Administracinė byla Nr. I-1339-406/12
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00764-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija 16.8.;74.
(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,
sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,
dalyvaujant atsakovo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui Algimantui Glušauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atsakovui Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. S. dėl sprendimo neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo, ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo sprendimą, kuriuo neduotas sutikimas skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui L. S. tarnybinę nuobaudą.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2012 m. liepos 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Vilniaus apskr. VPK) raštu kreipėsi į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinę sąjungą (toliau – Profesinė sąjunga) dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą L. S. . Profesinė sąjunga 2012 m. liepos 20 d. rašte nurodė, jog nutarė neduoti išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą L. S. . 2012 m. kovo 12 d. Vilniaus apskr. VPK Vidaus tyrimo skyriui buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK VPS KPP pareigūnų netinkamai atliekamų pareigų nagrinėjant Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre registruotas ir Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK pavestas atlikti administracinių teisės pažeidimų medžiagas dėl stacionariais greičio matavimo prietaisais užfiksuotų KET pažeidimų. Nustatyta, kad neišnagrinėtos 83 ATP bylos. Tokie L. S. , kaip Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK VPS Kelių policijos poskyrio viršininkės, veiksmai (neveikimas) sudarė sąlygas tęstiniams ir sistemingiems pažeidimams. Surinktų duomenų visumos pakanka konstatuoti, kad L. S. nevykdė KET pažeidimų, užfiksuotų greičio matavimo prietaisais, tyrimo tvarkos aprašo 14.1 p., 14.4 p., 14.5 p., VPS VTKPP viršininko pareigybės aprašymo 7.2 p. ir aplaidžiai vykdė VPS VTKPP viršininko pareigybės aprašymo 7.1 p. reikalavimus, t.y. padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jai skirtina tarnybinė nuobauda. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Atsisakydama duoti sutikimą, profesinė sąjunga šių klausimų nenagrinėjo. Prašo skundą tenkinti ir panaikinti 2012 m. liepos 20 d. raštą Nr. 127 bei posėdžio protokolą dalyje dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei L. S. .
Atsakovo atstovas su prašymu nesutinka, nurodo, kad ginčijamas profesinės sąjungos sprendimas dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą nedavimo, pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjas nesilaikė 2003 m. rugpjūčio 27 d. LR vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ nuostatų. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2012 m. vasario 13 d. ir baigtas 2012 m. liepos 4 d., t.y. praleidus paminėtos ministro įsakymo nustatytos tvarkos 19 punkto 30 dienų terminą ir akivaizdžiai pažeidus jo nuostatas, jog tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Nustatyta, kad pratęsti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą sutikimas buvo gautas tik 2012 m. gegužės 31 d., t.y. praėjus daugiau nei 3,5 mėnesio nuo jo pradžios. Dėl minėtų aplinkybių, pažeidus tarnybinio nusižengimo tyrimo terminus, profesinės sąjungos komitetas savo 2012 m. liepos 20 d. posėdyje pagrįstai nutarė sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei L. S. neduoti. Pažymėjo, jog šiuo atveju profesinės sąjungos renkamasis organas neanalizavo nei galimo tarnybinės drausmės pažeidimo fakto, nei nuobaudos pagrįstumo ar teisėtumo ir dėl to niekaip nesuvaržė Vilniaus apskr. VPK galimybės operatyviai ir adekvačiai, prisilaikant nustatytos tvarkos, reaguoti į policijos pareigūnų galimai netinkamą elgesį. Prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymas pagrįstas ir tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą vidaus reikalų įstaigos statutinei pareigūnei – profesinės sąjungos narei L. S. – pagrįstumo bei teisėtumo.
Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Šioje nuostatoje, be kita ko, numatyta, kad skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Kita vertus, nors profesinių sąjungų veiklos laisvė, įskaitant jos narių darbo garantijas, turi būti pripažįstama pagrindine, tačiau jai įgyvendinti gali būti taikomi tam tikri apribojimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog profesinių sąjungų narių garantijų teisinio reguliavimo kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisė duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012). Be to, draudžiama pirmiau aptartą profesinių sąjungų narių garantijų sistemą įgyvendinti tokiu būdu, kuris, priklausomai nuo aplinkybių, suponuotų piktnaudžiavimą teise ir dėl kurio valstybės institucijos vadovybei kiltų kliūčių įgyvendinti tinkamą valstybės institucijos funkcionavimą. Šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jaune kartą yra pasisakęs, kad profesinės sąjungos, gindamos narių teises, savo veikloje taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-418/2009).
Taigi iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, jog teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Tokiu būdu šiomis aplinkybėmis nagrinėjamoje byloje reikia įvertinti: pirma, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija paminėtoje 2012 m. birželio 25 d. nutartyje nurodė, kad valstybės institucijos interesų esminis pažeidimas yra vertinamoji sąvoka, kuri kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos medžiagą bei faktinę situaciją. Vertinant valstybės institucijos, kaip darbdavio, interesų pažeidimo reikšmingumą gali būti atsižvelgta į institucijos vykdomų funkcijų pobūdį, jų pareigūnų statuso ypatumus, darbdavio interesų pobūdį ir kt. Teismas šioje administracinėje byloje taip pat pažymėjo, kad drausmės užtikrinimo poreikis institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui iš esmės pažeidžia institucijos interesus.
Pareiškėjas skunde teigia, jog Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą varžo jo teises. Tokie pareiškėjo argumentai pagrįsti, pareiškėjas įrodė, jog profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui iš esmės pažeidžia jo interesus.
Vertinant, ar pareiškėjo interesas pažeistas iš esmės, visų pirma reikia pažymėti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo L. S. yra Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK VPS Kelių policijos poskyrio viršininkė, t. y. statutinė valstybės tarnautoja.
Teismų praktikoje yra suformuota nuosekli pozicija, kad statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams ir didesnius reikalavimus. Tinkamos drausmės užtikrinimas – vidaus reikalų įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-853/2004; 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, kt.). Be to, šių pareigūnų darbas atlyginamas iš valstybės biudžeto. Todėl egzistuoja pagrįstas viešasis interesas, jog atsakingų institucijų ir jos pareigūnų, turinčių atitinkamą profesinę ir teisinę kompetenciją, darbas būtų organizuojamas tokiu būdu, kad nebūtų sutrikdytas tinkamas ir efektyvus tarnybos paskirties vykdymas, t. y. pagrindinių funkcijų įgyvendinimas.
Pažymėtina, jog pareiškėjas Vilniaus apskrities VPK, siekdamas tinkamai organizuoti darbą, turi turėti galimybę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinio nusižengimo faktą. Priešingu atveju kiltų rimta grėsmė destabilizuoti vidaus tarnybos veiklą, o tai keltų pavojų viešajam interesui. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos aiškinimu, pateiktu 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, pažymi, jog siekiant užtikrinti veiksmingą institucijų, kurios atsakingos už viešojo intereso apsaugą, veiklą galima pripažinti būtinumą, kad šios institucijos turėtų galimybę vykdyti drausminę procedūrą. Drausmės užtikrinimas institucijų, kurios tvarkomos statutinės drausmės pagrindais, sistemoje iš tikrųjų gali būti vertinamas kaip tinkamo tarnybos funkcijų ir įgaliojimų, kurias ši tarnyba privalo atlikti, įgyvendinimo priemonė, atitinkanti privalomą esminio darbdavio intereso pažeidimo reikalavimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui, yra suformavęs praktiką (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis), kad profesinė sąjunga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748/2006, 2011 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.). Pastebėtina, kad tam tikras faktinių aplinkybių vertinimas yra neišvengiamas, tačiau jis turi būti atliekamas tik tokia apimtimi, kad nebūtų peržengiama profesinei sąjungai suteikta diskrecija nuspręsti tik dėl (ne)sutikimo paskirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą. Profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012). Nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad atsakovas akivaizdžiai peržengė jam suteiktos diskrecijos ribas, nes atsisakydamas duoti sutikimą nurodė, jog darbdavys tarnybinį tyrimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo atliko praleidęs nustatytą 30 dienų terminą (b.l. 39-41). Taigi nesutikimas iš esmės grindžiamas tik drausminės procedūros vertinimo aspektu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje nurodė, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Taip išsaugoma tam tikra pusiausvyra, kuri leidžia pareigūnams remtis teise į nevaržomą profesinės sąjungos veiklą, o valstybės institucijai, kaip darbdaviui, – išvengti teisminių ginčų vien remiantis nepagrįstais teiginiais. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Kitaip tariant, kai profesinė sąjunga, teigianti, kad jos nariui tarnybinė nuobauda taikoma dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, teismui nurodo aiškias ir konkrečias faktines aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ryšio su profesinės sąjungos veikla, pati valstybės institucija, kaip darbdavys, turi įrodyti, kad tarnybinės nuobaudos neskiria dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga nei ginčijamuose atsisakymuose duoti sutikimą (b.l. 42, 43), nei atsiliepime į skundą (b.l. 39-41), nei atstovas teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių argumentų, kuriais remdamasi teismas galėtų objektyviai konstatuoti, jog tarnybinę nuobaudą L. S. norima skirti dėl jos narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.
Pažymėtina, jog viešojo intereso apsauga reikalauja patikrinti, ar nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog yra tikimybė, kad drausminė procedūra inicijuota dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos profesinėje sąjungoje. Teismo manymu, tokia tikimybė gali būti susijusi su aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėjas siekė skirti tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjas, teikdamas prašymą panaikinti Profesinės sąjungos atsisakymą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, šį prašymą grindė aplinkybėmis, užfiksuotomis 2012 m. liepos 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-IS-72 „Dėl LKPT viršininko G. Aliksandravičiaus pateiktos informacijos apie Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK pareigūnų netinkamai atliekamas tarnybines pareigas“ (b.l. 9-21). Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK VPS VTKPP viršininkė L. S. , sutinkamai su VPS VTKPP viršininko pareigybės aprašymo (analogiška nuostata įtvirtinta ir VPS KPP viršininko pareigybės aprašymo 4 p.) 4 p. numatyta jos pareigybės paskirtimi – organizuoti, kontroliuoti ir koordinuoti poskyrio veiklą, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimui, teisės pažeidimų prevencijai, saugaus eismo priežiūrai, nevykdė KET pažeidimų, užfiksuotų GM prietaisais, tyrimo tvarkos aprašo 14.1 p., 14.4 p. ir 14.5 p., VPS VTKPP viršininko pareigybės aprašymo 7.2 p. ir aplaidžiai vykdė VPS VTKPP viršininko pareigybės aprašymo 7.1 p. reikalavimus (b.l. 20). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, yra pakankamai konkrečios ir taip pat neleidžia teismui daryti prielaidos, jog tarnybinės nuobaudos skyrimas yra susijęs su L. S. veikla profesinėje sąjungoje.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kurti naują precedentą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jei, paskyrus tarnybinę nuobaudą, pareigūno nuomone, ji jam paskirta pažeidžiant materialinės ir (ar) procesinės teisės normas, kaip yra, atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju, ginčai, kilę dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo, gali būti sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka. Tarnybinio tikrinimo motyvacija, jo atlikimo aplinkybės, teisėtumas, atitinkamų išvadų pagrįstumo klausimai nėra šios kategorijos administracinių bylų nagrinėjimo dalykas. Kilus ginčui, vertinti tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumą ir teisėtumą gali tik teismas (Vidaus tarnybos statuto 26 str. 11 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str.). Tokiu būdu, tik teismas kompetentingas nustatyti, ar skiriant vidaus tarnybos pareigūnui tarnybinę nuobaudą buvo (nebuvo) padaryta procedūrinių pažeidimų ir spręsti, ar tokie pažeidimai yra esminiai, t. y. nulemiantys nuobaudos neteisėtumą. (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-1442/2010, Nr. A143 – 130/2011, Nr. A662-3099/2011). Beje, tokių ginčų nagrinėjimo procedūroje Profesinė sąjunga gali dalyvauti kaip pareigūno – Profesinės sąjungos nario – atstovas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1590/2008; kt.).
Apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, jog įgyvendindamas savo teises, profesinės sąjungos komitetas, kaip darbuotojų atstovas, turi veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo, visų asmenų lygybės prieš įstatymą principų, negali piktnaudžiauti savo teisėmis, savo sprendimų negali grįsti formaliais, priimamo sprendimo neįtakojančiais, pažeidimais. Ginčo atveju profesinė sąjunga, grįsdama savo atsisakymą tik procedūriniais motyvais, viršijo savo kompetenciją, veikė akivaizdžiai piktnaudžiaudama savo teisėmis atstovauti bei ginti pareigūnų interesus ir nepagrįstai suvaržė Vilniaus apskrities VPK teises vykdant jo įstaigai priskirtas funkcijas, pažeidė pareiškėjo interesus nekliudomai vykdyti įstatymais jam priskirtas vidaus administravimo funkcijas, todėl nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą L. S. naikintinas kaip neteisėtas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto 2012 m. liepos 20 d. raštą Nr. 127 ir 2012 m. liepos 20 d. sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos narei L. S. .
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Gintaras Čekanauskas