Baudžiamoji byla Nr. 1S-813-594/2017

       Proceso Nr. 1-50-1-00037-2013-3

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19;

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. S. (toliau – A. S.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2017 m. rugpjūčio 14 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo A. S.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

1. A. S. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 150 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi jam paskirta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. vasario 14 d., bausmės pabaiga 2019 m. vasario 14 d.
1. 2012 m. gruodžio 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
2. 2017 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-531 nutarta taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. S. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2017 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-531 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
1. Nuteistojo teigimu, paskutinė jam paskirta nuobauda jau yra nebegaliojanti, kadangi buvo gauta daugiau nei prieš metus, todėl negali būti vertinama, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Be to, jis 7 kartus yra skatintas ir tai atskleidžia teigiamą jo motyvaciją.  Nors nuteistojo elgesys, gyvenimo stilius ir draugai yra vieni iš kriminogeninių veiksnių, tačiau tai yra nuteistojo praeitis, dėl kurios jis atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje ir šie veiksniai negali būti vertinami kaip pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Šiuo metu jis yra pasitaisęs, nuteistojo elgesys kinta tinkama linkme, jis motyvuotas ir ateityje elgtis išimtinai teigiamai.
4. Skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals
1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymu numatytos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalųjį pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vertinamu atveju, vien šių formalių sąlygų egzistavimas, nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui A. S.. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iš esminių lygtinio paleidimo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors atlikus A. S. pakartotinio teistumo rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro 33 balai, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau artima vidutinei (41-99 balai). Dėl to būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažanga nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Nors skunde nuteistasis teigia, kad yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, vien nuteistojo noras ir aukščiau paminėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam. Neabejotinų A. S. elgesio pokyčių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas.  
6. Iš 2017 m. rugpjūčio 7 d. Socialinio tyrimo išvados matoma, kad vis dar yra išlikę kriminogeniniai veiksniai, turintys įtakos pakartotiniam A. S. nusikalstamumui, tai yra informacija apie teisės pažeidimus, mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai. Tuo tarpu kriminogeninių veiksnių eliminavimas yra vienas iš pagrindinių, laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų, uždavinių, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, svarbu įvertinti, kokių veiksmų A. S. ėmėsi, siekdamas sumažinti ar apskritai panaikinti egzistuojančius kriminogeninius veiksnius, per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį, kadangi tai atskleidžia nuteistojo motyvaciją ir pasiruošimą reintegruotis į visuomenę.
1. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikalstamą veiką už kurios padarymą A. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas neabejotinai atskleidžia nuteistojo padidintą pavojingumą visuomenei. Pats nuteistasis teigė, kad nusikalstamą veiką padarė paveiktas kito asmens, su kuriuo dabar nepalaiko ryšių, būdamas laisvėje taip pat nepalaikė artimų ryšių. Tokiu būdu darytina išvada, kad nuteistasis lengvai pasiduodantis kitų įtakai, nėra linkęs sprendimus priimti pasikliaudamas tik savimi, įtaką gali daryti ir asmenys su kuriais jis nepalaiko glaudžių ryšių, todėl aplinkybė, jog vienas iš kriminogeninių veiksnių yra gyvenimo stilius ir draugai, sudaro pagrįstą pagrindą abejoti pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistasis yra pasitikintis savimi ir nepastebintis savo trūkumų, kas be abejo neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, dėl to pervertindamas save nuteistasis gali nepaisyti kitų asmenų interesų ir nesilaikyti bendrų visuomenėje priimtų elgesio normų. Nors A. S. elgesyje ir nestebima nuolatinių agresijos protrūkių, tačiau siekdamas kitų žmonių paklusimo yra panaudojęs smurtą ar grasinęs, kas atskleidžia nihilistinį požiūrį į kito asmens ir visos visuomenės interesus, savo poreikius iškeliant aukščiau kitų asmenų nepriklausomumo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su šeimos nariais, tačiau, tai nuteistojo nuo nusikalstamų veikų padarymo nesustabdė, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo teismas daro išvadą, kad tamprūs socialiniai ryšiai nėra pakankamas apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo.
2. Netaikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutinkamai su 2017 m. rugpjūčio 7 d. Socialinio tyrimo išvada, nuteistasis pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, tačiau kaip jau minėta aukščiau, yra linkęs sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, teigdamas, kad nusikalstamą veiką padarė paveiktas kitų asmenų. Toks nuteistojo požiūris parodo, kad jis nėra linkęs prisiimti visos atsakomybės dėl savo padarytų veiksmų ir nors supranta, kad turi problemų ir yra linkęs jas spręsti, tačiau sprendimams pasirenka ne visuomet tinkamas elgesio strategijas ir neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, kas skatina kartoti tas pačias klaidas.
3. Motyvuojant šią išvadą įvertinamas ir A. S. elgesys visu laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu. Sutinkamai su bylos nagrinėjimui pateiktais duomenimis nuteistasis buvo skatintas 6 kartus, tačiau 9 kartus buvo pažeidęs nustatytą įkalinimo įstaigos tvarką bei režimo reikalavimus, dėl ko 8 kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuteistasis skunde teigia, kad drausminės nuobaudos nebegalioja ir negali būti vertinamos sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, vertinamas elgesys viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2013 m. vasario 14 d., o paskutinė nuobauda jam buvo skirta 2016 m. vasario 5 d., dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo arba laikymo, kai nuteistasis jau buvo susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, tačiau vis vien jų nesilaikė, juolab, kad už analogiškus pažeidimus buvo baustas ir anksčiau (2014-08-20, 2014-12-08). Toks nuteistojo elgesys vertintinas, kaip neigiamo požiūrio demonstravimas į bendrai visiems taikomus apribojimus ir nesukuria pagrindo teismui manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų, nepažeidinės bendro visuomeninio gyvenimo taisyklių ir palaikys visiems bendras moralines nuostatas, nedarydamas naujų nusikalstamų veikų. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuo 36 iki 33 sumažėjęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas. Toks nuteistajam pakartotinio nusikalstamumo rizikos sumažėjimas, įvertinus aukščiau aptartas jo asmenines savybes, vis dar išskiriamus kriminogeninius veiksnius, nagrinėjamu atveju nelaikytinas pakankamu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Juo labiau įvertinus tai, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma siekia vos 10 balų.
7. Nors skundu apygardos teismui nuteistasis gan išsamiai analizuoja Kauno apygardos teismo praktiką, susijusią su lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymu/netaikymu, tačiau svarbu paminėti, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kiekvienu analizuojamu atveju, esminę reikšmę turi konkretaus nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo asmeninės savybės bei pastangos koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme. Visos šios aplinkybės yra individualios, todėl remtis teismų praktika, kurioje buvo sprendžiami klausimai dėl kitų nuteistųjų lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo, esant skirtingoms nuteistojo asmenybę, pastangas koreguojant savo elgesį, įvykdytą nusikalstamą veiką, bei bausmės atlikimo laiką charakterizuojančioms aplinkybėms, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Procesinis sprendimas dėl atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą A. S. priimtas įvertinus aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą – 2017 m. rugpjūčio 7 d. Socialinio tyrimo išvadą, 2017 m. rugpjūčio 7 d. išvadą apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, 2017 m. rugpjūčio 8 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus pažymą apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, kurių tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leido pagrįstai konstatuoti, kad A. S. dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuoti išvadą apie nuteistojo galimybę nusikalsti ateityje teismo reikalauja ir BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos.
8. Įvertinus tai kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes ir stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. S. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Albinas Antanaitis

                                                                                                                  Evaldas Gražys

                                                                                                       Daiva Jankauskienė