VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento atstovui Dainiui Jasui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas Ž. A. prašo priteisti jo naudai 198 000 Lt neturtinės žalos. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011-06-23 iki 2011-09-30 jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Pareiškėjas, kartu su 1-12 asmenų buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, 7 kv. m. ploto kameroje. Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos įrengimo, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ 6.15 punktas nustato, kad vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti 5 kv. m.  kameros ploto. Pareiškėjas teigia, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis. Dėl šių priežasčių jis patyrė moralinę žalą – psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo pareiškėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo pareiškėjo bendravimo galimybės.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas 2011-06-23 atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių –kalėjimą. Atsakovas nurodė kameras, jų plotus bei asmenų, laikomų kartu su pareiškėju, skaičių: 2011-06-23 buvo patalpintas į kamerą Nr. 121, įrengtų vietų kameroje - 6, plotas - 7,38 kv. m. (vakare - 1 asmuo kameroje); 2011-06-24 kamera Nr. 121, ryte - 1 asmuo kameroje, vakare perkeltas į kamerą Nr. 297, įrengtų vietų kameroje - 6, plotas - 7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje); 2011-06-25 - 2011-06-26 kamera Nr. 297 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2011-06-27 kamera Nr. 297 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-06-28 - 2011-06-30 kamera Nr. 297 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011 -07-01 perkeltas į kamerą Nr. 316, įrengtų vietų kameroje - 6, plotas - 7,18 kv. m. (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-07-02 - 2011-07-12 kamera Nr. 316 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-07-13 kamera Nr. 316 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-07-14 kamera Nr. 316 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-07-15 kamera Nr. 316 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-07-16 kamera - 2011-08-02 Nr. 316 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-08-03 kamera Nr. 316 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-08-04 - 2011-08-10 kamera Nr. 316 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-08-11 kamera Nr. 316 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje);

2011-08-12 - 2011-08-18 kamera Nr. 316 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-08-19 - 2011-08-24 kamera Nr. 316 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-08-25 kamera Nr. 316 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-08-26 - 2011-08-30 kamera Nr. 316 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-08-31 perkeltas į kamerą Nr. 256, įrengtų vietų kameroje - 14, plotas - 23,32 kv. m. (ryte - 3, vakare - 10 asmenų kameroje); 2011-09-01 kamera Nr. 256 (ryte - 10, vakare - 11 asmenų kameroje); 2011-09-02 - 2011-09-06 kamera Nr. 256 (ryte -11, vakare - 11 asmenų kameroje); 2011-09-07 kamera Nr. 256 (ryte - 12, vakare - 12 asmenų kameroje); 2011-09-08 kamera Nr. 256 (ryte -11, vakare - 11 asmenų kameroje); 2011-09-09 kamera Nr. 256 (ryte -11, vakare - 10 asmenų kameroje);  2011 -09-10-2011-09-11 kamera Nr. 256 (ryte -10, vakare - 10 asmenų kameroje); 2011-09-12 kamera Nr. 256 (ryte - 9, vakare - 10 asmenų kameroje); 2011-09-13 - 2011-09-18 kamera Nr. 256 (ryte - 10, vakare - 10 asmenų kameroje); 2011-09-19 kamera Nr. 256 (ryte - 9, vakare - 10 asmenų kameroje); 2011-09-20 kamera Nr. 256 (ryte - 10, vakare - 10 asmenų kameroje); 2011-09-21 kamera Nr. 256 (ryte - 10, vakare - 12 asmenų kameroje); 2011-09-22 - 2011-09-28 kamera Nr. 256 (ryte -12, vakare - 12 asmenų kameroje); 2011-09-29 kamera Nr. 256 (ryte -11, vakare - 12 asmenų kameroje); 2011-09-30 kamera Nr. 256 (ryte - 12, vakare - išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją 2-ąją valdybą).

Atsakovas, skirstydamas atvykusius asmenis į kameras, laikosi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų  suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Įstaigos administracija reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi nuteistieji bei suimtieji. Jiems išduodamas reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) ir kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad sprendžiant Ž. A. skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai neteisėtai veikė ar neveikė, tačiau būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą. Byloje neįrodytas žalos padarymo faktas. Nesant būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia vienu esminiu nusiskundimu – gyvenamojo ploto trūkumu, todėl kitos kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkintos ir negalėjo pareiškėjui sukelti didelių nepatogumų. Pareiškėjo nurodytu laikotarpiu galiojo ne Lietuvos higienos norma HN: 76:1999, kuria remiasi pareiškėjas, o Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kurio vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriuje yra 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus). Nėra nustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, kurie sąlygojo neturtinės žalos padarymą pareiškėjui. Pareiškėjas nenurodė, kokių neteisėtų veiksmų ėmėsi ar atsisakė imtis atsakovas, neužtikrindamas pareiškėjui tinkamų gyvenimo sąlygų. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, kurių nepagrindžia ir konkrečiai neįvardija. Nėra valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui žalą. Laisvės atėmimo vietų perpildymas yra žinoma problema, kuri pagal valstybės finansines galimybes yra sprendžiama. Vyriausybė 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją ir jos įgyvendinimo  priemonių 2009-2017 metų planą.  Priemonių plane iki 2017 m. numatyta pastatyti naujų tardymo izoliatorių.  Įgyvendinus  minėtą priemonę, bus išspręsta tardymo izoliatorių perpildymo problema, pagerės juose laikomų suimtųjų gyvenimo sąlygos. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą nesikreipė. 

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje palaike atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad pažeidžiant galiojančius teisės aktus buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2011-06-23 iki 2011-09-30. Byloje sprendžiama dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2011-06-23 iki 2011-09-30, kai buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Viso tai sudaro 3 mėnesius 7 dienas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime nuo 2011-06-23 iki 2011-09-30 buvo laikomas šiose gyvenamosiose kamerose: gyvenamojoje kameroje Nr. 121 (7,38 kv. m.); gyvenamojoje kameroje Nr. 297 (8,08 kv. m.); gyvenamojoje kameroje Nr. 316 (7,18 kv. m.); gyvenamojoje kameroje Nr. 256 (23,32 kv. m.) ( b. l. 42).

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas detalizavo kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, dydį bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių: 2011-06-23 kamera Nr. 121, įrengtų vietų kameroje - 6, plotas - 7,38 kv. m. (vakare - 1 asmuo kameroje); 2011-06-24 kamera Nr. 121, ryte - 1 asmuo kameroje, vakare perkeltas į kamerą Nr. 297, įrengtų vietų kameroje - 6, plotas - 7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje); 2011-06-25 - 2011-06-26 kamera Nr. 297 (ryte - 2, vakare - 2 asmenys kameroje); 2011-06-27 kamera Nr. 297 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-06-28 - 2011-06-30 kamera Nr. 297 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011 -07-01 perkeltas į kamerą Nr. 316, įrengtų vietų kameroje - 6, plotas - 7,18 kv. m. (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-07-02 - 2011-07-12 kamera Nr. 316 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-07-13 kamera Nr. 316 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-07-14 kamera Nr. 316 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-07-15 kamera Nr. 316 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-07-16 kamera - 2011-08-02 Nr. 316 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-08-03 kamera Nr. 316 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-08-04 - 2011-08-10 kamera Nr. 316 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-08-11 kamera Nr. 316 (ryte - 2, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-08-12 - 2011-08-18 kamera Nr. 316 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2011-08-19 - 2011-08-24 kamera Nr. 316 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-08-25 kamera Nr. 316 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-08-26 - 2011-08-30 kamera Nr. 316 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-08-31 perkeltas į kamerą Nr. 256, įrengtų vietų kameroje - 14, plotas - 23,32 kv. m. (ryte - 3, vakare - 10 asmenų kameroje); 2011-09-01 kamera Nr. 256 (ryte - 10, vakare - 11 asmenų kameroje); 2011-09-02 - 2011-09-06 kamera Nr. 256 (ryte -11, vakare - 11 asmenų kameroje); 2011-09-07 kamera Nr. 256 (ryte - 12, vakare - 12 asmenų kameroje); 2011-09-08 kamera Nr. 256 (ryte -11, vakare - 11 asmenų kameroje); 2011-09-09 kamera Nr. 256 (ryte -11, vakare - 10 asmenų kameroje);  2011 -09-10-2011-09-11 kamera Nr. 256 (ryte -10, vakare - 10 asmenų kameroje); 2011-09-12 kamera Nr. 256 (ryte - 9, vakare - 10 asmenų kameroje); 2011-09-13 - 2011-09-18 kamera Nr. 256 (ryte - 10, vakare - 10 asmenų kameroje); 2011-09-19 kamera Nr. 256 (ryte - 9, vakare - 10 asmenų kameroje); 2011-09-20 kamera Nr. 256 (ryte - 10, vakare - 10 asmenų kameroje); 2011-09-21 kamera Nr. 256 (ryte - 10, vakare - 12 asmenų kameroje); 2011-09-22 - 2011-09-28 kamera Nr. 256 (ryte -12, vakare - 12 asmenų kameroje); 2011-09-29 kamera Nr. 256 (ryte -11, vakare - 12 asmenų kameroje); 2011-09-30 kamera Nr. 256 (ryte - 12, vakare - išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją 2-ąją valdybą).

Civilinio kodekso  6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų  visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas reikalavimus grindžia netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, teigia, kad jis buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sąlygų.

Kardomojo kalinimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis draudžia kalinamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos žmogaus teisių teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą). Tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieš Graikiją).

(S)

Pareiškėjas remiasi Sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtinta higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, priežiūra“, kuri galiojo iki 2010-04-11 (neteko galios 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241). Šios higienos normos 6.15 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų minimalios patalpos ir ploto normos nurodytos 2 lentelėje, t. y. kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 5 kv. m. plotas vienam žmogui. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime laikotarpiu, minėta Higienos norma negaliojo, tai ir pareiškėjo argumentai, kad jam turėjo tekti 5 kv. m. kameros ploto, atmestini kaip nepagrįsti.

Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šios higienos normos 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose patalpose. Minėtos higienos normos 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis tekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip – 3,6 kv. m..

Vertintina, ar buvo pažeista Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124  1.3.1. punkto nuostata, nustatanti, kad pareiškėjui turėjo tekti ne mažesnis  kaip 3,6 kv. m. plotas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

              Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo duomenys rodo, kad pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant minimalų kamerų plotą vienam žmogui – 3,6 kv. m. Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas nurodė, kad nuo 2011-06-23 iki 2011-09-30 Ž. A. kartu su kitais asmenimis buvo laikomas kameroje Nr. 297, kurios plotas 7.38 kv. m. (3-4 asmenys); kameroje Nr. 316, kurios plotas 7,18 kv. m. (3-4 asmenys), kameroje Nr. 256, kurios plotas 23,32 kv. m. (10-12 asmenų).

              Pareiškėjas 2011-06-23 buvo laikomas vienas kameroje Nr. 121 ir nuo 2011-06-25 iki 2011-06-26 kameroje Nr. 297, kurios plotas 7,38 kv. m., dviese. Taigi, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-06-23 iki 2011-06-26 buvo laikomas  kamerose, nepažeidžiant minimalaus 3,6 kv. m. kameros ploto.

              Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-06-27 iki 2011-09-30 buvo laikomas  pažeidžiant nustatytą minimalų kameros plotą (3,6 kv. m.), t. y. 3 mėnesius ir 3 dienas.

              Pareiškėjas kitų konkrečių pažeidimų dėl kamerų, kuriose jis buvo laikomas, nenurodė. Teigė, kad buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis. Byloje pateiktos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2009-12-24, 2012-01-03 sutartys, sudarytos su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“,  2010-11-30 susitarimas Nr. 565-01-10 „Dėl sutarties pratęsimo“ parodo, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija vykdė buitinių kenkėjų kontrolę ir juos naikino (b. l. 19-22, 24-27, 23). Atliktų darbų 2011-05-11, 2011-07-08, 2011-07-25, 2011-08-26, 2011-09-20, 2011-09-27 aktai (b. l. 46, 47, 48, 49, 50, 51) patvirtina, kad UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ atliko patikrinimo, naikinimo darbus kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, t. y. kamerose Nr. 121, 297, 256, 316. Pareiškėjas teismui konkrečiai neįvardijo kokie konkretūs higieniniai pažeidimai buvo kamerose, o jo abstraktūs teiginiai, kad buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjas 3 mėnesius ir 3 dienas buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų nustatytus kameros ploto reikalavimus. Kiti pareiškėjo teiginiai dėl kalinimo sąlygų neįrodyti, nes pareiškėjas konkrečiai nenurodė atskirų kamerų trūkumų, nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teiginiai, kad UAB „Vilniaus profilaktinė dezinfekcinė stotis“ atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, laikytini pagrįstais, o pareiškėjo teiginiai dėl kitų kalinimo sąlygų trūkumų atmestini kaip nepagrįsti.  Pareiškėjas galėjo kreiptis su skundais į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, kad būtų įvertintas kamerų atitikimas higienos normoms.

Tai, kad pareiškėjas buvo laikomas itin mažose kamerose, kurios neatitiko ir kitų higienos normų reikalavimų, sudaro pagrindą pripažinti, kad kalinimo vykdymo būdas ir metodas jam sukėlė sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Taigi, šiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Valstybė turi pareigą užtikrinti, kad asmenys būtų kalinami nepažeidžiant Konvencijos reikalavimų. Faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų argumentų dėl valstybės negalėjimo įvykdyti šią pareigą nepateikta. Atsakovo motyvai, kad nėra teisinių galimybių atsisakyti priimti į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą pristatytų asmenų nešalina atsakomybės už Konvencijos pažeidimus. Atsakovas nurodė, kad laikėsi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimų reikalavimų, tačiau pareiškėjas ir neginčijo, kad šie reikalavimai buvo pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus, savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. 756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).

Atsižvelgiant į bylų dėl žalos atlyginimo privatinį pobūdį, šiose bylose Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje suformuluotas aktyvaus teisėjo vaidmens renkant įrodymus principas turi būti taikomas rezervuotai, įrodymų pateikime teismui paliekant rungtyniškumo principą. Įrodymų dėl padarytos žalos surinkimas yra ne tik teismo, bet ir prašančiojo žalos atlyginimo pareiga. Realios fizinės  žalos padarymo faktas šioje byloje nebuvo įrodytas, tačiau akivaizdžiai netinkamos kalinimo sąlygos yra vertinamos kaip objektyviai darančios neigiamą poveikį asmens psichinei būklei.  Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą.

Vertinant ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktiką, atsižvelgus į tai, kad laikotarpiu nuo 2009-06-27 iki 2009-09-30 nurodytose kamerose buvo laikomas su kitais nuteistaisiais (kameroje 3-12 asmenų), o didžiausios kameros plotas 23,32 kv. m., kurioje laikoma 9-12 asmenų, darytina išvada, kad pareiškėjas buvo kalinamas perpildytose kamerose, pažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto reikalavimus. Pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių, t. y. tokio pobūdžio, iš kurių negali būti kildinama neturtinė žala.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-121/2009, atsižvelgia į pareiškėjo subjektinės teisės - būti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau 3,6 kv. m. ploto, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (3 mėnesiai ir 3 dienos) bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga – 800 Lt; vidutinis darbo užmokestis apie 2 151 Lt), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir laiko, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1 000 Lt. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 198 000 Lt neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.

Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti  Ž. A. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinės žalos.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                           Jūra Marija Strumskienė