Administracinė byla Nr. A-2506-552/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01692-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja J. N. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. balandžio 14 d. rašto Nr. S-977 „Dėl Jūsų 2021-03-01 ir 2021-03-04 reikalavimų“ (toliau – ir Raštas) 1–7 ir 10–12 punktus. Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. vasario 1 d. raštu „Dėl susipažinimo su tyrimo bylos dokumentais“ ji kreipėsi į Tarnybą su prašymu sudaryti sąlygas susipažinti su jos šeimos atžvilgiu atlikto (atliekamo) tyrimo byla ir jame esančiais duomenimis nuo 2020 m. gegužės 6 d., sudarant galimybę pasidaryti dokumentų (duomenų) kopijas. Tarnybos skyrius 2021 m. vasario 22 d. išsiuntė raštą Nr. 1SD-1807 „Dėl prašymo“ ir jame nurodė, kad pareiškėjai leista susipažinti su tyrimo bylos duomenimis ir bus sudaryta galimybė pasidaryti dokumentų kopijas. 2021 m. vasario 24 ir 25 d. nuvykusi į Tarnybos skyrių ir susipažinusi su gautais dokumentais, pareiškėja pamatė, kad byloje nėra tarnybinių raštų, informacijos apie suformuotas užduotis, suvestinių apie naudojimąsi registrais ir kadastrais, telefoninių pokalbių santraukų, dalies raštų kitoms įstaigoms ir jų atsakymų. Kadangi Tarnyba 2021 m. vasario 25 d. nepateikė visų dokumentų, kurie buvo surašyti, vykdant jos šeimos atžvilgiu tyrimą, pareiškėja 2021 m. kovo 1 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Tarnybą ir 2021 m. kovo 5 d. elektroniniu laišku Tarnybai išreiškė pageidavimą atvykti 2021 m. kovo 5 d. ir susipažinti su pareiškėjos šeimos atžvilgiu vykdomu tyrimu Tarnyboje. Tarnyba 2021 m. kovo 30 d. raštu Nr. S-829 informavo, kad skyrius Tarnybai pateikė nepakankamai išsamią informaciją dėl 2021 m. kovo 1 d. rašte nurodytų aplinkybių, todėl skundo išnagrinėjimo terminą pratęsė 10 darbo dienų, t. y. iki 2021 m. balandžio 14 d. Tarnyba 2021 m. balandžio 15 d. išsiuntė pareiškėjos elektroniniu paštu Raštą.
3. Pareiškėja nurodė, kad Rašto teiginys, jog Tarnybos skyriaus specialistai pradėjo vaiko situacijos vertinamą neišklausę M. N. nuomonės, kadangi vaiko nuomonės išklausyti nebuvo galimybių, nepagrįstas objektyviais duomenimis, nes Tarnyba neprašė išklausyti M. N. nuomonės ar susitikti su juo. Rašto 3 punkte pateikti duomenys apie Tarnybos atliktas užklausas kitoms institucijoms dėl M. N. neturint tam teisinio pagrindo, pareiškėjos teigimu, įrodo Tarnybos piktybiškumą ir nusikalstamą veiklą mažamečio M. N. atžvilgiu. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad, nors Tarnyba Rašto 4 punkte ir nurodė, jog pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą pateikė ne fizinis asmuo, o uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Mokykla), tačiau Mokyklos 2020 m. gegužės 6 d. pranešime (rašte) nebuvo minimas M. N.. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Tarnyba Rašto 5 punkte nenurodė dokumento, kuriame būtų nurodyta, kad kviesti tėvų susipažinti su aprašo 1 ir 2 priedu nėra būtinybės. Pareiškėja teiravosi, kaip Tarnyba vykdė Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 36 straipsnio nuostatas ir per 3 dienas nuo pranešimo gavimo inicijavo susitikimą su M. N., Tarnyba nurodė, kad dėl skyriaus veiksmų, reaguojant į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, 2020 m. liepos 1 d. pareiškėjai buvo teiktas Tarnybos atsakymas Nr. S-1806, tačiau, pareiškėjos teigimu, iki 2020 m. rugsėjo 5 d. Tarnyba nesidomėjo M. N. ir jokiame susirašinėjime su Tarnyba nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. lapkričio mėn. nebuvo minimas M. N..
4. Pareiškėja pažymėjo, kad Tarnyba Rašto 6 punkte nurodė, jog dėl didelių darbo krūvių ir žmogiškųjų išteklių stokos Tarnybos skyriaus specialistai Įstatymo 36 straipsnio nuostatas vykdė pagal esamą Tarnybos skyriaus situaciją ir galimybes. Pareiškėjos teigimu, šis teiginys parodo Tarnybos (Skyriaus) aplaidų darbą, nes Tarnyba (Skyrius) vadovaujasi ne teisės aktais, o esama skyriaus situacija ir galimybėmis. Pareiškėja dėl Rašto 7 punkto pažymėjo, kad pranešimo dėl M. N. nebuvo, tyrimas dėl S. N. buvo pasibaigęs. Tarnyba Rašto 7 punkte pripažino, kad Tarnybos skyrius informacijos rinkimą bei vaiko situacijos vertinimą atliko praleidęs teisės aktuose nustatytus terminus.
5. Pareiškėja paaiškino, kad 2021 m. vasario 11 d. raštu „Dėl tvarkų, taisyklių ir duomenų pateikimo“ kreipėsi į Tarnybą, prašydama pateikti pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus registravimo, informacijos perdavimo ir nagrinėjimo Tarnyboje (skyriuje) tvarkų kopijas pdf. formatu, galiojusias nuo 2020 m. sausio 1 d. iki šiol, šių tvarkų papildymus, pakeitimus ir (ar) paaiškinimus per nurodytą laikotarpį, apimant valstybės lygio ekstremalios situacijos šalyje laikotarpį. Tarnyba 2021 m. vasario 25 d. rašte Nr. S-532 „Dėl jūsų kreipimosi“ nurodė, kad darbo karantino metu vadovavosi Tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. BV-377 „Dėl darbo organizavimo ekstremalios situacijos, karantino laikotarpiu“, tačiau šio dokumento kopijos pdf. formatu nepridėjo.
6. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Tarnyba Rašto 10 punkte nurodė, jog Tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. BV-448 patvirtintas Atvejų, susijusių su galimais vaiko teisių pažeidimais, nagrinėjimo, veiksmų atlikimo bei sprendimų priėmimo tvarkos aprašas ir šį aprašą pridėjo pdf. formatu. Tarnyba nurodė, kad visi teisės aktai yra skelbiami viešai ir prieinami kiekvienam piliečiui teisės aktų registre, Tarnybos direktoriaus įsakymai, kuriais patvirtintos tam tikros tvarkos, aprašai ar taisyklės, kurie yra laikomi norminiais teisės aktais ir yra aktualūs visiems piliečiams, yra viešai skelbiami teisės aktų registre ir (arba) Tarnybos interneto tinklalapyje. Pareiškėjos teigimu, nurodytais adresais nei įsakymo Nr. BV-379, nei įsakymo Nr. BV-448 nerado, todėl darė išvadą, kad Tarnyba nepagrįstai nepateikė nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojusios pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus registravimo, informacijos perdavimo ir nagrinėjimo Tarnyboje (skyriuje) tvarkos (-ų) kopijų pdf. formatu.
7. Pareiškėja pažymėjo, kad 2021 m. vasario 11 d. rašto „Dėl tvarkų, taisyklių ir duomenų pateikimo“ 3 pastraipoje prašė nurodyti visų Tarnybos (Skyriaus) „specialistų (budėtojų) vardus, pavardes ir pareigas, 2020–2021 m. vykusių į pareiškėjos gyvenamąją buveinę, nurodant vykimo datą ir laiką. Prašė pridėti vykimo pagrindą įrodančių dokumentų kopijas. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba Rašto 11 punkte nepagrįstai nurodė, kad „informacija, kurie specialistai vyko į Jūsų gyvenamąjį būstą, Jums jau buvo pateikta Tarnybos 2020-10-05 atsakyme Nr. S-2621 nagrinėjant Jūsų 2020-09-01 skundą“, kadangi Tarnybos 2020 m. spalio 5 d. rašte Nr. S-2621 nėra nurodyta specialistų (budėtojų) vardų, pavardžių, pareigų, nėra nurodyta vykimo data ir laikas.
8. Dėl Rašto 12 punkto pareiškėja paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbus karantiną Pradinio ugdymo plane, Mokymosi apraše 2019/2020 mokslo metais pradinio ugdymo mokiniams nebuvo numatytas ugdymas nuotoliniu būdu. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patikino, kad, jei vaikai nesijungs prie nuotolinių sistemų, tėvų nelauks nuobaudos (sankcijos). Mokyklos 2019 m. birželio 4 d. mokymo sutartyje nebuvo numatytas nuotolinis ugdymas.
9. Pareiškėja darė išvadą, kad Tarnyba neteisėtu būdu pradėjo tyrimą S. N. atžvilgiu, rašė kvietimus atvykti, siuntė budėtojus į mažamečio vaiko namus ir tuo diskreditavo šeimą prieš kaimynus ir kitus asmenis, taip pat neteisėtai vyko į jo naują mokyklą ir jį apklausė, neteisėtai surašė 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. 1IGP-2619 ir 2020 m. rugsėjo 4 d. raštą Nr. 1VSV-1332. Pareiškėja pažymėjo, kad, nors atsakovas tyrimą dėl S. N. 2020 m. rugsėjo 4 d. pabaigė, nenustatęs vaiko teisių pažeidimų, tačiau toliau vykdė valstybinę prievartą – nesant pranešimo apie S. N. teisių pažeidimą, Tarnyba neteisėtai rinko informaciją iš įvairių šaltinių apie mažametį vaiką ir savo sprendimus įformino 2021 m. sausio 19 d. raštu Nr. 1IGP-193 ir 2021 m. sausio 21 d. raštu Nr. 1VSV-122.
10. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.
11. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos skundu, pažymėjo, kad 2020 m. birželio 23 d. tarnybiniame pranešime Nr. 1TSD-1963 vyriausioji specialistė nurodė, jog 2020 m. gegužės 18 d. susitikimo Tarnybos skyriuje su pareiškėja metu buvo pradėta pildyti Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą anketa Nr. 1IGP-2619 (ji baigta pildyti tik 2020 m. rugpjūčio 27 d.) (toliau – ir Anketa) pagal gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Anot vyriausiosios specialistės, nebuvo galimybės dokumento tinkamai pildyti, neatlikus procedūrinių veiksmų, t. y. neišklausius vaiko nuomonės (vaiko motina nesudarė galimybės išklausyti vaiko nuomonę) ir neįvertinus vaiko gyvenamosios aplinkos. Tarnybinio pranešimo duomenimis, vaiko motina atsisakė pasirašyti po jos fiksuota nuomone 2020 m. gegužės 18 d. susitikimo metu. Pareiškėja nuo pat pirmo susitikimo nebuvo linkusi bendradarbiauti su atsakovu ir nesudarė sąlygų atlikti pagrindinio vaiko teisių pažeidimo aiškinimosi procedūrinio veiksmo – išklausyti vaiko nuomonę. Vyriausiasis specialistas 2020 m. gegužės 20 d. išsiuntė kvietimą atvykti į Tarnybos skyrių 2020 m. gegužės 22 d. pokalbiui su vaiku S. N.. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad su Anketa, kurioje buvo fiksuota vaiko motinos nuomonė, pareiškėja nesusipažino ir nepasirašė, todėl jos argumentas, kad pareiškėjai nebuvo galimybės susipažinti su minėtu dokumentu, yra nepagrįstas. Atsakovas paaiškino, kad nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. skyriaus specialistai bandė apsilankyti pareiškėjos šeimos gyvenamojoje vietoje, siekdami išklausyti sūnaus S. N. nuomonę, tačiau pareiškėja nepageidavo specialistų matyti savo namuose bei išsakė nepasitenkinimą dėl skyriaus specialistų nepagrįsto kišimosi į šeimą. 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo gautas pareiškėjos skundas, kuriuo informuota, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. pareiškėja neatvyks, nemato prasmės atsakinėti į klausimus, vykti į pokalbius, įtraukti į tai savo vaiką ir gaišti laiką.
12. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėja nesudarė galimybės nei apsilankyti jos nepilnamečio vaiko S. N. gyvenamojoje vietoje, nei išklausyti jo nuomonę, siekiant įvertinti vaiko situaciją. Atsakovas paaiškino, kad vyriausieji specialistai 2020 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje išklausė pareiškėjos nepilnamečio vaiko S. N. nuomonę, t. y. atliko privalomą atlikti veiksmą, nagrinėjant gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą – susitikti su vaiku ir pabendrauti su juo be apribojimų. 2020 m. rugsėjo 4 d. vaiko situacijos vertinimas užbaigtas nenustačius vaiko teisių pažeidimų, o situacijos vertinimo anketa elektroniniu paštu buvo išsiųsta vaiko tėvams susipažinimui.
13. Atsakovas pažymėjo, kad S. N. tėvas 2020 m. liepos 15 d. buvo išklausytas telefonu, tačiau J. N. atsisakė teikti bet kokią informaciją ir bendrauti su skyriaus darbuotojais. Skyriaus darbuotojai turėjo pareigą tam tikrus galimo vaiko teisių pažeidimo tyrimo procedūrinius veiksmus atlikti „gyvai“ (tiesiogiai) siekiant apsaugoti vaiko interesus ir įsitikinti, kad vaiko atstovai pagal įstatymą nenaudoja tėvų valdžios priešingai vaiko interesams. Skyrius, imdamasis veiksmų ir pradėdamas M. N. situacijos vertinimą ir siekdamas įsitikinti, ar nėra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai bei atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, tačiau atsakovas pripažino, kad skyrius teisės aktais numatytus veiksmus turėjo atlikti kiek įmanoma per trumpesnius terminus, atsižvelgiant ir į tai, kad buvo nagrinėjamas galimas vaiko S. N. teisės į mokslą pažeidimas.
14. Atsakovas nurodė, kad skyriaus 2021 m. vasario 22 d. raštas Nr. 1SD-1807 buvo pasirašytas elektroniniu parašu ir 2021 m. vasario 22 d. 8.45 val. išsiųstas elektroniniu paštu iš Dokumentų valdymo sistemos (toliau – ir DVS), kuri automatiškai kartu su dokumentu išsiunčia ir dokumento metaduomenų kortelę. Atsakymas pareiškėjai pasirašytas Tarnybos direktoriaus elektroniniu parašu 2021 m. balandžio 14 d. 17.19 val. ir dokumentas registruotas DVS 2021 m. balandžio 14 d. 23.25 val., dokumentas pareiškėjai išsiųstas 2021 m. balandžio 15 d. 12.02 val. elektroniniu paštu, paaiškinant, kur pasitikrinti parašo tikrumą. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnybos atsakymas Nr. S-2621 nėra šios administracinės bylos dalykas, pareiškėja dėl atsakymo Nr. S-2621 teikė skundą teismui administracinėje byloje Nr. eI-1065-872/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03420-2020-6).
15. Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo atsakovas paaiškino, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Atsakovo teigimu, pareiškėja skyriaus netinkamus (neteisėtus) veiksmus grindžia tik subjektyvia nuomone. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja buvo informuota, jog teisės aktai, taip pat ir Tarnybos direktoriaus įsakymai, kuriais patvirtintos tam tikros tvarkos, aprašai ar taisyklės, kurie yra laikomi norminiais teisės aktais, yra skelbiami viešai ir prieinami piliečiams teisės aktų registre ir Tarnybos interneto tinklalapyje.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino Rašto 11 punktą ir įpareigojo Tarnybą tinkamai atsakyti į pareiškėjos 2021 m. kovo 1 d. rašto „Reikalavimas susipažinti su tyrimo byla ir pateikti informaciją“ 9 klausimą. Teismas atmetė kitą pareiškėjos skundo dalį. Teismas priteisė pareiškėjos naudai iš atsakovo 3 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
17. Teismas vadovavosi Įstatymo 36 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, 10 straipsnio 4, 5 dalimis, nustatė, kad pareiškėjos 2021 m. kovo 1 d. ir 2021 m. kovo 4 d. raštai laikytini prašymu pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Prašymų taisyklės). Teismas vadovavosi Prašymų taisyklių 45 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad Raštu pareiškėjai nenustatomos jokios pareigos ir (arba) teisės, todėl vertino, ar Tarnyba tinkamai atsakė į Rašto 1–7 ir 10–12 punktuose pateiktus pareiškėjos klausimus (prašymus).
18. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad jai nebuvo tinkamai atsakyta ir Rašto 1 ir 2 punktai yra niekiniai, kadangi pareiškėjai buvo pateikti detalūs paaiškinimai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neišsakė konkrečių nesutikimo argumentų, o tik darė prielaidą (pateikė savo subjektyvų vertinimą) dėl Rašto 1, 2 punktuose pateikto Tarnybos atsakymo. Teismas pareiškėjos argumentą, kad Rašto 1 ir 2 punktai yra niekiniai, atmetė, pažymėdamas, kad Tarnyba neturėjo pareigos pildyti pareiškėjos pateiktų jai lentelių ir pan. Teismas konstatavo, kad Tarnybos pateiktas atsakymas į iškeltus klausimus yra išsamus ir pakankamai aiškus, todėl Tarnyba jokių teisės aktų nepažeidė.
19. Pasisakydamas dėl Rašto 2 punkto, teismas pažymėjo, kad Tarnybos atsakymas yra detalus ir pakankamai aiškus bei pareiškėjai suprantamas, todėl atmetė pareiškėjos teiginius dėl šio atsakymo neišsamumo.
20. Vertindamas Rašto 3 punktą, teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė, kokios konkrečiai informacijos ji pasigenda, nes tik pateikti teiginį, kad Tarnybos atsakymai nėra objektyvūs ir Tarnyba išsisukinėja nuo atsakymų, nepakanka. Teismas pažymėjo, kad informacijos apie kitų šeimoje gyvenančių vaikų galimus teisių ar teisėtų interesų pažeidimus neturėjimas nėra pagrindas atlikti formalų pranešimo nagrinėjimą tik vaiko, dėl kurio buvo gautas pranešimas, atžvilgiu. Tarnyba ar jos teritorinis skyrius, turėdamas duomenų apie galimai netinkamą vaiko atstovų pagal įstatymą veikimą ar neveikimą, gali priimti sprendimą imtis veiksmų nustatant, ar kitų šeimoje augančių vaikų teisės ir teisėti interesai yra užtikrinami. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba paaiškino, kokiu pagrindu ji pradėjo ir kito pareiškėjos vaiko atžvilgiu galimai neužtikrinamos teisės į mokslą tyrimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjai, be kita ko, paaiškinta, jog atsakovas pradėjo vaiko situacijos vertinamą neišklausęs M. N. nuomonės, nes dėl objektyvių priežasčių vaiko nuomonės išklausyti nebuvo galimybių, kadangi nei pati pareiškėja, nei vaikų tėvas nebuvo linkę bendradarbiauti su atsakovu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai aiškiai nurodytas pagrindas, dėl ko priimtas sprendimas atlikti vaiko situacijos vertinimą dėl galimai pažeistos M. N. teisės į ugdymąsi, nurodant, kokius veiksmus Tarnyba turėjo atlikti lygiagrečiai su S. N. atžvilgiu atliekamais veiksmais, nagrinėjant galimą S. N. teisės į mokslą pažeidimą. Teismo vertinimu, į pareiškėjos iškeltus klausimus Rašto 3 punktu buvo atsakyta tinkamai.
21. Pasisakydamas dėl Rašto 4 punkto, teismas nurodė, kad pareiškėja teismui nepateikė daugiau jokio detalesnio paaiškinimo, kodėl ji atsakovo atsakymą vertina kaip išvedžiojimą ir kokius teisės aktus, atsakydamas į šį pareiškėjos klausimą, galimai pažeidžia atsakovas. Teismas pažymėjo, kad pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą pateikė ne fizinis asmuo, o Mokykla, todėl teismas vertino, kad Tarnyba tinkamai atsakė į pareiškėjos klausimą. Pasisakydamas dėl Rašto 5 punkto, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.1 papunkčiu ir pažymėjo, kad Tarnybos pasirinktas būdas vaiko atstovų pagal įstatymą supažindinti su Vaiko situacijos vertinimo anketa elektroniniu paštu yra pagrįstas, juolab, kad ir pati pareiškėja ne kartą pati akcentavo, jog bendrauti karantino metu su atsakovo darbuotojais nenori. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnyba papildomai vaiko situacijos vertinimo anketą susipažinimui išsiuntė registruotu laišku 2021 m. sausio 29 d. Teismas nurodė, kad visas aplinkybes ir savo poziciją atsakovas išdėstė Rašte, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas tinkamai atsakė į pareiškėjos klausimus. Vertindamas Rašto 6 punktą, teismas konstatavo, kad iš esmės atsakyta tinkamai, įvertinus tuo metu esamą situaciją. Pareiškėjos klausimas dėl nesudarymo sąlygų pasimatyti su M. N. buvo išsamiai atsakytas Rašto 3 punkte.
22. Teismas pažymėjo, kad Rašto 7 punkte aiškiai nurodytas informacijos apie vaiką bei jo šeimą rinkimo bei Anketos pildymo teisinis pagrindas. Pareiškėjai aiškiai nurodyta, kad, atsižvelgiant į gautą pranešimą dėl S. N. galimai pažeidžiamos teisės į mokslą, Tarnyba išreiškė poziciją, jog turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka taip pat nustatyti, ar nepažeistos M. N. teisės bei teisėti interesai, todėl pagrįstai ir teisėtai rinko informaciją bei pildė Anketą. Rašto ankstesniame punktuose pateiktas teisinio reglamentavimo paaiškinimas, kokius veiksmus privalo atlikti Tarnyba, nagrinėdama pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei atlikdama vaiko situacijos vertinimą, bei nurodytos teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę Tarnybai rinkti asmens duomenis. Aiškiai nurodyta ir teisinis pagrindas, ir kokiais motyvais rinkta informacija apie M. N., ir kokiu tikslu buvo pildoma Anketa, todėl teismas darė išvadą, kad į pareiškėjos 2021 m. kovo 1 d. rašto 5.8 ir 5.9 klausimus atsakyta tinkamai. Pasisakydamas dėl Rašto 10 punkto, teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjai buvo atsakyta į jos iškeltą klausimą.
23. Vertindamas Rašto 11 punktą, teismas nustatė, kad juo buvo atsakoma į pareiškėjos 9 klausimą, kuriame pareiškėja 2021 m. vasario 11 d. rašto 3 pastraipoje prašė pateikti informaciją, tačiau atsakovas jos nepateikė, tyrimo byloje tokios informacijos nėra, klausiama, ar atsakovas atsisako ją pateikti. Iš 2021 m. vasario 11 d. rašto 3 pastraipos teismas nustatė, kad pareiškėja prašė pateikti informaciją apie Tarnybos specialistus, kurie vyko į pareiškėjos gyvenamąjį būstą. Tarnyba suteikė informaciją, kad tokia informacija buvo pateikta Tarnybos 2020 m. spalio 5 d. atsakyme Nr. S-2621, nagrinėjant pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 1 d. skundą, tačiau pareiškėja su tuo nesutinka ir tvirtina su šiuo raštu tokios informacijos nebuvo suteikta. Teismas darė išvadą, kad Tarnyba į minėtą pareiškėjos klausimą Rašte neatsakė, nes Tarnybos darbuotojų vardai ir pavardės, taip pat ir pareigos pareiškėjai nebuvo nurodytos, taip pat nebuvo nurodyta, ar atsakovas atsisako ir kokiu pagrindu atsisako pateikti tokią informaciją. Nors Tarnyba nurodė, kad pareiškėjai pateiktas Tarnybos 2020 m. spalio 5 d. atsakymas Nr. S-2621, nagrinėjant pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 1 d. skundą, teismo vertinimu, toks atsakymas nėra išsamus. Todėl teismas įpareigojo Tarnybą atsakyti į pareiškėjos 9 klausimą, kuriame pareiškėja 2021 m. vasario 11 d. rašto 3 pastraipoje prašė pateikti informaciją, tačiau atsakovas jos nepateikė ir nenurodė, ar atsisako ją pateikti.
24. Dėl Rašto 12 punkto teismas pažymėjo, kad į pateiktą pareiškėjos klausimą atsakyta, nepaisant to, kad galimai toks atsakymas pareiškėjos netenkina.
25. Teismas nenustatė kitų ginčijamų Rašto panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymėjo, kad byloje nesprendė atskirų atsakovo atliktų veiksmų pareiškėjos ir jos šeimos narių atžvilgiu teisėtumo, o tik Rašto pagrįstumo klausimą, todėl darė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimai panaikinti Rašto 1–7 ir 10 bei 12 punktus yra netenkinami, o reikalavimas dėl Rašto 11 punkto panaikinimo tenkinamas.
III.
26. Pareiškėja J. N. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
27. Pareiškėja paaiškina, kad teismo šaukimą dėl 2022 m. kovo 8 d. 9.30 val. nuotolinio teismo posėdžio gavo 2022 m. vasario 19 d. Pareiškėja 2022 m. vasario 24 d. raštu informavo teismą, kad byloje negalės dalyvauti dėl objektyvių priežasčių ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti, taip pat išreiškė prieštaravimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir nuotoliniu būdu. Teismas 2022 m. kovo 1 d. raštu, pareiškėjos gautu 2022 m. kovo 5 d., informavo, kad pareiškėja kviečiama teismo posėdyje dalyvauti fiziškai, o dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nutarta spręsti teismo posėdžio metu. Teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartimi pereita į bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.
28. Pareiškėja, nesutikdamas su teismo sprendimu bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, vadovaujasi ABTĮ 72 straipsnio 2 dalimi ir pažymi, kad teismo 2022 m. kovo 1 d. raštas dėl kvietimo dalyvauti teismo posėdyje fiziškai gautas 2022 m. kovo 5 d., t. y. tik prieš tris dienas iki teismo posėdžio. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas 2022 m. kovo 1 d. raštu neprašė patikslinti, dėl kokių objektyvių priežasčių pareiškėja negalės dalyvauti teismo posėdyje, ignoravo jos pateiktą informaciją, kviesdamas dalyvauti teismo posėdyje fiziškai, žinodamas, kad teismo posėdyje ji negalės dalyvauti. Pareiškėja vadovaujasi ABTĮ 79 straipsnio 2 dalimi ir pažymi, kad jos 2022 m. vasario 24 d. raštas / prašymas buvo pateiktas iki teismo posėdžio pradžios, t. y. pareiškėja iš anksto informavo teismą, kad posėdyje nori ir planuoja dalyvauti, todėl, negalėdama dalyvauti teismo posėdyje 2022 m. kovo 8 d. 9.30 val., prašė jį atidėti. Pareiškėjos teigimu, jos negalėjimas dalyvauti teismo posėdyje yra svarbi priežastis atidėti teismo posėdį. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad 2021 m. gegužės 17 d. skunde buvo pateikta informacija, jog pareiškėja nepageidauja bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, o informaciją teismui apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateiks iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pareiškėjos teigimu, teismui bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, buvo pažeista jos teisė dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus.
29. Pareiškėja nurodo, kad 2022 m. kovo 8 d. 13.30 val. ji buvo kviečiama dalyvauti ir dalyvavo teismo posėdyje administracinėje byloje Nr. 12-2035-535/2022. Šaukimą dalyvauti administracinėje byloje Nr. 12-2035-535/2022 pareiškėja gavo anksčiau nei šioje byloje – 2022 m. vasario 5 d., todėl ruošėsi būtent šios bylos nagrinėjimui. Abiejų bylų nagrinėjimas 2022 m. kovo 8 d. vyko tame pačiame teisme, todėl pareiškėja daro išvadą, kad teismas turėjo informaciją apie jos nurodytą svarbią priežastį, dėl ko ji prašė atidėti teismo posėdį.
30. Pareiškėja nurodo, kad administracinė byla (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03302-2020-5) buvo išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant, jos tinkamai neinformavus apie teismo posėdį, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi ši byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja vadovaujasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu ir daro išvadą, kad 2022 m. kovo 5 d. gavus teismo kvietimą dalyvauti teismo posėdyje, ji neturėjo pakankamai laiko pasiruošti dviejų bylų nagrinėjimui 2022 m. kovo 8 d. ir tinkamai jose sudalyvauti. Pareiškėjos teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą pagal jos prašymą ir tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisingą teismą.
31. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
32. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2021 m. balandžio 14 d. rašto Nr. S-977 „Dėl Jūsų 2021-03-01 ir 2021-03-04 reikalavimų“ 1–7 ir 10–12 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.
33. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjos skundą, panaikino Rašto 11 punktą ir įpareigojo Tarnybą tinkamai atsakyti į pareiškėjos 2021 m. kovo 1 d. rašto „Reikalavimas susipažinti su tyrimo byla ir pateikti informaciją“ 9 klausimą. Teismas atmetė kitą pareiškėjos skundo dalį. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja akcentuoja, kad prašė atidėti teismo posėdį, tačiau, teismui netenkinus jos prašymo ir bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo metu buvo pažeista jos teisė į teisingą teismą.
34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėmis taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ.
35. Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (ABTĮ 147 str.). Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).
36. ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išskyrus nustatytas išimtis, t. y. kai proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys tam neprieštarauja (ABTĮ 78 str. 6 d.). Taigi, pagal bendrąją taisyklę, pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, pareiškėjui, kuris kelia ginčą dėl valdžios institucijos veiksmų (neveikimo) teisėtumo, ypač svarbu užtikrinti teisę būti išklausytam (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1481-789/2021).
37. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pabrėždamas, jog tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3556-756/2021).
38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 8 d. organizavo žodinį bylos nagrinėjimą, nurodydamas, kad byla bus nagrinėjama nuotoliniu būdu, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas per „Zoom“ programą. Pareiškėjai buvo tinkamai pranešta apie minėtą teismo posėdį, tačiau ji pirmosios instancijos teismą informavo apie negalėjimą dalyvauti šiame posėdyje dėl objektyvių priežasčių, prašė bylos nagrinėjimą atidėti, taip pat išreiškė prieštaravimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir nuotoliniu būdu. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 1 d. raštu informavo pareiškėją, kad ji yra kviečiama 2022 m. kovo 8 d. paskirtame teismo posėdyje dalyvauti fiziškai, o dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nurodyta, kad bus sprendžiama teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartyje pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, kodėl reikėtų atidėti teismo posėdį, todėl neturėjo pagrindo atidėti teismo posėdį ir nutarė pereiti į bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, dar 2022 m. vasario 28 d. turėdamas informaciją apie pareiškėjos negalėjimą dalyvauti 2022 m. kovo 8 d. paskirtame teismo posėdyje, nepagrįstai nesiaiškino tokio negalėjimo dalyvauti priežasčių ir tik dar kartą pakvietė pareiškėją dalyvauti teismo posėdyje, vyksiančiame tuo pačiu metu, kuriuo pareiškėja prašyme nurodė negalėsianti dalyvauti. Pirmosios instancijos teismas neatidėjo bylos nagrinėjimo ir bylą išnagrinėjo iš esmės, nesuteikęs galimybės pareiškėjai teismo posėdyje išsakyti savo pozicijos nagrinėjamais klausimais tiek dėl ginčo esmės, tiek ir dėl byloje sprendžiamų procesinio pobūdžio klausimų, taip pat įgyvendinti kitas teises, nustatytas ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje.
40. Pažymėtina ir tai, kad dar nepaskyrus posėdžio šios administracinės bylos nagrinėjimui tame pačiame apygardos administraciniame teisme 2022 m. kovo 8 d. jau buvo paskirtas kitos administracinės bylos nagrinėjimas, į kurį pareiškėja šaukimą gavo anksčiau nei šioje administracinėje byloje ir kurios nagrinėjime pareiškėja dalyvavo (administracinė byla Nr. 12-2035-535/2022). Taigi pareiškėjos siekis tinkamai pasiruošti kitos administracinės bylos nagrinėjimui, vykusiame tą pačią dieną kaip ir šios administracinės bylos nagrinėjimas, ir kurios nagrinėjime ji buvo pakviesta dalyvauti anksčiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Konvencijos 6 straipsnio kontekste laikytinas objektyvia priežastimi prašyti atidėti teismo posėdį. Nors pareiškėja šios aplinkybės savo prašyme atidėti teismo posėdį nedetalizavo, įvertinus prašymo gavimo teisme datą, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai laiko iki teismo posėdžio išsiaiškinti tikrąsias pareiškėjos negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastis. Be to, kaip minėta, tame pačiame teisme anksčiau nei šioje administracinėje byloje tą pačią dieną buvo paskirtas ir vyko kitos pareiškėjos administracinės bylos nagrinėjimas, todėl teismui ši aplinkybė buvo žinoma.
41. ABTĮ 79 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar vieno iš jų atstovo prašymu, jeigu pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar vieno iš jų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
42. EŽTT yra išaiškinęs, kad Konvencijos 6 straipsnis ir iš šios normos kildinamas ginčo šalių lygiateisiškumo principas (anglų kalba – equality of arms) užtikrina, jog kiekvienai ginčo šaliai teisme būtų suteikiama galimybė ginti savo teises tokiomis sąlygomis, kad viena šalis neįgytų nepagrįsto pranašumo prieš kitą šalį (žr., pvz., 1993 m. spalio 27 d. sprendimą byloje Dombo Beheer B. V. prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 14448/88). Atvejus, kai nacionalinis teismas nepagrįstai atsisako atidėti bylos nagrinėjimą, dėl ko viena iš ginčo šalių negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir tokiu būdu atsikirsti į oponento argumentus, EŽTT paprastai pripažįsta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 27 d. sprendimą byloje Vardanyan ir Nanushyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 8001/07).
43. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pareiškėjai nedalyvaujant, pažeidė ne tik jos teisę būti išklausytai, pagrįsti skundo motyvus ir argumentus, įgyvendinti kitas teises, nustatytas ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje, bylos nagrinėjimo žodinio proceso metu, bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą (ABTĮ 52 str. 1 d.), t. y. buvo pažeista teisė į teisingą teismo procesą (bylos nagrinėjimą), o šis pažeidimas suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso.
44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai išnagrinėjęs bylą pareiškėjai nedalyvaujant, netinkamai pritaikė proceso teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).
46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne iš esmės nagrinėti šią administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. N. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Rytis Krasauskas
Virginija Volskienė