Baudžiamoji byla Nr. 1-158-634/2012

Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00389-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5. (S)

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 25 d.

Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Astai Šliužaitei, Giedrei Maslauskaitei, Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Čapui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. R., jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, kaltinamajam L. G., jo gynėjui advokatui Albertui Trumpuliui, kaltinamajam V. V., jo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., V. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,

n u s t a t ė :

kaltinamasis V. V. 2011 m. kovo 27 d., apie 19 val. 30 min., Lietuvos Respublikos traukinyje Nr. (duomenys neskelbtini), vykusiame maršrutu „Vilnius - Maskva“, Baltarusijos Respublikos teritorijoje, traukinio vagono restorano patalpose, konflikto su nukentėjusiuoju A. R. metu sudavė A. R. kumščiu į veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajam A. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. V. kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad jis atlygino žalą ligonių kasoms. Tą dieną važiavo tame traukinyje. Atėjo į restoraną, ten sėdėjo L. G., A.. Jis prisėdo, užsisakė valgyti. Tarp L. G. ir A. vyko diskusijos. Iš A. pusės buvo viskas grubiai. Jis A. sakė: „arba nuimk „gazą“, arba eik nuo stalo“. A., atsistodamas nuo stalo, jam netrenkė, bet žeminančiu judesiu parodė ir pasakė: „dabar tu turėsi problemų“. Jis suprato, kad A. jį įžeidė. Jis irgi atsistojo. A. prieš jį atsistojo lygtais muštis. Jis ėmė ir trenkė jam pirmas. A. suklupo kokias 2 - 3 sekundes, paskui apsisuko ir išėjo. A. atgal nešoko, gal nesitikėjo, kad jis jam pirmas trenks. Aido iš anksčiau nepažinojo, L. G. pažinojo. L. jo pavardės nežinojo. L. pagal skelbimą yra skambinęs. Į stotį atvyko vienas, nuo Kauno stoties „mikriuku“ važiavo. Parodymai skiriasi, nes tikėjosi, kad susitaikys. Atsidūrė nereikiamu laiku, nereikiamoje vietoje. Su pačiu A. taip ir nesusitiko, noras taikytis buvo. Sužalojimų nematė, nei kraujo nesimatė. Jis A. sudavė į kairę pusę, pataikė į žandą. Nežino, kelintame vagone A. važiavo. Gal ir viename vagone važiavo, bet ne vienoje kupė. Po įvykio jie nebendravo, nuėjo į skirtingas kupė. Perone nebuvo L. G. susitikęs, A. R. perone nematė. Pats sportuoja futbolą, nieko nėra lankęs. Po smūgio L. G. sėdėjo. Kur sėdėjo L. G., fiziškai neįmanoma ten spirti, nes ten eina toks kuolas, kad neišlipsi iš ten. Kai nukentėjusysis suklupo, L. G. liko sėdėti kur sėdėjo. Jis atsisėdo šalia, o nukentėjęs nuėjo link koridoriaus. Bandyti susitaikyti jis pats niekur nevažiavo, galvojo, kad viskas savaime išsispręs. Ne jis buvo iniciatorius, tai galvojo viskas tuo baigsis. Jeigu būtų susitikęs, būtų kalbėjęs dėl susitaikymo. Dėl įvykio gailisi. Nesitikėjo, kad iš to kels tokį burbulą ir reikalaus pinigų. Smūgį sudavė jis. Kas liečia medicinos paslaugas, sutinka. Kur ligonių kasos pateikė ieškinį, sutinka. Kas liečia piniginius reikalus, mato tik pasipelnymą. Pripažįsta viską, ką sumokėjo. Tikrai už pigiau galima parvažiuoti, negu nurodyta, pripažįsta 100 litų parvažiavimui. Dėl sužalotų asmeninių daiktų, ieškinio nepripažįsta, nes jie nebuvo sutepti. Negali pasakyti, ar nukentėjusysis buvo su laikrodžiu. Moralinės žalos nepripažįsta.

Kaltinamasis L. G. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad traukinyje buvo, A. R. pažįsta maždaug 5 metus. Anksčiau santykiai buvo normalūs, bendraudavo. Jie užsiima tuo pačiu verslu, yra konkurentai, užsiima naudotų automobilių detalių pervežimu į Rusiją. Nuo to ir prasidėjo visokie pykčiai, A. R. jį kaltina, kad jis pavogė iš jo biznį. Kai susitiko traukinyje, santykiai buvo pašliję. Traukinyje susitiko restorane. Jis sėdėjo prie staliuko, A. R. prisėdo prie jo. Iš pradžių jis sėdėjo vienas. A. R. pradėjo jį kaltinti, kad jis jo klientus vagia, davė suprasti, kad jis tokio pat biznio daryti negali, eilinį kartą pykosi. Po to prie jų V. prisėdo. V. yra jo klientas, kuris irgi gabena automobilių detales į Rusiją, bet jis jam veža. V. tuo pačiu traukiniu irgi važiavo. Su V. susitiko atsitiktinai. V. pažinojo kaip savo klientą, su juo susitiko tik restorane, perone nebuvo susitikę, traukinyje su V. V. važiavo ne viename kupė, kuriame V. V. buvo vagone, nematė. Jis turėjo gal 300 klientų, kiekvieno atsiminti negali. Į geležinkelio stotį atvyko vienas, buvo be automobilio. Jį atvežė pusbrolis G. Ž. „BMW“ automobiliu. Su A. R. eilinį kartą susipyko, V. įsikišo į jų pokalbį. A. R. sako: „tu mažiau čia lįsk“, A. R. atsistojo ir trenkė V. V. per ausį su ranka. V. nelaukė ir trenkė A. R. ir jis nukrito. Paskui atsikėlė po kokių 5 sekundžių ir išėjo. Sužalojimų nesimatė. Vagone restorane jis sėdėjo prie lango, nukentėjusysis sėdo šalia jo. Stalas skirtas keturiems. Priešais A. R. sėdėjo V. V.. Juos skyrė staliukas. Planas nupieštas neteisingai. Kaip sėdėjo, gerai surašyta, tik staliukas turėtų būti viduryje. Sėdinčius skiria atlošas nuo kitų staliukų. Nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, ant šono, nukrito nepilnai už atlošo. Neįsivaizduoja, kaip ten galima įspirti, nes ten labai siaura, reikia išsilenkus įslinkti, kad būtų galima atsisėsti. Ten koją pakelti, turbūt ir sportininkas negali. Jis A. R. nespyrė, ranka nesudavė, prieš nukentėjusį smurtinio veiksmo nepanaudojo, jo net nelietė. Kaip nukentėjusiajam atsirado lūžiai, negali paaiškinti. Matė, kaip jis buvo nukritęs. Ten nelabai gerai matosi. V. R. trenkė. Jis daugiau matė, kai R. jau buvo parkitęs, paties smūgio nematė. Turbūt, kad R. į veidą trenkė. Kaip V. V. trenkė, jis nematė. Matė, kad nukritęs buvo. Jis pats turi dvi nugaros išvaržas, Prieš tris savaites nugaros išvaržos operaciją pasidarė. Negali sunkiai kelti, staigiai judėti.

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad tai buvo 2011 m. kovo 27 dieną, buvo dukros gimtadienis, su traukiniu važiavo į Maskvą. Iki traukinių stoties jį vežė R. P.. Jiems važiuojant į traukinių stotį Vilniuje, pakeliui užsuko į degalinę kavos, kur R. P. parodė automobilį, kuriame važiavo L. G. su V. V.. Jie važiavo su sidabriniu BMW. V. V. tuo metu nepažinojo. R. P. juos parodė, nes L. G. ankščiau jam buvo grasinęs, buvo atvykęs į jo firmą, ieškojo jo, gąsdino. L. G. jį kaltino kažkokio autobusiuko sudeginimu Rusijoje. Kaltinamieji buvo užsukę į tą pačią degalinę, kuri yra prie Kaišiadorių. Jis su R. P. nuvyko iki stoties, R. P. jį palydėjo iki traukinio. Jis stovėjo ir laukė traukinio, kai pamatė ateinančius kaltinamuosius. Atvykus traukiniui, jis įlipo į savo vagoną, o jie įlipo į savo vagoną. Traukiniui pajudėjus, prie jo priėjo L. G. ir pasikvietė pasišnekėti į traukinio restoraną. Patikrinus bilietus, jis nuėjo į restoraną. Atėjęs į restoraną atsisėdo prie staliuko, iškart kalba prasidėjo apie sudegintą autobusiuką ir jo paprašė 15000 eurų. Jis nesutiko, pasakė, kad jis nieko nedarė ir nieko neduos. Jie jam pasakė, kad jis vis vien turės atiduoti 15000 eurų. Jis jau stojosi eiti, kai pajuto vieną smūgį, pakrito ir gavo kitą smūgį. Pirmą smūgį jam trenkė V. V., nes prie staliuko sėdėjo priešais jį, o paskui trenkė L. G., nes sėdėjo šalia. V. V. jam trenkė kumščiu į veidą. Paskui, jam parkritus, buvo kojos smūgis kažkur į galvą, nes prarado sąmonę. Iš kojos jam spyrė L. G., tai matė per šoną. Paskui jis atsistojo ir pasiramstydamas nuėjo į kupė, pagulėjo. Paskui nuėjo į tualetą, nusiprausė ir pirmoje stotelėje išlipo, su taksi parvažiavo iki sienos. Sieną perėjo pėsčiomis, R. P. atvažiavo ir jį pasiėmė, vyko į Kauno ligoninę. Matė kai jį mušė, nes buvo pilnas vagonas žmonių. Prie baro stovėjo barmenė. Jis po sumušimo išėjo ir ją matė, barmenė buvo baltais plaukais. Jis praėjo maždaug pusantro metro atstumu. Barmenė tikrai matė kai jis išeidinėjo. Jis traukinio palydovei pranešė, buvo nuėjęs pas kitą palydovą ir paprašė, kad duris jam atidarytų. Savo vagono palydovo paprašė, kad duris atidarytų. Palydovė paklausė jo, kas atsitiko. Jis jai paaiškino. Palydovė jo paklausė, ar sumušė tie du, kurie juodai apsirengę. Jis pasakė, kad taip. L. G. pažįsta apie 5 metus, anksčiau buvo pažįstami, kažkada mašinas varydavo, o antro kaltinamojo nepažinojo. Civiliniame ieškinyje yra surašyta tai, kas buvo sugadinta, civilinį ieškinį palaiko, prašo 50000 litų neturtinės žalos. Ligoninėje gulėjo dvi savaites, buvo viešai pažemintas, sumuštas daugelio žmonių akivaizdoje, darėsi nosies kaulo atstatymo operaciją, dar yra dantis nuskilęs. Tai pinigais neįvertinama, yra trys dantys nutirpę, nosis nutirpusi. Po smūgių apibėgo visas kraujais, visi rūbai buvo kruvini, laikrodį sudaužė krisdamas, tačiau tuos visus rūbus ir laikrodį yra išmetęs. Dėl dantų gydytojai sakė, kad vieną dantį atstatyti kainuos 1300 litų. Nurodo, kad iš jo 15000 eurų reikalavo abu kaltinamieji pasikeisdami. Jis apie patį įvykį pranešė R. P.. V. V. jam sutrenkė į galvą ranka, L. G. su koja spyrė jam į galvą. Kaltinamieji važiavo gretimame vagone. Jam buvo atlikta viena nosies kaulų atstatymo operacija, fizinį skausmą patyrė per įvykį, po įvykio fizinis skausmas buvo labai didelis. Po to karto Rusijoje buvo gal kokius 4 kartus, su traukiniu važiavo tik kartą, nes bijo važiuoti su traukiniu, važiuoja tik su automobiliu arba su lėktuvu. Vaistų tiek prisigėrė, kad nieko neprisimena, su atmintimi pasidarė negerai. Alkoholio negeria, bet tiesiai negali praeiti. Namuose, po šio įvykio, buvo apėmusi paranoja, prisistatė visur kamerų, bijo, kad keršys, kad seks, po įvykio buvo bandoma daryti įtaka.

Liudytojas R. P. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta apie dešimt metų, kartu dirba, dirbti kartu pradėjo prieš 1,5 metų. Jis su savo transporto priemone nukentėjusįjį vežė į Vilniaus traukinių stotį. Paėmė nukentėjusįjį iš namų, važiuodami sustojo „Orlen“ kolonėlėje prie Kaišiadorių. Įvažiavus į degalinę, A. pastebėjo ir parodė į automobilį BMW pilkos spalvos ir nurodė, kad jame sėdi L. G., antro asmens neįvardino, nes nepažinojo. Buvo pikti žvilgsniai iš jų pusės, todėl jis A. sakė: „gal nereikia tos kavos, važiuojame toliau“. A. R. jam kažkada buvo užsiminęs, kad dėl kažkokių verslo reikalų buvo pyktis. Buvo pyktis iš kaltinamųjų, buvo kažkokia kalba apie kažkokį sudegintą autobusiuką, atseit A. R. skolingas, bet smulkmenų jam niekas nepasakojo. L. G. jis nepažinojo, toje kolonėlėje gyvai L. G. matė pirmą kartą. Išvažiavus iš kolonėlės toliau važiavo link Vilniaus, į stotį atvažiavo ankščiau, pabendravo, ėjo iki traukinio. Iki traukinio jis A. R. palydėjo, priėjo prie traukinio, pastovėjo. A. lipo į traukinį ir jie įlipo į tą patį traukinį, bet jis nesuko dėl to galvos, nes tai vieša vieta. Paskui suskambino, A. sakė, kad nuėjo į savo kajutę ir, kad viskas tvarkoje. Jis grįžo į Kauną, nuėjo sportuoti, apie 19 val. gavo žinutę, kad pasiimtų pasą ir važiuotų iki sienos. A. dar prieš tai rašė, kad pravažiavus sieną jie A. pasikvietė ateiti į restoraną pakalbėti. Jis A. parašė, kad tegul eina, gal išsiaiškins, kam tų pykčių. Buvo keista, kodėl kvietė į restoraną ateiti pravažiavus sieną. A. žinutę parašė, bet be jokio nusiteikimo. Paskui gavo žinutę, kad imtų pasą ir važiuotų iki sienos. Buvo žinutė, kad sulaužė nosį ir, kad išlipo iš traukinio. Tada jis važiavo link sienos A. pasiimti. Kai atvyko prie sienos, jis dar A. paskambino ir pasakė, kad jau jo laukia. Jis atėjo ir matė, kad A. visas kruvinas, ateidamas svirduliavo, tada jis suprato, kad A. smegenų sutrenkimas. Jis dar skambino 112, klausė kur Vilniuje vežti, bet nesuprato kelio, tai nuvežė A. į Kauno klinikas. Nurodo, kad L. G. ir V. V. buvo kartu, juos kartu matė. A. jam pasakojo, kad pravažiavus sieną, A. nuėjo į restoraną. Restorane atsisėdo, prieš A. sėdėjo V. V., L. G. sėdėjo šalia. A. jam sakė, kad jie iškart pradėjo sakyti, kad A. yra skolingas, A. iškart suprato, kad vyksta agresija. A. stojo eiti ir gavo smūgį į veidą. Smūgį A. į veidą ranka sudavė V. V., o L. G. spyrė į galvą koja. Po pirmo smūgio A. parkrito, paskui prarado sąmonę, kai atsipeikėjo nuėjo į tualetą apsiprausti ir jam parašė žinutę. Kai jis pamatė A., jis atrodė sunkiai, nosis buvo nusukta, akys buvo užtinusios, visas apsipylęs kraujais, gargaliavo, vėmė, įspūdis buvo labai baisus. A. pergyvenimai nepraėjo, ilgai gulėjo ligoninėje, po įvykio pasidarė uždaras, nervingesnis. Nukentėjusysis buvo su odine striuke, džinsais, batais ir odinė taše su asmeniniais daiktais, turėjo laikrodį, nes visada laikrodį nešiodavo, po įvykio laikrodžio neturėjo, telefoną turėjo.

Liudytojas V. Š. parodė, kad jis yra įmonės, kurioje dirba ir nukentėjusysis, direktorius. Visą informaciją žino tik iš nukentėjusiojo pasakojimų. Nukentėjusysis jam pasakojo, kad komandiruotės metu į Rusiją traukinyje buvo sumuštas. Minėjo, kas tame traukinyje sumušė, bet jis jų nepažįsta. L. G. pažįsta tiek, kad imdavo iš jų detales, o daugiau nepažįsta. Kokie santykiai L. G. ir A. R., negali pasakyti. Santykių apibrėžti negali, buvo faktas, kad prieš 2 - 3 metus buvo atvažiavęs L. G. ir ieškojo A.. L. G. buvo atvažiavęs ne vienas.

Liudytojas D. K. parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ palydovu, dažniausiai važinėja reisais Vilnius - Maskva, Vilnius - Klaipėda, pamena, jog įvyko incidentas. Buvo kreipęsis keleivis, kad kilo incidentas ir nori išlipti, jis siūlė iškviesti miliciją, bet, sakė, kad susitvarkys pats. Palydovė atėjo vėliau. Nepažintų to, kuris kreipėsi. Aptarnauja labai daug žmonių, apie 200. Neatsimena, kaip atrodė vyras, bet buvo labai susijaudinęs. Ant vyro veido sumušimo žymių nepastebėjo. Jam pasirodė, kad nebuvo sumuštas. Nukentėjusįjį matė gal iš metro atstumo, kraujo nematė, o gal neatkreipė dėmesio. Neatsimena, ką tiksliai pasakė. Pasakymo esmė buvo ta, kad kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, neatsimena. Sakė, kad kilo konfliktas ir nori išlipti, ir, kad susitvarkys pats. Vagono restoranas jam žinomas, ten neša užsakymus, toks jo darbas. Traukinio vagonai visi vienodi, tik gali spalva keistis. Vagonai visi vienodi, visi nauji, gavo juos prieš pora metų. Tuo metu restoranas atrodė taip, kaip byloje esančiose nuotraukose. Tiesiai prie lango neprieisi, tik šonu. Tarpas nėra didelis, tik toks, kad žmogus tilptų. Palydovės nepranešė apie incidentą. Tokių įvykių nebūna dažnai, bet neatsimena, apie ką kalbėjosi. Palydovės jam nenurodė, kas nutiko. Buvo bendra kalba, kad restorane Kauno mafija kažko neišsiaiškino. Kiek žmonių buvo, nežino. Neatsimena, kuri palydovė nurodė apie Kauno mafiją. Nukentėjusiojo ir kaltinamųjų negali atpažinti.

Liudytoja L. P. parodė, kad dirba traukinio „Vilnius - Maskva“ restorane Lietuvos geležinkelis palydove - bufetininke. Jos darbas aptarnauti žmones, už salę daugiau atsakingas palydovas. Ji būna prie baro, virtuvės gale. Kol klientų nėra, ji plauna indus, jeigu yra, pati aptarnauja klientus. Klientus pagrinde ji aptarnauja, o virėja virtuvėje. Ji viena bufetininkė. Apie tą konfliktą ji sužinojo tik po poros mėnesių. Tuo metu, kai atsidaro restoraną, žmonių būna nedaug. Salėje sėdinčių žmonių gal ir buvo, pasakyti negali. Apie muštynes jai nieko nežinoma, pati nieko nematė. Girdėjo, kad sumuštas žmogus išlipo kitoje stotelėje. Kiek girdėjo, kad buvo sumuštas, kas jam buvo padaryta, nežino, kas sumušė, nežino. Nukentėjusio praeinant neprisimena, nebuvo to sujudimo, kaltinamuosius pirmą kartą pamatė.

Liudytoja B. L. parodė, kad dirba palydove - bufetininke restoranuose. Dirbo ir praeitais metais, dirbo virtuvėje, nieko negirdėjo ir nieko nematė. Apskritai ten nieko nesimato, uždara patalpa. Kalbų jokių nebuvo. Ji tik po to sužinojo, daug vėliau. Tada sužinojo iš kolegės L., kad atsitiko kažkoks įvykis. Sužinojo, kad kažkas susimušė, muštynės vyko restorano ribose, kas mušėsi, nežino. Buvo kalbos, kad tarp keleivių kažkas susimušė.

Liudytoja D. S. parodė, kad dirba geležinkelio palydove „(duomenys neskelbtini)“. Lankytojai pasirodo po 19:00 valandos, kada pravažiuojamos visos sienos. Vagonas - restoranas dalinasi į tris dalis. Pirmoje dalyje tai virtuvė ir baras, nuo lankytojų atitverta sienele. Antra dalis - lankytojų salė, trečia dalis - palydovams skirta patalpa. Jeigu važiuojama į Maskvą, nuo 1 iki 5 vagono, eina pradžioje 1 - 5 vagonai, po to vagonas - restoranas. Toliau eina nuo 6 ir likusieji vagonai. Jeigu ateina lankytojai iš 1 - 5 vagonų, ji sėdi jų pusėje, tų lankytojų nemato. Į jos pareigas įeina stebėti pultą. Ji atitverta nuo lankytojų siena, ant tos sienos pritvirtintas televizorius. Ten pastoviai groja muzika ir panašiai. 19:40 valandą jie turi išvykti iš stoties. Jos pareiga pasižiūrėti į peroną. Ji ėjo pasižiūrėti, praėjo pro salę. Ji pakreipė galvą ir pažiūrėjo, salėje buvo gal 5 - 8 žmonės, buvo tylu. Iki Molodečino ji turi atlikti daug darbo. Į jos pareigas įeina įjungti karštą vandenį, kondicionierių, kadangi traukinys juda negreitai. Po Molodečino atėjo palydovė G.. G. pasakė, kad buvo sumuštas vienas žmogus ir jis išlipo Molodečnoje. Daugiau ji nieko nežino. Ji grindis plovė po pirmos valandos nakties, tačiau nieko nebuvo, kraujo žymių nematė. G. jau nedirba, jau metai, kaip išėjusi iš darbo, girdėjo, kad užsienyje. Nuotraukoje esantis vagonas, panašus į jų restoraną, baldų išsidėstymas toks pats.

Ekspertas G. A. C. parodė, kad nukentėjusiajam nustatyta kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairės alkūnės srityje, nosies kaulų lūžis, apatinio žandikaulio kairės pusės danties lūžis. Veido sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, padaryti kietu buku daiktu, tačiau tiksliai nustatyti, ar tai ranka ar koja, negalima. Iš praktikos gali pasakyti, kad koja padaromi sužalojimai palieka nubrozdinimus ir lūžiai būna kitokie, dažniau lūžta skruostikaulis, o ne nosies kaulai. Į veidą buvo suduotas vienas smūgis. Šiuo atveju lūžo nosis, tai didesnė tikimybė, kad sužalojimai buvo padaryti kumščiu, nubrozdinimai nebuvo nurodyti medicininiuose dokumentuose. Galėjo būti ir daugiau smūgių padaryta, bet šiuo atveju daugiau tikėtina, kad sužalojimai buvo padaryti kumščiu. Ant alkūnės atsiradęs sužalojimas galėjo atsirasti krentant ir į kažką atsitrenkiant. Visi sužalojimai buvo padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Į veidą galėjo būti suduotas vienas smūgis. Alkūnės sužalojimas galėjo atsirasti krentant ir atsitrenkiant į kietą paviršių. Dažniausiai, kai trauminis poveikis būna į burnos sritį, tai būna sužalojimai lūpose, o šiuo atveju lūpose sužalojimų nebuvo, dantų paslankumas galėjo atsirasti ne dėl šių trauminių poveikių. Dantis galėjo būti nuskeltas tada, nes danties kraštai buvo aštrūs. Kategoriškai netvirtina, kad smūgis buvo ranka suduotas. Dažniausiai suduodant koja lieka nubrozdinimai, tie nubrozdinimai galėjo būti užgiję, bet dažniausiai jie yra vis vien matomi.

2011-04-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1023/11 (02) patvirtina, kad A. R. nustatytos kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairės alkūnės srityje, nosies kaulų lūžis, apatinio žandikaulio kairės pusės 1 danties lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje - vienas į veido sritį, padarant kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžį, apatinio žandikaulio kairės pusės 1 danties lūžį, vienas - į kairės alkūnės sritį, padarant kraujosruvą; Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, sužalojimai galėjo būti padaryti artimu vienas kito laiku; Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse; Kraujosruvos, apatinio žandikaulio kairės pusės 1 danties lūžis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, nosies kaulų lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutrikdoma ilgiau dešimt dienų (1 t., b. l. 22 - 23).

2011-03-28 Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. S. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad tyrėjas pagal gautą nurodymą nuvyko į Kauno m. II klinikinę ligoninę, kurioje gydosi A. R.. Asmuo paaiškino, kad 2011-03-27 iš Vilniaus geležinkelio stoties išvyko traukiniu į Maskvą, traukinyje buvo sumuštas pažįstamų asmenų, iš traukinio išlipo Baltarusijos teritorijoje, grįžo į namus ir kreipėsi į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 8).

2011-03-28 Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK priimtas A. R. protokolas - pareiškimas, kuriame užfiksuota, kad 2011-03-27, 17.00 val. A. R. iš Vilniaus geležinkelio stoties traukiniu Nr. 6 išvyko į Maskvą, traukinyje sutiko pažįstamą L. G. ir kitą iš matymo pažįstamą asmenį, traukinio restorane L. G. iš jo reikalavo pinigų, po to iš matymo pažįstamas vaikinas jam sudavė į galvos sritį, jis parkrito, tuomet L. G. jam koja spyrė, buvo praradęs sąmonę. Po sumušimo tęsti kelionės negalėjo, išlipo Baltarusijos teritorijoje „Molodečnoje“ sustojime, sugrįžo į Lietuvą ir kreipėsi į gydymo įstaigą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 9).

2011-05-31 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad A. R. savo iniciatyva tyrimui pateikė mobilaus ryšio telefonus: „Nokia 6303C“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir „Nokia 3110C“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33).

2011-05-31 apžiūros protokolas, fotolentelės prie jo patvirtina, kad buvo apžiūrėti A. R. priklausantys mobilaus ryšio telefonai, nustatyti iš jų siųstų SMS žinučių tekstai, padaryti vertimai ir nustatyta, kad iš A. R. priklausančio mobilaus ryšio telefono buvo išsiųsti SMS žinutės R. P. į mobilaus ryšio telefoną su tekstais: „vienam vagone vaziuojam pasikviete pasneket restorane po sienos“, „Drebančiu balsu pasikviete matosi nervuojasi“, „Gal spaudimo duos“, „Sesk i masina važiuok link baltarusijos sulauzė nosi lipsiu is traukinio“, „Pasuksiu veliau“, „Jo 1ink medininku“, „Pasa kad galetum per siena“ bei iš A. R. priklausančio mobilaus ryšio telefono buvo išsiųsti SMS žinutės abonentui „Lialka Lt“ į mobilaus ryšio telefoną su tekstais rusų kalba: „S linasom v odnom vagone edem podosol k mne preglosil v restorane pogovorit“ („Su linu viename vagone važiuojame priėjo prie manęs pakvietė į restoraną pasikalbėti“), „Liog v bolnicu“ („Atsiguliau į ligoninę“), „Sdelali ukoli postavili kapelnicu vrode legce“ („Suleido ampules pastatė lašelinę lygtai lengviau“), „Vsio normano zit budu scias v blnice obsledivajut. Tot telefon u ricki v striuke ostavil“ („Viskas normalu, dabar ligoninėje tiria. Tą telefoną pas R. striukėje palikau“) (1 t., b. l. 34 - 36, 37 - 53).

2011-06-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytojas R. P. savo iniciatyva tyrimui pateikė mobilaus ryšio telefonus: „Nokia E71“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 55).

2011-06-22 apžiūros protokolas, fotolentelės prie jo patvirtina, kad buvo apžiūrėtas R. P. priklausantis mobilaus ryšio telefonas, nustatyti SMS žinučių tekstai, gauti į jo telefoną iš A. R. priklausančio mobilaus ryšio telefono. R. P. mobilaus ryšio telefone užfiksuoti analogiški SMS pranešimai kaip ir A. R. mobilaus ryšio telefone (1 t. b. l. 56 – 58, 59 – 75).

Skambučių išklotinės patvirtina, kad iš abonento numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio L. G. buvo skambinta abonentui numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiam V. V.: 2011-05-25(3 kartus), 2011-05-26 (3 kartus), 2011-05-27 (3 kartus), 2011-05-31 (5 kartus), 2011-06-18 (4 kartus) (1 t., b. l. 86 - 97).

2011-09-08 Kauno apskrities VPK NTV tarnybinis pranešimas su dokumentų analize, kurie patvirtina, kad L. G. naudojosi mobilaus ryšio telefonais, kurių abonento numeriai (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini), V. V. naudojosi mobilaus ryšio telefonu, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad telefono abonento numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2011-06-27, kuriais naudojasi L. G., su telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi V. V., nurodytu laikotarpiu L. G. abonento numeriu (duomenys neskelbtini)V. V. skambino 2 kartus, o V. V., L. G. skambino 8 kartus, iš viso bendrauta 10 kartų. Taip pat nustatyta, kad abonento numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2011-06-27, kuriuo naudojasi L. G. ir abonento numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi V. V., nurodytu laikotarpiu L. G. abonento numeriu (duomenys neskelbtini), V. V. skambino 94 kartus, rašė 5 SMS žinutes, o V. V., L. G. skambino 75 kartus ir rašė 4 SMS žinutes, iš viso bendrauta 178 kartus (1 t., b. l. 100, 101 - 108).

Traukinio vagono – restorano planas – schema patvirtina įvykio vietą, vietą – stalą, prie kurio sėdėjo A. R., L. G. ir su juo buvęs asmuo (1 t., b. l. 117).

2011-04-14 AB „Lietuvos geležinkeliai“ raštas, kuriame nurodyta 2011-03-27 traukinyje Nr. (duomenys neskelbtini) 5 vagone dirbę darbuotojai (1 t., b. l. 122).

Duomenys apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos sieną, iš kurių matyti, kad L. G. ir V. V. 2011-03-27 išvyko iš Kauno geležinkelio stoties, 17.38 val. kirto Kenos geležinkelio PKP (2 t., b. l. 1 - 3).

2011-06-21 akistatos protokolas, kuris patvirtina, kad buvo atlikta akistata tarp A. R. ir L. G., kurios metu nukentėjusysis A. R. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (2 t., b. l. 10 - 13).

2011-06-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, fotolentelė prie jo patvirtina, kad iš A. R. pateiktų 6 asmenų nuotraukų, jis atpažino nuotraukoje Nr. 5 esantį V. V., kuris su L. G. jam grasino, reikalavo pinigų bei kumščiu smogė jam į veidą (2 t., b. 1. 38 - 40);

2011-06-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, fotolentelė prie jo patvirtina, kad iš R. P. pateiktų 6 asmenų nuotraukų, jis atpažino nuotraukoje Nr. 3 esantį V. V., kurį matė Vilniaus geležinkelio stoties perone kartu su L. G. ir, kuris sėdėjo L. G. automobilyje, kurį matė benzino kolonėlėje ties Kaišiadorimis (2 t., b. 1. 41 - 43);

2011-06-21 asmens parodymo atpažinti protokolas, fotolentelė prie jo patvirtina, kad iš A. R. atpažinimui pateiktų 3 asmenų, jis atpažino asmenį, prisistačiusį V. V., kuris traukinio restorane A. R. grasino bei jį sumušė (2 t., b. 1. 46 - 48);

2011-06-21 akistatos protokolas, kuris patvirtina, kad buvo atlikta akistata tarp A. R. ir V. V., kurios metu nukentėjusysis A. R. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (2 t., b. l. 52 - 53).

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 2894,73 Lt civilinį ieškinį dėl A. R. gydymo išlaidų atlyginimo (2 t., b. l. 26 - 27). 2012-03-15 pareikštas atsisakymas nuo ieškinio (3 t., b. l. 14 - 15), kadangi žala pilnai atlyginta.

Kaltinamieji L. G. ir V. V. teismui atiduoti kaltinant tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2011 m. kovo 27 d., apie 19 val. 30 min., Lietuvos Respublikos traukinyje Nr. (duomenys neskelbtini), vykusiame maršrutu „Vilnius - Maskva“, Baltarusijos Respublikos teritorijoje, traukinio vagono restorano patalpose, reikalaujant iš A. R. 15000 eurų, ir grasinant su juo susidoroti, V. V. sudavė A. R. kumščiu į veidą, ir šiam nuo patirto smūgio nukritusiam ant grindų, L. G. koja vieną kartą spyrė į veidą A. R., nuo ko jis prarado sąmonę, tuo sukėlė nukentėjusiajam A. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Išnagrinėjus bylą teisme, pripažintina, kad ištirtų įrodymų pagrindu dėl nukentėjusiojo A. R. nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaltu pripažintinas kaltinamasis V. V., o kaltinamasis L. G. išteisintinas. Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 2 d. nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiojo parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai.

Teisiamajame posėdyje ištirtų aukščiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog nukentėjusysis A. R. buvo sužalotas 2011 m. kovo 27 d., apie 19 val. 30 min., Lietuvos Respublikos traukinyje Nr. (duomenys neskelbtini), vykusiame maršrutu „Vilnius - Maskva“, Baltarusijos Respublikos teritorijoje, traukinio vagono restorano patalpose. Tai patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kaltinamųjų V. V. ir L. G. parodymai, duomenys apie asmenis, kirtusius tiriamu metu Lietuvos Respublikos sieną, SMS žinučių tekstai, taip pat liudytojais apklaustų AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymai, liudytojo R. P. ir kiti įrodymai. Nors pastarieji liudytojai nei vienas nenurodė matę įvykį, tačiau visi patvirtino tą faktą, kad jiems yra žinoma, jog traukinyje konflikto metu buvo sužalotas keleivis, kuris išlipo Baltarusijos Molodečnoje stotyje.

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad jam kaltinamasis V. V. sudavė smūgį kumščiu į veidą, o kaltinamasis L. G. jam įspyrė į veidą koja. Kaltinimus, pareikštus V. V., patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, tačiau ir paties kaltinamojo V. V. prisipažinimas, specialisto išvada, specialisto paaiškinimai dėl išvados, tuo tarpu kaltinimai L. G. paremti tik paties nukentėjusiojo parodymais. Kaltinamasis V. V. pripažino sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą kumščiu. Specialisto išvada Nr. G1023/11 (02) patvirtina, kad A. R. sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje - vienas į veido sritį, padarant kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžį, apatinio žandikaulio kairės pusės 1 danties lūžį, vienas - į kairės alkūnės sritį, padarant kraujosruvą. Teismo posėdyje apklaustas specialistas G. A. C. išsamiai ir motyvuotai paaiškino specialisto išvadą. Iš jo paaiškinimų seka, kad kaltinamojo V. V. parodymai neprieštarauja specialisto išvadai - patirti sužalojimai išties galėjo būti padaryti kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, t.y. suduodant vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į galvą. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jam į veidą buvo suduota ir antrą kartą, t.y. spirta su koja į veidą, medicininiuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės nepatvirtina - sužalojimai nebūdingi sužalojimams, padarytiems koja, o medicininiuose dokumentuose užfiksuoti sužalojimai apskritai leidžia teigti buvus tik vienam smūgiui į veidą. Taip pat nustatyta, kad galimo antrojo smūgio pasekmės - kraujosruva kairėje nukentėjusiojo alkūnėje, galėjo atsirasti jam pargriuvus, o ne smūgiuojant kuriam nors iš kaltinamųjų. Taigi surinktų įrodymų visuma įgalina vienareikšmiškai tvirtinti tik tą faktą, kad nukentėjusiajam buvo suduotas vienas smūgis ranka į veidą, šį smūgį sudavė kaltinamasis V. V.. Visos minėtos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo L. G. naudai, kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama prielaidomis.

Šią teismo išvadą netiesiogiai patvirtina ir Traukinio vagono - restorano planas - schema, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, liudytojais apklaustų AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymai, iš kurių seka, kad kaltinamasis L. G. traukinio vagone - restorane konflikto metu sėdėjo tokioje vietoje, iš kurios, atsižvelgiant į kėdžių, stalelio išsidėstymą, sunku atsistoti ir įspirti praėjime gulėjusiam nukentėjusiajam.

Kaltinime taip pat buvo nurodyta, kad nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kaltinamiesiems reikalaujant iš A. R. 15000 eurų, ir grasinant su juo susidoroti. Kaltinamasis V. V. parodė, kad sudavė nukentėjusiajam dėl to, kad šis su juo nepagarbiai kalbėjo. Šie kaltinamojo parodymai nepaneigti, aplinkybė apie grasinimus susidoroti ir pinigų reikalavimą inkriminuota remiantis tik paties nukentėjusiojo parodymais, kurie šiuo aspektu laikytini nepakankamai nuosekliais ir detaliais. A. R. apie 15000 eurų reikalavimą nurodė tik 2011-05-26 apklausoje, esą šių pinigų reikalauta už kažkokias verslo nesekmes (t.I, b.l. 115); 2011-04-11 apklausoje nukentėjusysis nurodė, kad iš jo reikalavo pinigų už kažkokį tai sudegintą autobusiuką (t. I, b.l. 112), pirminiame 2011-03-28 protokole - pareiškime nukentėjusysis parodė, kad „pasakė, kad aš jam turėsiu mokėti pinigus“ (t. I, b.l. 9). Liudytojas R. P. 2011-05-27 apklausoje (t.I, b.l. 134) ir liudytoja E. E. 2011-06-27 apklausoje nenurodė apie tai, kad iš nukentėjusiojo buvo reikalaujama pinigų (t.I, b.l. 138). Liudytojo V. Š. parodymai tepatvirtina, kad nukentėjusiojo A. R. ir kaltinamojo L. G. santykiai buvo konfliktiški ir prieš nagrinėjamą įvykį. Laikytina, kad aukščiau minėtos aplinkybės apie grasinimą susidoroti ir 15000 eurų reikalavimą yra neįrodytos ir šalintinos iš kaltinimo.

              Kaltinamųjų L. G. ir V. V. parodymus apie tai, kad jie atsitiktinai susitiko traukinyje ir yra tik šiek tiek pažįstami iš anksčiau, paneigia nukentėjusiojo A. R. ir liudytojo R. P. parodymai, kad kaltinamieji iš Kauno į Vilnių vyko kartu, kartu atvyko į geležinkelio stotį. Šie parodymai yra pakankamai detalūs ir nuoseklūs. Be to, aplinkybę apie dažną ir neatsitiktinį kaltinamųjų bendravimą patvirtina 2011-09-08 Kauno apskrities VPK NTV tarnybinis pranešimas su dokumentų analize, iš kurio matyti, jog telefonu kaltinamieji tarpusavyje bendravo net 178 kartus (1 t., b. l. 100, 101 – 108). Tačiau šis faktas nei pats atskirai, nei kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais kartu paėmus, neleidžia daryti išvados, kad kaltinamieji abu sudavė smūgius nukentėjusiajam, kad jie, grasindami susidoroti, reikalavo iš A. R. 15000 eurų.

Taigi surinktų įrodymų pagrindu galima neginčijamai konstatuoti tik dalį kaltinime nurodytų aplinkybių - kaltinamasis buvo sužalotas kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, suduodant jam vieną smūgį kumščiu į veidą, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nosies kaulų lūžimo, šį smūgį jam sudavė kaltinamasis V. V. tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju metu.

Kitos kaltinime nurodytos aplinkybės - kad kaltinamasis L. G. įspyrė koja nukentėjusiajam į veidą, kad nukentėjusysis nuo to prarado sąmonę, taip pat tai, kad kaltinamieji, veikdami bendrai, grasindami susidoroti, reikalavo iš A. R. 15000 eurų, neįrodytos.

              Kaltinamasis L. G. išteisintinas, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamojo V. V. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., kadangi dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina specialisto išvada. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (suvokė pavojingą veikos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjo), jo veiksmai kvalifikuojami pagal kilusias pasekmes.

Skiriant bausmę V. V. už nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., padarymą, įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas, padaryta žala nukentėjusiajam neatlyginta, civilinis ieškinys Valstybinei ligonių kasai atlygintas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis kaltę pripažino tik verčiamas surinktų byloje akivaizdžių jo kaltės įrodymų. Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 74), psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., b. l. 72), veikos padarymo metu metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 56 - 60), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (2 t. b. l. 75), augina du mažamečius vaikus.

              Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.

              Skiriant bausmę asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimą, bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės atidedant jos vykdymą Bausmės vykdymo atidėjimo taikymo esmė yra ta, kad teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nusprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai jos neatliekant, tačiau BK specialiosios dalies straipsnio sankcija nenustato jokių alternatyvų laisvės atėmimo bausmei. Tuo tarpu jeigu teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės ir BK specialiosios dalies straipsnio sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, nustato ir kitas alternatyvių bausmių rūšis, teismas turėtų skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Iš to seka, kad teismas BK 75 straipsnį turi taikyti tais atvejais, kada BK specialiosios dalies straipsnio sankcija jam nesuteikia pasirinkimo iš kitų alternatyvių bausmių rūšių, o bylos aplinkybės ir kaltininko asmenybė leidžia pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2011, Teismų praktika 35).

Taigi kaltinamajam V. V. parinktina laisvės apribojimo bausmė, skiriant teismo įpareigojimus, bausmės dydį nustatant sankcijos vidurkio ribose.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusysis A. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5264 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro sugadinti asmeniniai daiktai, sulaužytas 1 dantis, išlaidos medikamentams, transporto išlaidos.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (BPK 112 straipsnis), tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

BPK normos tiesiogiai nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį. Įvertinus BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 110 straipsnio nuostatas apie civilinio ieškovo teises bei pareigas akivaizdu, kad ieškinio pagristumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio pagal byloje esančius dokumentus, t.y. pagal pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą išrašus iš medicininių dokumentų, šioje byloje negalima, nes nukentėjusysis ieškinio dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, t.y. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių išlaidas medikamentams, transportui, įrodymus apie sugadintus asmeninius daiktus ir jų vertę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad medicininiuose dokumentuose ir specialisto išvadoje pažymėta, jog nukentėjusiajam padaryta apatinio žandikaulio kairės pusės 1 danties lūžis. Posėdyje apklaustas specialistas nurodė, kad kai trauminis poveikis būna į burnos sritį, tai būna sužalojimai lūpose, o šiuo atveju lūpose sužalojimų nebuvo, dantų paslankumas galėjo atsirasti ne dėl šių trauminių poveikių. Šios aplinkybės kelia abejones, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti dėl kaltinamojo veiksmų, šiai aplinkybei patvirtinti ar paneigti reikalingi papildomi įrodymai.

Dėl to neatidėjus bylos ir negavus papildomos medžiagos, negalima spręsti, kokio dydžio turtinė žala dėl kaltinamojo V. V. nusikalstamų veiksmų padaryta nukentėjusiajam. Pagal BPK 115 str. 2 d. teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad šis teismo priimtas sprendimas sudaro sąlygas civiliniam ieškovui civilinio proceso nustatyta tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio asmens nesumokėjus žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, pareikštas kaltinamajam L. G., priimant pastarojo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusysis A. R. taip pat pateikė civilinį ieškinį dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta skirtingai - 800 Lt, 2000 Lt, 3000 Lt, 10 000 Lt ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010). Tai patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma.

Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ir (ar) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai - tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Fizinio pobūdžio pasekmės - tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.

Žmogaus sveikata yra viena svarbiausių įstatymų saugomų vertybių, todėl jos gynimo atveju pagrindiniu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, taip pat į asmens turėtų galimybių praradimą, susirūpinimas būsimomis sužalojimo pasekmėmis. Kaltinamojo turtinė padėtis, atsižvelgiant į tai, kad jis yra sveikas ir darbingas, šiuo atveju negali turėti įtakos neturtinės žalos dydžiui.

Kaltinamasis V. V., smogdamas nukentėjusiajam į galvą, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą - padaryta kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairės alkūnės srityje, nosies kaulų lūžis, apatinio žandikaulio kairės pusės 1 danties lūžis. Kraujosruvos, apatinio žandikaulio kairės pusės 1 danties lūžis sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nosies kaulų lūžis - nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl šių sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, buitinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, todėl neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant žalos dydį, atsižvelgtina į A. R. gydymo trukmę ir taikytas medicinines priemones (atlikta operacija, stacionare gydėsi 11 dienų), į liekamuosius reiškinius po sužalojimo ir pasveikimo galimybę (duomenų apie netektą darbingumą ir liekamuosius reiškinius nėra), sužalojimo padarymo aplinkybes - nusikalstama veika truko neilgai, nukentėjusysis buvo sužalotas vienu smūgiu

Taigi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusysis po sužalojimo neprarado nei dalies darbingumo, sužalojimas jo fizinei ir psichinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų nesukėlė, nepakenkė jo reputacijai, nesumažino jo karjeros galimybių, jis gali tęsti jam įprastą gyvenimo būdą, dirbti darbą, kurį dirbo iki sužalojimo (b.l. 133), vykti į užsienį (2 t., b.l. 151. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pasekmės ir su jomis susiję dvasinai išgyvenimai neįtakojo jokių esminių ar negrįžtamų permainų jo gyvenime, todėl, atsižvelgiant ir į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, jam iš kaltinamojo V. V. priteistinas 8000 litų neturtinės žalos dydis.

Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareikštas kaltinamajam L. G., priimant pastarojo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis A. R. pateikė tris pinigų priėmimo kvitus: Nr. 624222 - 800 Lt, Nr. 632000 - 800 Lt (2 t. b. l. 135 - 136) ir Nr. 658794 - 500 Lt už atstovo - advokato paslaugas. Nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti patvirtintos pinigų priėmimo kvitais, teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, yra protingo dydžio. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo formų. Šios išlaidos yra pagrįstos ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamojo.

Dėl valstybinės ligonių kasos pareikšto ieškinio

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 2894,73 Lt civilinį ieškinį dėl A. R. gydymo išlaidų atlyginimo, tačiau 2012-03-15 pareiškė atsisakanti nuo ieškinio, kadangi žala pilnai atlyginta, ieškinio atsisakymo pasekmės civiliniam ieškovui žinomos (3 t., b. l. 14 - 15). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos CPK 140 str. 1 d. nustato, kad tokiais atvejais byla nutraukiama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

              V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

              Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., L. G., kaltintą pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo A. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 8000 (aštuonis tūkstančius) Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., nukentėjusiojo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, naudai priteisti iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 2100 (du tūkstančius vieną šimtą) Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d., pripažinti nukentėjusiajam A. R. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo iš V. V. patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p., nukentėjusiojo A. R. ieškinį kaltinamajam L. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 140 str. 1 d., bylą dalyje dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio kaltinamiesiems V. V. ir L. G. dėl 2894,73 Lt A. R. gydymo išlaidų atlyginimo nutraukti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                               Giedrius Endriukaitis