Civilinė byla Nr. e2A-390-601/2017

      Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00050-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.;    2.4.2.5.; 3.3.1.18.3.;  3.3.1.20.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. J. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovams V. V. J., L. J., D. V. J., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai, UAB ,,Dextrus“ dėl leidimo pateikti kadastrinius matavimus suderinimui be bendraturčių sutikimo, miškų ūkio paskirties žemės sklypo atidalijimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė:

• Pripažinti ieškovei R. D. teisę suderinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriuje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Varėnos raj. kadastro duomenų bylą, nesant bendraturčių V. V. J. ir L. J. pritarimo raštu;
• Atidalinti ieškovei R. D. ir atsakovams V. V. J., D. V. J., L. J. bendrąja daline nuosavybe priklausantį miškų ūkio paskirties 32,5700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos raj. pagal UAB ,,Dextrus“ 2016-07-08 parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nuosavybės dalis atskirais turtiniais vienetais, nustatant ieškovei R. D. 20,9447 ha dydžio žemės sklypo dalį, UAB ,,Dextrus“ 2016-07-08 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 17-2, brėžinyje nurodytoje koordinačių sistemoje pažymėtą taškais: 2-3-4-5-6-7-8-9-11-12-24-23, o atsakovams V. V. J., L. J., D. V. J., paskiriant 12,0741 ha dydžio žemės sklypo dalį UAB ,,Dextrus“ 2016-07-08 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą Nr. 17-1, brėžinyje nurodytoje koordinačių sistemoje pažymėtą taškais: 1-2-23-12-15-16-17-18-19-20-21-22.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino:

• Pripažino R. D. teisę suderinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriuje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos raj., kadastro duomenų bylą, nesant bendraturčių V. V. J., L. J. pritarimo raštu (parašų).
• Atidalino ieškovei R. D. ir atsakovams V. V. J., D. V. J., L. J. bendrąja daline nuosavybe priklausantį miškų ūkio paskirties 32,5700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos raj., pagal UAB ,,Dextrus“ 2016-07-08 parengtą žemės sklypo  formavimo ir pertvarkymo projektą, nuosavybės dalis atskirais turtiniais vienetais, nustatant ieškovei R. D. 20,9447 ha dydžio žemės sklypo dalį UAB ,,Dextrus“ 2016-07-08 Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą  Nr. 17-2, brėžinyje nurodytoje koordinačių sistemoje pažymėtą taškais: 2-3-4-5-6-7-8-9-11-12-24-23, o atsakovams V.V. J., L. J., D. V. J., paskiriant 12,0741 ha dydžio žemės sklypo dalį UAB ,,Dextrus“ 2016-07-08 Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtą  Nr. 17-1, brėžinyje nurodytoje koordinačių sistemoje pažymėtą taškais: 1-2-23-12-15-16-17-18-19-20-21-22.
• Priteisė iš V. V. J., L. J. solidariai R. D. 1 530 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 2 253 Eur advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 3783 Eur.
• Priteisė iš V. V. J. ir L. J. po 13,29 pašto išlaidų valstybės naudai.

Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo dėl ginčo žemės sklypo dydžio ir bendraturčių dalių, nes byloje dalyvaujantis atsakovas V. V. J. pripažino, kad jis su savo seserimis yra bendraturtis kartu su ieškove žemės sklypo, kurio bendras plotas yra 32,5700 ha, ieškovei priklauso 2066/3257 dalys, o atsakovams kiekvienam po 397/3257 dalį. Paaiškėjus aplinkybėms, jog siekiant atsidalinti turtą yra būtini kadastriniai matavimai, ieškovė 2015 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į UAB ,,Dextrus“ dėl šių matavimų atlikimo. UAB ,,Dextrus“ matininkas A. L. informavo atsakovus apie atliekamus žemės sklypo kadastrinius matavimus, siūlydamas atvykti į matavimo procedūrą, išaiškindamas galimybes teikti pastabas ir siūlymus, bei nurodydamas savo kontaktus, jeigu asmuo dėl kažkokių svarbių aplinkybių negali atvykti. Tokie pranešimai atsakovams buvo išsiųsti registruotu paštu 2015-11-26. Atsakovai nurodytu laiku į žemės sklypą neatvyko, su matininku nesusisiekė ir nenurodė savo neatvykimo priežasčių. Teismas pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3.p. kviestų asmenų neatvykimas nurodytu laiku nėra priežastis nutraukti darbus. Atlikus ginčo žemės sklypo visas kadastrinių matavimų procedūras, buvo suformuota žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos raj., kadastro duomenų byla ir ji, vadovaujantis Nuostatų 65 p., buvo perduota NŽT prie ŽŪM Varėnos skyriui derinimui. Teismas konstatavo, kad dėl atsakovų V. V. J. ir L. J. veiksmų susidarė situacija, kuomet ieškovė neturi galimybės suderinti sklypo kadastro duomenų bylos bei duomenis įregistruoti VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registre, kadangi projekte nėra visų bendraturčių parašų (kurie būtini). V. V. J. pripažino, jog turėjo galimybę susipažinti su kadastrinių matavimų dokumentais, jis pats buvo nuvykęs pas matininkus, tačiau teismui nenurodė jokių argumentų, kurie būtų kliūtis derinti kadastrinių matavimų bylą bei neteikė jokių kitokių turto atidalinimo variantų, todėl teismas jo nesutikimą su pateiktais dokumentais laikė deklaratyviu. Atsakovai, būdami žemės sklypo bendraturčiai, nesutikdami su ieškovės iniciatyva atliktais kadastriniais matavimais, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, neteikė teismui jų pačių iniciatyva užsakytų matavimų dokumentų, neteikė jokių savo variantų dėl žemės atidalinimo. Teismas darė išvadą, kad V. V. J. ir L. J. savo veiksmais trukdo kitiems savininkams tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Byloje esančiu NŽT prie ŽŪM 2016-06-09 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas atidalyti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovai apie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procesą informuoti nustatyta tvarka. Atsakovai iki 2016-07-22 pastabų, pasiūlymų dėl projekto neteikė, todėl projektas buvo pateiktas tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai, kuri netvirtino projekto dėl to, kad negauti bendraturčių raštiški pritarimai, ar nėra teismo sprendimo, nustatančio, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Teismas vertino, jog NŽT prie ŽŪM ir Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija patvirtino, kad žemės sklypą atidalyti galima ir tai nepažeis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo. Teismas pažymėjo, kad pagal pateiktą atidalijimo projektą akivaizdu, kad yra suformuojami du atskiri žemės sklypai, kurių kiekvienas prieina prie upės, kurie pagal savo plotą atitinka savininkų įregistruotas nuosavybės dalis Nekilnojamojo turto registre. Tokiu būdu atidalijus turtą tarp ginčo šalių nebeliktų bendrų valdymo objektų, todėl būtų išspręsti nesutarimai. Atidalijus žemės sklypus pagal pateiktą projektą, nėra jokių duomenų, kad jų nebus galima naudoti pagal paskirtį. Kadangi ieškovės pateiktas atidalijimo projektas atitinka įstatymo reikalavimus ir byloje nėra jokių kitokių alternatyvių variantų, teismas pripažino, kad toks atidalijimas pagal šį projektą yra galimas ir nepažeis proceso šalių interesų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas V. V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas buvo dar derinimo stadijoje. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius pradėjo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nesant UAB „Dextrus“ matininkų tinkamai ir galutinai atliktiems atskiriamų žemės sklypų ribų darbams. Varėnos raj., (duomenys neskelbtini) žemės sklypo. kad. Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo procesas iki 2016-08-30 nebuvo užbaigtas;

byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad UAB „Dextrus“ 2016-07-08 parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kas reiškia, kad ieškovė 2016-01-25 ieškiniu ir jame nurodytais reikalavimais kreipėsi tam nesant teisinio pagrindo (dar nebuvo tinkamai paruošto atidalijimo projekto). Ieškovė tik 2016-07-25 pateikė pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo;

teismas 2016-08-02 nutartimi nepagrįstai priėmė ieškovės atstovo 2016-07-25 pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, nes pareiškime nenurodytas joks naujas ieškinio pagrindas, o tik įvardijama nauja aplinkybė, kad remiantis UAB „Dextrus“ atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis, 2016-06-09 NŽT prie ŽŪM Varėnos skyriaus vedėjo įsakymu buvo pradėtas rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos raj., formavimo ir pertvarkymo projektas, ir kad atsakovai iki 2016-07-22 turėjo teisę pareikšti pastabas ir pasiūlymus dėl parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto;

UAB „Dextrus“ matininkas A. L., ieškovei ir atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinio matavimo metu, negalėjo savarankiškai atlikti kadastrinių matavimų, nes neturėjo matininko licenzijos, neturėjo tam reikiamo 3 metų darbo stažo. Teismo sprendimas iš esmės remiasi A. L. parodymais;

sprendime nepagrįstai ir klaidingai nurodyta, kad civilinę bylą pagal R. D. ieškinį teismas išnagrinėjo, dalyvaujant trečiojo asmens UAB „Dextrus“ atstovui A. L.. Byloje nėra UAB „Dextrus“ reikiamų juridinių dokumentų, kad UAB „Dextrus“ suteikė įgalinimus A. L. dalyvauti civilinėje byloje. Teismas liudytojo A. L. subjektyvių parodymų negalėjo tapatinti ir vertinti kaip trečiojo asmens UAB „Dextrus“ pozicijos šalių ginčijamu klausimu.

teismas, įtraukęs į bylą proceso dalyvius trečiaisiais asmenimis, nesprendė, ar procese dalyvaujantys tretieji asmenys yra pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, ar jie yra tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų.

teismas, pažeidžiant CPK 46 str. ir 47 str. reikalavimus, nepareikalavo iš UAB ,,Dextrus“ atsiliepimo į ieškinį, todėl atsakovams nebuvo žinoma UAB „Dextrus“, kaip trečiojo asmens, nuomonė dėl ieškovės ir jos atstovo ieškinio reikalavimų pagrįstumo;

teismas privalėjo į teismo posėdį kviesti trečiojo asmens UAB „Dextrus“ direktorių T. Š., UAB „Dextrus“ matininkę A. V. dėl ieškovei ir atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinio matavimo veiksmų ir su jais susijusių derinimo veiksmų atlikimo eigos ir aplinkybių išsiaiškinimo;

apeliantui nebuvo žinoma apie UAB „Dextrus“ atliekamus kadastrinius matavimus ir žemės sklypo padalinimo (atidalinimo) veiksmus šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame 32,5700 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype. Apie apelianto žinojimą teismas padarė išvadą pagal subjektyvius A. L. parodymus, kuriuos turėjo vertinti kritiškai. Apeliantas 2016-05-13 gavo matininko A. L. 2016-05-10 raštą, kas reiškia, kad tik 2016-05-13 jam tapo žinoma apie 2015-10-02 ir 2015-12-07 ginčo sklype atliktus veiksmus. Teismas privalėjo pripažinti, kad 2015-10-02 ir 2015-12-07 atlikti veiksmai niekiniai, nes matininkas yra pažeidęs projekto derinimo procedūrą. 2015-10-02 ir 2015-12-07 aktuose yra tik ieškovės ir jos šeimos narių parašai;

teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės pasiūlytu būdu atidalijus turtą tarp ginčo šalių lieka vienas neišspręstas klausimas, t. y. į ieškovės atidalintą sklypą turės būti patenkama per atsakovams atidalintą sklypą. Naudodama ir valdydama atidalintą ir priskirtą žemės sklypą, ieškovė privalės naudotis atsakovams priskirtu žemės sklypu, tuo sumažinant atsakovams priskirto žemės sklypo dydį;

ginčo žemės sklypas gali būti atidalintas į du sklypus pagal įvairią konfigūraciją. Byloje yra trys ieškovės iniciatyva parengti miškų ūkio paskirties žemės sklypo padalinimo į du sklypus pertvarkymo projektai, tačiau jie nebuvo reikiamai įforminti, t. y. nėra netgi ieškovės parašų. UAB „Dzūkijos miškas“ ir UAB „Dextrus“ matininkų rengti projektai yra identiški, sudaryti be atsakovų žinios ir jiems nedalyvaujant. Ketvirtojo UAB „Dextrus“ 2016-08-08 paruošto (apelianto iniciatyva) sklypo padalinimo projekto teismas net neprijungė prie bylos. Teismas nepagrįstai pasirinktinai vertino tik vieną UAB „Dextrus“ paruoštą projektą;

teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas už ieškovės iniciatyva paruoštus dokumentus (kadastrinius matavimus, žemės sklypo projektą) bei priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas.

Ieškovė atsiliepimu prašo atmesti atsakovo V. V. J. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

ieškovei pateikiant ieškinį nebuvo nei vienos iš CPK numatytos aplinkybės, kuria remiantis teismas privalėjo nepriimti ieškovės ieškinio. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė duomenis, patvirtinančius, jog nėra galimybės be teismo sprendimo jai, kaip ginčo žemės sklypo bendrasavininkei, įgyvendinti nuosavybės teisių. Ieškinio reikalavimams pagrįsti, kartu su ieškiniu buvo pateikti 2014-04-02, 2015-06-15 pasiūlymai, kurie siųsti atsakovams dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo. Taip pat buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog į pateiktus pasiūlymus apeliantas ir kita atsakovė nereagavo/neatsakė;

iki teismui priimant nutartį bylą nagrinėti teismo posėdyje, įstatymas numato ieškovui teisę keisti ieškinio pagrindą ar dalyką. Šiuo atveju ieškovės 2016-06-08 prašymu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius priėmė sprendimą rengti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, todėl, pasikeitus faktinei aplinkybei, ieškovė pateikė pareiškimą dėl pagrindo pakeitimo. Ieškovės pareiškimo dėl ieškinio pagrindo pakeitimo metu, t. y. 2016-07-25, teismas nebuvo priėmęs nutarties bylą nagrinėti teismo posėdyje;

UAB „Dextrus“ pagrįstai įvardinama trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kadangi ieškovė reiškė prašymą bendrovę įtraukti į bylą būtent trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Byloje esantis UAB „Dextrus“ direktoriaus T. Š. įgaliojimas A. L. atstovauti UAB „Dextrus“ interesams civ. b. Nr. e2-209-547/2016, sudaro pagrindą teigti, kad UAB „Dextrus“ atstovas A. L. turėjo pagrindą dalyvauti procese. Pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį turi tik atsakovas;

bylos nagrinėjimo metu apeliantas pateikė prašymą tik dėl UAB „Dextrus“ darbuotojos A. V. apklausos, tačiau nenurodė, kokias reikšmingas bylai aplinkybes prašoma apklausti liudytoja gali/galėjo nurodyti/patvirtinti;

apelianto žemės sklypo atidalijimo planas, kurį jis pateikė 2016-08-31 teismo posėdyje, parengtas nesilaikant Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatų, todėl teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo dėl plano prijungimo prie bylos. Net ir tenkinus prašymą dėl žemės sklypo naudojimosi plano/pasiūlymo prijungimo, nėra aišku, kokią įtaką teismo sprendimui galėjo turėti teikiamas dokumentas, kai apeliantas nebuvo pasinaudojęs procesine galimybe teikti priešieškinį, siūlant ginčo žemės sklypą atidalinti kitu, nei ieškovė pasiūlė, būdu;

NŽT prie ŽŪM Varėnos skyriaus 2016-08-12 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra parengtas, tačiau negali būti teikiamas tvirtinti, kol nėra šio žemės sklypo bendrasavininkų parašų/sutikimų, kas paneigia apelianto argumentą, jog byloje nėra duomenų, kad buvo pilnai parengtas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas;

apelianto argumentai, kad nebuvo informuotas apie atliekamus kadastrinius matavimus, yra nepagrįsti, nes 2016-08-30 vykusiame teismo posėdyje duodamas paaiškinimus, nurodė, kad su matininkais bendravo telefonu, kad, nors ir nedalyvavo žemės sklypo ribų paženklinime-parodyme, jis jokių priekaištų/pretenzijų atliktiems kadastriniams matavimams neturi. Nurodė, jog turėjo galimybę susipažinti su kadastrinių matavimų sprendiniais, kadangi trečiojo asmens atstovas A. L. žemės sklypo planą, žemė sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą atsiuntė, tačiau jokių pastabų iki nustatyto termino nepateikė;

teismo sprendimas yra priimtas, remiantis UAB „Dextrus“, o ne UAB „Dzūkijos miškas“ parengtais teritorijų planavimo dokumentais. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė UAB „Dzūkijos miškas“ 2014-02-24 rengtą ginčo žemės sklypo planą, siekdama patvirtinti, kad iki ieškinio pateikimo dienos kartu su bendrasavininkais ieškovė bendru susitarimu siekė išspręsti ginčo žemės sklypo atidalijimo klausimus;

teismas pagal savo vidinį įsitikinimą vertina tik tuos įrodymus/dokumentus, kurie yra pateikti ir priimti į bylą. Apelianto nurodomas 2016-08-08 planas nebuvo priimtas į bylą, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu remiantis teismas galėjo vertinti byloje nesantį įrodymą;

apeliantas klaidina teismą, neatskirdamas dviejų skirtingų procedūrų: nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų nuo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo. Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą rengė ne UAB „Dextrus“ atstovas A. L., o A. V., kurios kvalifikacija ir darbo stažas atitiko reikalavimus. Nenustatyti ir ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus rengusio UAB „Dextrus“ atstovo A. L. kvalifikaciniai pažeidimai.

             Teismas

   k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš esmės atmestinas. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies bylinėjimosi išlaidų dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

       Dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Bylos esmė – ar nėra pažeidžiami apelianto (atsakovų) teisėti interesai, ieškovams atidalinant žemės sklypą pagal UAB „Dextrus“ 2016 m. liepos 8 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (brėžinys – t. 2, b. l. 46).

Nustatyta, kad byloje nėra ginčo dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos r., (bendras plotas 32,5700 ha), dalių (ieškovei priklauso 2066/3257 dalys, o atsakovams kiekvienam po 397/3257 dalis) (toliau – ginčo sklypas). Ieškovai, siekdami atidalinti savo žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pateikė teismui ieškinį bei atidalijimo variantą (UAB „Dextrus“ 2016 m. liepos 8 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą). Atsakovai V. V. J. ir L. J. nesutiko su ieškovų teikiamų atidalijimo variantu, tačiau savo atidalijimo varianto nepateikė. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino. Apeliantas V. V. J. pateikė apeliacinį skundą, kuris grindžiamas iš esmės tik procesinių teisės normų galimu pažeidimu.

Bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta CK 4.80 straipsnio 1 dalyje. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš nuosavybės teisės įgyvendinimo išraiškų, kurios pasekmė yra ta, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendraturčiams nesusitarus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė nei materialinės teisės, nei įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių motyvų, iš kurių būtų galima spręsti, jog, įgyvendinant ieškovų prašomą ginčo sklypo atidalijimo variantą, yra pažeidžiami apelianto interesai. Pagal pateiktą atidalijimo projektą yra suformuojami du atskiri žemės sklypai, kurių kiekvienas prieina prie upės, kurie pagal savo plotą atitinka savininkų įregistruotas nuosavybės dalis nekilnojamojo turto registre, kuriuose nenumatyta jokių suvaržymų jais naudotis pagal jų paskirtį. Taigi, darytina išvada, kad ieškovų pateiktas atidalijimo variantas atitinka abiejų šalių interesus.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad nustatomas kelio servitutas (0,0649 ha) per atsakovų žemės sklypą, patekimui į ieškovų žemės sklypą, sumažins atsakovams priskirto žemės sklypo dydį ir nepasitarnaus galimų konfliktų prevencijai. Pirma, pažymėtina, kad į ginčo sklypą yra įsiterpęs trečiajam asmeniui S. D. priklausantis žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)), iki kurio, bet kuriuo atveju (atidalinant ar neatidalinant) per ginčo sklypą, turi būti privažiavimas. Antra, per ieškovams tenkančią atidalintino sklypo dalį kelio servitutas (0,2785 ha) taip pat nustatomas ir jis užima 4 kartus didesnį žemės plotą, negu atsakovų žemės sklype nustatomas servitutas. Trečia, tik ieškovams tenkančiame atidalintiname sklype lieka trečiojo asmens įsiterpęs žemės sklypas, kas apsunkina būtent ieškovams tenkančio žemės sklypo valdymą ir naudojimą, o atsakovų sklypas lieka be įsiterpusių trečiųjų asmenų žemės sklypų. Taigi, priešingai, negu teigia apeliantas, atsakovams liekanti ginčo sklypo dalis turės mažiau įvairių valdymo ir naudojimosi sklypu apsunkinimų. 

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad matininkas A. L. neturėjo teisės atlikti kadastrinių matavimų, nes neturėjo matininko licencijos, neturėjo tam reikiamo 3 metų darbo stažo. Apeliantas savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Kaip matyti iš matininkų kvalifikacinių pažymėjimų registro A. L. matininko pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) turi nuo 2015 m. rugsėjo 21 d., kuris suteikia teisę jam atlikti kadastrinius matavimus. Pažymėtina, kad kadastriniams matavimams atlikti nėra reikalingas 3 metų darbo stažas, kuris yra reikalingas rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai priėmė ieškovų 2016 m. liepos 25 d. pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo. CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą <...>. Nustatyta, kad pareiškimas pakeisti ieškinio pagrindą buvo pateiktas per bylos pasirengimą, t. y. iki nutarties skirtį bylą teismo posėdžiui, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo atsisakyti priimti patikslintą ieškinį. Be to, pažymėtina, kad patikslinto ieškinio pateikimą sąlygojo objektyvios priežastys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius priėmė sprendimą rengti ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį ir prašoma atidalinti ieškovams ginčo sklypo dalį.

Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai dėl galimų procedūrinių pažeidimų atliekant ginčo sklypo kadastrinius matavimus, rengiant ginčo sklypo atidalinimo projektą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, galėtų būti reikšmingi tik pažeidimai, kurie būtų susiję su UAB „Dextrus“ 2016 m. liepos 8 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu, nes pagal šį projektą yra siekiama atsidalinti ieškovams tenkančią ginčo sklypo dalį. Kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriaus ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), byla negali būti derinama tik dėl to, jog ant paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano nėra visų žemės sklypo savininkų parašų. O Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2016 m. rugpjūčio 12 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas teiktinas tvirtinti su sąlyga, jog bus gauti visų ginčo sklypo bendrasavininkų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Taigi, valstybinės institucijos, kurios yra įgaliotos tikrinti ir tvirtinti kadastrinių matavimų bylas, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus, nenustatė jokių pažeidimų (išskyrus bendrasavininkų sutikimų nebuvimą). Patikrinimo aktai nebuvo apskųsti, jie galiojantys.

Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad nežinant trečiojo asmens UAB „Dextrus“ atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių, turėjo būti į teismo posėdį pakviesti trečiojo asmens direktorius T. Š. ir matininkė A. V. tam, kad išsiaiškinti matavimo veiksmų ir su jais susijusių derinimo veiksmų atlikimo eigos ir aplinkybių. Pirma, kaip jau minėta, byloje nekyla abejonių dėl atliktų kadastrinių matavimų ir ginčo sklypo projekto parengimo teisėtumo. Antra, apeliantas nenurodė, kokias gi būtent aplinkybes turėtų patvirtinti, ar paneigti kviestini asmenys, kokią įtaką nustatytos aplinkybės turėtų teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodomų asmenų neiškvietimas į teismo posėdį, neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Kiti apelianto argumentai (dėl trečiųjų asmenų aiškaus statuso nenurodymo; dėl atsiliepimų neišreikalavimo iš trečiųjų asmenų; dėl trečiojo asmens UAB „Dextrus“ tinkamo atstovo nebuvimo teisme; dėl atsisakymo priimti apelianto ginčo sklypo naudojimosi tvarkos plano; dėl kelių ginčo sklypo atidalijimo projektų buvimo byloje; dėl ieškovo kreipimosi į teismą, nesant tinkamai paruošto ginčo sklypo atidalijimo projekto) laikytini itin formaliais ir negalinčiais turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.  

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl ginčo esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas iš esmės atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, ieškovės turėtas už atliktus kadastrinius matavimus (968 Eur) ir už žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ruošimą (500 Eur). Mano, jog teismas jas nepagrįstai pripažino bylinėjimosi išlaidomis.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu. Pažymėtina, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės išlaidos, turėtos dėl atliktų kadastrinių matavimų (968 Eur) ir dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ruošimo (500 Eur), nėra susijusios su bylos nagrinėjimu, t. y. šių išlaidų atsiradimo priežastis nėra bylos nagrinėjimas teisme. Tam, kad ieškovė galėtų atsidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, jai būtina atlikti kadastrinius matavimus ir parengti atsidalijimo projektą, nepriklausomai nuo to, ar atsidalijimas vyks teisminiu būdu ar ne, t. y. šių išlaidų priežastis ieškovės noras atsidalinti savo turtą. Taigi, šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, sumažinant iš apelianto priteistas bylinėjimosi išlaidas 1 468 Eur suma, t. y. iki 62 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš atsakovų 2 253 Eur išlaidų už ieškovei suteiktas teisines paslaugas. Mano, jog teismas priteisė per dideles išlaidas, neatsižvelgęs į bylos sudėtingumą, į kai kurių išlaidų nepagrįstumą.

Teisėjų kolegija šioje dalyje taip pat sutinka su apeliantu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (byla tęsėsi apie 8 mėnesius; vyko 3 teismo posėdžiai, kurie užtruko apie 4 val.; buvo tikslinami reikalavimai; ieškinys nėra visiškai paprastas; vadovaujantis rekomendacijomis vien už ieškinio parengimą galimas maksimalus 1 870 Eur dydžio atlyginimas), kurių pagrindu buvo padaryta išvada, jog 2 253 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas yra pagrįstos. Pirma, kaip matyti (pateikta paslaugų detalizacija), advokatas užmokestį už suteiktas teisines paslaugas apskaičiavo, įvertinant sugaištą laiką, atliekant tam tikrus veiksmus (pvz.: 2015-08-21 ieškinio dėl naudojimosi miško paskirties žemės sklypu tvarkos nustatymo projekto parengimas – 1 val.), todėl teismas turėjo įvertinti, ar nurodytas tam tikrų suteiktų teisinių paslaugų laikas (atliekant vienokius ar kitokius veiksmus) nėra nepagrįstai ilgas, ar visos nurodytos  (suteiktos) paslaugos yra tiesiogiai susijusios su šia byla, ar jos buvo būtinos. Antra, advokato nurodytas paslaugų valandos įkainis 98 Eur plius PVM, aiškiai viršija rekomendacijų maksimalų dydį už tokias paslaugas kaip konsultacijos, atstovavimas teisme, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan. Trečia, dalį teisinių paslaugų teikė advokato padėjėja, už kurios paslaugas gali būti skaičiuojama 80 procentų rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Ketvirta, dalis advokato (padėjėjos) suteiktų teisinių paslaugų nėra susijusios su ginčo esme (pvz.: 2016-06-29 prašymo bendraturčiams dėl sutikimo vykdyti sanitarinį miško kirtimą parengimas ir išsiuntimas). Penkta, ieškinio tikslinimai nėra nulemti atsakovų veiksmų. Šešta, vyko tik trys teismo posėdžiai, kurie užtruko tik 4 val. Septinta, byla nėra sudėtinga, teisinių klausimų naujumo nebuvo, atsakovai neteikė argumentų, į kuriuos atsikertant reikėjo didelių darbo laiko sąnaudų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į advokato (advokato padėjėjos) darbo ir laiko sąnaudas, būtinybę advokatui vykti į kitą vietovę, negu registruota jo darbo vieta, į ginčo pobūdį, sprendžia, kad prašomos priteisti (pirmosios instancijos teismo priteistos) išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas mažintinos iki 1 200 Eur.

Taip pat teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje, kurioje šios išlaidos ieškovei priteistos solidariai iš atsakovų V. V. J. ir L. J., panaikinant šios prievolės solidarumą. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato prievolės solidarumo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CK 6.6 str.), todėl išlaidos, dėl bylinėjimosi išlaidų, iš pralaimėjusių šalių priteisiamos kaip dalinė prievolė (paprastai lygiomis dalimis).

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos 329 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas), patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

      Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei pakeisti ir ją išdėstyti taip:

• Priteisti iš atsakovų V. V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ir po 600 Eur (šešis šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų, iš viso po 631 Eur.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 329 Eur (tris šimtus dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

      Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

      Teisėjai                                                                                            Evaldas Burzdikas

Virginija Gudynienė 

Izolda Nėnienė