
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio
(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant
Galinai Lavrinovič,
teismo posėdyje žodinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Valstybinio
muitinės komiteto Ašmenos muitinės bei Baltarusijos Respublikos Gardino srities
Ašmenos rajono teismo prašymus pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos
Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo
2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą dėl muito mokesčių, delspinigių, vertimo
išlaidų bei teismo išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydami pripažinti
ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino
srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą, kuriuo iš
atsakovo Ž. U. Baltarusijos
Respublikai buvo priteista 21 010 540 rublių muito mokesčių ir delspinigių, 137
928 rublių dokumentų vertimo išlaidų, taip pat 1 057 420 rublių valstybinės
rinkliavos bei 6 960 rublių teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Atsakovas atsiliepimo į apreiškėjų prašymus nepateikė.
Pareiškimai atmestini.
Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d.
sutarties ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir
baudžiamosiose bylose“ (toliau – Sutartis) 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius
teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat
nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.
Nagrinėjamoje byloje prašomu pripažinti ir leisti vykdyti sprendimu yra
patenkinti Ašmenos muitinės materialiniai teisiniai reikalavimai atsakovui dėl
muito mokesčių, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo Baltarusijos
Respublikos naudai. Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas laikinojo įvežimo
režimu įvežė į Baltarusijos Respublikos muitų teritoriją automobilį, tačiau
nustatytu terminu automobilio iš muitų teritorijos neišvežė. Sprendime
nurodoma, kad savo veiksmais atsakovas pažeidė Baltarusijos Respublikos muitų mokesčius
reglamentuojančių nacionalinių administracinės teisės aktų reikalavimus, šių
teisės aktų pažeidimai sąlygojo mokestinių įsipareigojimų, kurių atsakovas
neįvykdė, atsiradimą.
Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio
23 punktą muitai yra priskiriami mokesčiams, kurie administruojami pagal šį
įstatymą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies
nuostatas Lietuvos Respublikoje šiuos mokesčius administruoja Lietuvos Respublikos
muitinė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu. Šio įstatymo 9
straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, kurie reglamentuoja Muitinės funkcijas,
numatyta, kad ši valstybės institucija privalo muitinės priežiūros priemonėmis
užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą, administruoti importo ir eksporto
muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius,
kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų
mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo,
eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą, o taip pat atlikti muitų
teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą. Tiek nurodyti Lietuvos Respublikos
įstatymai, tiek Baltarusijos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai,
kuriais vadovavosi teismas prašomame pripažinti ir leisti vykdyti sprendime
(išskyrus Baltarusijos Respublikos civilinio proceso kodeksą, kaip proceso teisės
aktą), priskirtini administracinės teisės aktams.
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad tarp Baltarusijos
Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos muitinės bei atsakovo kilę ir
prašomu pripažinti teismo sprendimu apibrėžti teisiniai santykiai turi viešojo
administravimo, t. y. administracinių teisinių santykių, pobūdį, kurių esminis
požymis yra atsakovo pavaldumas (pareiga paklusti) muito mokesčius
reglamentuojančių Baltarusijos Respublikos administracinių teisės aktų
nustatytai tvarkai. Taigi prašomu pripažinti užsienio valstybės teismo
sprendimu buvo išspręstas administracinio mokestinio pobūdžio ginčas. Tokia
išvada patvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje Nr. 3K-3-374/2010, kurioje buvo spręsti analogiško pobūdžio
reikalavimai.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismai, taikydami teisę, turi
atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose
kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4
straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d.
nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo)
svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus
atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų –
sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos
teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi
aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų,
tų kategorijų bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės
valstybės principas reiškia, kad teismų instancinė sistema turi funkcionuoti
taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai bendrosios kompetencijos
teismų praktikai, analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat, bendrosios
kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama, o praktika
atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama tik tada, kai tai yra
objektyviai būtina.
Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
kasacine tvarka išnagrinėjęs tos pačios kategorijos (iš esmės analogišką) bylą
dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo, minėta
2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymus dėl pripažinimo ir
leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos teismo sprendimą
tuo pagrindu, kad prašomu pripažinti teismo sprendimu išspręsti santykiai yra
administracinio mokestinio pobūdžio, kad toks teismo sprendimas nepriskirtinas
teismo sprendimo civilinėje byloje sąvokai ir kategorijai, kad Sutartyje
nenumatyta galimybė pripažinti teismo sprendimus, priimtus tokios kategorijos
bylose. Esant tokiam aukštesnės instancijos teismo precedentui šios kategorijos
bylose, iškyla būtinumas koreguoti ankstesnę Lietuvos apeliacinio teismo
praktiką bylose dėl užsienio teismų sprendimų, priimtų dėl muitinės ir kitų
administracinio pobūdžio mokestinių prievolių nevykdymo, pripažinimo ir leidimo
vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad
pareiškėjų prašomas pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimas
nepriskirtinas Sutarties 52 straipsnio 1 dalyje apibrėžtam teismo sprendimui,
todėl aptariami prašymai atmestini (CPK 810 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812,
813 straipsniais,
n u t a r i a :
Atmesti
pareiškėjų Baltarusijos Respublikos Valstybinio muitinės komiteto Ašmenos
muitinės ir Baltarusijos Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo
prašymus dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos
Respublikos Gardino srities Ašmenos rajono teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą.
Ši nutartis per
vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
|
Teisėjai
|
Virginija
Čekanauskaitė
|
|
|
|
|
|
Nijolė
Piškinaitė
|
|
|
|
|
|
Vigintas Višinskis
|