Civilinė byla Nr. e2A-179-180/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02440-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.2.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-350-803/2015 pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko ,,Snoras“ ieškinį atsakovui M. L. dėl skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BAB bankas ,,Snoras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. L. 570 631,82 Eur skolą: 314 021,88 Eur negrąžintos paskolos, 210 398,91 Eur nesumokėtų palūkanų už naudojimąsi paskola, 46 208,70 Eur delspinigių už laiku negrąžintą paskolą ir nesumokėtas palūkanas, ir 2,32 Eur komisinių mokesčių už pranešimų apie įsiskolinimą siuntimą.

Ieškovas paaiškino, kad su atsakovu 2007 m. rugsėjo 18 d. sudarė vartojimo paskolos su užstatu sutartį dėl 1 000 000 Lt paskolos, kuri buvo skirta sumokėti už UAB „Prentas“ įsigyjamą žemės sklypą. 2009 m. gruodžio 11 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuo paskola padidinta iki 1 084 254,76 Lt. Atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2010 m. balandžio 30 d., tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo spendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė ieškovui iš atsakovo 570 631,82 Eur skolos.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas sutartu terminu negrąžino ieškovui 314 021,88 Eur paskolos. Šią sumą iš atsakovo teismas priteisė ieškovui (CK 6.205 str.).

Teismas sprendė, kad atsakovas taip pat privalo sumokėti ieškovui 210 398,91 Eur nesumokėtų palūkanų už naudojimąsi suteikta paskola. Pagal 2007 m. rugsėjo 18 d. vartojimo paskolos su užstatu sutarties 2.7 punktą sutartis galiojo iki to momento, kol paskolos gavėjas (atsakovas) grąžina visą paskolintą sumą ir sumoka visas mokėtinas pagal sutartį sumas. 2009 m. gruodžio 11 d. papildomo susitarimo 2.3 punkte buvo nustatyta, kad šalių susitarimo metu palūkanų norma fiksuota ir sudarė 13,5 proc.; paskolos gavėjui nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį ilgiau nei 30 kalendorinių dienų, palūkanų norma didinama 1 procentiniu punktu iki kitos palūkanų mokėjimo dienos (Sutarties 2.3.1 p.). Sutarties 2.5 punkte šalys susitarė, kad už laiku nesumokėtą sumą, už kiekvieną uždelstą dieną mokami 0,05 proc. delspinigiai. Remdamasis pateiktais įrodymais, teismas nustatė, kad nesumokėtos palūkanos sudaro 210 398,91 Eur. 46 208,70 Eur delspinigių už laiku negrąžintą paskolą bei laiku nesumokėtas palūkanas teismas apskaičiuoti už šešių mėnesių laikotarpį (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Teismas sprendė, kad šalių susitarimas už kiekvieną uždelstą dieną taikyti 0,05 proc. dydžio delspinigių normą atitinka sutarčių laisvės principą (CK 6.156 str.) ir neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms bei viešajai tvarkai. Šios sutarties sąlygos šalys neginčijama; byloje nėra įrodymų, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, nesutiko ir (ar) prieštaravo dėl nustatytų netesybų dydžio, ar būtų prašęs sumažinti netesybų dydį po sutarties sudarymo. Šalys laisva valia susitarė, kad pažeidus prievolę būtų skaičiuojami delspinigiai.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad atsakovas laiku paskolos negrąžino, geruoju skolos nesumokėjo, iš esmės didino ieškovo nuostolius dėl sutartinės prievolės nevykdymo, dėl to nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo atsakomybės ar ją sumažinti (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas M. L. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš jo priteista 124 885,185 Eur nesumokėtų palūkanų, 11 299,79 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, 20 411,42 Eur delspinigių už laiku negrąžintą paskolą ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

Skundo esminiai argumentai:

1. Teismas pažeidė materialinės teisės normas ir nepagrįstai sprendė, kad iš atsakovo priteistinos 13.5 proc. dydžio palūkanos už naudojimąsi paskola. Šalys susitarė, kad toks palūkanų dydis taikytinas tik iki paskolos grąžinimo termino t. y. iki 2010 m. balandžio 30 d. Nesant rašytinio susitarimo dėl palūkanų dydžio, pasibaigus paskolos sutarties galiojimo terminui, atsakovo mokėtinas palūkanų dydis nustatomas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį ir sudaro 5 proc. Apelianto mokėtina palūkanų suma, taikant 5 proc. dydžio palūkanų normą – 71 888,79 Eur.
2. Teismas pažeidė materialinės teisės normas ir nepagrįstai sprendė, kad iš atsakovo priteistini 18 proc. dydžio delspinigiai. Šalys susitarė, kad toks delspinigių dydis taikytinas tik iki paskolos grąžinimo termino t. y. iki 2010 m. balandžio 30 d. Atsakovo mokėtinas delspinigių dydis sudaro 5 proc., iš viso – 14 497,49 Eur (CK 6.210 str. 1 d.).
3. Teismas neįvertino to, kad dalį paskolos atsakovas yra grąžinęs, o ieškovo taikytas 18 proc. delspinigių dydis viršija palūkanų dydį. Toks delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, tai sudaro pagrindą jį mažinti.

Ieškovas BAB bankas ,,Snoras“ atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia: pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes. Šalys susitarė dėl taikytinų palūkanų ir delspinigių dydžių, paskolos sutartis galioja iki visiško prievolių įvykdymo; atsakovas naudojosi suteikta paskola ir pasibaigus jos grąžinimo termino, dėl to nėra pagrindo taikyti įstatyme nustatytą 5 proc. palūkanų ir delspinigių dydį. Nėra pagrindo mažinti priteistų delspinigių, nes po sutarties sudarymo atsakovas sumokėjo tik 36 210,32 Eur palūkanų ir delspinigių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nei absoliučių, nei kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, nėra.

Dėl palūkanų ir delspinigių dydžio

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat sumą ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskola dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007 ir kt.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymus ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193–6.195 str.). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys ir vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais Tokios pozicijos laikosi ir teismų praktiką formuojantis kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2015 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-219/2015 ir kt.).

2007 m. rugsėjo 18 d. šalys sudarė vartojimo paskolos su užstatu sutartį. 2009 m. gruodžio 11 d. papildomu susitarimu buvo pakeistos kai kurios paskolos sutarties nuostatos. Susitarimo 2.7 punktas nustatė, kad paskola turi būti sugrąžinta ir visiškai atsiskaityta iki 2010 m. balandžio 30 d. Susitarimo 2.3 punkte šalys susitarė, kad metų palūkanų norma yra fiksuota ir sudaro 13,5 proc. Sutarties 2.5 punkte nustatytas delspinigių dydis susitarime nebuvo pakeistas. Šiame punkte šalys susitarė, kad už laiku nesumokėtą sumą, už kiekvieną uždelstą dieną mokami 0,05 proc. dydžio delspinigiai. Šalys dėl tokių mokėtinų dydžių susitarė laisva valia, byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų ginčijęs sutarties nuostatas, todėl toks susitarimas sandorio šalims turi įstatymo galią.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apelianto argumentai, kad turi būti taikomas ne sutartyje nustatytas 13,5 proc. palūkanų ir 18 proc. delspinigių dydis, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 proc. dydis, yra nepagrįsti, neteisingi ir nelogiški, pažeidžiantys teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 185 str.). Paskolos sutarties 2.7 punkte aiškiai nurodyta, kad sutartis galioja iki paskolos gavėjas (atsakovas) grąžins visą paskolos sumą ir sumokės visas pagal sutartį mokėtinas sumas, todėl nėra pagrindo teigti, kad sutartyje nustatytu terminu neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, taikytini ne sutartyje, o įstatyme nustatyti palūkanų ir delspinigių dydžiai.

Dėl delspinigių mažinimo

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 str.). Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Tokiais atvejais įstatymų leidėjas nustatė teismo teisę mažinti netesybas. Apie tai pasisakyta ir kasacinio teismo suformuotoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-303/2012; 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kokios netesybos yra laikomos nepagrįstai didelėmis ir kokia galima protinga netesybų suma už vienos ar kitos prievolės nevykdymą. Netesybų dydis yra vertinamoji kategorija, ir kiekvienoje byloje nustatoma individualiai atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, įvertinus tikruosius šalių ketinimus sutarties sudarymo metu.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos faktines aplinkybes, nenustatė sąlygų, dėl kurių apelianto nurodomas delspinigių dydis galėtų būti mažinamas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, priešingai nei teigia apeliantas, matyti, kad teismas, spręsdamas dėl reikalavimo mažinti 0,05 proc. dydžio delspinigius, atsižvelgė į tai, kad atsakovas pagal paskolos sutarties nuostatas yra sumokėjęs 36 210,32 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ši aplinkybė, įvertinus grąžintiną paskolos dydį (570 631,82 Eur), nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, kad tokie delspinigiai neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (CPK 185 str.).

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad delspinigiai taip pat mažintini dėl to, kad ieškovo taikytas 18 proc. delspinigių dydis viršija palūkanų dydį. Palūkanos nagrinėjamu atveju mokamos už naudojimąsi ieškovo pinigais, o delspinigiai – už prievolės pažeidimą, todėl nėra pagrindo jų tapatinti. Mažinti prašomų priteisti delspinigių dydį nėra pagrindo.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, ir priėmėm teisėtą ir apgrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                      Artūras Driukas

                                                                                                                                                                        Nijolė Piškinaitė

                                                                      Antanas Rudzinskas