Administracinio nusižengimo byla Nr.AN2-240-360/2019

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00433-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.7.1.; 

16.9.10.; 21.11.10.         (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutarimo,

n u s t a t ė :

1.       P. S. 2019 m. kovo 1 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019 m. kovo 1 d. 15.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Dacia Logan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių ir sukdamas iš stovėjimo vietos į kairę, nepasirinko saugaus šoninio-priekinio tarpo, ko eigoje ratu kliudė stovintį automobilį. Apie eismo įvykį nepranešė policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, kai žala neviršija 15 bazinių nuobaudų dydžio. Vartojo alkoholį po eismo įvykio, (1,75 promilių), kol nebuvo visiškai ištirtos visos eismo įvykio aplinkybės. Eismo įvykio metu apgadintas stovinčio automobilio priekinis bamperis.

2.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla, kurioje P. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, nutraukta.

3.       Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutarimą ir priimti naują nutarimą, skiriant P. S. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą. Nurodo, kad, nors P. S. bylos nagrinėjimo teisme metu neigė padaręs jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, jo kaltė dėl šių administracinių nusižengimų padarymo yra įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, liudytojo L. R. ir liudytojos policijos pareigūnės V. P. parodymais, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis ir kitais byloje surinktais įrodymais. Vertinant išdėstytas aplinkybes, neabejotinai nustatyta, kad P. S., vairuodamas transporto priemonę, kliudė kitą stovintį automobilį, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, apie eismo įvykį policijai nepranešė, vartojo alkoholį po eismo įvykio, iki kol nebuvo visiškai ištirtos visos eismo įvykio aplinkybės. P. S. šioje situacijoje suvokė ir suprato, kad sukėlė eismo įvykį - tai patvirtina administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei jo paties ir liudytojų duoti parodymai. Pažeidėjo versija, kad jis nesuprato, jog įvyko kontaktas su kita transporto priemone, ir manydamas, kad viskas gerai, nuvažiavo iš įvykio vietos, o grįžęs namo vartojo alkoholį net nesuvokdamas ir nežinodamas, kad galimai padarė eismo įvykį, laikytina gynybine ir atmestina, nurodoma siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

4.       Administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. atstovas advokatas R. Girevičius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

5.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

6.       Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam P. S. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį nutraukta nepagrįstai. 

7.       ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šiuo atveju apygardos teismas negali sutikti, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo laikytasi paminėtų ANK nuostatų.

8.       Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas patikėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdyje pateikta versija, kad šis nesuprato, jog įvyko automobilio kontaktas su kita transporto priemone, ir manydamas, kad jam pamojavęs kitas vairuotojas rodo, jog viskas gerai, nuvažiavo iš įvykio vietos, o grįžęs namo vartojo alkoholį net nesuvokdamas ir nežinodamas, kad galimai padarė eismo įvykį. Vis dėlto, tokios apylinkės teisme išdėstytos P. S. gynybinės pozicijos administracinio nusižengimo bylos duomenų visuma nepatvirtina, priešingai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenuoseklumas dėl įvykio aplinkybių leidžia spręsti, jog jis siekia išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. 

9.       Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės V. P. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. kovo 1 d. apie 15.30 val. buvo gautas pranešimas, kad automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitą automobilį Honda, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino; nuvykus į vietą prie automobilio Honda buvęs vairuotojas L. R. bei kartu pastarajame automobilyje buvęs M. R. paaiškino, jog sėdėdami automobilyje pastebėjo, kad automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę iš stovėjimo vietos, kliudė L. R. automobilį, L. R. panaudojo garsinį signalą ir pradėjo mojuoti, tačiau kito automobilio vairuotojas pamojo ranka ir nuvažiavo, apgadintas Honda priekinis, dešinės pusės bamperis (b. l. 14-15). Šiems tarnybinio pranešimo duomenims neprieštarauja ir apylinkės teismo posėdyje liudytoja apklaustos pareigūnės V. P. paaiškinimai. Tarnybinį pranešimą ir pareigūnės paaiškinimus atitinka ir L. R. bei M. R. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose abu asmenys nurodė, jog jų stovėjęs automobilis kliudytas net sujudėjo, abu jie įsidėmėjo kliudžiusio automobilio numerį (b. l. 10, 11). Pagal įvykio liudininkų nurodytą pažeidėjo automobilio numerį išsiaiškinta, jog vairavo būtent P. S., su kuriuo pareigūnai susisiekė apie 16 val. ir pastarasis apie 16.28 val. buvo atvežtas kito asmens, J. S., į įvykio vietą bei nurodė, jog savo vairuotą automobilį paliko stovėti lėtėjimo juostoje (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Netrukus po įvykio rašydamas paaiškinimą, P. S. nurodė, jog jam išsukant iš stovėjimo aikštelės prie prekybos centro, jam pasirodė, kad kliudė kitą automobilį, atsisukęs pamatė, jog kitas vairuotojas jam pamojavo, todėl supratęs, jog viskas gerai, pamojavo atgal ir nuvažiavo (b. l. 13). Taigi rašytiniame paaiškinime administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiškiai nurodė suvokęs, jog išsukdamas iš stovėjimo aikštelės, galėjo kliudyti kitą automobilį, matė, jog kito automobilio vairuotojas jam pamojavo, tačiau neįsitikinęs, ar viskas gerai, ar nebuvo apgadinta kita transporto priemonė, net matydamas kito automobilio vairuotojo rodomus gestus, savaip juos interpretavo ir iš įvykio vietos nuvažiavo.

10.       Apklausiamas teismo posėdyje P. S. įvykio aplinkybes nurodė kitaip nei savo rašytiniame paaiškinime, teigdamas, jog iš važiavimo vietos išvažiavo atbulas ir tada važiavo į priekį, tarpas tarp automobilių buvo pakankamas, pravažiuodamas pro kitą automobilį nepajuto, jog pastarąjį kliudė, kito automobilio vairuotojas garsinio signalo nenaudojo, parodė, jog viskas gerai, todėl nuvažiavo. Akivaizdu, jog P. S. teiginiai apylinkės teisme, jog nieko nepajuto, skiriasi nuo jo rašytinių paaiškinimų, kuriuose jis teigė, jog jam pasirodė, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, o toks nenuoseklumas vertinamas kaip siekis išvengti gresiančios griežtos administracinės atsakomybės. Bylos duomenų visumą kur kas labiau atitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinis paaiškinimas. P. S. savo automobiliu manevravo tokiomis eismo sąlygomis, kad pačiam kilo mintis, jog galėjo kliudyti kitą transporto priemonę, netgi matė kitą vairuotoją mojuojantį, tačiau net nesistengė įsitikinti, ar tikrai buvusioje situacijoje nekliudė kitos transporto priemonės, net neišlipo iš savo automobilio tuo įsitikinti, nusprendė, jog kitas vairuotojas jam rodo ženklus, kad viskas gerai, nuvažiavo. Vis dėlto paaiškėjo, jog ne viskas yra gerai, kaip teigia manęs P. S..

11.       Kliudytos transporto priemonės vairuotojas bei keleivis įsidėmėjo nuvažiavusio automobilio numerius ir kreipėsi į pareigūnus. Apklausiamas apylinkės teismo posėdyje L. R. patvirtino savo rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, jog pats matė, kad šalia stovėjęs automobilis pradėjo išvažinėti, matėsi, jog neišsuks, bet to nepaisydamas kitas vairuotojas toliau suko ir nubrėžė jo, L. R., automobilį, kuris sujudėjo, tada jis panaudojo garsinį signalą, atsidarė duris, gestų nerodė, tačiau kitas vairuotojas jam numojo ranka ir nuvažiavo. Netikėti nuosekliais liudytoju apklausto L. R., kuris pats netrukdomai stebėjo bei pajuto, kaip buvo kliudytas jo automobilis, paaiškinimais nėra jokio pagrindo, juolab, jog juos faktiškai atitinka ir paties P. S. rašytinis paaiškinimas, o taip pat iš dalies ir P. S. paaiškinimai apylinkės teismo posėdyje, objektyviai užfiksuoti apgadinimai, eismo įvykio schema, tarnybinis pranešimas bei liudytoja apklaustos pareigūnės parodymai.

12.       Nors eismo įvykio vietos schema nėra visai tiksli, neinformatyviai atskleistas eismo įvykio mechanizmas, tačiau nagrinėjant bylą apylinkės teisme, buvo patikslinta automobilių stovėjimo padėtis, judėjimo trajektorija, automobilių apgadinimai, todėl neaiškumai, susiję su eismo įvykio fiksavimu schemoje, buvo pašalinti.

13.       Iš bylos duomenų visumos galima spręsti, jog eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai nėra žymūs, tačiau tai nereiškia, jog paties eismo įvykio nebuvo ar kad jo dalyviai, neišsiaiškinę visų reikšmingų aplinkybių, ar nėra ginčo dėl situacijos, gali pasišalinti iš įvykio vietos, juolab, jog nagrinėjamu atveju, abiejų transporto priemonių vairuotojai buvo vietoje, vienas kitą matė, todėl nebuvo jokių kliūčių P. S., išsukant iš stovėjimo vietos, pastebėjus, jog kitas vairuotojas jam rodo ženklus, vis dėlto sustoti, išlipti ir išsiaiškinti, ar tikrai nieko nenutiko, o ne savaip vertinti šalia stovėjusios transporto priemonės vairuotojo gestus ir net nebandžius aiškintis situacijos, tiesiog nuvažiuoti. Apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl neaiškių priežasčių galėjo vengti kuo greičiau išsiaiškinti įvykio aplinkybes net po to, kai pareigūnai jam paskambino bei informavo apie tai, kas nutiko, galima spręsti ir iš pareigūnės tarnybinio pranešimo bei jos paaiškinimų apylinkės teisme, kuriuose ji nurodė, kad iš pradžių pažadėjęs atvykti į įvykio vietą, P. S. netrukus perskambinęs aiškino, jog turi skubų iškvietimą, tačiau galiausiai J. S. buvo atvežtas į įvykio vietą. Vis dėlto duodamas paaiškinimus apylinkės teisme, P. S. teigė, jog grįžęs į namus dar iki paskambinant pareigūnams, su svečiais vartojo alkoholio, taigi tai reiškia, kad net jei ir būtų gavęs skubų iškvietimą darbo reikalais, nebebūtų galėjęs į jį vykti dėl apsvaigimo nuo alkoholio, kurio per tokį trumpą laiką nuo deklaruojamo grįžimo namo iki vykimo į įvykio vietą jis turėjo suvartoti tiek, kad jo apsvaigimas pasiekė net vidutinį girtumo laipsnį (pagal paties P. S. paaiškinimą apie 15.30 val. jis dar buvo prie prekybos centro, o atgal į įvykio vietą jis buvo atvežtas maždaug po valandos, kur jam buvo nustatytas net 1,75 promilių neblaivumas).

14.       Taigi bylos duomenų visuma leidžia spręsti, jog P. S. suvokė savo automobiliu kliudęs kitą transporto priemonę, tačiau net nesiaiškinęs įvykio aplinkybių iš įvykio vietos nuvažiavo. Nors apylinkės teismo posėdyje jis ir teigė nieko nesupratęs, tačiau tokie jo teiginiai prieštarauja jo paties iškart po įvykio pateiktam paaiškinimui bei kitiems bylos duomenims, todėl vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Skundžiamame apylinkės teismo nutarime pažymėta, jog P. S. vairuotas automobilis yra be vairo stiprintuvo, todėl atlikti manevrą vietoje yra sunku, dėl ko P. S. galėjo nepajusti automobilių kontakto, tačiau ši aplinkybė, priešingai nei teigiama nutarime, kaip tik turėjo skatinti P. S. būti dar atidesniam ir kilus įtarimams, kad galėjo būti kliudytas kitas automobilis, nedelsiant išsiaiškinti, ar nieko nenutiko, tačiau P. S. to nedarė. Kadangi eismo įvykio metu padaryta žala nedidelė, tai pripažįsta ir apgadinto automobilio vairuotojas L. R., kuris apylinkės teisme žalą įvertino 50 eurų, administracinio nusižengimo protokole P. S. pagrįstai inkriminuoti ANK 417 straipsnio 8 dalis bei 426 straipsnio 1 dalis.

15.       P. S. grįžus į įvykio vietą, pareigūnai jam nustatė 1,75 promilių neblaivumą. Šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija, pripažįsta grįžęs namo, iki paskambinant pareigūnams, vartojęs alkoholio, todėl, nesant abejonių dėl to, jog P. S. sukėlė eismo įvykį, tai suprato, tačiau, nieko nesiaiškinęs su kitu vairuotoju, nepranešęs policijai, iš įvykio vietos nuvažiavo, alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. 

16.       Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, logišką įvykio seką, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad P. S. 2019 m. kovo 1 d. 15.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Dacia Logan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, išsukdamas iš stovėjimo vietos į kairę, nepasirinko saugaus šoninio-priekinio tarpo, todėl ratu kliudė stovintį automobilį. Apie eismo įvykį nepranešė policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, kai žala neviršija 15 bazinių nuobaudų dydžio. Vartojo alkoholį po eismo įvykio, (1,75 promilių), kol nebuvo visiškai ištirtos visos eismo įvykio aplinkybės. Eismo įvykio metu apgadintas stovinčio automobilio priekinis bamperis. Tokia P. S. veika atitinka ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje bei 423 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų požymius.

17.       Skirdamas P. S. administracines nuobaudas pagal minėtus ANK straipsnius, apygardos teismas atsižvelgia į ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, į tai, kad nenustatyta P. S. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, administracinio nusižengimo byloje yra duomenys tik apie vieną 2017 metais padarytą administracinį nusižengimą (nesumokėta už automobilio stovėjimą), taigi jis praeityje nebaustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi ilgą vairavimo stažą (29 metai), dirba, gerai charakterizuojamas, sutuoktinė gauna senatvės pensiją, vadovaudamasis protingumo ir proporcingumo principais, apygardos teismas vertina, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti P. S. paskyrus straipsnių sankcijose numatytas minimalias baudas bei atėmus teisę vairuoti transporto priemones minimaliam terminui, kadangi už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis).

18.       Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas (ANK 423 straipsnio 5 dalis), tačiau apeliaciniame skunde spręsti klausimo dėl transporto priemonės konfiskavimo neprašoma, todėl apygardos teismas šio klausimo plačiau neanalizuoja. Automobilis priklauso ne pačiam pažeidėjui, o buvo valdomas dėl darbinių funkcijų, nenustačius ANK 29 straipsnio pagrindų, kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, pripažinus P. S. kaltu, nekonfiskuojama.

19.       Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutarimas naikintinas.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.

P. S. pripažinti kaltu ir nubausti:

pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1862, įsigaliojusio 2019 m. sausio 1 d., redakcija) 10 eurų bauda;

pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835, įsigaliojusio 2019 m. sausio 1 d., redakcija) 600 eurų bauda;

pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-2254 redakcija) 1200 eurų bauda bei skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – trejiems (3) metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, P. S. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1200 eurų baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – trejiems (3) metams.

CD diską su fotonuotraukomis, esantį byloje, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas                                        Savinijus Katauskas