Civilinė byla Nr. e2-477-1027/2022

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00017-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.6.1; 2.6.6.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 17 d.

Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Jurgita Šimonėlytė,

sekretoriaujant Ramunei Čypienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės miškas“ atstovui advokatui A. J.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitula“ atstovui advokato padėjėjui E. N.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės miškas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitula“  dėl užskaitymo ir skolų suderinimo akto nuginčijimo, piniginių lėšų, procesinių palūkanų priteisimo.

Teismas

nustatė:

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Saulės miškas“ (toliau – ir BUAB „Saulės miškas“) patikslintu ieškiniu prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2020 m. rugsėjo 21 d. atliktą priešpriešinių piniginių sumų įskaitymą 4078,76 Eur sumai, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2020 m. rugsėjo 21 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, taikyti restituciją ir atstatyti pirmiau nurodytų sandorių šalis į pradinę padėtį – priteisti ieškovei BUAB „Saulės miškas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitula“ 4078,76 Eur. Ieškinyje nurodė, kad įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Nemokumo administratorius nustatė, kad pagal 2020 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SSM Nr. 0207 ieškovė atsakovei už 6292 Eur pardavė medienos apdirbimo stakles „Interforma“, sąskaitoje nurodytas atsiskaitymo terminas iki 2020-01-16. Atsakovė už nupirktas stakles nurodytu terminu nesumokėjo. 2213,24 Eur sumos apmokėjimas įvyko 2020 m. sausio 6 d. Iš 2020 m. rugsėjo 21 d. skolų suderinimo akto matyti, kad likusi 4078,76 Eur (6292 Eur – 2213,24 Eur)  suma apmokėta atlikus įskaitymą pagal ieškovės 2020 m. rugsėjo 21 d. išrašytą kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą KSSM Nr. 20/01, kurioje nurodoma, kad tikslinama 2019 m. rugsėjo 9 d. sąskaita bei ieškovei pritaikoma 4078,76 Eur nuolaida produkcijai pagal atsakovės pretenziją. Ieškovė nurodo, kad įskaitymas bei tarpusavio skolų suderinimo aktas atlikti, kai ieškovė jau turėjo pradelstų mokėjimų kitiems kreditoriams, tame tarpe iš aukštesnės eilės nei atsakovė, buvo susidūrusi su mokumo problemomis. Atliktu įskaitymu atsakovei nepagrįstai sudaryta pirmenybė patenkinti savo kreditorinį reikalavimą, sumažintas ieškovės turtas ir sumenkinta kitų kreditorių galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą. Ieškovė ir atsakovė turėjo ilgalaikius ūkinius-komercinius santykius, aplinkybę dėl prastos ieškovės finansinės būklės ir negalėjimo vykdyti finansines prievoles kreditoriams atsakovė galėjo sužinoti pasitikrinusi duomenis turto arešto aktų registre. Pasirinktas atsiskaitymas nesilaikant įstatyme (CK 6.930-1 str.) nustatyto atsiskaitymo eiliškumo, pažeidžiant pirmesnės eilės kreditorių teises, paneigia atsakovės sąžiningumą, 2020 m. vasario 10 d. ir 2020 m. balandžio 6 d. jau buvo priimti ir galiojo kaip vykdytini sprendimai pirmesnės eilės kreditoriui, 2020 m. birželio mėn. sprendimai jau buvo perduoti vykdyti antstoliui. Viešame registre buvo registruota daug juridinių faktų, susijusių su ieškovo turto areštu ir kitais disponavimo turtu suvaržymais, tai turėjo versti atsakovę pasidomėti, ar atliekamu įskaitymu nebus pažeistos kitų ieškovės kreditorių teisės bei disponavimo turtu ribojimai. Įskaitymas buvo nenaudingas ieškovei, nes ji negavo atsiskaitymo iš atsakovės, ginčijamo įskaitymo šalys neprivalėjo sudaryti, tai nebuvo įprasta tarpusavio komercinių santykių praktika. Remiantis šiais argumentais egzistuoja pagrindas konstatuoti actio Pauliana taikymo sąlygas ir CK 6.66 straipsnio nuostatų pažeidimą. Ginčijamas sandoris taip pat prieštarauja ieškovės (bendrovės) veiklos tikslams, ieškovė negavo atsiskaitymo iš atsakovės, sandorių, kurie akivaizdžiai žalingi, sudarymas reiškia neteisėtus veiksmus (CK 1.82 straipsnis). Nuo 2020-01-03 ieškovei buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo įregistruotos turto arešto aktų registre, tuo remiantis atliktas įskaitymas turi būti pripažintas nesukeliančiu teisinių padarinių kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms ir niekinis (CK 1.80 straipsnis).

2.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vitula“ (toliau – ir UAB „Vitula“) pateikė atsiliepimą, su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovė, išrašydama kreditinę sąskaitą, suteikė atsakovei 4078,76 Eur nuolaidą už brokuotą medžio produkciją pagal 2019-09-09 sąskaitą-faktūrą Nr. SSM0201. Kainos sumažinimas už parduotą brokuotą produkciją yra kasdienis, teisėtas, privalomas ir pilnai atitinkantis kiekvieno juridinio asmens veiklos tikslus sandoris, priešingu atveju ieškovė būtų turėjusi panaikinti sandorį (kartu grąžinti gautus pinigus ir atlyginti atsakovės patirtą žalą), todėl akivaizdu, jog gauti pajamas (kad ir su pritaikyta nuolaida) yra kur kas naudingiau tiek ieškovei, tiek ir jos darbuotojams bei kitiems kreditoriams. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, įrodančio CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodomas imperatyvias sąlygas, reikalingas sandorį pripažinti negaliojančiu.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Patikslino, kad įskaitymą ginčija CK 1.80, 1.82 ir 6.66 straipsniuose numatytais pagrindais. Nurodė, kad ieškovė atsakovei suteiktos nuolaidos neginčija ir neturi jos ginčyti, ginčija atsiskaitymo pagal 2020 m. sausio 6 d. sąskaitą būdą. Ginčydama įskaitymą CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu įrodinėja, kad ieškovė įskaitymo metu buvo nemoki, tai pagrindžia į bylą pateikti duomenys apie įskaitymo metu buvusius kreditorių reikalavimus ieškovei, kurių išieškojimui vykdymo procese nebuvo rasta turto bei kurių kreditoriniai reikalavimai buvo pareikšti ieškovės bankroto byloje. 2020 m. rugsėjo 21 d. sąskaita dėl nuolaidos pritaikymo buvo sukurta panaikinti skolą už parduotas stakles, jos suma ir data tiksliai sutampo su įskaityta skola, atsakovė į bylą ieškovei teiktos pretenzijos neteikė. Iškėlus bankroto bylą buvęs ieškovės direktorius G. B. neperdavė bendrovei materialaus turto, todėl su juo vyksta ginčai kitoje byloje. Atstovo žiniomis, G. B. yra pritaikyta administracinė nuobauda už tai, kad laiku neteikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

4.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neprašo panaikinti dokumento, kuriuo pritaikyta nuolaida, nenuginčijus pačios nuolaidos suteikimo nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl įskaitymo panaikinimo. Šalys siejo pastovūs komerciniai santykiai, atsakovei buvo tiekiama produkcija, pretenzija dėl brokuotos nuolaidos buvo teikta žodžiu, iš karto po produkcijos pateikimo, atsakovei buvo pasiūlyta nuolaida. Bendravimas, kaip įprasta, vykdavo telefonu. Tai buvo parankiau ir pačiai ieškovei, nes priešingu atveju atsakovė būtų grąžinusi visą produkciją ir ieškovė būtų netekusi daugiau pajamų, nei pritaikyta nuolaidos suma.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

5.       Byloje kilo ginčas dėl ieškovės BUAB „Saulės miškas“ ir atsakovės UAB „Vitula“ 2020 m. rugsėjo 21 d. skolų suderinimo akto bei, ieškovės nurodymu, juo atlikto įskaitymo 4078,76 Eur sumai pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir restitucijos taikymo.

6.       Šalių atstovų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė tiekdavo atsakovei medienos produkciją. 2019-01-01 buhalterinės apskaitos duomenimis atsakovė ieškovei buvo skolinga 2106,44 Eur. Nuo 2019-01-01 iki 2019-12-23 atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaitų-faktūrų už 92 308 Eur sumą, be to ieškovė pagal 2020-01-06 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0207 pardavė atsakovei medienos apdirbimo stakles „Interforma“ už 6292 Eur, sąskaitoje nurodytas apmokėjimo terminas iki 2020-01-16. Nuo 2019-01-02 iki 2019-07-29 atsakovė ieškovei į jos banko sąskaitą buvo pervedusi 100 706,44 Eur sumą. Po 2020-01-06 PVM sąskaitos-faktūros Nr. 0207 už parduotas medienos apdirbimo stakles išrašymo atsakovė mokėjimų ieškovei nebuvo atlikusi. 2020-09-21 ieškovė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą KSSM Nr. 20/01, kurioje nurodė, kad pagal atsakovės pretenziją tikslina 2019-09-09 sąskaitą SSM Nr. 0201 ir pritaiko 4078,76 Eur (pritaikius atvirkštinį PVM apmokestinimą - 4935,30 Eur) nuolaidą už produkciją. Tą pačią 2020-09-21 dieną šalys, atstovaujamos šalių vyriausiųjų buhalterių, pasirašė tarpusavio skolų suderinimo aktą 2020-09-21 dienai, kuriame nurodė, kad atsakovės skola ieškovei pagal 2020-01-06 sąskaitą-faktūrą Nr. 0207 už medienos apdirbimo stakles yra 4078,76 Eur, ieškovės po nuolaidos už produkciją pritaikymo atsakovei mokėtina 4078,76 Eur suma bei nurodyta, kad UAB „Saulės miškas“ naudai yra 0,00.

7.       2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi  ieškovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 10 d., pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateiktas 2021 m. gegužės 31 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

8.       Byloje neginčijamas 2020-01-06 medienos apdirbimo staklių „Interforma“ pirkimo-pardavimo sandoris, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad dalis kainos už medienos apdirbimo stakles – 2213,24 Eur (6292 Eur – 4078,76 Eur) laikoma apmokėta atsakovės nuo 2019-01-02 iki 2019-07-29 atliktais mokėjimais į ieškovės sąskaitą. Taip pat nėra ginčo dėl ieškovės atsakovei 2020-09-21 PVM sąskaita-faktūra KSSM Nr. 20/01 pritaikytos 4078,76 Eur nuolaidos už produkciją – ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė nuolaidos pritaikymo fakto neginčija ir neturi ginčyti, tačiau ieškovė, atstovaujama bankroto administratorius, ginčija 2020-09-21 atliktą priešpriešinių piniginių reikalavimų (ieškovės pareigos, po nuolaidos pritaikymo, grąžinti atsakovei 4078,76 Eur bei atsakovės pareigos sumokėti ieškovei 4078,76 Eur likusią kainos dalį už stakles) įskaitymą kaip pažeidžiantį ieškovės kreditorių teises (CK 6.66 straipsnis), prieštaraujantį ieškovės veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis) bei imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), prašo šį įskaitymą ir tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, taikyti restituciją bei priteisti ieškovei 4078,76 Eur sumą.

Dėl įskaitymo negaliojimo CK 1.82 straipsnyje numatytu pagrindu

9.       CK 1.82 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

10.       Ieškovė nurodo, kad ginčijamas įskaitymas prieštaravo ieškovės veiklos tikslams – tikslui gauti pelno, įskaitymas buvo aiškiai nuostolingas ieškovei, nes ji negavo atsiskaitymo iš atsakovės. Valdymo organų kompetencijos pažeidimo atliekant ginčijamą įskaitymą ieškovė neįrodinėjo.

11.       Sandoris gali būti pripažintas prieštaraujančiu juridinio asmens tikslams, kai 1) jis akivaizdžiai nenaudingas ir žalingas įmonei ir 2) apie šią žalą buvo žinoma sandorio šalims, kurios sudarydamos sandorį veikė nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-219/2019, 28 punktas).

12.       2020-09-21 PVM sąskaita-faktūra KSSM Nr. 20/01 įforminto sprendimo pritaikyti atsakovei 4078,76 Eur nuolaidą už produkciją, patiektą pagal 2019-09-09 sąskaitą-faktūrą SSM0201, ieškovė neginčijo, nuolaidos suteikimo nenaudingumo, žalingumo bendrovei neįrodinėjo. Teismo posėdžio metu, sprendžiant dėl bylos medžiagos papildymo bei atkreipus šalių dėmesį į tai, kad šalys, teikdamos paaiškinimus, nurodė, kad nuolaidos suteikimo aplinkybes geriausiai galėtų paaiškinti šalių vadovai, skolų suderinimo akto aplinkybes – jį pasirašiusios buhalterės, taip pat tai, kad ieškovė nurodė įrodinėjanti buvusi nemoki įskaitymo metu, todėl turėtų būti pateikti tai patvirtinantys įrodymai, šalys nurodė, kad nesinaudos teise reikšti prašymus dėl bylos medžiagos papildymo (rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais) bei prašė bylą nagrinėti pagal pateiktą rašytinę medžiagą.

13.       Taigi pagal pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus byloje laikoma nustatyta, kad pagal 2019-09-09 PVM sąskaitą-faktūrą SSM Nr. 0201 ieškovė atsakovei patiekė produkcijos (uosio lentų, 4,112 kub.m. ir lamelių, 1120 kv.m) už 15 049 Eur, o 2020-09-21 kreditine PVM sąskaita-faktūra KSSM Nr. 20/01 pagal atsakovės pretenziją dėl kokybės trūkumų buvo suteikta 4078,76 Eur nuolaida už produkciją (772 m2).

14.       Šalių buhalterinės apskaitos duomenimis po nuolaidos pritaikymo atsakovės ieškovei sumokėtų lėšų suma atitiko atsakovės ieškovei mokėtinų lėšų sumą, tai šalys patvirtino pasirašydamos ginčijamą 2020-09-21 tarpusavio skolų suderinimo aktą.

15.       Priešpriešinių, vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra įprasta praktika komerciniuose santykiuose, todėl vien tai, kad, atlikus įskaitymą faktiškai nepervedamos lėšos įskaitymo šalims, sandorio nenaudingumo nepatvirtina. Sandorio naudingumas nereiškia tik jo komercinės naudos, bet taip pat gali apimti ir bet kokią kitą adekvačią naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017, 30 punktas). Nagrinėjamu atveju iš atsakovės atstovo paaiškinimų bei rašytinių bylos dokumentų vertintina, kad nuolaidos suteikimo bei patvirtinimu apie atsiskaitymą būdu šalys pasirinko išspręsti ginčą dėl nekokybiškos produkcijos pagal 2019-09-09 sąskaitą pardavimo, ieškovė taip išvengė turtinio pobūdžio pretenzijų dėl nekokybiškos produkcijos, galimai galėjusių lemti ieškovės pareigą grąžinti už produkciją gautas lėšas, atlyginti nuostolius, todėl nėra pagrindo atlikto įskaitymo vertinti kaip akivaizdžiai nenaudingo ieškovei.

16.       Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad būtent dėl 2020-09-21 atlikto įskaitymo 4078,76 Eur sumai ieškovė tapo nemoki ar žymiai pablogino savo turtinę padėtį ar kad neatlikusi įskaitymo bei gavusi 4078,76 Eur sumą būtų atkūrusi įprastos veiklos vykdymą, stabilizavusi padėtį.

17.       Teismo vertinimu, nėra pagrindo ginčijamą įskaitymą pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnio nuostatas kaip akivaizdžiai nenaudingą ir žalingą ieškovei bei prieštaraujantį ieškovės veiklos tikslams.

Dėl įskaitymo negaliojimo CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu

18.       Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja  (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

19.       Ieškovė nurodo, kad ginčijamas įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes įskaitymo metu turto arešto aktų registre buvo įregistruotas ir galiojo ieškovės turto areštas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovės turto atžvilgiu, buvo uždrausta atlikti bet kokius veiksmus su areštuotu turtu.

20.       Skolininko turto areštas pagal CPK 675 straipsnio 1 dalyje, Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 2 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.

21.       Turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (TAARĮ 4 straipsnio 1 dalis).

22.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pirma, tais atvejais, kai turto arešto akto priėmimo dieną nėra žinoma asmens, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta ir dėl to turto arešto akte nenurodyti visą areštuojamą turtą ar jo dalį identifikuojantys duomenys, šis aktas įregistruojamas turto arešto aktų registre laikinai, nenurodant išsamių duomenų apie visą areštuojamą turtą ar jo dalį. Antra, pateikus Turto arešto aktų registrui turto arešto akto pakeitimą arba papildomą turto arešto aktą, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, turto arešto aktų registre daromi atitinkami pakeitimai ir turto arešto akto laikino įregistravimo žyma panaikinama. Teismo (teisėjo) nutarties areštuoti turtą, kurioje nenurodyti išsamūs duomenys apie visą areštuojamą turtą ar jo dalį, laikino įregistravimo žyma panaikinama, kai antstolis pateikia areštuoto turto apyrašą, sudarytą vykdant teismo (teisėjo) nutartį. Tuo remiantis darytina išvada, kad laikinasis areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

23.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2020 m. sausio 6 d. Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas ieškovės turto areštas, Turto arešto aktas Nr. 202000519, turto areštas įregistruotas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1241-674/2020 pagrindu, kuria kreditorės UAB „Karšuvos giria“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas skolininkei UAB „Saulės miškas“ priklausantis nekilnojamasis turtas, o šio turto neužtekus – kilnojamasis turtas, turtinės teisės ir piniginės lėšos, esančios kredito įstaigų sąskaitose, tame tarpe bendrovei priklausanti įranga, esanti nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, 13 764,16 Eur sumai, leidžiant atlikti pagal įstatymus privalomus mokėjimus valstybės ar savivaldybių biudžetams, o taip pat atsiskaityti su darbuotojais. Šio turto arešto akto pakeitimas, areštuojant konkretų skolininko turtą, buvo atliktas 2020 m. sausio 7 d.: pakeitus turto arešto akto duomenis buvo areštuotos piniginės lėšos 9199,16 Eur, esančios UAB „Saulės miškas“ kasoje (areštas taikomas ir būsimoms įplaukoms į bendrovės kasą), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), vertė 4565 Eur, bei piniginės lėšos kredito įstaigose esančiose sąskaitose 9199,16 Eur sumai. Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-1241-674/2020 2020 m. sausio 3 d. išduoto teismo įsakymo pagrindu 2020 m. vasario 24 d. buvo įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2020010360, nurodant, kad areštuojamas ieškovės turtas – turtinės teisės į paveldimą ir/ar ateityje paveldėtiną turtą, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), vertė 1010 Eur. Areštas žemės sklypui 2020 m. liepos 24 d. buvo išregistruotas, turtą pardavus iš varžytinių. 2020 m. birželio 4 d. Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas ieškovės turto areštas, Turto arešto aktas Nr. 2020027748, turto areštas įregistruotas kreditorių  A. N., K. D. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, areštuoti turto arešto akte nurodyti ieškovei priklausantys įrengimai (staklės, ventiliatorius, staklių ventiliatorius) ir ilgalaikis turtas (jūrinis konteineris ir katilas BIO), turto arešto mastas 45 772,88 Eur.

24.       Reikalavimo teisė yra turtinė teisė, įeinanti į turto sąvoką.

25.       Duomenys apie ieškovės turto arešto įregistravimą paskelbti viešai Turto arešto aktų registre iki ginčijamo įskaitymo, todėl preziumuojama, kad jie atsakovei, kaip apdairiam, rūpestingam juridiniam asmeniui, turėjo būti žinomi, tačiau ginčijamo įskaitymo metu jau nebuvo registruotas laikinasis areštas dėl viso ieškovės turto, įskaitant ir turtines teises. Ginčijamo įskaitymo metu buvo identifikuotas ir areštuotas konkretus ieškovės turtas, turto arešto aktų registre išviešinant tokius duomenis – areštuotos piniginės lėšos, esančios ieškovės kasoje (areštas taikomas ir būsimoms įplaukoms į bendrovės kasą) bei kredito įstaigose esančiose sąskaitose 9199,16 Eur sumai, turtinės teisės į paveldimą ir/ar ateityje paveldėtiną turtą, įrengimai (staklės, ventiliatorius, staklių ventiliatorius) ir ilgalaikis turtas (jūrinis konteineris ir katilas BIO), turto arešto mastas 45 772,88 Eur. Visi turto arešto duomenys, įrašyti į Turto arešto aktų registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (TAARĮ 4 straipsnio 2 dalis).

26.       Iš turto arešto aktų matyti, kad reikalavimo teisės (turtinės teisės) į konkretaus areštuoto turto masę nebuvo įtrauktos, todėl TAARĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytas disponavimo teisės ribojimas šiam turtui, tame tarpe ir ginčijamo įskaitymo dalykui, nebuvo taikomas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad įskaitymas atliktas disponuojant areštuotu turtu bei ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).

Dėl įskaitymo negaliojimo CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu (actio Pauliana)

27.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

28.       Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtina šių sąlygų visuma: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-313/2017 ir kt.).

29.       Šioje byloje CK 6.66 straipsnio pagrindu bankroto administratorius ginčija iki bankroto bylos iškėlimo šalių sudarytą įskaitymo sandorį bei skolų suderinimo aktą.

30.       Byloje neginčijamas 2020-01-06 medienos apdirbimo staklių „Interforma“ pirkimo-pardavimo sandoris bei ieškovės 2020-09-21 sprendimas suteikti atsakovei 4078,76 Eur dydžio nuolaidą patiektai produkcijai, pagal šalių nurodytas aplinkybes, į bylą teiktus įrodymus, paaiškinimus akivaizdaus pagrindo pripažinti šiuos sandorius niekiniais nenustatyta: sąskaita dėl medienos apdirbimo staklių išrašyta tą pačią dieną, kai buvo įregistruotas ieškovės turto areštas, todėl tą pačią dieną galėjo būti nežinomas ir apdariam, rūpestingam asmeniui, o ieškovei nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių įteikta 2020 m. sausio 8 d., iš atsiskaitymų (išmokėjimų) išrašo matyti, kad nesant rašytinių susitarimų  atsakovė atlikdavo avansinius mokėjimus pakankamai didelėmis sumomis, todėl tikėtinas ir žodinių pretenzijų dėl produkcijos kokybės faktas.

31.       Nagrinėjamoje byloje ginčijamas įskaitymo sandoris, įformintas 2020-09-21 skolų suderinimo aktu, įskaitymo faktą šalys pripažįsta. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės kreditoriai (UAB „Kašguvos giria“, A. N., K. D., UAB „Lofto valdymas“, Luminor Bank AS, T. L., UAB „NLN“, UAB „Nordvalda“, R. R. prekybos įmonė“, VMI prie FM) įskaitymo metu turėjo neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises ieškovei (skolininkei), taigi, bankroto administratoriaus teisė reikšti ieškinį ginant visų kreditorių interesus nustatyta. Administratoriui apie įmonei padarytą žalą tampa žinoma tik iškėlus įmonei bankroto bylą ir įsiteisėjus teismo nutarčiai, nes ieškinio senaties termino pradžia siejama ne su objektyviu (teisės pažeidimo), o su subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą). Bankroto byla ieškovei iškelta 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, bankroto administratorius, įvertinęs UAB „Saulės miškas“ bankroto bylos iškėlimo metu buvusius buhalterinės apskaitos duomenis, nustatė, jog ieškovė pagal 2020-01-06 sąskaitą-faktūrą pardavė atsakovei medienos apdirbimo stakles ir 2022 m. sausio 10 d. su ieškiniu kreipėsi į atsakovę, prašydama padengti įsiskolinimą pagal sąskaitą, todėl ieškinys pareikštas nepraleidus CK 6.66 straipsnyje numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė privalėjo apmokėti 2020-01-06 sąskaitą už parduotas medienos apdirbimo stakles, o ieškovė, pritaikius nuolaidą, privalėjo grąžinti jai permokėtas sumas, taigi turėjo neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises. Jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis atlikti ginčijamą įskaitymą, nebuvo, dėl to konstatuotina, kad actio Pauliana taikymo prasme šalys ginčijamo 2020-09-21 įskaitymo atlikti neprivalėjo.

32.       CK 6.66 straipsnio pagrindu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, kai jis pažeidžia kreditorių teises. Sandoris pažeidžia kreditorių teises, jei dėl jo skolininkas tampa nemokus, būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

33.       Ieškinyje ieškovė teigė, kad ginčijamu sandoriu nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui – atsakovei, nes ginčijamo įskaitymo metu ieškovė jau turėjo mokumo problemų. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ginčijamo įskaitymo sandorio metu ieškovė buvo nemoki, tai įrodo aplinkybės, jog įskaitymo metu ieškovės atžvilgiu buvo pradėtų vykdomųjų bylų, kurių metu nebuvo rasta pakankamai turto skolų išieškojimui, o vėliau šie nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai buvo pareikšti ieškovės bankroto byloje, tai rodo, kad įskaitymo metu ieškovės įsipareigojimai viršijo jos turtą.

34.       Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; kt.).

35.       Šiaulių apygardos teismo nutartyje iškelti ieškovei bankroto bylą nėra konkrečiai nurodyta, kada ieškovė tapo nemoki, nutarties 6 punkte nurodoma, kad 2017-12-31 dienai bendrovė turėjo turto iš viso už 148 231 Eur, įsipareigojimų už 72 872 Eur, nurodoma, kad per 2020 metus bendrovė patyrė 108 429 Eur nuostolių. Pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus nėra galimybės nustatyti, kiek tiksliai turto ieškovė turėjo ginčijamo įskaitymo sudarymo dienai, tai yra 2020 m. rugsėjo 21 d. Ieškovės atstovo teismo posėdžio metu nurodytoje Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-1344-476/2021 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad buvęs ieškovės direktorius G. B. savo pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Saulės miškas“ nevykdė nuo 2021-03-24. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada ieškovę neįrodžius, kad ginčijamo įskaitymo metu ieškovė jau buvo nemoki, tačiau bendrąja prasme vertintina, kad dėl ginčijamo įskaitymo sandorio ieškovės kreditoriai atsidūrė blogesnėje padėtyje, nei būtų atsidūrę neatlikus ginčijamo įskaitymo.

36.       Viena būtinųjų sąlygų nuginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu, be kita ko, yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys).

37.       Civilinėje teisėje taikoma asmenų sąžiningumo prezumpcija. Ieškovas, siekdamas ieškinio patenkinimo pagal CK 6.66 straipsnį, turi dvi alternatyvas, t. y. įrodyti atsakovo nesąžiningumą bendrąja įrodinėjimo tvarka arba įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą. Esant bent vienam iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

38.       Ieškovė nenurodė aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti atsakovės nesąžiningumą pagal CK 6.67 straipsnyje apibrėžtus kriterijus, taigi, atsakovės sąžiningumas yra preziumuojamas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, būdama atidus ir rūpestingas verslo subjektas, turėjo žinoti apie ieškovės sunkias finansines galimybes, turimus įsipareigojimus kitiems pirmesnės eilės kreditoriams, tuo, kad ginčijamu įskaitymu pažeidžiama CK 6.9301 straipsnyje nustatyta mokėjimų eilės tvarka, taigi įrodinėjo atsakovės nesąžiningumą bendra tvarka, o šiuo atveju įrodinėjimo naštą siekiant paneigti atsakovės sąžiningumo prezumpciją turi ieškovė (CPK 178 straipsnis). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigos arba netinkamai ją įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

39.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021 34 punktas ir jame nurodyta praktika).

40.       Ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje pagal objektyvųjį sąžiningumo kriterijų (ką asmuo turėjo žinoti, veikdamas teisingai ir protingai, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai) sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įgijėjo pareiga domėtis skolininko kitais kreditoriais negali būti absoliutinama: ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post (po fakto) – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, be kita ko, skolininko bankroto situaciją. Kai sandorį kreditorių interesais ginčija įmonės bankroto administratorius, aktualu išsiaiškinti buvusių įmonės valdymo organų poziciją dėl sandorio sudarymo paskatų. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, tame verslo sektoriuje egzistavusią sąžiningą dalykinę praktiką bei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Sutartinių įsipareigojimų pažeidimas (vėlavimas atsiskaityti, atlikti darbus, patiekti prekes ir pan.) yra gana dažnas reiškinys verslo praktikoje ir nėra būdingas tik nemokumo situacijoje esantiems ūkio subjektams, jis pats savaime neturėtų būti vertinamas kaip suponuojantis skolininko kontrahento – trečiojo asmens pareigą veikti aktyviai – rinkti informaciją apie skolininko finansinę būklę ir kitus kreditorius; dėl šios aplinkybės reikšmės turi būti sprendžiama įvertinus bylos aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo pirmenybinio sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė kitų skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje verslo aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs trečiasis asmuo, atsisakymo sudaryti sandorį galimą poveikį jam, kaip verslo subjektui, bei jo paties kreditorių interesams; galimos situacijos, kai kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio sudarymas būtų pateisinamas tuo pagrindu, kad jo nesudarymas lemtų analogiškas arba dar sunkesnes pasekmes trečiojo asmens ar jo kreditorių turtiniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020 56.2 punktas).

41.       Vadinasi, ieškovės finansiniai sunkumai, egzistavę ginčo įskaitymo metu, savaime nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo.

42.       Nagrinėjamu atveju ginčijamas sandoris, kurio sudarymo aplinkybės tokios: šalis siejo ilgalaikiai komerciniai santykiai, ieškovė tiekdavo atsakovei medienos produkciją, atsakovė už tiekiamą produkciją atsiskaitydavo mokėjimais (ir avansiniais) į ieškovės banko sąskaitą, ieškovė pardavė atsakovei ir medienos stakles, po kurių pardavimo ieškovė pagal atsakovės pretenziją dėl kokybės pritaikė nuolaidą patiektai medienos produkcijai (sumažino jos kainą), po ko šalys, atsižvelgdamos į buhalterinės apskaitos duomenis, patvirtino, kad atsakovei parduotų prekių vertė ir jos atliktų mokėjimų suma sutampa bei atsakovė ieškovei (ir ieškovė atsakovei) yra neskolinga. Ginčo dėl medienos apdirbimo staklių pardavimo sandorio, nuolaidos produkcijai suteikimo nėra, ieškovė šių sandorių neginčija. Buvo įskaitytos ne tik priešpriešinės, vienarūšės, galiojančios, bet ir ne ateityje, o jau 2020-09-21 įskaitymo metu vykdytinos prievolės, kadangi atsakovė 2020-01-06 sąskaitą privalėjo apmokėti iki 2020-01-16, o ieškovės pareiga be pagrindo įgytas lėšas grąžinti kilo 2020-09-21 pritaikius nuolaidą brokuotai produkcijai (CK 6.237, 6.240 straipsniai).

43.       Vertinant šias aplinkybes nėra pagrindo spręsti, kad ginčo įskaitymas buvo draudžiamas ar neatitiko sąžiningos verslo praktikos, nepaisant to, kad jo sudarymo metu UAB „Saulės miškas“ turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau įmonei buvo iškelta bankroto byla. Neatlikus ginčijamo įskaitymo, atsakovė būtų turėjusi pervesti ieškovei 4078,76 Eur sumą, o pati iš ieškovės reikalauti už medieną per daug sumokėtos 4078,76 Eur sumos, t. y. reikalauti, kad ieškovė grąžintų tai, kas ieškovei nepriklauso. Tokiam atsakovės reikalavimui būtų taikomos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo (CK 6.237 straipsnis) nuostatos bei tokia situacija neatitiktų CK 6.38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių vykdymo principų (sąžiningai, tinkamai, nustatytais terminais bei vadovaujantis protingumo kriterijais). Juolab, ieškovė byloje neįrodė, kad ieškovė ir atsakovė ginčo 2020-09-21 įskaitymu nesiekė naudos ir atsiskaitymo su visais kreditoriais. Atsakovės nurodymu, tuo atveju, jeigu nebūtų pritaikyta nuolaida ir atliktas ginčijamas įskaitymas, atsakovė būtų sugrąžinusi produkciją ir pareikalavusi grąžinti visą už ją sumokėtą sumą, reikalavusi atlyginti nuostolius, atitinkamai ieškovė nebūtų gavusi didesnės dalies pajamų, nebūtų galėjusi atsiskaityti su kitais savo kreditoriais ir tai būtų dar labiau pabloginę ieškovės padėtį. Šios aplinkybės byloje nenuginčytos.

44.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaityti su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010, 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

45.       Kol įmonei nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).

46.       Vertintina, kad ginčijamo įskaitymo sandorio (nenuginčijus staklių pardavimo ar nuolaidos suteikimo sandorio) naudingumas ieškovei nėra paneigtas, todėl tai paneigia šalių nesąžiningumą. Byloje neįrodyta, kad atsakovė per valdymo organus ir dalyvius buvo susijusi su ieškove, todėl aplinkybė, jog pastarosios įmonės buvo tarpusavyje susijusios ilgalaikiais komerciniais sandoriais savaime nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo. Nuolaidos suteikimas nekokybiškai prekei laikytinas įprasta praktika verslo santykiuose, taigi nuolaidos suteikimas atsakovei taip pat neįrodo jos nesąžiningumo. Šios išvados nepaneigia ieškovės nurodyta aplinkybė, kad suteiktos nuolaidos dydis tiksliai sutampa su įsiskolinimo už stakles likučiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuolaida už tiektą produkciją suteikta po atsakovei už tiektą produkciją išrašytų sąskaitų, atsakovės atliktų mokėjimų, esant aiškiems duomenims dėl mokėtinų ir gautinų sumų, todėl nuolaidos dydžio atitikimas atsakovės įsiskolinimo dydžiui gali būti laikomas pateisinama šalių susitarimo sąlyga.

47.       Vienas iš ieškinio motyvų atsakovės nesąžiningumui ginčijamo įskaitymo metu pagrįsti yra tai, kad ieškovė turėjo pradelstų mokėjimų aukštesnės eilės kreditoriams bei vykdant ginčijamą sandorį buvo pažeista CK 6.9301 straipsnyje nustatyta mokėjimų eilės tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu, šiame straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019), CK 6.9301 straipsnyje reglamentuojamas tik atsiskaitymų lėšomis grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, todėl šio nuostatos netaikomos priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Nagrinėjamu atveju prievolės pasibaigė įskaitymu, todėl CK 6.9301 straipsnio nuostatos netaikytinos ir galėtų būti vertinamos tik sprendžiant dėl atsakovės nesąžiningumo, kurio byloje surinkti įrodymai nepatvirtina.

48.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė turėjo žinoti ar žinojo, jog ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises ir dėl to, kad Turto arešto aktų registre buvo išviešinti duomenys apie ieškovės atžvilgiu taikytus areštus vykdomosiose bylose. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų nesąžiningumo prezumpcijos pagrindų, kurie patvirtintų šalių nesąžiningus veiksmus. Vien konstatavimas, kad atsakovė nepatikrino viešųjų duomenų, ar ieškovė gali disponuoti savo turtu ir turtinėmis teisėmis, ir taip neatitiko sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes, yra nepakankamas. Ši aplinkybė, susijusi su arešto taikymu, turi būti aiškinama visų bylos aplinkybių visete, atsižvelgiant į sutartinius šalių santykius bei faktines aplinkybes. Įvertintina ir tai, kad ginčijamo įskaitymo dieną Turto arešto akto registro duomenimis buvo areštuota konkretaus ieškovės turto, todėl atsakovei negalėjo būti žinoma, kad šio turto nepakaks visoms ieškovės skoloms išieškoti. Ginčijamo įskaitymo sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei pateiktas 2021 m. gegužės 31 d., Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei priimta 2021 m. rugpjūčio 2 d., įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 10 d., o tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas buvo pasirašytas 2020 m. rugsėjo 21 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo).

49.       Apibendrinant konstatuojama, kad šalių nesąžiningumas atliekant ginčo įskaitymą neįrodytas. Sandoriai CK 6.66 straipsnio pagrindu gali būti pripažinti negaliojančiais tik esant šiame straipsnyje nustatytų sąlygų visumai, todėl, nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

50.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys dėl 2020 m. rugsėjo 21 d. atlikto įskaitymo 4078,76 Eur sumai pripažinimo negaliojančiu bei su tuo susijusių reikalavimų atmetamas (CK 1.5, 1.80, 1.82, 6.38, 6.66 straipsniai; CPK 178, 182, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

52.       Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį buvo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti neteikė.

53.       Atsakovė pagal pateiktus dokumentus patyrė 900 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą (2022-04-28 Nr. DOK-10414).

54.       Atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, šalių procesinį elgesį, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus maksimalius dydžius, iš ieškovės atsakovei priteistina 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

55.       Byloje patirta 4,50 Eur, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).????

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės BUAB „Saulės miškas“ (įmonės kodas 304106687) atsakovei UAB „Vitula“ (įmonės kodas 110484732) 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.

Teisėja        Jurgita Šimonėlytė