Civilinė byla Nr. 2A-235-278/2019
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00726-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.1.14; 3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo S. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-6433-786/2018 pagal ieškovų D. P. B. ir S. J. ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai D. P. B. ir S. J. ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės L. K. 60 Eur įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 320 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Nurodė, jog 2015-03-03 privačios žemės nuomos sutarties pagrindu, 10 metų laikotarpiui, atsakovei L. K. buvo išnuomoti du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Minėta sutartimi atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 31 d. mokėti 30 Eur dydžio nuomos mokestį. Teigė, jog atsakovė sumokėjo nuomos mokestį tik už vienerius metus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Atsakovei L. K. nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei esant ieškovų prašymui, 2018-11-21 sprendimu už akių teismas priteisė iš atsakovės L. K. ieškovų naudai 60 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2018-10-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 Eur žyminį mokestį ir 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas sprendė, jog ieškovė D. P. B. savo prievolę įvykdė – išnuomojo atsakovei du žemės sklypus, tačiau atsakovė savo įpareigojimų pagal sutartį tinkamais terminais ir tvarka nevykdė, sumokėjo žemės nuomą tik už vienerius metus, o už kitus du metus neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovams 60 Eur. Nurodė, kad ieškovai patyrė nuostolių, todėl jų reikalavimas pagrįstas, nes skolos gera valia atsakovė nesumokėjo.
5. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, CK 6.874 straipsnio 1 dalimi, teismas darė išvadą esant pagrindui priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš atsakovės priteistinas ieškovams 20 Eur žyminis mokestis. Įvertinęs, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, teismo posėdžiai nebuvo rengiami, ieškovų atstovas tik parengė ieškinį, kurio apimtis – 1 puslapis, ginčo sumos dydis 60 Eur, darė išvadą, kad advokato darbo ir laiko sąnaudos nėra didelės, nes tarp šalių kilęs ginčas nereikalauja sudėtingos teisinės analizės, nėra sprendžiamas naujas teisinis klausimas bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendė esant pagrindui mažinti iki 150 Eur ieškovų patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas S. J. prašo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir priteisti iš atsakovės visą 300 Eur sumą už ieškinio paruošimą.
8. Nurodo manantis, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas, nekreipdamas dėmesio, jog šios buvo pakeistos 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77. Be to, pagal minimas Rekomendacijas didžiausią už atstovavimą sumokėto honoraro dalį sudaro ieškinio paruošimas, o ne atstovavimas teisme.
9. Tai, kad ieškinys nedidelės apimties, tik apsaugojo teismo laiką nuo nereikalingų nuorodų į teismų praktiką. Teigia, jog teismas nevertino aplinkybės, kad byloje ieškovais buvo du asmenys, gyvenantys skirtingose vietovėse, o vienas jų – garbaus amžiaus.
10. Laiko ydinga praktika, jog teismas, nevertindamas minėtose Rekomendacijose minimų sumų, atstovavimo išlaidas priteisia vadovaudamasis tik ieškinio suma ir apimtimi.
11. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė L. K. nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo S. J. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimu už akių priteisto advokato pagalbos išlaidų apmokėjimo dydžio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Minėto kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
15. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, toliau ir Rekomendacijos) 1 punktą, šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.
16. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų prašomos priteisti 300 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra nepagrįstai didelės, šias išlaidas mažino ir už procesinių dokumentų parengimą ieškovams priteisė 150 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo bylos nesudėtingumu - tarp šalių kilęs ginčas nereikalauja sudėtingos teisinės analizės, nėra sprendžiamas naujas teisinis klausimas, advokato atliktų procesinių veiksmų apimtimi ir ginčo sumos dydžiu. Be to, teismas įvertino aplinkybę, jog byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka ir teismo posėdžiai nebuvo rengiami. Su minėtais teismo motyvais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Aukščiau minėtose Rekomendacijose yra nustatyti maksimalūs užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžiai, tuo tarpu minimalūs dydžių nėra numatyti. Todėl teismui, išnagrinėjusiam bylą, yra suteikta teisė, atsižvelgiant į CPK nuostatas, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintas aplinkybes, taip pat vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, siekiant, jog nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
18. Iš bylos duomenų matyti, kad S. J. už atstovavimą, dokumento surašymą ir patarimą sumokėjo 300 Eur, tačiau šiuos duomenis detalizuojantis dokumentas, kaip tai suprantama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 2018-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 ir kt.), teismui nebuvo pateiktas. Įvertinus, kad nagrinėjama byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka ir baigta teismui priėmus sprendimą už akių, t.y., teismo posėdžiai nebuvo rengiami ir ieškovų atstovas jokių kitų veiksmų, išskyrus ieškinio parengimą, neatliko, konstatuotina, jog teismas pagrįstai sprendė, jog prašomos priteisti išlaidos už procesinių dokumentų parengimą yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 150 Eur.
19. Apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo Rekomendacijų nuostatas bei neatsižvelgė, jog šios 2015-03-19 buvo pakeistos, atmestini, kaip nepagrįsti. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio vadovavosi Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, kurie iš esmės nei originalioje (akto redakcija, galiojusi 2004-04-16 - 2015-03-20 laikotarpiu), nei pakeistoje (akto redakcija nuo 2015-03-20) Rekomendacijų redakcijoje nekito. Priešingai, Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 nauja redakcija išdėstytose Rekomendacijose buvo praplėstas aplinkybių sąrašas, į kurį, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia teismas, papildomai nurodant, jog teismas turi įvertinti ir šalių elgesį proceso metu bei advokato darbo laiko sąnaudas.
20. Aplinkybė, jog apeliantas nesutinka su nustatytu teisiniu reglamentavimu, tai yra, jog sprendžiant dėl priteistinų išlaidų dydžio atsižvelgiama ir į ieškinio sumą ir tai laiko ydinga praktika, pirmiau aptartų teismo išvadų nepaneigia.
21. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad byloje ieškovais buvo du asmenys, gyvenantys skirtingose vietovėse bei vienas iš jų – garbaus amžiaus, niekaip neįtakoja bylos sudėtingumo ir neleidžia preziumuoti buvus didesnes advokato laiko ir darbo sąnaudas, ruošiant procesinį dokumentą (CPK 178 straipsnis).
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
23. Byloje nustatyta, kad S. J. už apeliacinį skundą sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį (b.l. 33). Apeliaciniu skundu skundžiant tik teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neskundžiant teismo sprendimo dėl materialinių teisinių reikalavimų išsprendimo, apeliacinis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Dėl paminėto, apelianto sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Grąžinti S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 11 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sumokėtą 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminį mokestį.
Teisėja Birutė Valiulienė