 straipsnio 1 dalies b) punkte bei 13 straipsnio 2 dalyje numatytų teismingumo taisyklių taikymą, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė nėra nei draudėja, nei apdraustoji, nei naudos gavėja, todėl šios jurisdikcijos taisyklės jai negali būti taikomos, juolab kad draudimo sutartimi pačios jos šalys yra susitarusios dėl jurisdikcijos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad pirmosios instancijos teismas suklydo aiškindamas Reglamento ,,Briuselis Ia“ nuostatas dėl bylų, susijusių su draudimu, jurisdikcijos nustatymo klausimą, nukrypo nuo jas aiškinančios nacionalinių bei tarptautinių teismų praktikos.

19.       Viena vertus, iš dalies galima sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad Reglamento ,,Briuselis Ia“ 11 straipsnio 1 dalies b) punkte išvardinti konkretūs subjektai, kurie turi teisę reikalavimus draudikui pareikšti ieškovo nuolatinės gyvenamosios ir (ar) buveinės vietos teismui, o ne draudiko, kaip atsakovo, buveinės vietos teismui. Kita vertus, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantė nepriskirtina nė vienam iš nurodytų subjektų (draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas), todėl ir teisės pasinaudoti šiomis jurisdikcijos taisyklėmis neturi.

20.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas ,,Briuselis I“) II skyriaus 3 skirsnio 8–14 straipsniuose (šiuo metu galiojančios ir ginčui aktualios Reglamento ,,Briuselis Ia“ redakcijos 10–16 straipsniuose) išdėstytų teisės normų tikslas – apsaugoti draudėją ir kai kuriuos kitus trečiuosius asmenis – apdraustąjį, naudos gavėją bei žalos patyrusį asmenį <...>. Teisės aktų leidėjas, suteikdamas galimybę ieškovui, jeigu jis yra draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas, pasirinkti teismą, kuriam reikšti ieškinį, pagerino ieškovo galimybę realiai ir efektyviai ginti savo galbūt pažeistas teises: siekis ginti ieškovą kaip silpnesnę teisinio santykio šalį, viena vertus, leidžia jam naudotis forum actoris (ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismų jurisdikcija) principo teikiamais privalumais, kita vertus, jam paliekama teisė naudotis bendruoju jurisdikcijos pagrindu ir bylinėtis atsakovo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-248/2015).   

21.       Be to, kasacinis teismas, aiškindamas Reglamento ,,Briuselis I“ 9 straipsnio 1 dalies b punkto ir 11 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurių turinys visiškai sutampa ir yra analogiškas šiuo metu galiojančioms nuostatoms, t. y.  Reglamento ,,Briuselis Ia“ 11 straipsnio 1 dalies b punktui ir 13 straipsnio 2 daliai, yra nurodęs, kad draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas nėra vieninteliai subjektai, kuriems suteikta didesnė jurisdikcinė apsauga: Reglamento ,,Briuselis I“ 9 straipsnio 1 dalies b punktas sistemiškai koreliuoja su kita panašia šio teisės akto nuostata – 11 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad Reglamento ,,Briuselis I“ 8, 9 ir 10 straipsniai (atitinkamai, Reglamento ,,Briuselis Ia“ 10, 11 ir 12 straipsniai) taikomi nukentėjusiosios šalies tiesiogiai draudikui iškeltoms byloms, jeigu tokios tiesioginės bylos yra leidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-248/2015).    

22.       ESTT savo jurisprudencijoje yra pasisakęs tokiu aspektu, kad Reglamento ,,Briuselis I“ 11 straipsnio 2 dalyje esančią nuorodą į šio reglamento 9 straipsnio 1 dalies b punktą (atitinkamai, šiuo metu galiojančio Reglamento ,,Briuselis Ia“ 13 straipsnio 2 dalis ir 11 straipsnio 1 dalies b punktas) reikia aiškinti taip, jog nukentėjusioji šalis ieškinį draudikui gali tiesiogiai pareikšti valstybės narės, kur yra jos nuolatinė gyvenamoji vieta, teisme, jeigu toks tiesioginis ieškinys yra galimas ir jeigu draudiko nuolatinė verslo vieta yra valstybės narės teritorijoje (ESTT 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje FBTO Schadeverzekeringen Nv ir J. Odenbreit, Nr. C-463/06).

23.       Taigi, pagal aptartą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, Reglamento ,,Briuselis Ia“ 13 straipsnio 2 dalis suteikia teisę dėl draudėjo veiksmų žalą patyrusiam trečiajam asmeniui (ieškovui) reikšti tiesioginį ieškinį draudikui, kurio buveinės vieta yra valstybėje narėje, ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) teisme, jeigu toks tiesioginis ieškinys yra galimas. Kitaip tariant, ne tik draudėjas, apdraustas ir naudos gavėjas, bet ir žalą patyręs asmuo, norėdamas pareikšti tiesioginį ieškinį draudikui, be kita ko, turi teisę pasirinkti vieną iš trijų Reglamento ,,Briuselis Ia“ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų alternatyvų, be kita ko, – ieškinį pareikšti pagal ieškovo, kaip žalą patyrusios šalies, nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą. 

24.       Apeliantė pareikštu ieškiniu įrodinėja, kad ji patyrė žalą dėl atsakovo faktinio vežėjo ,,Jaroslaw Kwiatkowski Dream-Van“ veiksmų, vykdant jos (apeliantės) pateiktą vežimo užsakymą, ir kurio civilinės atsakomybės draudiku buvo kitas atsakovas ,,Towarzystwo Ubezpieczen i Reasekuracji Warta S. A.“. Apeliantė nurodė, kad pirmasis vežėjas ,,Drive4you by Stellantis Sr. l.“ atlygino krovinio savininko (užsakovo) ,,Maserati S. p. A“ patirtus 414 434,82 Eur dydžio nuostolius, apeliantė (antroji vežėja), vadovaudamasi CMR konvencijos 23 straipsnio 7 punktu, kompensavo pirmam vežėjui ,,Drive4you by Stellantis Sr. l.“ jo patirtus 146 543,39 Eur nuostolius, todėl ji turi teisę reikšti regresinį reikalavimą faktiniam vežėjui atsakovui ,,Jaroslaw Kwiatkowski Dream-Van“ ir jo civilinės atsakomybės draudikui ,,Towarzystwo Ubezpieczen i Reasekuracji Warta S. A.“. Atsižvelgiant į nurodytus apeliantės ieškinio argumentus, sutiktina, kad apeliantė šiuo atveju laikytina žalą patyrusiu trečiuoju asmeniu, kiek tai susiję su atsakovais ir juos siejusiais draudimo teisiniais santykiais.

25.       Be to, apeliantė turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui dėl žalos atlyginimo. Aptariamų argumentų kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-248/2015, kurioje buvo sprendžiamas Reglamento ,,Briuselis I“ 9 straipsnio 1 dalies b punkto ir 11 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimas (jau minėta, kad Reglamento ,,Briuselis I“ nuostatos iš esmės atitinka Reglamento ,,Briuselis Ia“ nuostatas), nurodė, kad Reglamento ,,Briuselis I“ r 11 straipsnio 2 dalyje esanti nuoroda, atsižvelgiant į tarptautinį tokių bylų pobūdį, šios formuluotės atsiradimo reglamente priežastis, turi būti suprantama kaip nuoroda į atitinkamą klausimą nagrinėjančio teismo valstybėje taikytinas kolizines normas.

26.       Nagrinėjamu atveju apeliantė pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo draudikui ,,Towarzystwo Ubezpieczen i Reasekuracji Warta S. A.“, kuris apdraudė, kaip teigia apeliantė, už žalą atsakingo asmens atsakovo (faktinio vežėjo) ,,Jaroslaw Kwiatkowski Dream-Van“ civilinę atsakomybę. Taigi, apeliantės ir draudiko sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo, todėl šiuo atveju aktualios Lietuvos Respublikoje galiojančios kolizinės normos, įtvirtintos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 864/2007 2007 m. liepos 11 d. dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma II) (toliau – Reglamentas ,,Roma II“).  

27.       Ginčui aktualaus Reglamento ,,Roma II“ 1 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų kolizijos atvejais šis reglamentas taikomas nesutartinėms prievolėms civiliniuose ir komerciniuose santykiuose. Šis reglamentas visų pirma netaikomas mokesčių, muitų ar administracinėse bylose arba iškilus valstybės atsakomybės už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus (lot. acta iure imperii) klausimui. Reglamento ,,Roma II“ 18 straipsnyje nurodyta, kad žalą patyręs asmuo atsakingo asmens draudikui gali tiesiogiai pareikšti savo ieškinį dėl žalos atlyginimo, jeigu tai numato nesutartinėms prievolėms taikytina teisė ar draudimo sutarčiai taikytina teisė.   

28.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad krovinio praradimo, sugadinimo atveju atsiranda mišri solidarioji vežėjo ir draudimo kompanijų, kuriose vežėjas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, prievolė, kuri vežėjui, kaip skolininkui, atsiranda iš įstatymo (CMR konvencijos), draudikui – iš draudimo sutarties, ir jiems kyla prievolė atlyginti padarytą žalą neperžengiant sudarytos draudimo sutarties ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-969/2015). Be to, iš į bylą pateiktos draudimo taisyklių bendrosios dalies sąlygų matyti, kad draudikas, be kita ko, įsipareigojo žalos atlyginimą arba neginčijamą jos dalį išmokėti asmeniui, turinčiam teisę gauti žalos atlyginimą, arba draudėjui, jeigu, esant draudiko sutikimui, draudėjas patenkino reikalavimą, pateiktą asmens, įgalioto gauti žalos atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kurią draudikas gavo pranešimą apie atsiradusią žalą (16 skyriaus 13 dalis). Taigi, tiek pagal teisės normas, tiek ir pagal šalių draudimo sutartį žalą patyręs asmuo turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį.

29.       Taigi, nagrinėjamu atveju konstatavus, kad tiesioginis ieškinys draudikui yra galimas ir ieškovė yra žalą patyręs asmuo, apeliantė pagal Reglamento ,,Briuselis Ia“ 11 straipsnio 1 dalies b punktą ir 13 straipsnio 2 dalį turi teisę ieškinį pareikšti savo buveinės vietos teisme, t. y. Kauno apygardos teisme.

30.       Be to, aiškiai stokoja pagrįstumo ir tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad jurisdikcija nustatytina pagal draudimo sutarties šalių sudarytą susitarimą dėl jurisdikcijos. Šią savo išvadą pirmosios instancijos teismas grindė draudimo taisyklių bendrosios dalies sąlygų 18 skyriaus 6 dalimi, kurioje nurodyta, kad ieškinį dėl reikalavimų, kylančių iš draudimo sutarties, galima pateikti pagal bendrosios jurisdikcijos nuostatas arba teisme, kurio jurisdikcijai priklauso draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo, įgalioto pagal draudimo sutartį, apdraustojo įpėdinio arba naudos gavėjo, įgalioto pagal draudimo sutartį, įpėdinio gyvenamoji vieta arba buveinė.

31.       ESTT jurisprudencijoje išaiškinta, kad į sutartį įtraukta jurisdikciją suteikianti nuostata iš principo gali sukelti padarinių tik šios sutarties sudarymui pritarusių šalių tarpusavio santykiams. Kad tokią sąlygą būtų galima panaudoti prieš trečiąjį asmenį, iš principo būtina, kad jis būtų jai pritaręs. Tiesa, turinio ir formos reikalavimai, kuriuos įvykdęs trečiasis asmuo gali būti laikomas pritarusiu sąlygai dėl jurisdikcijos, gali įvairuoti, nelygu pradinės sutarties pobūdis (ESTT 2013 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Refcomp, C 543/10, 29, 30 punktai). Kai draudimo sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai, kilus su šia sutartimi susijusiam ginčui, joje įtvirtinta jurisdikciją suteikiančia sąlyga, kuriai šis asmuo nėra pritaręs, prieš jį galima remtis, tik jeigu ji nekelia pavojaus ekonomiškai silpnesnio asmens apsaugos tikslui (ESTT 2005 m. gegužės 12 d. sprendimas Société financire et industrielle du Peloux, C-112/03, 38 punktas).  

32.       Nagrinėjamu atveju apeliantė nėra draudimo sutarties šalimi, todėl, vadovaujantis aptarta ESTT praktika bei sutarties uždarumo principu, net ir tuo atveju, jeigu šalys būtų draudimo sutartyje susitarusios dėl teismingumo, sutarties nesudariusiai (nepasirašiusiai) šaliai, t. y. apeliantei, toks susitarimas negalėtų būti taikomas. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys susitarė dėl jurisdikcijos, o šis susitarimas taikytinas ir jos nepasirašiusiai apeliantei, yra nepagrįsta.  

33.       Be to, Reglamento ,,Briuselis Ia“ 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu pagal pirmiau nurodytiems tiesioginiams ieškiniams taikomą teisę numatyta, kad draudėjas arba apdraustasis gali būti įtraukti į bylą kaip šalys, šie ieškiniai priskiriami to paties teismo jurisdikcijai. Kaip minėta, atsakomybė už prarastą krovinį ar jo sugadinimą gali kilti solidariai tiek vežėjui, t. y. draudėjui, tiek ir draudikui. Nustačius, kad apeliantės ieškinys, pareikštas draudikui, yra teismingas Kauno apygardos teismui, draudėjui pareikštas reikalavimas priskirtinas to paties apelianto pasirinko teismo jurisdikcijai. Vadinasi, ne tik apeliantės reikalavimas atsakovui draudikui ,,Towarzystwo Ubezpieczen i Reasekuracji Warta S. A.“, bet ir faktiniam vežėjui atsakovui ,,Jaroslaw Kwiatkowski Dream-Van“, apelianto pasirinkimu, yra teismingas Kauno apygardos teismui.

34.       Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, suklydo ir ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, todėl skundžiama nutartis panaikinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis) ir šis klausimas pagal kompetenciją grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja                                                                                Dalia Kačinskienė