LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinės bei Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo prašymus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą dėl muito mokesčių, delspinigių, vertimo išlaidų bei teismo išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydami pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą, kuriuo iš atsakovo Ž. U. Baltarusijos Respublikai buvo priteista 21 010 540 rublių muito mokesčių ir delspinigių, 137 928 rublių dokumentų vertimo išlaidų, taip pat 1 057 420 rublių valstybinės rinkliavos bei 6 960 rublių teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Atsakovas atsiliepimo į apreiškėjų prašymus nepateikė.

Pareiškimai atmestini.

Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Sutartis) 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje prašomu pripažinti ir leisti vykdyti sprendimu yra patenkinti Ašmenos muitinės materialiniai teisiniai reikalavimai atsakovui dėl muito mokesčių, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo Baltarusijos Respublikos naudai. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas laikinojo įvežimo režimu įvežė į Baltarusijos Respublikos muitų teritoriją automobilį, tačiau nustatytu terminu automobilio iš muitų teritorijos neišvežė. Sprendime nurodoma, kad savo veiksmais atsakovas pažeidė Baltarusijos Respublikos muitų mokesčius reglamentuojančių nacionalinių administracinės teisės aktų reikalavimus, šių teisės aktų pažeidimai sąlygojo mokestinių įsipareigojimų, kurių atsakovas neįvykdė, atsiradimą.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 23 punktą muitai yra priskiriami mokesčiams, kurie administruojami pagal šį įstatymą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas Lietuvos Respublikoje šiuos mokesčius administruoja Lietuvos Respublikos muitinė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, kurie reglamentuoja Muitinės funkcijas, numatyta, kad ši valstybės institucija privalo muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą, administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius, kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą, o taip pat atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą. Tiek nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymai, tiek Baltarusijos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais vadovavosi teismas prašomame pripažinti ir leisti vykdyti sprendime (išskyrus Baltarusijos Respublikos civilinio proceso kodeksą, kaip proceso teisės aktą), priskirtini administracinės teisės aktams.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad tarp Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinės bei atsakovo kilę ir prašomu pripažinti teismo sprendimu apibrėžti teisiniai santykiai turi viešojo administravimo, t. y. administracinių teisinių santykių, pobūdį, kurių esminis požymis yra atsakovo pavaldumas (pareiga paklusti) muito mokesčius reglamentuojančių Baltarusijos Respublikos administracinių teisės aktų nustatytai tvarkai. Taigi prašomu pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimu buvo išspręstas administracinio mokestinio pobūdžio ginčas. Tokia išvada patvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2010, kurioje buvo spręsti analogiško pobūdžio reikalavimai.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų, tų kategorijų bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas reiškia, kad teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai bendrosios kompetencijos teismų praktikai, analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama, o praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama tik tada, kai tai yra objektyviai būtina.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjęs tos pačios kategorijos (iš esmės analogišką) bylą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo, minėta 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymus dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad prašomu pripažinti teismo sprendimu išspręsti santykiai yra administracinio mokestinio pobūdžio, kad toks teismo sprendimas nepriskirtinas teismo sprendimo civilinėje byloje sąvokai ir kategorijai, kad Sutartyje nenumatyta galimybė pripažinti teismo sprendimus, priimtus tokios kategorijos bylose. Esant tokiam aukštesnės instancijos teismo precedentui šios kategorijos bylose, iškyla būtinumas koreguoti ankstesnę Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bylose dėl užsienio teismų sprendimų, priimtų dėl muitinės ir kitų administracinio pobūdžio mokestinių prievolių nevykdymo, pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pareiškėjų prašomas pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimas nepriskirtinas Sutarties 52 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam teismo sprendimui, todėl aptariami prašymai atmestini (CPK 810 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812, 813  straipsniais,

n u t a r i a :

Atmesti pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinės ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo prašymus dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą.

Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.