Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-490-397/2019

                   Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01562-2019-8

                   Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

 (S)

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimo, kuriuo tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. skundas ir administracinio nusižengimo byla nutraukta.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. liepos 18 d. nutarimu R. K. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalį ir nubausta 150 eurų bauda už tai, kad ji policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vadovu, nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2017 m. sausio 29 d. 02.08 val. Kaišiadorių rajono savivaldybėje magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė), 87,02 km, vairavo minėtą automobilį. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį.

2.       Nesutikdama su priimtu nutarimu R. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu skundą tenkino, panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą R. K. atžvilgiu nutraukė.

3.       Apeliaciniu skundu Institucija prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo būtų paliktas galioti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyboje 2019 m. liepos 18 d. priimtas nutarimas arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

3.1.                      Skunde nurodė, jog pranešime R. K. dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo nurodyta, kad per keturiolika kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos galima pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos bei skundo argumentų, R. K. konkretaus asmens nenurodė.

3.2.                      Skunde atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad nagrinėjimui pateikta nepilna bylos medžiaga, tačiau šiuo atveju teismas galėjo priimti sprendimą bylą grąžinti institucijai papildomam tyrimui arba išreikalauti papildomą medžiagą, jei teismo manymu, trūko tam tikrų dokumentų, tačiau paneigti nusižengimo fakto, teisinio pagrindo neturėjo. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Institucijos nuomone, pareigūnas, priimdamas nutarimą, kurį panaikino teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. R. K. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija.

3.3.                      Institucijos teigimu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. K. pranešimas apie padarytą KET reikalavimų pažeidimą įteiktas 2017 m. spalio 20 d., protokolas su administraciniu nurodymu – 2019 m. gegužės 28 d. Duomenų apie asmenį, vairavusį transporto priemonę, pateikta nebuvo.

3.4.                      Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo  ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus teismas išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui, tačiau šioje konkrečioje byloje teismas dėl papildomų įrodymų pateikimo nesikreipė. Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes ir jo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Institucijos manymu, nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kurį panaikino pirmosios instancijos teismas, R. K. buvo priimtas pagrįstai ir teisingai, kadangi ji nevykdė KET reikalavimų 5 p., LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. numatytų reikalavimų.

4.       Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a :

5.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7.       Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

8.       Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, spręstina, kad R. K. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jos kaltę jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl naikintina.

9.       R. K. neigiant savo kaltę padarius ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde teigiant, kad policijos įstaigos pranešimo/reikalavimo pateikti duomenis apie administracinį nusižengimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu padariusį asmenį, ji negavusi, ši įrodinėtina faktinė aplinkybė, buvo esminė, sprendžiant jos kaltės klausimą.  

10.       Įrodymus, patvirtinančius, kad policijos pareigūnų reikalavimas pateikti reikalaujamus duomenis R. K. buvo pateiktas tinkamai, turėjo surinkti ir pateikti administracinio nusižengimo protokolą R. K. atžvilgiu surašiusi Institucija. Tačiau, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos Nr. 1707461179 medžiagos, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad R. K. būtų buvęs išsiųstas ir įteiktas reikalavimas pateikti duomenis, kas Institucijos nutarime nurodytu laiku, vairavo automobilį BMW.  Byloje nėra ir jokių duomenų apie tai, kad toks reikalavimas buvo išsiųstas siekiant išaiškinti teisės pažeidimą (todėl įmonės vadovas turėjo pareigą pateikti duomenis apie asmenį vairavusį automobilį). Kaip galima suprasti iš administracinio nusižengimo protokolo bei nutarimo, nusižengimas galimai buvo padarytas 2017 m. sausio 29 d. 02.08 val. Kaišiadorių rajono savivaldybėje magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė), 87,02 km, tačiau jokių duomenų apie tokiu metu su minimu automobiliu padarytą pažeidimą byloje vėlgi nėra. Be to, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, Institucija tokių duomenų nepateikė ir apylinkės teismui, nei pateikdama atsiliepimą į skundą, nei teismo posėdžio metu (jame Institucijos atstovai nedalyvavo). Apylinkės teismas, neišsiaiškinęs minėtų aplinkybių ir nepareikalavęs Institucijos pateikti aptariamas aplinkybes patvirtinančių/paneigiančių duomenų (kaip minėta teismo vaidmuo turėjo būti aktyvus), sprendė, jog R. K. negali būti laikoma pažeidusia pareigą pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, kadangi ji pranešimo apie administracinį nusižengimą negavo, todėl administracinio nusižengimo bylą R. K. atžvilgiu nutraukė.

11.       Institucija papildomus duomenis (pranešimą dėl užfiksuoto KET taisyklių pažeidimo, siuntos įteikimo duomenis), galinčius patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą R. K. veiksmuose, elektroniniu paštu pateikė tik jų pareikalavus apeliacinės instancijos teismui. Tačiau apygardos teismas nepasisako dėl R. K. kaltės ir pateiktų papildomų įrodymų vertinimo, kadangi pareiga išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes tenka bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų R. K. teisę į apeliaciją. Šiuo atveju apylinkės teismas, siekdamas visapusiško ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo, turi ištirti bei įvertinti papildomai gautus duomenis ir tuo pačiu ir tinkamai išspręsti D. K. kaltės/nekaltumo klausimą jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padaryme.

12.        Dėl išdėstytų priežasčių skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo byla R. K. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu 

n u t a r i a :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimą R. K. administracinio nusižengimo byloje ir priimti naują nutarimą – šią administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                    Gytis Večerskas