Civilinė byla Nr. e2-989-467/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00008-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.4; 3.4.4.5.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 7 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) „Snjallverk EHF“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Gelmeda“ finansinis reikalavimas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Husmontera“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1465-866/2025 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Husmontera“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Nemokumo administravimo paslaugos“. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartimi patvirtintas neginčijamų bankrutuojančios UAB „Husmontera“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nutarta patikslinti bankrutuojančios UAB „Husmontera“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, tarp jų – įtraukti į antrosios eilės kreditorių sąrašą UAB „Gelmeda“ ir patvirtinti jos 108 012,76 Eur finansinį reikalavimą. Kreditorė „Snjallverk EHF“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Gelmeda“ 108 012,76 Eur antrosios eilės finansinis reikalavimas UAB „Husmontera“ bankroto byloje, ir UAB „Gelmeda“ prašymo dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo netenkinti.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nutarė likviduoti dėl bankroto UAB „Husmontera“, nustatė, kad kreditorių reikalavimus sudaro Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi „Snjallverk EHF“ atskirąjį skundą patenkino ir pasinaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dalį, kuria nutarta įtraukti į antrosios eilės kreditorių sąrašą UAB „Gelmeda“ su 108 012,76 Eur finansiniu reikalavimu, ir išskyrė į atskirą bylą UAB „Gelmeda“ 108 012,76 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą.

5.       Kreditorė „Snjallverk EHF“ nurodė, kad UAB „Gelmeda“ yra praleidusi terminą pareikšti finansinį reikalavimą ir neprašė šio termino atnaujinti. Bankroto byla UAB „Husmontera“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2025 m. balandžio 10 d. Teismo nustatytas 30 dienų terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2025 m. gegužės 10 d. UAB „Gelmeda“ pareiškimas dėl finansinio reikalavimo paduotas ne anksčiau kaip 2025 m. liepos 28 d., t. y. praleidus daugiau kaip 2 mėnesius. UAB „Gelmeda“ negali pasiteisinti nežinojimu apie bankroto bylos iškėlimo datą, kadangi UAB „Husmontera“ direktorius P. C. yra kartu ir UAB „Gelmeda“ darbuotojas – pardavimų vadovas, kuris aktyviai dalyvauja abiejų bendrovių veikloje. UAB „Gelmeda“ finansinis reikalavimas patvirtintas nepateikus jokių reikalavimą patvirtinančių dokumentų, tik pridėjus išrašą iš buhalterinės apskaitos programos ir į lietuvių kalbą neišverstą sutartį anglų kalba. Prie finansinio reikalavimo nėra pridėti pirminiai apskaitos dokumentai, patvirtinantys bankrutuojančios bendrovės skolą, o tik jų suvestinė. UAB „Husmontera“ ir UAB „Gelmeda“ yra tarpusavyje susijusios bendrovės, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atnaujino terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir įtraukė į likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Husmontera“ antrosios eilės kreditorių sąrašą UAB „Gelmeda“ bei patvirtino jos 108 012,76 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą pirmuoju etapu.

7.       Teismas sutiko su nemokumo administratore, kad UAB „Gelmeda“ nurodytos aplinkybės yra pakankamai objektyvus pagrindas pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis, dėl to terminas buvo atnaujintas. Kreditorės „Snjallverk EHF“ nurodytos aplinkybės, kad P. C. buvo ir UAB „Husmontera“ vadovas, ir UAB „Gelmeda“ komercijos direktorius, nepaneigia aplinkybės, jog UAB „Gelmeda“ faktiškai apie teisę pateikti finansinį reikalavimą buvo informuota tik 2025 m. liepos 11 d. Be kita ko, būtent P. C. informavo nemokumo administratorę apie šią aplinkybę. Todėl vien tik akcentuojamas bendrovių sąsajumas, teismo nuomone, neleidžia daryti išvados, kad terminas buvo praleistas dėl akivaizdaus aplaidumo, nesąžiningumo ar kt.

8.       Iš pateiktų rašytinių įrodymų (sąskaitų faktūrų ir mokėjimo nurodymų) teismas nustatė, kad UAB „Gelmeda“ apmokėjo UAB „Husmontera“ išrašytas sąskaitas iš viso 28 559,96 Eur. Pagal 2021 m. spalio 6 d. užsakymą (bendra suma 106 809 Eur) UAB „Husmontera“ nupirko produkcijos už 25 430,71 Eur, kita dalis pagamintos produkcijos buvo parduota tiesiogiai „Storbohus AS“ (bendra suma sudaro 90 148,61 Eur, įskaitant produkcijos saugojimo išlaidas). Atsižvelgiant į tai, kad „Storbohus AS“ avansu UAB ,,Husmontera“ pervedė 102 702,80 Eur, o UAB ,,Husmontera“ pardavė produkcijos už 26 702,25 Eur, 14 148,06 Eur sumokėjo tiesiogiai UAB ,,Gelmeda“, turėjo būti grąžintas sumokėto avanso likutis – 76 000,55 Eur. 2024 m. rugsėjo 23 d. UAB ,,Gelmeda“ ir UAB ,,Husmontera“ sudarė užkaitymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo susitarė, kad sumokėto avanso likutis (76 000,55 Eur) bus grąžinamas UAB „Gelmeda“. Byloje nėra ginčo, kad įvertinus atliktus mokėjimus, UAB „Husmontera“ yra skolinga kreditorei 3 452,25 Eur už grąžintiną produkciją, kurios UAB „Husmontera“ taip ir negrąžino UAB „Gelmeda“. Atsižvelgiant į UAB „Gelmeda“ ir nemokumo administratorės paaiškinimus bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas nusprendė, kad UAB „Gelmeda“ finansinis reikalavimas yra pagrįstas, todėl tvirtintinas, o kreditorės „Snjallverk EHF“ argumentai nesudaro objektyvaus pagrindo priešingoms išvadoms.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.       Atskirajame skunde kreditorė „Snjallverk EHF“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas UAB „Gelmeda“ 108 012,76 Eur finansinis reikalavimas LUAB „Husmontera“  bankroto byloje, ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti UAB „Gelmeda“ finansinio reikalavimo; išreikalauti iš UAB „Gelmeda“ įrodymus apie tai, kad P. C. yra kartu ir UAB „Gelmeda“ darbuotojas, nurodant nuo kada jis yra šios bendrovės darbuotojas ir kokias pareigas eina; prijungti prie bylos teikiamus įrodymus dėl bendrovių sąsajumo, nes toks poreikis iškilo vėliau, pirmosios instancijos teismui atmetus argumentus apie bendrovių tarpusavio sąsajas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Nebuvo svarbių priežasčių atnaujinti UAB „Gelmeda“ finansinio reikalavimo pateikimo terminą. LUAB „Husmontera“ ir UAB „Gelmeda“ yra tarpusavyje susijusios bendrovės, todėl UAB “Gelmeda“ neabejotinai žinojo apie visus teisminius procesus LUAB „Husmontera“ atžvilgiu. Be to, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad tiek LUAB „Husmontera“, tiek UAB „Gelmeda“ turi tą patį akcininką – UAB „Igolda“, kuriam vadovauja I. P.. Akivaizdu, kad akcininkas negalėjo nežinoti, jog jo bendrovei yra keliama bankroto byla ar kad ji jau iškelta nuo 2025 m. balandžio 10 d. 

9.2.                      Kartu su pirminiu finansiniu reikalavimu UAB „Gelmeda“ nepateikė jokių reikalavimą pagrindžiančių dokumentų – sąskaitų faktūrų, sutarčių, kitų pirminių įrodymų. Tokius įrodymus bandyta pateikti tik vėliau, kai buvo kreiptasi dėl finansinio reikalavimo nepagrįstumo. Apeliantei, susipažinus su UAB „Gelmeda“ pateiktais 2025 rugsėjo 10 d. paaiškinimais ir dokumentais prie jų, kyla pagrįstų abejonių dėl UAB „Gelmeda“ 108 012,76 Eur finansinio reikalavimo, kurį patvirtino teismas skundžiama nutartimi.

9.3.                      Pasisakydama dėl 76 000,55 Eur finansinio reikalavimo dalies, apeliantė teigia, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio jog ši suma LUAB „Husmontera“ apskritai buvo sumokėta. UAB „Gelmeda“ savo paaiškinimų 14.8 papunktyje nurodė, kad tokios informacijos bei tokių įrodymų ji negali pateikti, nes jų neturi. Todėl lieka neaišku, kaip teismas patvirtino reikalavimą, nesant tam rašytinių įrodymų. Nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu vieno kreditoriaus („Storbohus AS“) reikalavimas į LUAB „Husmontera“ perėjo UAB „Gelmeda“.

9.4.                      Apeliantė laiko, kad 2024 m. vasario 1 d. taikos sutartimi UAB „Gelmeda“ prisiėmė naują, savarankišką prievolę atsakyti prieš kreditorių „Murmester og Entreprenor AS“ savo sąskaita ir savo rizika. Taikos sutartis yra laikytina savarankišku UAB „Gelmeda“ prievolės atsiradimo pagrindu prieš minėtą kreditorių ir tą patvirtina taikos sutarties 2 punktas, kuriame numatyta, kad kreditorius „Murmester og Entreprenor AS“ turi teisę nukreipti išieškojimą tiek į LUAB „Husmontera“, tiek į UAB „Gelmeda“. Dėl tos priežasties UAB „ Gelmeda“ neįgyja jokių atgręžtinių reikalavimo teisių į LUAB „Husmontera“. 

9.5.                      Nepagrįstai buvo patvirtinta ir 3 452,25 Eur reikalavimo dalis. Ši dalis grindžiama tik vienu dokumentu – 2024 m. balandžio 30 d. mokėjimo pavedimo kvitu 5 000 Eur, pagal kurią UAB „Gelmeda“ padarė pavedimą LUAB „Husmontera“, paskirtyje nurodant „Grąžinimas“. Tačiau tokia mokėjimo paskirtis ir suma neduoda pagrindo teigti, kad UAB „Gelmeda“ permokėjo LUAB „Husmontera“, nes iš mokėjimo turinio „grąžinimas“ yra labiau panašu į tai, jog UAB „Gelmeda“ turėjo neįvykdytų prievolių LUAB „Husmontera“, kurias šiuo mokėjimu ir įvykdė. Apeliantė nemato pagrindo teiginiui, kad šis įrodymas (kaip ir kiti) pagrindžia UAB „Gelmeda“ 3 452,25 Eur reikalavimo teisę.

9.6.                      UAB „Gelmeda“ teigia, kad apmokėjo LUAB „Husmontera“ gautas iš advokato sąskaitas – 2 290 Eur bylose Nr. e2-466-643/2025 ir e2-165-777/2025. Tačiau nėra aišku, kokiose bylose buvo teikiamos teisinės paslaugos, ar yra su advokatu sudaryta teisinių paslaugų sutartis ir pan. Todėl laikytina, kad byloje yra neįrodytas faktas, jog LUAB „Husmontera“ turėjo apmokėti jai išrašytas advokato D. J. sąskaitas faktūras. Dėl to ir ši reikalavimo dalis laikytina neįrodyta.

10.       Atsiliepime kreditorė UAB „Gelmeda“ prašo atmesti kreditorės „Snjallverk EHF“ atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      UAB „Gelmeda“ sužinojo apie galimybę pateikti finansinį reikalavimą tik po 2025 m. liepos 11 d. Nuo pranešimo apie galimybę teikti finansinį reikalavimą UAB „Gelmeda“ finansinį reikalavimą pateikė per protingą terminą. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti.

10.2.                      76 000,55 Eur reikalavimas atsirado dėl užsakymo, kurio pristatymą „Storbohus AS“ turėjo užtikrinti LUAB „Husmontera“. Produkcija laiku nebuvo nupirkta, klientas perkėlė užsakymo įvykdymo terminus. Iki 2023 m. spalio 19 d. „Storbohus AS“ avansu už produkciją LUAB „Husmontera“ buvo pervedusi 102 702,80 Eur, o LUAB „Husmontera“ pardavė „Storbohus AS“ produkcijos tik už 26 702,25 Eur. UAB „Gelmeda“ pagamintos produkcijos pardavimą LUAB „Husmontera“ patvirtina sąskaita faktūra GEL22025. „Storbohus AS“, kuri produkciją įsigijo tiesiogiai iš UAB „Gelmeda“, turėjo būti grąžintas sumokėto avanso likutis – 76 000,55 Eur. Jeigu kam nors kiltų abejonių dėl to, ar „Storbohus AS“ buvo sumokėjusi LUAB „Husmontera“ avansą, šį faktą galėtų patvirtinti LUAB „Husmontera“ nemokumo administratorė, kuri disponuoja bendrovės dokumentais. UAB „Gelmeda“ negali pateikti įrodymų, nes tai yra LUAB „Husmontera“ informacija.

10.3.                      Atskirajame skunde nurodyti argumentai prieštarauja vieni kitiems – lieka neaišku, ar, apeliantės vertinimu, UAB „Gelmeda“ turėtų įvykdyti visą prievolę „Murmester og Entreprenor AS“ atžvilgiu išimtinai savo rizika (26 269,96 Eur), ar tik pusę prievolės kaip solidarusis skolininkas (13 134,98 Eur). Iš prieštaringos „Snjallverk EHF“ pozicijos matyti, kad apeliantė bando kritikuoti taikos sutarties turinį, tačiau jokių realių argumentų, paneigiančių UAB „Gelmeda“ reikalavimo teisę į 26 269,96 Eur pagal taikos sutartį, nepateikė.

10.4.                      Kaip matyti iš skolų apyvartos žurnalo, iš viso BUAB „Husmontera“ yra skolinga UAB „Gelmeda“ 108 012,86 Eur (kiek ir yra patvirtintas finansinis reikalavimas). Atėmus kitus konkrečius įsipareigojimus (už taikos sutartį, už „Storbohus AS“ prievoles, už advokato paslaugas) LUAB „Husmontera“ vis dar lieka UAB „Gelmeda“ skolinga 3 452,25 Eur. Šiai sumai LUAB „Husmontera“ nėra suteikusi UAB „Gelmeda“ paslaugų, perdavusi ar grąžinusi prekių. Atskirajame skunde apeliantė nepagrindė (neįrodė), kad LUAB „Husmontera“ neturėtų būti laikoma skolinga UAB „Gelmeda“ 3 452,25 Eur. Apeliantė byloje nepateikė įrodymų, galinčių paneigti skolų apyvartos žurnale nurodytus duomenis.

10.5.                      Aplinkybę, kad advokatas išrašė sąskaitas būtent LUAB „Husmontera“, patvirtina trečiosios šalies (advokato D. J.) sąskaitos, esančios byloje. Sąskaitose yra nurodytas paslaugų gavėjas (LUAB „Husmontera“), nurodytos konkrečios civilinės bylos, kuriose buvo teikiamos paslaugos, taip pat nurodyta konkrečiai kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos.

10.6.                      Apeliantė atskirajame skunde nenurodo motyvų, dėl kokių priežasčių yra prašoma išreikalauti įrodymus bei kokią reikšmę prašomi įrodymai turėtų byloje. Apeliantė nenurodo teisiškai reikšmingų argumentų, kurie turėtų byloje kokią nors reikšmę dėl aplinkybės, jeigu paaiškėtų, kad P. C. yra UAB „Gelmeda“ pardavimų vadovas. Pardavimų vadovo pareigos yra tik vieno iš darbuotojų pareigos, kurios nesuteikia teisės nei atstovauti bendrovei, nei priimti korespondencijos, nei priimti kitų sprendimų bendrovės vardu.

10.7.                      Apeliantė atskirajame skunde nenurodė, kokias teisines pasekmes sukeltų siekiama įrodyti aplinkybė dėl bendrovių sąsajumo. Apeliantė nepagrindė, kad, pasitvirtinus minėtai aplinkybei, UAB „Gelmeda“ neturėtų visų ar dalies reikalavimo teisių į LUAB „Husmontera“, nenurodė aplinkybių, kurios sutrukdė apeliantei atitinkamus įrodymus prie bylos medžiagos prijungti anksčiau. Todėl šių įrodymų teikimas apeliacinės instancijos teisme yra pavėluotas, o apeliantė nenurodė tokį vėlavimą pateisinančių priežasčių.

11.       Atsiliepime LUAB „Husmontera“ nemokumo administratorė prašo kreditorės „Snjallverk EHF“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Nemokumo administratorė apie kreditorių UAB „Gelmeda“ sužinojo tik 2025 m. liepos 11 d., gavusi informaciją iš buvusio bendrovės direktoriaus, ir iš karto kreipėsi į teismą dėl šio reikalavimo įtraukimo. Taigi reikalavimas buvo pateiktas per protingą laiką po to, kai paaiškėjo kreditoriaus egzistavimo aplinkybės, todėl teismas pagrįstai pripažino termino praleidimo priežastis svarbiomis. Apeliantės argumentai apie tariamą bendrovių sąsajumą ar žinojimą apie bankroto procesą yra spėjimo pobūdžio ir nepaneigia faktinės aplinkybės, kad UAB „Gelmeda“ nebuvo informuota apie bylos iškėlimą iki tol, kol apie tai jai pranešė nemokumo administratorė.

11.2.                      Remiantis 2025 m. rugsėjo 12 d. nemokumo administratorės paaiškinimu, UAB „Gelmeda“ finansinis reikalavimas buvo patikrintas ir pagrįstas šiais duomenimis: 108 012,76 Eur visiškai atitinka LUAB „Husmontera“ apskaitos registruose esančią skolą; visi nurodyti mokėjimai patvirtinti banko išrašais ir sutartimis, sudarytomis tarp šalių; trišalės užskaitos (500 Eur, 850 Eur ir 1 440 Eur) pagrįstos dokumentais ir sutampa su apskaitos duomenimis; reikalavimas kyla iš realių ūkinių sandorių, įskaitant 2021 m. spalio 6 d. tiekimo sutartį su „Storbohus AS“ ir 2023 m. spalio 23 d. perleidimo sutartį tarp LUAB „Husmontera“ ir UAB „Gelmeda“.

11.3.                      Nemokumo administratorė pažymi, kad susijusių bendrovių sandoriai savaime nėra neteisėti. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1 dalį finansinio reikalavimo pripažinimas priklauso nuo pateiktų įrodymų pakankamumo, o ne nuo bendrovių tarpusavio ryšių.

11.4.                      Nemokumo administratorė pažymi, kad sandorių neteisėtumo klausimas nėra finansinio reikalavimo tvirtinimo stadijos dalykas. Pagal JANĮ 41–42 straipsnius teismas finansinio reikalavimo tvirtinimo metu sprendžia tik reikalavimo buvimo ir dydžio pagrįstumo klausimą, remdamasis pateiktais rašytiniais įrodymais.

11.5.                      Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nemokumo administratorės paaiškinimu ir byloje esančiais dokumentais, motyvuotai pripažino, kad reikalavimas pagrįstas ir terminas gali būti atnaujintas. Todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o skundo argumentai yra grindžiami subjektyviu vertinimu, o ne faktiniais duomenimis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų ir naujo įrodymo (ne)priėmimo

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

14.       Šios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorės UAB „Gelmeda“ finansinis reikalavimas LUAB „Husmontera“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė LUAB „Husmontera“ 2021 m. spalio 21 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Gelmeda“ 2024 m. gegužės 9 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), ekrano nuotrauką, įrodančią įvykusį nuotolinį susitikimą, elektroninį laišką su pasiūlymu dėl taikos susitarimo. Apeliantės teigimu, teikiami įrodymai pagrindžia teiginius dėl bendrovių sąsajumo, prašo pridėti juos prie bylos, nes toks poreikis iškilo vėliau, pirmosios instancijos teismui atmetus argumentus apie bendrovių tarpusavio sąsajas.

16.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas išaiškino kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019; 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

17.       Nagrinėjamu atveju apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad šių dokumentų ji negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi apeliantės teiginiai apie bendrovių sąsajumą ir įrodymai, kuriais buvo siekiama tuos teiginius pagrįsti, buvo nagrinėjami ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi nėra pagrindo padaryti išvadą, kad egzistuoja CPK 314 straipsnyje numatytos išimtinės sąlygos, dėl to naujus įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo

18.       Pagal CPK 199 straipsnį asmuo gali prašyti teismo išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013).

19.       Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo išreikalauti iš kreditorės UAB „Gelmeda“ įrodymus apie tai, kad P. C. yra UAB „Gelmeda“ darbuotojas. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė šiuo įrodymu siekia pagrįsti teiginius apie atsakovės ir LUAB „Husmontera“ bendrovių sąsajumą. Tačiau šie apeliantės teiginiai jau buvo įvertinti bylą nagrinėjant pirmosios apeliacijos teisme, todėl ir prašymas dėl įrodymų išreikalavimo galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Dėl to teisėjų kolegija prašymo netenkina, pažymėdama, kad bylos nagrinėjimas ir įrodymų rinkimas vyksta išimtinai pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas jau pagal byloje esančius įrodymus atlieka priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą, tačiau bylos iš naujo nenagrinėja. 

Dėl termino kreditoriaus reikalavimui pateikti atnaujinimo

20.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditoriai savo reikalavimus, atsiradusius po nemokumo bylos iškėlimo dėl nemokumo procedūrų vykdymo, gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui per 30 dienų nuo šių reikalavimų atsiradimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (JANĮ 41 straipsnio 8 dalis). Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turi: 1) nustatyti, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat, ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar į likviduojamos dėl bankroto įmonės administratorių su kreditoriaus reikalavimu; 2) vertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018). Kuo ilgesnis yra termino kreditoriaus reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti, kad būtų pripažinta, jog kreditoriaus reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1309-798/2022).

22.       Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino (ne)atnaujinimo, prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės bankroto byloje pareikšti reikalavimą paneigimui, o realiam teisingumui ir vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y. kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1532-241/2015; 2019 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-642-450/2019; 2024 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1-450/2024).

23.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apie kreditorių UAB „Gelmeda“ nemokumo administratorė sužinojo tik 2025 m. liepos 11 d. gavusi iš buvusio bendrovės vadovo informaciją, t. y. jau pasibaigus 30 dienų terminui, nustatytam JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje. Finansinį reikalavimą kreditorė UAB „Gelmeda“ pateikė 2025 m. liepos 29 d. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo atnaujintas terminas finansiniam reikalavimui pateikti, atsižvelgiant į tai, kad terminas buvo praleistas nežymiai, nekeliant grėsmės bankroto bylos vilkinimui, reikalavimas pateiktas per protingą laiką po kreditorės informavimo apie bankroto bylos iškėlimą bei į tai, jog nemokumo administratorė oficialiai buvo informuota apie kreditorę jau pasibaigus kreditorių reikalavimų pateikimo terminui.

24.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais dėl bendrovių sąsajumo reikšmės sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus reikalavimo pateikimo termino (ne)atnaujinimo. Byloje objektyviai nustatyta aplinkybė, kad apie kreditorę UAB “Gelmeda” tapo žinoma nuo 2025 m. liepos 11 d., būtent nuo šios datos kreditorė galėjo kreiptis į nemokumo administratorių dėl finansinio reikalavimo LUAB „Husmontera“ bankroto byloje patvirtinimo. Byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad kreditorė žinojo (galėjo ir turėjo žinoti) apie LUAB „Husmontera“ iškeltą bankroto bylą, tačiau sąmoningai neteikė finansinio reikalavimo. Vien faktas, kad bendrovės galimai tarpusavyje yra susijusios per tam tikrus apeliantės nurodytus asmenis, nėra pakankamas įrodymas pripažinti termino atnaujinimą nepagrįstu, nes tai tiesiogiai nelemia termino praleidimo ir atnaujinimo priežasčių. Eilinis darbuotojas neturi pareigos pranešti darbdaviui apie kitai bendrovei iškeltą bankroto bylą. Be to, byloje nėra duomenų, kad bankroto administratorė apie terminą pareikšti finansinius reikalavimus informavo kitus asmenis (bankrutuojančios bendrovės darbuotojus, akcininkus), nei ji pati nurodo. 

Dėl UAB „Gelmeda“ reikalavimo (ne)pagrįstumo

25.       Kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuojama JANĮ 41–42 straipsniuose. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).

26.       Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1004-934/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

27.       Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-435-910/2022). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

28.       Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).

29.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai).

30.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungimosi proceso esmė yra ta, kad įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

31.       Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).

32.       Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022). Tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

33.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo taisykles, įvertinusi skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, taip pat byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „Gelmeda“ finansinio reikalavimo tvirtinimo, nevisiškai tinkamai pritaikė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai).

-       dėl 76 000,55 Eur avansinio mokėjimo

34.       Kreditorė UAB „Gelmeda“ viena finansinio reikalavimo dalimi nurodo 76 000,55 Eur, kurią neva LUAB „Husmontera“ kreditorius „Storbohus AS“ buvo sumokėjęs bendrovei. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą pripažino pagrįstu ir patvirtino, remdamasis 2024 m. rugsėjo 23 d. užskaitos aktu Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytu LUAB „Husmontera“ ir UAB „Gelmeda“. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis aktas kreditorės deklaruojamų aplinkybių nepatvirtina, kadangi jis nėra pasirašytas „Storbohus AS“, iš kurio mokėjimo LUAB „Husmontera“ kildinamas kreditorės UAB „Gelmeda“ reikalavimas.

35.       Byloje nėra ginčo, kad kreditorę UAB „Gelmeda“ ir LUAB „Husmontera“ siejo sutartiniai rangos teisiniai santykiai, kilę iš šalių 2021 m. spalio 6 d. pasirašyto gamybos užsakymo, kurio pagrindu, kaip teigia kreditorė UAB „Gelmeda“, ji įsipareigojo pagaminti produkciją (skydinius elementus), o LUAB „Husmontera“ ją pristatyti klientui „Storbohus AS“. Kreditorė teigia, kad klientas sumokėjo LUAB „Husmontera“ 102 702,80 Eur avansą, tačiau klientui jo prašymu LUAB „Husmontera“ pristatė prekių už 26 702,25 Eur. Taigi LUAB „Husmontera“ liko skolinga „Storbohus AS“ 76 000,55 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad į bylą nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog „Storbohus AS“ apskritai yra sumokėjusi avansą LUAB „Husmontera“ ir jo likutis yra 76 000,55 Eur. Šios aplinkybės UAB „Gelmeda“ neneigia (teikia paaiškinimus apie aptariamų bendrovių bendradarbiavimą, sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) apie parduotą produkciją už 26 702,25 Eur) ir pripažįsta, kad įrodymų apie tai, jog „Storbohus AS“ buvo sumokėjusi LUAB „Husmontera“ avansą, pateikti negali, nes tai yra LUAB „Husmontera“ informacija ir tokius įrodymus galėtų pateikti LUAB „Husmontera“ nemokumo administratorė. Tačiau nemokumo administratorė tokių įrodymų taip pat nepateikė. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad minėta suma LUAB „Husmontera“ apskritai buvo sumokėta.

36.       Kita vertus, jeigu daryti prielaidą, atsižvelgiant į UAB „Gelmeda“ ir LUAB „Husmontera“ nemokumo administratorės rašytinius paaiškinimus apie prekių (paslaugų) kreditoriui “Storbohus AS” suteikimą, kad 76 000,55 Eur LUAB „Husmontera“ buvo sumokėti, teisėjų kolegijos vertinimu, 2024 m. rugsėjo 23 d. užskaitos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytas LUAB „Husmontera“ ir UAB „Gelmeda“ neįrodo, kokiu būdu (teisiniu pagrindu) vieno kreditoriaus („Storbohus AS“) reikalavimas skolininkui (LUAB „Husmontera“) perėjo kitam kreditoriui (UAB „Gelmeda“). CK 6.101 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei (CK 6.103 straipsnis). Šiuo atveju 2024 m. rugsėjo 23 d. užskaitos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pasirašytas kreditoriaus „Storbohus AS“, jis pasirašytas tik skolininko LUAB „Husmontera“ ir kito asmens UAB „Gelmeda“.

37.       Kreditorė UAB „Gelmeda“ savo paaiškinimuose teigia, kad ji reikalavimą į 76 000,55 Eur įgijo, nes iš LUAB „Husmontera“ 2023 m. spalio 23 d. sutarties pagrindu perėmė teises vykdyti LUAB „Husmontera“ 2021 m. spalio 6 d. sutartį su „Storbohus AS“ dėl prefabrikuotų skydinių medienos karkaso elementų tiekimo. Tačiau iš 2023 m. spalio 23 d. sutarties, sudarytos LUAB „Husmontera“ ir UAB „Gelmeda“, turinio tokios aplinkybės nekonstatuotinos, kadangi šioje sutartyje apie skolas nieko neužsimenama, taip pat nėra nė vienos nuostatos, jog „Storbohus AS“ būtų perleidusi UAB „Gelmeda“ kokias nors savo turtines (pinigines) reikalavimo teises į LUAB „Husmontera“. Priešingai, šios sutarties pabaigoje „Storbohus AS“ nurodo, kad ji patvirtina ir sutinka su nurodytu perleidimu ir prisiėmimu ir nuo jo įsigaliojimo datos atleidžia perleidėją (LUAB „Husmontera“) nuo visų ateities įsipareigojimų ir atsakomybės pagal sutartį. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, 2024 m. rugsėjo 23 d. užskaitos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo LUAB „Husmontera“ įsipareigojo 76 000,55 Eur pervesti UAB „Gelmeda“, nėra pakankamas įrodymas kreditorės nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, kadangi reikalavimo teisę, jeigu tokią turėjo (kaip nurodyta pirmiau, galimai buvo atsisakiusi), galėjo perleisti tik kreditorė „Storbohus AS“, o ne aktą sudariusios šalys. Tuo tarpu kreditorė „Storbohus AS“  aptariamame akte, kaip jau buvo minėta, nepasirašė.

38.       Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kreditorės UAB „Gelmeda“ finansinio reikalavimo dalis – 76 000,55 Eur, kildinama iš pirmiau aptartų įrodymų, nebuvo įrodyta (CPK 178 ir 185 straipsniai), todėl negalėjo būti tvirtinama LUAB „Husmontera“ bankroto byloje.

-       dėl 26 629,96 Eur pagal taikos sutartį

39.       Kreditorė UAB „Gelmeda“ kita finansinio reikalavimo dalimi nurodo 26 629,96 Eur, kaip UAB „Gelmeda“ sumokėtų už LUAB „Husmontera“ kreditoriui „Murmester og Entreprenor AS“ pagal taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas šį kreditorės reikalavimą pripažino pagrįstu ir taip pat patvirtino skundžiama nutartimi. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka iš dalies.

40.       Byloje nustatyta, kad 2024 m. vasario 1 d. UAB „Husmontera“, UAB „Gelmeda“ ir „Murmester og Entreprenor AS“ sudarė taikos sutartį, kuria UAB „Husmontera“ įsipareigojo sumokėti dalimis 38 269,96 Eur skolą „Murmester og Entreprenor AS“, o UAB „Gelmeda“ įsipareigojo „Murmester og Entreprenor AS“ atsakyti visu savo turtu, jeigu UAB „Husmontera“ tinkamai ar laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies, ir grąžinti „Murmester og Entreprenor AS“ skolą ar jos dalį (įskaitant palūkanas, netesybas ir visas kitas su tuo susijusias prievoles). Šalys sutarė (taikos sutarties 4 punktas), kad UAB „Husmontera“ ir UAB „Gelmeda“ atsakomybė yra solidari, t. y. „Murmester og Entreprenor AS“ turi teisę reikalauti, kad jie įvykdytų prievolę tiek kartu, tiek bet kuris iš jų atskirai. Taikos sutartis patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-7275-996/2024 ir buvo vykdoma UAB „Gelmeda“ – byloje pateikti duomenys (akcinių bendrovių Swedbank ir SEB banke esančių UAB „Gelmeda“ sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d.), kurie patvirtina, jog UAB „Gelmeda“ sumokėjo kreditoriui „Murmester og Entreprenor AS“ iš viso 26 269,96 Eur pagal 2024 m. vasario 1 d. taikos sutartį.

41.       CK 6.9 straipsnio 1 dalis nustato, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Bendraskolis regreso teisę įgyja pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).

42.       Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi šalių pasirašyta taikos sutartis nenumatė kitaip, solidarūs skolininkai (UAB „Gelmeda“ ir LUAB „Husmontera“) turi lygiomis dalimis dalintis įvykdytą prievolę, kitaip tariant, UAB „Gelmeda“ turi 13 134,98 Eur (26 269,96 : 2) reikalavimo teisę į UAB „Husmontera“. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino visą UAB „Gelmeda“ sumokėtą sumą, kaip kreditorės reikalavimą bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši UAB „Gelmeda“ finansinio reikalavimo dalis LUAB „Husmontera“ bankroto byloje mažintina ir tvirtintinas 13 134,98 Eur reikalavimas.

-       dėl 3 452,25 Eur permokų grąžinimo

43.       Kreditorė UAB „Gelmeda“ dar viena finansinio reikalavimo dalimi nurodo 3 452,25 Eur reikalavimą, kurį grindžia tuo, kad yra atlikusi mokėjimo pavedimų (avansinių, mokėjimo grąžinimų) LUAB „Husmontera“, kaip pavyzdį pateikia 2024 m. balandžio 30 d. pavedimą, kuriuo UAB „Gelmeda“ pervedė LUAB „Husmontera“ 5 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „grąžinimas“. Remdamasi skolų apyvartos žurnalo išrašu, UAB „Gelmeda“ teigia, kad atėmus jos rašytiniuose paaiškinimuose detalizuotus įsiskolinimus, LUAB „Husmontera“ vis tiek dar lieka jai skolinga 3 452,25 Eur, kadangi šiai sumai nėra suteikusi paslaugų ir (ar) perdavusi (grąžinusi) prekių. Kreditorės teigimu, nurodyta suma yra jos permoka, kurią LUAB „Husmontera“ privalo grąžinti. Pirmosios instancijos teismas nurodytą sumą įtraukė į UAB „Gelmeda“ finansinį reikalavimą ir jį patvirtino. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo įvertinimu nesutinka. 

44.       Šioje nutartyje teisėjų kolegija jau pasisakė dėl įrodinėjimo pareigos nemokumo procese bei dėl įrodymų pakankamumo taisyklės. Nagrinėjamu atveju 3 452,25 Eur skola (permoka) nėra pagrįsta pirminiais buhalteriniais dokumentais, o pateiktas skolų apyvartos žurnalo išrašas, sudarytas pačios UAB „Gelmeda“, nėra pakankamas įrodymas jos nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip pavyzdys pateiktas 2024 m. balandžio 30 d. pavedimas, kuriuo UAB „Gelmeda“ pervedė LUAB „Husmontera“ 5 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „grąžinimas“, susidariusios permokos skolos taip pat negali patvirtinti, nes mokėjimo paskirtis „grąžinimas“ labiau rodo UAB „Gelmeda“ skolą ir (ar) įsipareigojimus LUAB „Husmontera“, o ne atvirkščiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tvirtinti šią reikalavimo dalį kaip finansinį reikalavimą negalima, kadangi iš bylos medžiagos neįmanoma padaryti išvados apie skolos atsiradimo pagrindą, reikalavimo pagrįstumą ir pan. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės vadovaudamasis tik UAB „Gelmeda“ ir LUAB „Husmontera“ nemokumo administratorės paaiškinimais, nemotyvuotai pripažino šią reikalavimo dalį pagrįsta, nors kreditorė šios savo finansinio reikalavimo dalies leistinais ir objektyviais įrodymais nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

-       dėl 2 290 Eur apmokėjimo už advokato paslaugas

45.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo patvirtintas UAB „Gelmeda“ finansinis reikalavimas dėl apmokėtų išlaidų už advokato suteiktas paslaugas. Reikalavimas yra pagrįstas advokato išrašytomis sąskaitomis faktūromis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriose yra nurodyta, jog advokatas D. J. teikė teisines paslaugas LUAB „Husmontera“ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-466-643/2025 ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-165-777/2025, bendra suma, mokėtina už suteiktas paslaugas, sudaro 2 290 Eur. Aplinkybę, kad advokatas D. J. teikė teisines paslaugas LUAB „Husmontera“ patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas išlaidas apmokėjo kreditorė UAB „Gelmeda“ už LUAB „Husmontera“ pagal šiai išrašytas sąskaitas faktūras (2025 m. vasario 20 d. mokėjimo pavedimas 850 Eur, 2025 m. kovo 7 d. mokėjimo pavedimas 1 440 Eur).

46.       CK 6.50 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, o skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015), kad trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už pradinį skolininką įstatymo pagrindu įvyksta subrogacija, t. y. jis perima kreditoriaus reikalavimą pradiniam skolininkui ir įgyja regreso teisę į pradinį skolininką. Kartu su pagrindine prievole pereina ir akcesorinės prievolės.

47.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, UAB „Gelmeda“ turi reikalavimo teisę į LUAB „Husmontera“ dėl advokatui sumokėtų piniginių lėšų susigrąžinimo, dėl to ši kreditorėss reikalavimo dalis yra pagrįsta ir teisingai 2 290 Eur reikalavimas pirmosios instancijos teismo įtrauktas į UAB „Gelmeda“ finansinį reikalavimą LUAB „Husmontera“ bankroto byloje. Atskirojo skundo deklaratyvaus pobūdžio argumentai šios skundžiamos nutarties dalies pagrįstumo nepaneigia. 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

48.       Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinio termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, vertindamas svarbių priežasčių buvimą šio termino atnaujinimui, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja terminą finansiniam reikalavimui LUAB „Husmontera“ bankroto byloje pareikšti praleido dėl svarbiomis pripažintinų priežasčių ir pagrįstai praleistą terminą atnaujino. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai įvertino dalies kreditorės reikalavimų pagrįstumą, todėl yra pagrindas apskųstąją teismo nutartį pakeisti ir ja patvirtintą UAB „Gelmeda“ finansinį reikalavimą sumažinti iki 15 424,98 Eur (13 134,98 Eur skolos dalis pagal taikos sutartį ir 2 290 Eur skola už UAB „Gelmeda“ apmokėtas advokato paslaugas).

49.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės “Snjallverk EHF” atskirasis skundas patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas patenkintas 14 proc., atmestas 86 proc. Apeliantė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Tokio prašymo nepateikė ir LUAB „Husmontera“. Todėl šis klausimas nesprendžiamas.

50.       Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

51.       Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė UAB „Gelmeda“ ir prašė priteisti jai 1 815 Eur išlaidų už advokato parengtą atsiliepimą į atskirąjį skundą. Šias išlaidas pagrįsti kreditorė teismui pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sąskaitos apmokėjimo dokumentą, apmokėjimo data – 2025 m. spalio 22 d.

52.       Remiantis Rekomendacijų 7 punktu ir 8.11 papunkčiu, maksimali rekomenduojama už atsiliepimą į atskirąjį skundą priteisiama suma sudarytų 954,80 Eur (2 387 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į rekomenduojamą maksimalią priteistiną už šį procesinį dokumentą sumą ir įvertinus, kad UAB „Gelmeda“ prašomi priteisti 1 815 Eur ją viršija, o atskirasis skundas atmestas 86 proc., iš apeliantės „Snjallverk EHF“ kreditorei UAB „Gelmeda“ priteistina išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme suma sudaro 821,13 Eur (954,80 Eur x 86 proc.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip: 

„Atnaujinti terminą ir įtraukti į likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Husmontera“ (juridinio asmens kodas 304951400) antrosios eilės kreditorių sąrašą uždarąją akcinę bendrovę „Gelmeda“ (juridinio asmens kodas 123923122) ir patvirtinti jos 15 424,98 Eur (penkiolikos tūkstančių keturių šimtų dvidešimt keturių eurų 98 centų) finansinį reikalavimą, tenkinamą pirmuoju etapu. Kitą finansinio reikalavimo dalį atsisakyti tvirtinti“.

Priteisti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Gelmeda“ (juridinio asmens kodas 123923122) iš apeliantės “Snjallverk EHF” (juridinio asmens kodas 6108200500) 821,13 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt vieną eurą 13 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                    Antanas Rudzinskas

                                                                                                                            Alma Urbanavičienė

                                                                                            Vigintas Višinskis