Civilinė byla Nr. e2S-415-618/2023
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00409-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.3.3.; 3.2.8.1.; 3.3.2.5
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. balandžio 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Z. K., J. T., G. V. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, V. K. atskiruosius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Z. K., G. V. ir J. T. ieškinį atsakovei valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, V. K., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, P. N., R. V., D. Š., L. L., R. L., ir pagal trečiojo asmens V. K., pareiškusios savarankišką reikalavimą, civilinėje byloje pagal ieškovų Z. K., G.V. ir J. T. ieškinį atsakovei valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, P. N., R. V., D.Š., L. L., R. L..
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) m. k. v., kurio bendras plotas 0,3258 ha, naudojimosi tvarką pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. UAB „Agrometra“ matininkės R. J. sudarytą Žemės sklypo pasidalinimo planą M1:500, kuris buvo 2022 m. sausio 24 d. suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriumi; priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai nesutiko pasirašyti ieškovų pateikto minėto plano, todėl, esant kitų bendraturčių sutikimui dėl naudojimosi tvarkos pagal minėtą planą, yra pagrindas nustatyti minėto žemės sklypo naudojimosi tvarką be atsakovų sutikimo.
2. Atsakovė V. K. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, juo prašė patvirtinti atsakovės priešieškiniu pateiktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,3258 ha, 2022 m. K. Č. individualios įmonės matininko K. Č. parengtą naudojimosi tvarkos planą M1:500 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovų pateiktas planas ir naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovės teises ir pareigas.
3. Ieškovai teismui 2023 m. vasario 24 d. pateikė prašymą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypo, dėl kurio naudojimosi tvarkos nustatymo kilo ginčas, bendrasavininkė yra Lietuvos Respublikos valstybė, todėl prašo atsakovus V. K. ir P. N. pakeisti į atsakovę – valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovų atstovės pateiktą prašymą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama tenkino ir: I) netinkamus atsakovus V. K. ir P. N. pakeitė tinkama atsakove – valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus; II) V. K. procesinę padėtį pakeitė į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus; III) P. N. procesinę padėtį pakeitė į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje; IV) nutraukė civilinę bylą pagal ieškovų Z. K., G. V. ir J. T. ieškinį atsakovams V. K. ir P. N. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus, R. V., D. Š., L. L., R. L., bei pagal atsakovės V. K. priešieškinį ieškovams Z. K., G. V. ir J. T., kitas atsakovas P. N., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus, R. V., D. Š., L. L., R. L.; išaiškino V. K. ir P. N., kad gindami savo teises ir teisėtus interesus, nesutikdami su jiems priskirtinos valstybinės žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka, jie turi teisę administracine tvarka kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties keitimo, tikslinimo; V) paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovus, kurie nėra žemės sklypo bendrasavininkai, pakeisti tinkama atsakove – žemės sklypo bendrasavininke – valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus. Atsakovai V. K. ir P. N. nėra minėto žemės sklypo bendrasavininkai, todėl jiems, esant minėto sklypo naudotojais – nuomininkais, jų procesinę padėtį atitinkamai pakeitė: V. K. – į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, o atsakovo P. N. – į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje.
4.2. Teismas konstatavo, kad pakeitus valstybės procesinę padėtį į atsakovę, susiklostė situacija, kai ginčo dalykas (objektas) išnyko savaime, nes valstybė, būdama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtė, kaip ir kiti sklypo bendraturčiai minėto sklypo naudojimosi tvarkai, pagal patikslintą 2021 m. rugsėjo 16 d. UAB „Agrometra“ matininkės R. J. sudarytą Žemės sklypo pasidalinimo planą, pritarė. Nurodė, kad tarp bendraturčių neegzistuoja ginčo, išnyko ir teisinis pagrindas kreipimuisi į teismą, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje, tolesnis bylos nagrinėjimas pagal ieškovų reikalavimus nėra galimas, nes ieškovų pareikštų reikalavimų patenkinimas ir/ar atmetimas nesukeltų materialiųjų teisinių pasekmių – ginčo nėra.
4.3. Dėl priešieškinio reikalavimų nurodė, kad V. K. ir P. N. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkai, taigi jie neturi teisės reikšti reikalavimų civilinio proceso tvarka dėl jiems asmeniniam naudojimui priskirtinos valstybinės žemės sklypo dalies. Žemės sklypo naudojimosi tvarka bendraturčių yra suderinta, ginčas išnyko, nesant ginčo objektui bei V. K. ir P. N. teisėms kreiptis į teismą dėl jiems asmeniniam naudojimui priskirtinos valstybinės žemės sklypo dalies civilinio proceso tvarka, spręstina, kad V. K. priešieškinio patenkinimas ir/ar atmetimas taipogi nesukeltų materialiųjų teisinių pasekmių šioje byloje.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovai nesutinka su Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartimi. Prašo skundžiamos nutarties dalį, kuria teismas pakeitė V. K. procesinę padėtį į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, pakeisti ir nustatyti, kad V. K. procesinė padėtis yra trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje; prašo panaikinti nutarties dalį, kuria civilinė byla nutraukta, priteistos bylinėjimosi išlaidos ir šį klausimą perduoti iš naujo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Sutinka, kad V. K. nėra žemės sklypo bendrasavininkė, taigi neturi teisės reikšti reikalavimų šioje byloje, tačiau, mano, kad jos procesinė padėtis nustatytina ne trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, o trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad ši nutarties dalis neskundžiama, kadangi teismo nutartis įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus yra skundžiama atskiruoju skundu.
5.2. Nurodė, kad teismas ta pačia nutartimi pakeitęs šalių procesinę padėtį nutraukė civilinės bylos nagrinėjimą ir tuo grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas. Nesutinka su teismo sprendimu nutraukti civilinę bylą, kadangi šalys bylos eigoje gali sudaryti taikos sutartį ir taip užbaigti bylą. Taigi mano, kad ir šalių teisę sudaryti taikos sutartį teismas pažeidė.
5.3. Nurodo, kad teismas ieškinį paliko neišnagrinėtą. Pažymi, kad panašaus pobūdžio bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-923-555/2020 panaikino nutartį ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
6. Atsiliepimu į ieškovių atskirąjį skundą atsakovė V. K. iš dalies sutinka su atskiruoju skundu ir prašo panaikinti skundžiamosios nutarties dalį, kuria civilinė byla nutraukta, priteistos bylinėjimosi išlaidos ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
7. Atsakovė V. K. atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Nurodė, kad parengiamojo teismo posėdžio metu priėmęs ieškovių prašymą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama ir prašymą patenkinęs, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą atidėti bylos nagrinėjimą, bet ne bylą nutraukti. Bylos nagrinėjimo atidėjimas sudarytų galimybę V. K. atsisakyti arba atsiimti byloje pareikštą priešieškinį.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.
10. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
11. Ieškovai kartu su atskiruoju skundu prašo prie bylos pridėti Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės I. N. atsisakymą atliktino notarinį veiksmą. Nurodo, kad šio dokumento pridėjimo prie bylos būtinybė iškilo po nutarties priėmimo, kadangi ieškovai nesitikėjo tokios teismo nutarties.
12. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
13. Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė I. N. 2023 m. vasario 21 d. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką, kadangi dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos yra žemės sklypo naudotojų nesutarimai. Nustatyta, kad apie minėtą notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ieškovų atstovė pasisakė teismo posėdyje, tačiau šio įrodymų pirmosios instancijos teismui nepateikė. Skundžiama nutartis priimta 2023 m. vasario 27 d., t. y. po notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovų teikiamas įrodymas galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovų atstovės argumentas, jog būtinybė pateikti į bylą naują įrodymą iškilo priėmus skundžiamą nutartį, nagrinėjamu atveju, nepagrindžia CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių egzistavimo. Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovų prie bylos prašomą pridėti naują įrodymą – Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės I. N. 2023 m. vasario 21 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
15. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios taisyklės taikomos taip pat ir atskirųjų skundų priėmimui ir nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad civilinė byla buvo nagrinėjama ieškovų Z. K., G. V.ir J. T. ieškinį atsakovams V. K. ir P. N. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus, R. V., D. Š., L. L., R. L., ir pagal atsakovės V. K. priešieškinį ieškovams Z. K., G. V. ir J. T., kitas atsakovas P. N., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus, R. V., D. Š., L. L., R. L..
17. Pažymėtina, kad pagal dispozityvumo principą šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dėl to šalių procesines teises ir pareigas reglamentuojančiame CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir ieškovo teisė pateikti prašymus. Šiuo atveju ieškovų atstovė 2023 m. vasario 24 d. pateikė teismui prašymą pakeisti atsakovų P. N. ir V. K. procesinę padėtį iš atsakovų į trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, o atsakove byloje patraukti Lietuvos Respubliką, kurią atstovauja Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius.
18. Vadovaujantis dispozityvumo principu, ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, t. y. asmenį, kuriam jis reiškia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Ši ieškovo besąlyginė procesinė teisė negali būti paneigta net ir tuo atveju, kai reikalavimai yra reiškiami ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnis). Šią išvadą patvirtina nuostata, kad bet kuriuo atveju net netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014). Kadangi tokia besąlyginė teisė kam reikšti ieškinio reikalavimus priklauso tik ieškovui, tokios teisės atsisakymas (prašymas pakeisti byloje dalyvaujančio asmens procesinę padėtį iš atsakovo į trečiojo asmens) taip pat priklauso tik ieškovui.
19. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1758/2010). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2023 m. vasario 27 d. nutarties dalies dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama neskundžiama. Nagrinėjamu atveju ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas atsakovės V. K. procesinę padėtį iš atsakovės pakeitė į trečiojo asmens, kuris pareiškia savarankiškus reikalavimus. Nurodo, kad šiuo atveju atsakovės V. K. procesinė padėtis turėjo būti pakeista į trečiojo asmens, kuris nepareiškia savarankiškų reikalavimų.
21. CPK nuostatos tiesiogiai neįtvirtina galimybės atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria pakeičiamas byloje dalyvaujančio asmens procesinis statusas. Tokia teismo nutartis taip pat nėra vertintina, kaip užkertanti kelią tolesnei proceso eigai (užbaigianti procesą ar užkertanti kelią procese dalyvaujančiam asmeniui ginti savo galimai pažeistas subjektines teises, kai jis negali savo interesų ginti pateikdamas atitinkamą pareiškimą/prašymą byloje).
22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovų atskiruoju skundu skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarties dalis, kuria netinkama šalis pakeista tinkama, negali būti apeliacinio apskundimo objektu, t. y. ji neskundžiama atskiruoju skundu, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas laiko esant būtina dėl šių atskirojo skundo argumentų pasisakyti tik tuo aspektu, kad, kaip nustatyta civilinė bylos duomenimis 2022 m. rugsėjo 5 d. atsakovė V. K. pateikė civilinėje byloje priešieškinį, kuriuo nesutiko su ieškovų siūlomu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi planu. Pateikė civilinę bylą nagrinėjančiam teismui jos interesus atitinkantį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas atsakovės V. K. procesinę padėtį į trečiojo asmens, kuris pareiškia savarankiškus reikalavimus, tai padarė visiškai pagrįstai, kadangi V. K. civilinėje byloje pareiškė materialinį subjektinį reikalavimą. Laikytina, kad V. K. procesinė padėtis tinkamai pirmosios instancijos teismo nurodyta kaip trečiojo asmens, kuris pareiškia savarankiškus reikalavimus.
24. Atskiraisiais skundais ieškovai ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, V. K. nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl civilinės bylos nutraukimo. Ieškovai nurodo, kad teismui pakeitus šalį tinkama šalimi bylos nagrinėjimas turėjo būti atidėtas, vadovaujantis CPK 45 straipsnio 4 dalimi, teismas pažeidė šalių teisę sudaryti taikos sutartį. Trečiasis asmuo V. K. nurodo, kad teismo nutartis nutraukti civilinę bylą neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas, pakeitęs netinkamą šalį tinkama, turėjo civilinės bylos nagrinėjimą atidėti tam, kad būtų sudarytos galimybės apeliantei atsiimti pareikštą priešieškinį arba jo atsisakyti.
25. Nagrinėjamu atveju civilinė byla pirmosios instancijos teismo buvo nutraukta, kadangi pakeitus valstybės procesinę padėtį iš trečiojo asmens į atsakovės, susiklostė situacija, kai ginčo dalykas išnyko, nes valstybė, būdama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtė, kaip ir kiti sklypo bendraturčiai minėto sklypo naudojimosi tvarkai, pagal patikslintą 2021 m. rugsėjo 16 d. UAB „Agrometra“ matininkės R. J. sudarytą Žemės sklypo pasidalinimo planą, pritarė. Dėl reiškiamo V. K. priešieškinio susiklostė situacija, kad esant byloje duomenimis, kad V. K. ir P. N. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkai, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jie neturi teisės reikšti reikalavimų civilinio proceso tvarka dėl jiems asmeniniam naudojimui priskirtinos valstybinės žemės sklypo dalies. Pirmosios instancijos teismas V. K. ir P. N. išaiškino, kad jie, gindami savo teises ir teisėtus interesus, nesutikdami su jiems priskirtinos valstybinės žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka, turi teisę administracine tvarka kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties keitimo, tikslinimo.
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl ieškovų prašymo pakeisti netinkamą šalį tinkama pasisakė 2023 m. vasario 27 d. parengiamajame posėdyje dalyvavę asmenys: ieškovai, atsakovai jų atstovai ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus įgaliota atstovė. Iš parengiamojo teismo posėdžio 2023 m. vasario 27 d. garso įrašo nustatyta, kad trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus įgaliota atstovė išsakė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teismui svarstant dėl jos procesinės padėties pakeitimo į atsakovės. Nenustatyta, kad prašymą atidėti bylos nagrinėjimą būtų išreiškę ieškovai ar atsakovai.
27. Pirmosios instancijos teismas, netinkamą šalį pakeitęs tinkama, be kita ko, konstatavo, jog ginčo tarp šalių nebeliko, kadangi trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius atsiliepimu į ieškovų ieškinį su ieškiniu sutiko. Skundžiama nutartimi pažymėjo, kad yra pagrindas civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Ieškovai ir trečiasis asmuo V. K. su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą, suteikti šalims teisę svarstyti sudaryti taikos sutartį, atsiimti ieškinio reikalavimus ar kt. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirųjų skundų argumentus laiko pagrįstais.
28. Pirma, CPK 45 straipsnyje įtvirtinta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (1 dalis); jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; apie tai teismas praneša šiam asmeniui (2 dalis); jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (3 dalis); teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas; pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau (4 dalis).
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pakeitė trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus procesinę padėtį į atsakovės. Skundžiamojoje nutartyje pažymėjo, jog trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius, teikdamas atsiliepimą kaip trečiasis asmuo, sutiko su ieškovų ieškiniu. Laikė, kad tokia pati trečiojo asmens pozicija lieka ir pakeitus jos procesinį statusą į atsakovės, neatsižvelgiant į tai, kad posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus įgaliota atstovė prašė teismo posėdį atidėti.
30. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino atsakove tapusios Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus pozicijos byloje pakeitus jos procesinę padėtį, nesuteikė jai galimybės kaip atsakovei įgyvendini pareigos pateikti atsiliepimą į ieškovų ieškinį ir priešieškinį (CPK 142 straipsnio 1 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas atsakovės V. K. procesinę padėtį į trečiojo asmens, reiškiančios savarankiškus reikalavimus, taip pat neužtikrino jos teisės tikslinti pareikštus reikalavimus ar jų atsisakyti (CPK 46 straipsnio 2 dalis, 140 ir 141 straipsniai).
31. Antra, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas vertino šalių procesinį elgesį, tačiau šioje konkrečioje situacijoje šalių procesinio elgesio nebuvo galimybės tinkamai įvertinti. Neįgyvendinus CPK 45 straipsnio 4 dalyje numatytos teismo pareigos pakeitus procesinę šalį tinkama bylos nagrinėjimą atidėti, nebuvo galimybės nuspręsti ir koks šalių procesinis elgesys būtų buvęs tolimesniame bylos nagrinėjimo etape, pvz. galbūt šalys būtų sudariusios taikos sutartį, tikslinusios savo reikalavimus ar jų atsisakiusios.
32. Trečia, pirmosios instancijos teismas, užkirsdamas galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, nurodytas Nutarties 30 punkte, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pasisakydamas dėl procesinės bylos baigties, šiuo konkrečiu atveju, išsakė išankstinę teisinę poziciją dėl nagrinėjamo ginčo.
33. Ketvirta, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, minėta, tenkino ieškovų atstovės prašymą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, pakeitė netinkamus atsakovus V. N. ir P. N. tinkama atsakove valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus. Skundžiama nutartimi, nutraukė civilinę bylą pagal ieškovų pareikštą ieškinį atsakovams V. K. ir P. N.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties nelogiškumą, sprendžia, kad tokia teismo pozicija laikytina taip pat nepagrįsta ir neteisinga. Pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą pagal ieškinį atsakovams V. K. ir P. N., kurie to paties teismo nutartimi buvo pakeisti kita atsakove – valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus. Taigi, lieka neaiški teismo pozicija dėl ieškovų ieškinio atsakovei valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik, kad nesivadovavo imperatyviai CPK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo pareiga pakeitus šalį tinkama atidėti teismo posėdį, bet ir civilinę bylą pagal ieškovų ieškinį nutraukė ne tam atsakovui, kuriam civilinis ieškinys buvo pareikštas, t. y. šiuo atveju – valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kadangi kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
35. Taigi, sutiktina su atskirųjų skundų motyvais, jog netinkamą šalį pakeitus tinkama, pirmosios instancijos teismas turėjo teismo posėdį atidėti (CPK 45 straipsnio 4 dalis), nustatyti terminą atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriui pateikti atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį (CPK 48 straipsnio 4 dalis). Taip pat išaiškinti teisę tretiesiems asmenims pasisakyti dėl reiškiamų reikalavimų šioje civilinėje byloje, o trečiajam asmeniui, su savarankiškai reikalavimais, sudaryti galimybę tikslinti pareikštus reikalavimus ar jų atsisakyti (CPK 46 straipsnio 2 dalis, 140 ir 141 straipsniai).
36. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi netinkamos šalies pakeitimo instituto normomis, neįvertino ne tik CPK 45 straipsnio, bet ir civilinio proceso principų nuostatų, todėl nepagrįstai šioje proceso stadijoje nusprendė nutraukti civilinę bylą. Dėl nurodyto skundžiama nutarties dalis panaikinama ir civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovų atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarties dalies, kuria netinkama šalis pakeista tinkama, nutraukti.
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarties dalį dėl bylos nutraukimo panaikinti ir civilinę bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Larisa Šimanskienė