(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ ieškinį atsakovams A. B.-G., R. G., A. M. ir R. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Autosapnas“, uždaroji akcinė bendrovė „AV GROUP“, uždaroji akcinė bendrovė „DRT Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Hanner“, uždaroji akcinė bendrovė „JOALGE“, Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarė Auksė Poškuvienė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Plieninis skydas“ padavė teismui ieškinį, kurį patikslino, prašydama: i) pripažinti R. M., A. M. ir A. B.-G. 2012 m. spalio 15 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5600-7 (toliau – Sutartis) apsimestine dėl subjekto bei taikyti tikrojo sandorio pasekmes – pripažinti, kad ½ A. B.-G. iš UAB „Hanner“ už parduotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (toliau kartu vadinami – Turtas) gautų ir gautinų lėšų priklauso R. G.; ii) priteisti iš atsakovės A. B.-G. 509 385,71 Eur atsakovui R. G.; iii) leisti nukreipti iš R. G. ieškovei BUAB „Plieninis skydas“ priteistų sumų vykdymą į iš atsakovės A. B.-G. atsakovui R. G. priteistas 509 385,71 Eur lėšas; iv) priteisti iš R. G. 113 548,03 Eur negrąžintos paskolos, 27 391,13 Eur mokėjimo palūkanų, 2 799 Eur kompensacinių palūkanų už termino praleidimą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistų sumų, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Plieninis skydas“ naudai; v) priteisti iš atsakovo R. G. 772 948,94 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistų sumų, skaičiuojamas nuo ieškinio patikslinimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės BUAB „Plieninis skydas“ naudai.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 14 d. priėmė dalinį sprendimą dėl toliau nurodytų ieškinio reikalavimų: i) pripažinti Sutartį apsimestine dėl subjekto bei taikyti tikrojo sandorio pasekmes – pripažinti, kad ½ A. B.-G. iš UAB „Hanner“ už parduotą Turtą gautų ir gautinų lėšų priklauso R. G.; ii) priteisti iš atsakovės A. B.-G. 509 385,71 Eur atsakovui R. G.; iii) leisti nukreipti iš R. G. ieškovei BUAB „Plieninis skydas“ priteistų sumų vykdymą į iš atsakovės A. B.-G. atsakovui R. G. priteistas 509 385,71 Eur lėšas. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 14 d. daliniu sprendimu ieškinį dėl nurodytų reikalavimų atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

3.       BUAB „Plieninis skydas“ ieškinio reikalavimą atsakovo R. G. atžvilgiu dėl 113 548,03 Eur negrąžintos paskolos, 27 391,13 Eur mokėjimo palūkanų, 2 799,00 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo grindė aplinkybėmis, kad BUAB „Plieninis skydas“ su R. G. 2012 m. lapkričio 2 d. sudarė paskolos sutartį, kuria BUAB „Plieninis skydas“ paskolino R. G. 228 799,81 Eur (790 000 Lt) (toliau – Paskolos sutartis). R. G. į BUAB „Plieninis skydas“ bankroto bylą 2020 m. liepos 24 d. pateikė patikslintą kreditorių sąrašą, kuriame buvo nurodyta R. G. nesumokėta 134 750,26 Eur dydžio skola BUAB „Plieninis skydas“ atžvilgiu. Nors BUAB „Plieninis skydas“ turto administratorius UAB „Insolvensa“ kreipėsi į R. G., prašydamas sumokėti negrąžintą paskolos sumą (113 548,03 Eur) ir palūkanas (21 202,23 Eur), R. G. skolos ieškovei BUAB „Plieninis skydas“ negrąžino. 

4.       BUAB „Plieninis skydas“ ieškinio reikalavimą dėl 772 948,94 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš R. G. grindė aplinkybėmis, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atliko ieškovės veiklos mokestinį patikrinimą už 2015–2018 m. laikotarpį ir nustatė, jog ieškovė, vadovaujama R. G., iš savo banko sąskaitos ir kasos pervedė lėšas tretiesiems asmenims UAB „JOALGE“, UAB „DRT Group“, BUAB „Autosapnas“, UAB „AV GROUP“. Iš ieškovės kasos ir banko sąskaitų 2015–2018 m. laikotarpiu panaudota 542 899,42 Eur lėšų, kurios tretiesiems asmenims pervestos už paslaugas, kurių ieškovė negavo ir nepanaudojo savo veikloje. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovė iš UAB „JOALGE“ bei UAB „DRT Group“ gavo sąskaitų, iš kurių dalis (46 939,88 Eur sumai) išrašytos už durų dažymą ir paruošimą dažyti, kita dalis (183 109,64 Eur sumai) už automobilių detales, remonto paslaugas, automobilių plovimą, nors tokių paslaugų ieškovė negavo. R. G. 2012–2018 m. laikotarpiu duodamas nurodymus kitiems ar pats apmokėdamas ieškovei išrašytas sąskaitas, pagal kurias ūkinės operacijos neįvyko arba paslaugos ieškovei nebuvo suteiktos, padarė ieškovei bendrą 772 948,94 Eur dydžio žalą.

5.       BUAB „Plieninis skydas“ ieškinio reikalavimą dėl 70 685,63 Eur skolos (negrąžinto avanso) priteisimo grindė aplinkybėmis, kad atsakovas R. G. periodiškai turėjo iš ieškovės kasos išimtų ieškovei priklausančių lėšų, o ieškovei iškėlus bankroto bylą R. G. turėjo pareigą grąžinti iš ieškovės avansu gautas lėšas. Pagal aktualius nemokumo administratoriaus pateiktus duomenis, 2020 m. balandžio 30 d. R. G. iš ieškovės buvo gavęs 70 685,63 Eur sumą, tačiau avansu gautų lėšų nėra grąžinęs, nėra duomenų, patvirtinančių, kad nurodytos lėšos būtų panaudotos ieškovės interesais.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 3 d. sprendimu BUAB „Plieninis skydas“ ieškinio dalį dėl skolos ir palūkanų priteisimo, žalos atlyginimo patenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovo R. G. 113 548,03 Eur negrąžintą paskolą, 27 391,13 Eur mokėjimo palūkanas, 2 799 Eur kompensacines palūkanas, 70 685,63 Eur skolą, 772 948,94 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos (987 372,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 029,78 Eur bylinėjimosi išlaidas. 

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu R. G. sudarė Paskolos sutartį, taip pat paskolos grąžinimo grafiką, pagal kurį R. G. ieškovei 2015 m. turėjo grąžinti 57 924 Eur, 2016 m. – 86 886 Eur, 2017 m. – 83 989,81 Eur. Teismas R. G. argumentus, kad papildomais 2017 m. birželio 4 d. ir 2019 m. birželio 4 d. susitarimais (toliau – Papildomi susitarimai) įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį vykdymas pratęstas iki 2022 m. birželio 4 d., pripažino nepagrįstais, įvertinęs, kad Papildomi susitarimai nebuvo įtraukti į ieškovės apskaitą, nebuvo pateikti VMI atliekant ieškovės mokestinį patikrinimą. Teismas apibendrino, kad R. G. ieškovei yra grąžinęs dalį skolos pagal Paskolos sutartį (115 251,78 Eur), o likęs skolingas 113 548,03 Eur, taip pat 21 202,23 Eur palūkanas, susikaupusias ir nepadengtas iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovas vykdytiną prievolę sumokėti 21 202,23 Eur palūkanas yra pripažinęs, pateikdamas ieškovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui savo parengtą ir pasirašytą dokumentą.

8.       Teismas pažymėjo, kad VMI 2021 m. lapkričio 11 d. patikrinimo aktas (toliau – VMI Patikrinimo aktas) laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu. Ieškovės mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad iš ieškovės banko sąskaitų ir kasos tretiesiems asmenims UAB „JOALGE“, UAB „DRT Group“, BUAB „Autosapnas“, UAB „AV GOUP“ pervestos lėšos už paslaugas, kurios ieškovei nebuvo suteiktos ar panaudos jos veikloje. Iš viso 2015–2018 m. laikotarpiu iš ieškovės kasos ir banko sąskaitų tokiu būdu panaudota 542 899,42 Eur lėšų suma. Kadangi atsakovas R. G. nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie nurodytos sumos lėšų panaudojimą ieškovės veikloje ir nepaneigė VMI Patikrinimo akte nurodytų aplinkybių, teismas konstatavo, kad R. G., kaip BUAB „Plieninis skydas“ vadovas, veikė aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Teismas įvertino, kad R. G. atliko neteisėtus veiksmus, todėl buvo teisinis pagrindas šio asmens civilinei atsakomybei kilti ir priteisti ieškovei iš R. G. 542 899,42 Eur žalą, padarytą ieškovei laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

9.       Teismas nusprendė, kad 2012–2014 m. laikotarpiu ieškovės lėšos buvo naudojamos apmokėti UAB „JOALGE“ ir UAB „DRT Group“ išrašytas sąskaitas, kurių bendra vertė sudarė 230 049,51 Eur sumą, tačiau ieškovei paslaugos už apmokėtas sąskaitas nebuvo suteiktos. Teismas įvertino, kad 2012–2014 m. laikotarpiu ieškovės lėšos buvo naudojamos apmokėti ūkines operacijas, kurios faktiškai neįvyko. Atsakovas R. G. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytos paslaugos ieškovei buvo realiai suteiktos. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad yra suėjęs ieškinio senaties terminas dėl 2012–2014 m. laikotarpiu ieškovei padarytos žalos atlyginimo, motyvuodamas, jog tuo atveju, kai juridinio asmens bankrotas pripažintas tyčiniu, nemokumo administratoriui suteikta teisė tikrinti visus juridinio asmens sudarytus sandorius, jeigu šie sandoriai galėjo pakenkti juridinio asmens veiklai.

10.       Teismas, remdamasis BUAB „Plieninis skydas“ nemokumo administratoriaus 2020 m. duomenimis, vertino, kad atsakovas R. G. nėra grąžinęs BUAB „Plieninis skydas“ naudai 70 685,63 Eur avanso. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai, nustatytais terminais, pagal teisės aktuose ar sutartyse numatytus nurodymus, o jų nesant, vadovaujantis protingumo kriterijais. Kadangi ieškovė įrodė, kad atsakovas R. G. negrąžino jam išmokėto 70 685,63 Eur avanso, teismas nusprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir ieškovės naudai iš atsakovo R. G. priteisti 70 685,63 Eur skolą.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Apeliaciniame skunde atsakovas R. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – BUAB „Plieninis skydas“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. G. ieškovei nėra grąžinęs 113 548,03 Eur dydžio skolos, yra nepagrįsta. Atsakovas visą pagal Paskolos sutartį gautą pinigų sumą ieškovei yra grąžinęs. Atsakovas grąžino paskolą ne tiesiogiai įnešdamas lėšas į ieškovės kasą, o savo asmeninėmis lėšomis sumokėdamas už ieškovei pateiktas prekes, medžiagas, paslaugas, sumokėdamas darbo užmokestį ieškovės darbuotojams. Nors R. G. ieškovės bankroto byloje pateikė debitorių sąrašą, kuriame nurodyta, kad R. G. turi 134 750,26 Eur įsipareigojimą ieškovei BUAB „Plieninis skydas“, tačiau debitorių sąraše nebuvo įvertinti atsakovo už ieškovę 2020 m. atlikti mokėjimai ar įnašai, taip pat atsakovui tenkanti 40 000 Eur suma už ieškovei parduotą internetinės svetainės adresą www.skydas.com, be to, nėra aiški tokių buhalterinės apskaitos sistemos duomenų fiksavimo data. Atsakovas nėra pripažinęs vykdytinos prievolės dėl 21 202,23 Eur palūkanų sumokėjimo. Nemokumo administratorius teismui nepateikė ieškovės sąskaitos ataskaitos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu galimai iškraipydamas tikruosius duomenis apie atsakovo grąžintas įmokas.

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė įvertinti Papildomus susitarimus, padarydamas nepagrįstą išvadą, kad jais nebuvo pratęstas Paskolos sutarties vykdymo terminas. Papildomais susitarimais Paskolos sutarties įvykdymo terminas pratęstas iki 2019 m. birželio 4 d., o vėliau – iki 2022 m. birželio 4 d. Nors Papildomų susitarimų teksto formuluotės galimai nėra tikslios, susitarimai parengti naudojant paskolų sutarčių šabloną, jų tikslas buvo įforminti Paskolos sutartimi gautos paskolos grąžinimo termino pratęsimą. Netgi tuo atveju, jeigu atsakovo gauta paskola pagal Paskolos sutartį iš tiesų nebūtų grąžinta, tokios prievolės įvykdymo terminas būtų suėjęs tik 2022 m. birželio 4 d.

11.3.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo ieškovei už 2015–2018 m. laikotarpį, savarankiško įrodymų tyrimo neatliko, savo išvadas grindė vienu dokumentu – VMI Patikrinimo aktu. Teismas suabsoliutino vieno iš byloje esančių dokumentų įrodomąją reikšmę, todėl netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. VMI tikrino ir tyrė BUAB „Plieninis skydas“ apskaitos dokumentus mokestinių įstatymų aspektu, tačiau nevertino civilinių sandorių su trečiaisiais asmenimis teisėtumo. VMI Patikrinimo akto išvados savaime nereiškia, kad buvo apmokėtos faktiškai ieškovei nesuteiktos paslaugos, tačiau reiškia tik papildomą ieškovei tekusią pareigą sumokėti papildomą PVM ir pelno mokestį. VMI išvadas grindė automobilius remontavusių įmonių išrašytų sąskaitų faktūrų ir susijusių dokumentų įforminimo trūkumais, tačiau įrodymų, paneigiančių realų darbų atlikimą ar detalių keitimą, faktiškai nerinko, VMI Patikrinimo akte nėra teigiama, kad nurodytos vertės paslaugos faktiškai ieškovei nesuteiktos. Atsakovo įrodinėjimo pareigos įgyvendinimas buvo apsunkintas, nes visi ieškovės dokumentai yra nemokumo administratoriaus žinioje. Atsakovas R. G. negali būti atsakingas už trečiųjų asmenų išrašytų sąskaitų faktūrų ar buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumus, o VMI Patikrinimo akte yra trūkumų, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino. 

11.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad egzistuoja pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo R. G. žalos atlyginimą už 2012–2014 m. laikotarpį. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis grindžiama tik subjektyvaus pobūdžio ieškovės paaiškinimais. Įmonių UAB „JOALGE“ ir UAB „DRT Group“ ieškovei 2012–2014 m. išrašytose sąskaitose faktūrose nurodyti detalūs transporto priemonių duomenys, atlikti darbai, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos ieškovei nebuvo suteiktos. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė 2012–2014 m. valdė automobilių parką, todėl buvo poreikis automobilių priežiūros ir remonto paslaugoms, už kurias išrašytos trečiųjų asmenų sąskaitos faktūros. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad byloje nebuvo įrodymų, pagrindžiančių ieškovės teiginius dėl 2012–2014 m. išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytų lėšų panaudojimo.

11.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas nėra grąžinęs ieškovei 70 685,63 Eur avanso. Teismas tokią išvadą grindė nepasirašytomis ir nepatvirtintomis 2019–2020 m. avanso apyskaitomis, kurių duomenys yra prieštaringi (dalyje vietų avansų apyskaitose įrašyta data – 2021 m.). Tuo tarpu nemokumo administratorius teismui nepateikė duomenų nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas 2020 m. balandžio–birželio mėn. buvo nušalintas nuo BUAB „Plieninis skydas“ vadovo pareigų, neturėjo prieigos prie buhalterinės apskaitos programos, todėl šie duomenys, kurie galimai buvo pakeisti ar panaikinti, nėra patikimi ir turėtų būti vadovaujamasi pirminiais, o ne išvestiniais buhalterinės apskaitos dokumentais.

12.       Atsiliepime į atsakovo R. G. apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Plieninis skydas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Atsakovo R. G. į bylą pateikti įrodymai nepagrindžia, kad atsakovas grąžino visą skolą pagal Paskolos sutartį, savo lėšomis atsiskaitydamas su trečiaisiais asmenimis už ieškovę. Atsakovo į bylą pateikti kasos išlaidų? orderiai nėra asmeniniu? lėšų? paskirstymą? pagrindžiantys dokumentai, nes kasos išlaidų orderis yra dokumentas, kuriuo fiksuojamas pinigų priėmimas į juridinio asmens kasą ir išmokėjimas iš juridinio asmens kasos. Jeigu atsakovas mokėjo tretiesiems asmenims iš ieškovės kasos, pirmiausiai, turėjo įnešti analogiško dydžio pinigų sumą į ieškovės kasą, o tokių įrodymų į bylą nėra pateikta.

12.2.                      Kadangi atsakovas teigė asmeninėmis lėšomis išmokėjęs pinigų sumas tretiesiems asmenims, R. G. turėjo visas procesines galimybes pateikti teismui šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas atsakovui 2022 m. balandžio 15 d. išdavė liudijimą dėl įrodymų, patvirtinančių grynųjų pinigų priėmimą iš ieškovės, gavimo, tačiau atsakovas šių dokumentų nepateikė. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovės nemokumo administratorius sąmoningai į bylą nepateikė atitinkamų įrodymų, slėpdamas tam tikras bylos aplinkybes, nes pirmosios instancijos teismo liudijimu atsakovui buvo suteikta teisė vienam ar su atstovu ieškovės patalpose susipažinti su visais ieškovės 2019–2020 m. kasos pajamų ir išlaidų orderiais, pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitais, išrašytomis ir gautomis PVM sąskaitomis faktūromis, kitais buhalterinės apskaitos dokumentais, daryti šių dokumentų kopijas. Priešingai nei teigia atsakovas apeliaciniame skunde, ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina aplinkybę dėl atsakovo R. G. ieškovei negrąžintos paskolos dalies, o šių įrodymų teisingumas nėra paneigtas jokiais kitais byloje esančiais įrodymais.

12.3.                      Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti atsakovo į bylą pateiktus Papildomus susitarimus. Aplinkybės, kad Papildomi susitarimai nebuvo įtraukti į ieškovės buhalterinę apskaitą, nebuvo pateikti VMI mokestinio patikrinimo metu, taip pat Papildomų susitarimų turinys nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog Papildomais susitarimais pratęstas Paskolos sutarties vykdymo terminas.

12.4.                      VMI Patikrinimo akte pirmiausiai nustatė atitinkamos ūkinės operacijos turinį, t. y. ar vyko atitinkama veikla tarp tikrinamų ūkio subjektų, o vėliau nusprendė dėl pagrindo konstatuoti egzistuojančius mokestinius pažeidimus. VMI sprendė, kad nors sąskaitos faktūros ieškovei išrašytos, atitinkamo dydžio PVM atskaita padaryta, piniginiai išmokėjimai atlikti, tačiau pac?ios veiklos (automobiliu? remonto, duru? skydu? dažymo paslaugų) nebuvo. Apgaulingą veiklą ir buhalterinės apskaitos vedimą papildomai įrodo asmenų sąsajumas – ieškovės darbuotojos, tvarkančios buhalterinę apskaitą, taip pat dirbo tretiesiems asmenims, kurie išrašė ieškovei sąskaitas faktūras, o trečiųjų asmenų valdymo organai sutapo arba buvo kitais ryšiais susiję su ieškovės darbuotojais. 

12.5.                      Atsakovui mokestinio patikrinimo metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo užtikrinta teisė teikti paaiškinimus, įrodymus. Atsakovas turėjo galimybes teikti dokumentus VMI iki Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria buvo paskirtas visiškas ieškovės turto administravimas (iki 2020 m. balandžio 30 d.), tiek šiam laikotarpiui pasibaigus iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo momento (nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d.). Atsakovas turėjo teisę gauti iš VMI ieškovės 2019–2020 m. buhalterinės apskaitos dokumentus, susijusius su VMI Patikrinimo aktu. Nors atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą išreikalauti įrodymus dėl ieškovei priklausiusių transporto priemonių, teismas pagrįstai tokį prašymą atsisakė tenkinti, nes nurodyto prašymo nagrinėjimas nebūtų atitikęs teismo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Atsakovo argumentai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo atsakyta į auditoriaus ataskaitoje užduotą klausimą, nepagrįsti, nes teismas neturi pareigos atsakinėti į auditoriaus užduodamus klausimus.

12.6.                      Nors VMI neatliko ieškovės mokestinio patikrinimo už 2012–2014 m. laikotarpį, tačiau nurodyto laikotarpio dokumentus patikrino teismo paskirtas ieškovės nemokumo administratorius, kuris nustatė, kad ieškovės lėšos 2012–2014 m. buvo naudojamos pagal tas pačias schemas, kaip ir 2015–2018 m. Nors 2012–2014 m. laikotarpio sąskaitų įtraukimas į buhalterinę apskaitą mokestine prasme VMI nebuvo tikrintas, tokia aplinkybė nepaneigia nemokumo administratoriaus nustatytų aplinkybių.

12.7.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas R. G. negrąžino išmokėto 70 685,63 Eur avanso. Teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, nes negrąžintą avanso sumą patvirtina ieškovės avanso apyskaitos už laikotarpį iki 2018 m. gruodžio 31 d. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad iš buhalterinės apskaitos programos suformuota 2020 m. duomenų avanso apyskaita yra suklastota, nes keliose vietose yra įrašyta 2021 m. data – datos po avanso apyskaitos numerio ir po buhalterės parašu visuomet sutampa, o data, kuria pasirašo atsakovas, yra vėlesnė ir yra avanso apyskaitos suformavimo data ankstesnės datos apskaitos duomenų pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir kilusio ginčo esmės

14.       Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“, Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo ir duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašo duomenimis, atsakovas nuo 2002 m. lapkričio 7 d. yra ieškovės akcininkas, nuo 2002 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d. ėjo BUAB „Plieninis skydas“ vadovo pareigas (išskyrus laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. birželio 29 d., kai R. G. buvo nušalintas nuo BUAB „Plieninis skydas“ vadovo pareigų Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-190-640/2023 (senas bylos Nr. eB2-3004-643/2020), pagrindu).  

15.       Ieškovė BUAB „Plieninis skydas“, atstovaujama R. G., ir atsakovas R. G. 2012 m. lapkričio 2 d. sudarė Paskolos sutartį, pagal kurią BUAB „Plieninis skydas“ įsipareigojo suteikti R. G. 228 799,81 Eur (790 000 Lt) paskolą, Sutarties sudarymo dieną pervedant šią sumą į paskolos gavėjo banko sąskaitą, sumokant grynaisiais pinigais ar kitokiu būdu. Paskolos sutartimi R. G. įsipareigojo paskolos davėjui (ieškovei) raštiškai pareikalavus grąžinti paskolą iki 2013 m. lapkričio 2 d. po Paskolos sutarties pasirašymo. Ieškovė ir atsakovas R. G. sudarė papildomą susitarimą, pavadintą „Priedas prie sutarties“ (dokumento data nenurodyta), kuriame susitarė dėl įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį vykdymo grafiko.

16.       UAB „Insolvensa“, kuriai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi pavesta vykdyti BUAB „Plieninis skydas“ administracijos vadovo funkcijas, teises ir pareigas, atstovas 2020 m. birželio 23 d. raštu kreipėsi į R. G., prašydamas ne vėliau nei per 30 dienų nuo šio prašymo pateikimo dienos grąžinti ieškovei 134 750,56 Eur dydžio skolą – pagal Paskolos sutartį negrąžintą paskolos dalį.

17.       VMI atliko ieškovės BUAB „Plieninis skydas“ mokestinį patikrinimą už 2015–2018 m. laikotarpį, patikrinimo rezultatus užfiksavo VMI Patikrinimo akte, patvirtintame VMI 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovė nepagrįstai atskaitė 66 429 Eur pirkimo PVM ir priskyrė leidžiamiems atskaitymams 316 327 Eur sąnaudų pagal UAB „DRT Group“, UAB „JOALGE“, BUAB „Autosapnas“, UAB „AV GROUP“ išrašytas sąskaitas faktūras už autoremonto darbus bei medžiagas, kurie nebuvo panaudoti PVM apmokestinamajam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui ir BUAB „Plieninis skydas“ pajamoms uždirbti; taip pat ieškovė nepagrįstai atskaitė 27 794 Eur pirkimo PVM ir priskyrė leidžiamiems atskaitymams 132 350 Eur sąnaudų pagal dokumentus, kuriais įformintos ūkinės operacijos (dažymo paslaugų įsigijimas) neįvyko.

18.       Kadangi, ieškovės vertinimu, atsakovas R. G. negrąžino 134 750,56 Eur dydžio skolos pagal Paskolos sutartį, o VMI Patikrinimo akte nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą R. G., kaip BUAB „Plieninis skydas“ vadovo, civilinei atsakomybei kilti, ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, be kita ko, dėl skolos ir palūkanų priteisimo, žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš R. G. 113 548,03 Eur paskolą, 27 391,13 Eur mokėjimo palūkanas, 2 799 Eur kompensacines palūkanas, 70 685,63 Eur skolą (negrąžintą avansą), 772 948,94 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas, konstatavęs, kad byloje nebuvo rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog R. G. grąžino ieškovei 113 548,03 Eur paskolos sumą ir 70 685,63 Eur skolą (avansą), o iš ieškovės 772 948,94 Eur lėšų suma 2012–2018 m. laikotarpiu panaudota sumokant tretiesiems asmenims už paslaugas, kurios ieškovei faktiškai nesuteiktos.

19.       Atsakovas R. G. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde teigdamas, kad Paskolos sutarties vykdymo terminas Papildomais susitarimais pratęstas iki 2022 m. birželio 4 d., atsakovas grąžino visą ginčo paskolos sumą ieškovei, įnešdamas grynuosius pinigus į ieškovės banko sąskaitą, atlikdamas mokėjimus ieškovės vardu ir įskaitydamas priešpriešinius įsipareigojimus. Apeliantas  teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl R. G. išmokėto ir negrąžinto 70 685,63 Eur avanso grindė nepatikimais įrodymais, o 772 948,94 Eur žalos atlyginimą priteisė nesilaikydamas įrodymų vertinimo taisyklių. Taigi apeliacine tvarka nagrinėjant bylą sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes dėl skolos pagal Paskolos sutartį, avanso grąžinimo, ar pagrįstai nustatė sąlygas atsakovo R. G., kaip BUAB „Plieninis skydas“ vadovo, civilinei atsakomybei kilti. 

Dėl 113 548,03 Eur paskolos ir palūkanų priteisimo

20.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšiniais požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Ginčo Paskolos sutarties pasirašymo metu galiojusi CK 6.871 straipsnio 1 dalis įtvirtino, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų.

21.       Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos ir materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

22.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei BUAB „Plieninis skydas“ iš atsakovo R. G. 113 548,03 Eur paskolos, 27 391,13 Eur mokėjimo ir 2 799 Eur kompensacinių palūkanų sumas, konstatavęs, jog atsakovas R. G. neįrodė, kad 113 548,03 Eur paskolos sumą, gautą pagal Paskolos sutartį, ieškovei yra grąžinęs. 

23.       Byloje nustatyta, kad BUAB „Plieninis skydas“ ir R. G. (Paskolos sudarymo metu užėmęs BUAB „Plieninis skydas“ vadovo pareigas) 2012 m. lapkričio 2 d. sudarė Paskolos sutartį. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Paskolos sutartimi sulygtą sumą ieškovė atsakovui perdavė. Paskolos perdavimo R. G. faktą patvirtina byloje pateiktas išrašas iš BUAB „Plieninis skydas“ kasos knygos (2021 m. rugsėjo 23 d. ieškinio priedas Nr. 4). Paskolos sutartimi R. G. įsipareigojo 228 799,81 Eur (790 000 Lt) paskolos sumą su palūkanomis grąžinti iki 2013 m. lapkričio 2 d., jeigu iki nurodytos datos paskolos davėjas (BUAB „Plieninis skydas“) raštiškai pareikalaus grąžinti visą ar dalį paskolos. Šalys sulygo, kad paskolos davėjui paskolos iki nurodytos datos nepareikalavus, Paskolos sutartis automatiškai pratęsiama vienerių metų (ir taip toliau) laikotarpiui. Teisėjų kolegija pažymi, kad po Paskolos sutarties pasirašymo, ieškovė ir atsakovas R. G. sudarė papildomą susitarimą, pavadintą „Priedas prie sutarties“ (dokumento data nenurodyta), kuriame susitarė dėl įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį vykdymo grafiko: R. G. įsipareigojo grąžinti paskolą ieškovei toliau nurodytais terminais ir dalimis: 2015 m. – 57 924 Eur; 2016 m. – 86 886 Eur; 2017 m. – 83 989,81 Eur (2021 m. rugsėjo 23 d. ieškinio priedas Nr. 5). Proceso šalys neginčijo aplinkybės, kad nurodytas priedas skirtas pagal Paskolos sutartį atsakovui perduotos paskolos grąžinimo tvarkai nustatyti. 

24.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė R. G. argumentus, kad Paskolos sutarties vykdymo terminas Papildomais susitarimais buvo pratęstas iki 2022 m. birželio 4 d. Atsakovas R. G., grįsdamas šį savo teiginį, pateikė: i) 2017 m. birželio 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo R. G. sudarytą paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigoja suteikti R. G. 113 548 Eur dydžio paskolą, o R. G. įsipareigoja visą paskolą, kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ieškovei pareikalavus grąžinti ne vėliau nei iki 2019 m. birželio 4 d. (2022 m. vasario 18 d. tripliko priedas Nr. 3); ii) 2019  m. birželio 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo R. G. sudarytą paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigoja suteikti R. G. 113 548 Eur dydžio paskolą, o R. G. įsipareigoja visą paskolą, kartu su priskaičiuotomis palūkanomis, ieškovei pareikalavus grąžinti ne vėliau nei iki 2022 m. birželio 4 d. (2021 m. lapkričio 11 d. atsiliepimo priedas Nr. 1). Atsakovo teigimu, Papildomų susitarimų tikslas buvo pratęsti įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį vykdymą, o ieškovė teigia, kad paskolos grąžinimo terminas nebuvo pratęstas.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020). Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys – taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).

26.       Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo pateikti Papildomi susitarimai nepagrindė, jog įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį vykdymo terminas šalių valia pratęstas iki 2022 m. birželio 4 d. Abiejų Papildomų susitarimų preambulėje nurodoma, kad atsakovas R. G. kreipėsi į ieškovę dėl naujos 113 548 Eur dydžio paskolos suteikimo, o ieškovė sutiko suteikti tokią paskolos sumą. Papildomuose susitarimuose nėra jokių nuorodų į Paskolos sutartį, nėra aptariamos įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį vykdymo sąlygos. Priešingai, Papildomų susitarimų nuostatose aptariamas įsipareigojimų pagal naujai suteiktą paskolą vykdymas, šiais susitarimais ieškovė įsipareigojo vienu iš Papildomuose susitarimuose nurodytų būdų suteikti atsakovui R. G. 113 548 Eur paskolą. Papildomų susitarimų turinys iš esmės atitinka naujų paskolos sutarčių, o ne susitarimų pratęsti įsipareigojimų vykdymą pagal anksčiau sudarytą Paskolos sutartį, sąlygas ir ši aplinkybė atsakovui R. G., nuolat veikiančiam juridinio asmens vardu komerciniuose santykiuose, turėjo ir galėjo būti suprantama Papildomų susitarimų sudarymo metu. Aplinkybę, kad Papildomais susitarimais pratęstas Paskolos sutarties vykdymo terminas, paneigia ir tai, jog Papildomi susitarimai nebuvo fiksuoti BUAB „Plieninis skydas“ buhalterinės apskaitos dokumentuose, o VMI atliekant mokestinį patikrinimą tokie dokumentai nebuvo pateikti, nors mokesčių administratorius atliko ieškovės sudarytų paskolos sutarčių mokestinį įvertinimą.

27.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas R. G. yra grąžinęs ieškovei 113 548,03 Eur skolą pagal Paskolos sutartį. Negrąžintą 113 548,03 Eur paskolos dalį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. BUAB „Plieninis skydas“ buhalterinės apskaitos duomenys, atsakovo R. G. pateikti rašytiniai įrodymai BUAB „Plieninis skydas“ bankroto byloje. Pagal ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus (2019 m. spalio 3 d. sąskaitos detalią ataskaitą), R. G. buvo skolingas ieškovei 113 548,03 Eur sumą ir 21 202,23 Eur priskaičiuotas 2 proc. palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos, o iš viso nuo Paskolos sutarties sudarymo dienos iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovas R. G. grąžino ieškovei dalį paskolos sumos – 115 251,78 Eur. R. G. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-409-640/2022 2020 m. balandžio 29 d. pateikė BUAB „Plieninis skydas“ skolininkų sąrašą (pasirašytą atsakovo R. G.), kuriame nurodyta R. G. skola ieškovei – 134 750,26 Eur, nurodyta pinigų sumos išmokėjimo atsakovui data 2012 m. lapkričio 7 d. (Paskolos sutarties sudarymo data). Atsakovas į tą pačią bylą 2020 m. liepos 24 d. pateikė ieškovės skolininkų (debitorių) sąrašą, kuriame nurodyta, kad atsakovas R. G. skolingas ieškovei 134 750,26 Eur, šis sąrašas pasirašytas R. G. parašu.

28.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus R. G. apeliacinio skundo teiginius, kad į Vilniaus apygardos teismo nagrinėją civilinę bylą Nr. eB2-409-640/2022 pateikti netikslūs duomenys apie R. G. įsiskolinimą ieškovei, nes buhalterė į apskaitą nebuvo įtraukusi duomenų apie R. G. ieškovės tiekėjams sumokėtas sumas ar į ieškovės banko sąskaitą įneštas lėšas. Pastebėtina, kad tiek 2020 m. balandžio 29 d., tiek 2020 m. liepos 24 d. atsakovas R. G. dokumentus teismui teikė savo vardu, abiem atvejais buhalterinės apskaitos dokumentai (debitorių sąrašai) patvirtinti R. G. parašu. Nors atsakovas teigia, kad duomenų netikslumas galėjo susidaryti dėl buhalterės veiksmų, teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes atsakovas duomenis teismui su skolininkų sąrašu, kuriame įtraukta R. G. 134 750,26 Eur skola ieškovei, teikė du kartus ir duomenų turinys dėl R. G. 134 750,26 Eur skolos ieškovės atžvilgiu nepakito. Be to, būtent bendrovės vadovas yra atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas galėjo nesuprasti teismui teikiamų duomenų reikšmės ar neįvertinti jų teisingumo, juolab kad duomenis teismui teikė pats asmeniškai.

29.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė R. G. argumentus, kad 113 548 Eur paskolos dalis grąžinta ieškovės naudai atliktais mokėjimais tretiesiems asmenims. Atsakovas R. G. procesiniuose dokumentuose teigė, kad dalį įsiskolinimo pagal Paskolos sutartį grąžino ieškovei atlikdamas mokėjimus: i) A. B.-G. – 15 000 Eur, vykdydamas Valstybinės darbo ginčų komisijos sprendimą; ii) S. G. – 11 710 Eur už BUAB „Plieninis skydas“ teiktas teisines paslaugas; iii) ieškovės darbuotojams – 1 320 Eur darbo užmokesčiui padengti; iv) advokato padėjėjui D. O. – 2 000 Eur už ieškovei teiktas teisines paslaugas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Paskolos sutartimi šalys nustatė konkretų paskolos grąžinimo būdą – Paskolos sutarties 4 punktas įtvirtino, kad paskolos grąžinimo įmokos ir priskaičiuotos palūkanos turi būti sumokėtos į paskolos davėjo (ieškovės) banko sąskaitą. Nei Paskolos sutartimi, nei priedu prie paskolos sutarties (kuriame numatytas paskolos grąžinimo grafikas 2015–2017 m.) šalys neįtvirtino alternatyvių paskolos grąžinimo būdų, kitokių nei paskolintos sumos grąžinimo pervedant lėšas į ieškovės BUAB „Plieninis skydas“ banko sąskaitą. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių šalių sutartą valią pakeisti Paskolos sutartimi sulygtą paskolos grąžinimo būdą byloje nėra. Kita vertus, atsakovo pateikti įrodymai dėl atitinkamų sumų sumokėjimo tretiesiems asmenims, nesudaro pagrindo teigti, kad tokiais mokėjimais buvo siekiama grąžinti skolą pagal Paskolos sutartį. Nors atsakovas atliktus mokėjimus įrodinėja pinigų priėmimo kvitais ir kasos išlaidų orderiais, tokie dokumentai savaime nepatvirtina, kad atsakovas atitinkamus mokėjimus atliko iš savo asmeninių lėšų. Pažymėtina, kad kasos išlaidų orderiais patvirtinamas atitinkamos lėšų sumos iš BUAB „Plieninis skydas“ kasos panaudojimas atsiskaitymams su trečiaisiais asmenimis, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad atsiskaitymams su trečiaisiais asmenimis naudojamos lėšos iš atsakovui R. G. priklausančių lėšų.

30.       Nors R. G. apeliaciniame skunde teigia, kad įsiskolinimas pagal Paskolos sutartį mažintinas 40 000 Eur suma už ieškovei parduotą internetinės svetainės adresą www.skydas.com, tokie argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Atsakovas nurodytą teiginį grindžia 2019 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria R. G. už 40 000 Eur pardavė ieškovei internetinės svetainės adresą www.skydas.com. Tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1606-1019/2021 (kuris paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi) nurodytą pirkimo–pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento pripažino negaliojančia ir pritaikė restituciją – BUAB „Plieninis skydas“ naudai iš R. G. priteisė 40 000 Eur. Be to, atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, atsakovas privalėjo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010), tačiau įskaitymo taikymo sąlygų atsakovas byloje neįrodinėjo. Nors atsakovas R. G. 2022 m. kovo 29 d. atsiliepimu į prašymą dėl įrodymų prijungimo pridėjo 2020 m. sausio 6 d. kasos pajamų orderio kvitą, kuris, atsakovo teigimu, patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi nurodyta 40 000 Eur suma buvo sumažintas atsakovo įsiskolinimas pagal Paskolos sutartį, tokie argumentai vertini kaip nepagrįsti, nes kasos pajamų orderio kvitas išrašytas anksčiau (2020 m. sausio 6 d.), nei priimta Klaipėdos apygardos teismo nutartis (2022 m. vasario 17 d.), be to, kasos pajamų orderyje nėra detalizuota, pagal kokią paskolos sutartį pinigų suma ieškovei yra mokama.

31.       Atsakovo R. G. apeliaciniame skunde nurodyta nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. į ieškovės banko sąskaitą įnešta bendra 14 400 Eur pinigų suma nepagrindžia, kad šie įnašai padaryti siekiant sumažinti įsiskolinimą pagal Paskolos sutartį. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog tokie piniginiai įnašai būtų fiksuoti ieškovės apskaitos dokumentuose kaip paskolos grąžinimas, nors atsakovas R. G. 2020 m. birželio 30 d.–2020 m. lapkričio 12 d. laikotarpiu ėjo ieškovės vadovo pareigas ir buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymą. Be to, iš BUAB „Plieninis skydas“ banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad R. G. išgrynino iš BUAB „Plieninis skydas“ banko sąskaitos panašią atsakovo nurodomai įneštai pinigų sumai (14 400 Eur) lėšų sumą – 13 100 Eur (2022 m. kovo 29 d. ieškovės pateikti papildomi įrodymai), todėl lėšų įnešimas, o vėliau atitinkamos lėšų sumos išgryninimas nesudaro pagrindo vertinti tokius veiksmus kaip įsiskolinimo pagal Paskolos sutartį grąžinimą.

32.       Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad R. G. ieškovei nėra grąžinęs 113 548,03 Eur paskolos sumos patvirtina ir teisėjų kolegijos nustatyta aplinkybė, kad atsakovo R. G. pozicija dėl nurodytos paskolos sumos grąžinimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. Atsakovas pirmosios instancijos teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose (pvz., 2021 m. lapkričio 11 d. atsiliepimas į ieškinį) paaiškino, kad visą paskolos sumą grąžino savo lėšomis apmokėdamas už ieškovei pateiktas prekes, paslaugas, darbuotojų darbo užmokestį, vėlesniuose procesiniuose dokumentuose (pvz., 2022 m. vasario 18 d. triplikas) papildė savo poziciją, nurodydamas, jog dalis paskolos sumos (40 000 Eur) grąžinta atlikus įskaitymą už ieškovei parduotą internetinės svetainės adresą, kituose procesiniuose dokumentuose (pvz., 2022 m. sausio 11 d. atsiliepimas į prašymą dėl įrodymų priėmimo, apeliacinis skundas) grindė savo poziciją dėl paskolos grąžinimo, paaiškindamas, kad grąžino 14 400 Eur paskolos dalį, įnešdamas grynuosius pinigus į ieškovės banko sąskaitą.

33.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, netaikydamas ieškinio senaties termino reikalavimui dėl 27 391,13 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimams dėl palūkanų priteisimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad skolininkas prievolę pripažįsta (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti, o iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas (CK 1.130 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta aukščiau, atsakovas R. G. į Vilniaus apygardos teismo nagrinėją civilinę bylą Nr. eB2-409-640/2022 pateikė (2020 m. balandžio 29 d. ir 2020 m. liepos 24 d. dokumentai) ieškovės skolininkų (debitorių) sąrašą, kuriame nurodyta, kad atsakovas R. G. skolingas ieškovei 134 750,26 Eur. Pagal BUAB „Plieninis skydas“ buhalterinės apskaitos duomenis (2019 m. spalio 3 d. sąskaitos detali ataskaita), R. G. 134 750,26 Eur dydžio įsiskolinimą ieškovei sudarė pagal Paskolos sutartį negrąžinta 113 548,03 Eur paskolos suma ir 21 202,23 Eur priskaičiuotos 2 proc. palūkanos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas R. G. 2020 m. balandžio 29 d. ir 2020 m. liepos 24 d., pateikdamas dokumentus teismui, pripažino susidariusių palūkanų skolą, ir šis skolos pripažinimas nutraukė ieškinio senaties termino nurodytam reikalavimui skaičiavimą. Todėl ieškinio senaties termino dėl reikalavimo priteisti 27 391,13 Eur mokėjimo palūkanas ieškovė nepraleido.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovo R. G. atžvilgiu

34.       CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė yra apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

35.       Dėl juridinio asmens vadovo veiksmų neteisėtumo pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis). Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). 

36.       CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Kasacinio teismo praktikoje CK 2.87 straipsnyje nurodytos pareigos išskiriamos į dvi valdymo organų narių fiduciarinių pareigų grupes: bendrovės vadovo rūpestingumo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir lojalumo (CK 2.87 straipsnio 2–6 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga, be kita ko, apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą, tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

37.       Viena iš teisės aktuose įtvirtintų juridinio asmens vadovo pareigų yra tinkamai organizuoti bendrovės turto apskaitą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Už šios pareigos nevykdymą vadovui taikytina ne materialinė, o civilinė atsakomybė, nes tai išimtinai valdymo organui nustatyta pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017). Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis įtvirtina reikalavimus ūkio subjektams tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, savalaikė, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

38.       Ieškovė reikalavimą dėl 772 948,94 Eur žalos atlyginimo grindė atsakovo R. G. neteisėtais veiksmais, panaudojant ieškovės lėšas apmokėti sąskaitas už paslaugas, kurių ieškovė negavo ir (ar) savo veikloje nepanaudojo (reikalavimas dėl 230 049,51 Eur žalos atlyginimo už 2012–2014 m. laikotarpį ir dėl 542 899,42 Eur žalos atlyginimo už 2015–2018 m. laikotarpį). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl bendros 772 948,94 Eur dydžio žalos atlyginimo, nurodė, kad atsakovas R. G. 2012–2018 m. laikotarpiu apmokėjo arba nurodė apmokėti ieškovei išrašytas sąskaitas faktūras už paslaugas, kurios ieškovei nebuvo suteiktos, todėl savo veiksmais padarė ieškovei 772 948,94 Eur dydžio žalą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo R. G. 772 948,94 Eur žalos atlyginimą, konstatavęs, kad R. G. 2012–2014 m. ir 2015–2018 m. laikotarpiais veikė aplaidžiai, panaudojo ieškovės lėšas ūkinėms operacijoms, kurių realiai neįvyko, apmokėti, todėl egzistavo pagrindas R. G. civilinei atsakomybei kilti.

39.       Byloje nustatyta, kad VMI atliko ieškovės veiklos mokestinį patikrinimą už 2015–2018 m. laikotarpį, kurio metu nustatė, jog: i) ieškovė neteisėtai leidžiamiems atskaitymams priskyrė 316 327 Eur automobilių remonto paslaugų ir jam reikalingų medžiagų sąnaudų pagal UAB „DRT Group“, UAB „JOALGE“, BUAB „Autosapnas“, UAB „AV GROUP“ išrašytas sąskaitas faktūras ir neteisėtai į PVM atskaitą įtraukė 66 428,92 Eur, nes nepateikta įrodymų, kad paslaugos buvo panaudotos ieškovės ekonominėje veikloje; ii) ieškovė neteisėtai leidžiamiems atskaitymams priskyrė 132 350,18 Eur sąnaudų dažymo paslaugoms įsigyti pagal UAB „DRT Group“ išrašytas sąskaitas faktūras ir neteisėtai į PVM atskaitą įtraukė 27 793,54 Eur, nes ieškovė nepagrindė dažymo paslaugų naudojimo ekonominėje veikloje, o ūkinės operacijos (dažymo paslaugų įsigijimas), atvaizduotos UAB „DRT Group“ vardu įformintose sąskaitose faktūrose, realiai neįvyko. Taigi, pagal VMI Patikrinimo akto duomenis, ieškovė objektyviais įrodymais nepagrindė, kad už 382 755,92 Eur lėšas iš UAB „DRT Group“, UAB „JOALGE“, BUAB „Autosapnas“, UAB „AV GROUP“ įsigytos automobilių remonto paslaugos ir jam atlikti reikalingos medžiagos, taip pat už 160 143,72 Eur iš UAB „DRT Group“ įsigytos dažymo paslaugų būtų panaudotos ieškovės ekonominėje veikloje ir pajamoms uždirbti.

40.       Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo R. G. apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai VMI Patikrinimo aktą vertino byloje kaip oficialųjį rašytinį įrodymą. Pagal CPK 197 straipsnio 1 dalį rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Rašytiniai įrodymai skirstomi į oficialius ir privačius. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiuoju tik esant šioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021).

41.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino VMI Patikrinimo aktą oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir jame užfiksuotomis aplinkybėmis vadovavosi, spręsdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovo R. G. atžvilgiu klausimą. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad VMI Patikrinimo akto aktas turi oficialaus rašytinio įrodymo galią tik toje apimtyje, kiek jame analizuotos aplinkybės dėl ieškovei padarytos žalos dėl neįvykdytų mokestinių prievolių, teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra siejamas su mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuotomis ieškovės mokestinėmis prievolėmis, tačiau tokia aplinkybė nepaneigia teismo teisės vadovautis VMI Patikrinimo akte užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis ir suteikti jam oficialaus rašytinio įrodymo galią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad mokestinio tyrimo metu institucijos priimtuose rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti su mokesčių mokėtojo mokestine veikla susiję faktai, paprastai turi didesnę įrodomąją galią; mokestinio tyrimo metu institucijos priimti rašytiniai dokumentai turi didesnę įrodomąją galią tiek, kiek pagal juos priėmusios institucijos kompetenciją nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su bendrovės mokestine veikla, reikšmingos sprendžiant dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės pagal bendrovės kreditoriaus pareikštą tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021).

42.       Atsakovas, cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021 netinkamai interpretuoja kasacinio teismo suformuotą praktiką nagrinėjamos bylos kontekste, teigdamas, kad VMI Patikrinimo akto galia negali prilygti oficialiam rašytiniam įrodymui, nes civilinėje byloje nėra sprendžiamas ieškovei padarytos žalos, siejamos su mokestinėmis prievolėmis, klausimas. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir mokestinė veikla nagrinėjamoje byloje nėra vertinami viešosios teisės aspektu. Tačiau tokia aplinkybė nepaneigia galimybės vadovautis valstybės institucijos, vykdančios mokestinės veiklos vykdymo kontrolę, pagal savo kompetenciją nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, reikšmingomis nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo juridinio asmens vadovo atžvilgiu. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad VMI Patikrinimo akto išvados suformuluotos išimtinai mokestiniais aspektais, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nurodytos aplinkybės gali būti ir yra reikšmingos sprendžiant civilinį ginčą. Šiuo atveju būtent ieškovės mokestinė veikla (apmokėtos ieškovei išrašytos sąskaitos faktūros) sudaro prielaidas spręsti klausimą dėl civilinės atsakomybės atsakovo R. G. atžvilgiu taikymo, todėl nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teismas galėjo vadovautis mokestinio patikrinimo metu užfiksuotomis aplinkybėmis, o VMI Patikrinimo aktą pagrįstai pripažino ir vertino kaip oficialų rašytinį įrodymą.

43.       Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, kad VMI Patikrinimo aktui suteikiama oficialaus įrodymo galia, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių, konstatuodamas, kad VMI Patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes R. G. turėjo teisę paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Aplinkybė, kad VMI Patikrinimo akte, kuris nagrinėjamoje byloje laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, yra užfiksuotos kilusiam ginčui svarbios faktinės aplinkybės, nereiškia, jog atsakovas tokių aplinkybių sprendžiant civilinį ginčą negalėjo paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, vertinant VMI priimtų aktų įrodomąją galią, pažymėta, kad VMI priimtame oficialiame rašytiniame įrodyme užfiksuoti duomenys apie su ginčo nagrinėjimu susijusias aplinkybes gali būti paneigiami priešingos šalies, o tokio įrodymo galia nėra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021). Įrodinėjimo našta aptariamu atveju tenka tai bylos šaliai, kuri siekia paneigti oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytas aplinkybes. Įrodinėjant priešingas aplinkybes, nei nurodyta oficialiajame rašytiniame įrodyme, taikomi įrodinėjimo priemonių leistinumo apribojimai – oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės negali būti paneigtos liudytojų parodymais, išskyrus, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

44.       Teisėjų kolegijos vertinimu, R. G. nepaneigė VMI Patikrinimo akte užfiksuotų aplinkybių, kad 2015–2018 m. laikotarpiu automobilių remonto ir durų (skydų) dažymo paslaugos pagal UAB „DRT Group“, UAB „JOALGE“, BUAB „Autosapnas“, UAB „AV GROUP“ ieškovei išrašytas sąskaitas faktūras nebuvo suteiktos. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis VMI Patikrinimo akto duomenimis, pagrįstai nustatė, kad 2015–2018 m. laikotarpiu minėtoms sąskaitoms faktūroms, pagal kurias paslaugos ieškovei nebuvo suteiktos, apmokėti panaudota 542 899,42 Eur ieškovės lėšų suma, šią aplinkybę patvirtina ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (2022 m. liepos 28 d. prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo). Atsakovas R. G., ginčydamas VMI Patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes, jokių rašytinių įrodymų, kuriais būtų grindžiamas realus automobilių remonto ar dažymo paslaugų suteikimas ieškovei, nepateikė. Byloje nėra nei ieškovės susitarimus su trečiaisiais asmenimis UAB „DRT Group“, UAB „JOALGE“, BUAB „Autosapnas“, UAB „AV GROUP“ dėl paslaugų teikimo patvirtinančių įrodymų, nei kitų dokumentų, patvirtinančių automobilių remonto ar dažymo paslaugų teikimą.

45.       Nors R. G. mokestinio patikrinimo metu paaiškino, kad dėl didelių gabaritų objektų dažymo paslaugų kreipdavosi į kitas bendroves, o dažyti reikalingi ruošiniai buvo nuvežami paslaugos tiekėjams arba tiekėjai atvažiuodavo ruošinius pasiimti (VMI Patikrinimo akto 30 l.), R. G. nepateikė jokių susirašinėjimo su kitais juridiniais asmenimis dokumentų, važtaraščių ar kitų minėtas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų. Pažymėtina, kad ginčo sąskaitas faktūras išrašiusios bendrovės mokestinio patikrinimo metu tokių duomenų taip pat nepateikė. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad VMI nerinko įrodymų, paneigiančių realų paslaugų teikimą, taip pat nurodo argumentus dėl VMI Patikrinimo akto netikslumų, tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog mokestinio patikrinimo metu atsakovas turėjo teisę pateikti visus su ieškovės veikla susijusius įrodymus, tačiau nei mokestinio patikrinimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu R. G. rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilių remonto ar durų (skydų) dažymo paslaugos pagal aukščiau nurodytas išrašytas sąskaitas faktūras buvo suteiktos, nepateikė.

46.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės 542 899,42 Eur lėšų panaudojimo 2015–2018 m. laikotarpiu apmokėti UAB „DRT Group“, UAB „JOALGE“, BUAB „Autosapnas“, UAB „AV GROUP“ sąskaitas faktūras už realiai ieškovei nesuteiktas paslaugas yra pagrįsta ne tik VMI Patikrinimo akte užfiksuotais duomenimis, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais. Visų pirma, aplinkybes, kad paslaugos pagal ginčo sąskaitas faktūras nebuvo teikiamos, patvirtina šių sąskaitų faktūrų turinys. Ieškovei išrašytose trečiųjų asmenų sąskaitose faktūrose individualiais požymiais nėra apibūdintas užsakytų paslaugų pobūdis, dalyje sąskaitų faktūrų nėra jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti remontuojamą transporto priemonę. Nors dalyje sąskaitų faktūrų apibūdinant paslaugų pavadinimą nurodoma, kad teikiamos automobilių remonto paslaugos pagal sąmatą, tačiau nėra dokumentų, kuriose būtų nurodytos automobilių remonto darbų sąmatos. Pateiktos sąskaitos faktūros neturi jokių šiuose dokumentuose nurodytų paslaugų įsigijimą patvirtinančių lydimųjų dokumentų. 

47.       Aplinkybę, kad pagal 2015–2018 m. laikotarpiu ieškovei išrašytas sąskaitas faktūras durų (skydų) dažymo paslaugos realiai nebuvo teikiamos, patvirtina byloje esantys rašytiniai ir žodiniai ieškovės darbuotojų paaiškinimai. V. B. (nuo 2005 m. buvęs BUAB „Plieninis skydas“ darbuotojas, nuo 2008 m. užėmęs (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. – (duomenys neskelbtini) pareigas) į bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad UAB „DRT Group“, UAB „JOALGE“ išrašydavo sąskaitas faktūras ieškovei BUAB „Plieninis skydas, tačiau realiai automobiliai nebuvo remontuojami sąskaitas išrašiusiose bendrovėse, durų dažymą atlikdavo patys BUAB „Plieninis skydas“ darbuotojai, o dažymo ir džiovinimo kameros būdavo įrengtos ieškovės patalpose (2021 m. rugsėjo 23 d. ieškinio priedas Nr. 15). Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo argumentus dėl buvusio darbuotojo V. B. paaiškinimų nepatikimumo, pažymėtina, kad ir kiti ieškovės darbuotojai pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. posėdžio metu pateikė paaiškinimus, patvirtinančius poziciją, kad UAB „DRT Group“ dažymo paslaugų pagal išrašytas sąskaitas faktūras ieškovei neteikė. Buvęs ieškovės darbuotojas (dirbęs (duomenys neskelbtini) 2015–2016 m.) D. T. (D. T.) paaiškino (1 val. 37 min. posėdžio laikas), kad BUAB „Plieninis skydas“ turėjo dažymo kamerą, darbuotojas atlikdavo dažymo darbus BUAB „Plieninis skydas“ patalpose ir absoliučioje daugumoje (išskyrus pora) atvejų ieškovė kitų bendrovių dažymo paslaugomis nesinaudojo. Buvęs ieškovės darbuotojas (dirbęs (duomenys neskelbtini) dešimties metų laikotarpį) A. Z. nurodė (1 val. 56 min. posėdžio laikas), kad atlikdavo dažymo darbus su BUAB „Plieninis skydas“ įranga, dažymo darbai buvo atliekami ieškovės patalpose.

48.       Ieškovei 2015–2018 m. įmonių UAB „DRT Group“, UAB „JOALGE“, BUAB „Autosapnas“, UAB „AV GROUP“ išrašytų sąskaitų fiktyvumą patvirtina ir VMI Patikrinimo akte nustatytos sąskaitas faktūras išrašiusių juridinių asmenų ir ieškovės (jų darbuotojų) sąsajos. VMI Patikrinimo akte nustatyta ir atsakovo R. G. nepaneigta aplinkybė, kad UAB „DRT Group“ akcininkė yra E. T., kuri 2015–2018 m. laikotarpiu užėmė BUAB „Plieninis skydas“ (duomenys neskelbtini) pareigas. VMI Patikrinimo aktu nustatyta, kad E. T. nuo 2013 m. balandžio 4 d. tvarkė ir UAB „DRT Group“ (duomenys neskelbtini). Pagal valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis teisėjų kolegija nustatė, kad BUAB „Autosapnas“ vadovė laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo G. D., kuri taip pat laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 15 d. iki 2023 m. kovo 22 d. buvo UAB „JOALGE“ vadovė, o VMI Patikrinimo akte užfiksuota, jog G. D. nuo 2012 m. liepos 24 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. dirbo UAB „DRT Group“ (duomenys neskelbtini). Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „DRT Group“ ir UAB „JOALGE“ pateiktose PVM deklaracijose nurodyta ta pati šių bendrovių veiklos vykdymo vieta. Minėtų bendrovių sąsajas pagrindžia ir R. G. procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės. Atsakovas 2022 m. kovo 29 d. prašyme kviesti liudytojus patvirtino, kad UAB „JOALGE“ vadovė yra buvusi BUAB „Autosapnas“ vadovė, o UAB „JOALGE“, BUAB „Autosapnas“, UAB „DRT Group“, UAB „AV Group“ atstovams ir UAB „Plieninis skydas“ (duomenys neskelbtini) E. T. buvo žinomos aplinkybės, susijusios su autoremonto ir dažymo paslaugų teikimu, medžiagų įsigijimu ir apmokėjimu. 

49.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė įrodė, jog BUAB „Plieninis skydas“ 230 049,51 Eur lėšų suma 2012–2014 m. laikotarpiu panaudota apmokėti UAB „JOALGE“ ir UAB „DRT Group“ išrašytas sąskaitas faktūras dėl automobilių remonto ir dažymo paslaugų, nors šios ūkinės operacijos faktiškai neįvyko. Tokią teismo išvadą, be kita ko, pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovei 2012–2014 m. laikotarpiu UAB „JOALGE“ ir UAB „DRT Group“ išrašytų sąskaitų faktūrų turinys iš esmės yra panašus į sąskaitų faktūrų, kurios vertintos VMI Patikrinimo akte, turiniui, t. y. dalyje sąskaitų faktūrų nėra nurodytas remontuojamo automobilio modelis, valstybiniai numeriai (pvz., UAB „JOALGE“ 2013 m. rugpjūčio 1 d.–2013 m. lapkričio 11 d., 2014 m. rugsėjo 2 d.–2014 m. gruodžio 1 d. išrašytose sąskaitose faktūrose nurodyti tik automobilių modeliai be valstybinių numerių arba iš viso nenurodyta, kas yra remontuojama) . Nors atsakovas R. G. apeliaciniame skunde teigia, kad 2012–2014 m. išrašytos sąskaitos faktūros yra detalizuotos ir tai pagrindžia aplinkybę apie realiai teiktas paslaugas, teisėjų kolegija nustatė atvejus, kai sąskaitos faktūros, kuriose yra nurodomas remontuojamo automobilio modelis, dėl to paties automobilio remonto išrašytos kelis kartus per mėnesį, kiekvieną ar kas antrą mėnesį (pvz., pagal UAB „DRT Group“ ir UAB „JOALGE“ išrašytas sąskaitas faktūras automobiliui Peugeot Boxer, valstybinis numeris BGB-522, nurodyta, kad remonto paslaugos teiktos 2012 m. kovo, birželio, spalio, lapkričio, 2013 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, 2014 m. sausio mėn.). Pažymėtina, kad VMI Patikrinimo akte užfiksuota, jog BUAB „Plieninis skydas“ turėjo 5 Peugeot Boxer modelio automobilius (įsigytus 2005–2006 m.), tačiau nusidėvėjimas jiems nebuvo skaičiuojamas, o pajamų iš automobilių nuomos nebuvo gaunama.

50.       Aplinkybes, kad pagal 2012–2014 m. laikotarpiu ieškovei UAB „JOALGE“ ir UAB „DRT Group“ išrašytas sąskaitas faktūras ūkinės operacijos nevyko, patvirtina ieškovės darbuotojų ir trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimai. VMI mokestinio patikrinimo metu apklausė BUAB „Plieninis skydas“ darbuotojus, kurie patvirtino, kad BUAB “Plieninis skydas“ dažymo paslaugų nepirko ne tik 2015–2018 m. laikotarpiu, tačiau ir 2012–2014 m. laikotarpiu. Laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2019 m. BUAB „Plieninis skydas“ dirbęs V. B., mokesčių administratoriui pateiktame 2019 m. lapkričio 15 d. paaiškinime nurodė, kad ieškovė dažymo paslaugų nepirko, o visos durys buvo gaminamos ieškovės gamybos patalpose. Kaip minėta, tas pačias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti ieškovės buvusio darbuotojo V. B. rašytiniai paaiškinimai. Mokesčių administratoriui pateiktame 2019 m. lapkričio 12 d. paaiškinime UAB „DRT Group“ direktorius D. T. patvirtino, kad visus darbus, susijusius su durų skydo paruošimo, dažymo darbais atliko ieškovės darbuotojai BUAB „Plieninis skydas“ patalpose. Tokie duomenys atitinka ir pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. posėdžio metu ieškovės darbuotojo (dirbusio 10 metų laikotarpį) A. Z. paaiškinimus, kad dažymo darbai būdavo atliekami ieškovės patalpose, o ne naudojantis kitų juridinių asmenų paslaugomis.

51.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad 2012–2014 m. laikotarpiu ieškovei išrašytų UAB „JOALGE“ ir UAB „DRT Group“ sąskaitų faktūrų už automobilių remonto ir dažymo paslaugas fiktyvumas patvirtintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BUAB „Plieninis skydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, padarė išvadą, kad 2012–2018 m. laikotarpiu iš BUAB „Plieninis skydas“ buvo išiminėjamos didžiulės piniginės lėšos, tai pateisinant fiktyviomis UAB „DRT Group“, UAB „JOALGE“, BUAB „Autosapnas“ sąskaitomis, tokiu būdu sąmoningais ir tyčiniais veiksmas bloginama bendrovės finansinė padėtis, pažeidžiamos bendrovės kreditorių teisės (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-873-640/2022). Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-637-933/2022 pirmosios instancijos teismo nutartį dėl BUAB „Plieninis skydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu paliko nepakeistą. Kadangi tiek BUAB „Plieninis skydas“, tiek atsakovas R. G. byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo įtraukti proceso šalimis, nurodytoje byloje pripažinti faktai dėl 2012–2018 m. laikotarpiu ieškovės atžvilgiu išrašytų sąskaitų faktūrų ir jų pagrindu neįvykusių ūkinių operacijų laikomi prejudiciniais (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

52.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į: i) VMI Patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, kad 2015–2018 m. laikotarpiu BUAB „Plieninis skydas“ apmokėjo UAB „DRT Group“, UAB „JOALGE“, BUAB „Autosapnas“, UAB „AV GROUP“ sąskaitas faktūras už šiuose dokumentuose nurodytas automobilių remonto paslaugas (382 755,92 Eur) ir apmokėjo UAB „DRT Group“ sąskaitas faktūras už šiuose dokumentuose nurodytas dažymo paslaugas (160 143,72 Eur), nors nei automobilių remonto, nei dažymo paslaugos ieškovei realiai nebuvo sutektos; ii) atsakovas R. G. nepateikė rašytinių įrodymų, paneigiančių VMI Patikrinimo akte nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su paslaugų teikimu ieškovei pagal 2015–2018 m. laikotarpiu UAB „DRT Group“, UAB „JOALGE“, BUAB „Autosapnas“, UAB „AV GROUP“ išrašytas sąskaitas faktūras; iii) byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovei automobilių remonto ir dažymo paslaugos (už kurias apmokėta 230 049,51 Eur suma) pagal 2012–2014 m. laikotarpiu UAB „JOALGE“ ir UAB „DRT Group“ išrašytas sąskaitas faktūras nebuvo realiai suteiktos ir panaudotos ieškovės veikloje; iv) byloje esančius ieškovės darbuotojų paaiškinimus, pagrindžiančius, kad ieškovė dažymo paslaugų iš kitų juridinių asmenų 2012–2018 m. neįsigijo, nes dažymo darbus atlikdavo BUAB „Plieninis skydas“ patalpose; v) įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytus prejudicinio pobūdžio faktus, kad 2012–2018 m. laikotarpiu BUAB „Plieninis skydas“ lėšos buvo naudojamos siekiant pateisinti fiktyviai išrašytas UAB „DRT Group“, UAB „JOALGE“, BUAB „Autosapnas“ sąskaitas; vi) ginčo sąskaitas faktūras išrašiusių juridinių asmenų ir ieškovės valdymo organų bei darbuotojų sąsajas, konstatuoja, kad atsakovas R. G. atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, t. y. 2012–2018 m. laikotarpiu panaudojo BUAB „Plieninis skydas“ lėšas apmokėti UAB „DRT Group“, UAB „JOALGE“, BUAB „Autosapnas“, UAB „AV GROUP“ išrašytas sąskaitas faktūras, pagal kurias paslaugos ieškovei nebuvo suteiktos ar panaudotos ieškovės ekonominėje veikloje.

53.       Teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo teiginius, kad jis negali būti atsakingas už galimus ieškovei išrašytų sąskaitų faktūrų ar kitų buhalterinės apskaitos dokumentų netikslumus ar trūkumus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai konstatuoti dėl R. G., kaip juridinio asmens vadovo, fiduciarinės rūpestingumo pareigos ir teisės aktuose įtvirtintos pareigos tinkamai organizuoti juridinio asmens buhalterinę apskaitą pažeidimo. Tokie neteisėti veiksmai nustatyti ne dėl buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumų, o dėl tos aplinkybės, kad R. G. savo veiksmais naudojo BUAB „Plieninis skydas“ lėšas tikslams, nesusijusiems su šio juridinio asmens ekonomine veikla. Be to, VMI Patikrinimo akte užfiksuoti atsakovo R. G. paaiškinimai, kad mokėjimai pagal ginčo sąskaitas faktūras buvo vykdomi įvairiai, sąskaitas faktūras apmokėdavo jis pats, kaip atskaitingas asmuo, arba mokėjimus atlikdavo ieškovės buhalterė (VMI Patikrinimo akto 30 l.), atsakovas R. G. ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių, kad mokėjimus pagal ginčo sąskaitas atlikdavo jis pats arba tokie veiksmai buvo atliekami jo nurodymu, neginčijo. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-873-640/2022 pripažino, kad būtent atsakovas R. G. yra atsakingas už BUAB „Plieninis skydas“ tyčinį bankroto sukėlimą (pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-637-933/2022).

54.       Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. G. 2012–2018 m. laikotarpiu duodamas nurodymus kitiems apmokėti ar pats apmokėdamas ieškovei išrašytas UAB „DRT Group“, UAB „JOALGE“, BUAB „Autosapnas“, UAB „AV GROUP“ sąskaitas faktūras, pagal kurias ūkinės operacijos neįvyko, padarė ieškovei bendrą 772 948,94 Eur dydžio žalą. Nustatyta, kad 2015–2018 m. laikotarpiu iš ieškovės kasos ir banko sąskaitų panaudota 542 899,42 Eur lėšų, kurios tretiesiems asmenims pervestos už paslaugas, kurių ieškovė negavo ir nepanaudojo savo veikloje, o laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. tokiu būdu (apmokant UAB „DRT Group“ išrašytas sąskaitas už dažymo paslaugas, kurios realiai nebuvo suteiktos) panaudotos 230 049,51 Eur lėšos. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina 2012–2018 m. laikotarpiu UAB „DRT Group“, UAB „JOALGE“, BUAB „Autosapnas“, UAB „AV GROUP“ išrašytų sąskaitų faktūrų apmokėjimo faktą (2022 m. liepos 28 d.  prašymas dėl papildomų įrodymų priėmimo). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog sudarytais fiktyviais sandoriais lėšos buvo išimtos iš įmonės apskaitos, aplinkybė, jog įmonė patyrė turtinio pobūdžio praradimą gali būti laikoma nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013).

55.       Pagal CK 6.247 straipsnį gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju, jeigu atsakovas, veikiantis ieškovės vardu ir už juridinio asmens veiklą pagal įstatymus atsakingas asmuo, įmonės veiklą būtų organizavęs taip, kad 2012–2018 m. laikotarpiu ieškovės lėšos nebūtų naudojamos apmokėti sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos ūkinės operacijos (automobilių remonto ir dažymo paslaugos) neįvyko, ieškovės turimų lėšų suma nebūtų sumažinta bendra 772 948,94 Eur pinigų suma, kuri laikoma ieškovės patirta žala. Todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp R. G., kaip BUAB „Plieninis skydas“ vadovo, neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos.

56.       Civilinė atsakomybė atsiranda tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad BUAB „Plieninis skydas“ vadovas R. G. atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Būtent R. G., kaip ieškovės vadovas, buvo atsakingas už apskaitos organizavimą pagal teisės aktų reikalavimus, taip pat jis buvo atsakingas ir už įmonės veiklos organizavimą taip, kad lėšos būtų naudojamos ieškovės ekonominei veiklai vykdyti.

Dėl 70 685,63 Eur skolos (negrąžinto avanso) priteisimo iš atsakovo R. G.

57.       Ieškovė BUAB „Plieninis skydas“ patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo R. G. 70 685,63 Eur skolos (negrąžinto avanso). Pirmosios instancijos teismas nurodytą ieškinio reikalavimą patenkino, padarydamas išvadą, kad pagal 2020 m. ieškovės nemokumo administratoriaus duomenis atsakovas R. G., kaip atskaitingas asmuo, nėra grąžinęs ieškovei 70 685,63 Eur avanso, atsakovas nepateikė įrodymų dėl negrąžintų lėšų panaudojimo ieškovės veikloje. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad egzistuoja pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo R. G. negrąžintą 70 685,63 Eur avanso sumą, nes byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas R. G. disponavo prašoma priteisti lėšų suma, o avanso grąžinimą patvirtinančių rašytinių įrodymų į bylą atsakovas nepateikė.

58.       Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-190-640/2023 atsakovas R. G. nušalintas nuo BUAB „Plieninis skydas“ vadovo pareigų, o administracijos vadovo funkcijas, teises ir pareigas pavesta vykdyti UAB „Insolvensa“. Pagal ieškovės turto administratoriaus UAB „Insolvensa“ 2020 m. birželio 29 d. ataskaitos duomenis, atsakovas R. G. 2020 m. kovo 13 d. dienai nebuvo grąžinęs 71 298,46 Eur BUAB „Plieninis skydas“ lėšų, kurios jam perduotos valdyti kaip atskaitingam asmeniui. Pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad BUAB „Plieninis skydas“ turto administratorius 2020 m. balandžio 6 d. raštu kreipėsi į atsakovą R. G., prašydamas pateikti ieškovės piniginių lėšų sąrašą (įskaitant sąskaitos likutį, kasos žurnalą, kasą), tačiau R. G. dalies dokumentų turto administratoriui nepateikė. Antstolio Irmanto Gaidelio 2020 m. balandžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad R. G. paprašytas negalėjo pateikti ieškovės kasos knygos, turto sąrašo. BUAB „Plieninis skydas“ finansininkė R. G. ieškovės turto administratoriui UAB „Insolvensa“ 2020 m. balandžio 17 d. pateikė paaiškinimus, kad buhalterinė apskaita BUAB „Plieninis skydas“ nebuvo vedama nuo 2019 m. spalio mėn.

59.       Pagal ieškovės 2018 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitos duomenis atsakovui R. G. iš BUAB „Plieninis skydas“ lėšų buvo suteikta 67 942,10 Eur pinigų suma; pagal 2019 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitos duomenis R. G. negrąžinta avanso suma siekė 73 941,56 Eur, o pagal 2021 m. balandžio 30 d. avanso apyskaitos duomenis – 70 685,63 Eur. Pagal ieškovės pateiktą sąskaitos Nr. 25610 (pagal BUAB „Plieninis skydas“ buhalterės 2016 m. birželio 17 d. pranešimą sąskaita Nr. 25610 naudojama fiksuoti „Atsiskaitytinai gauti/išmokėti pinigai R. G.“) suminę informaciją 2020 m. balandžio 20 dienai matyti, kad R. G. išmokėta, tačiau ieškovei negrąžinta pinigų suma sudaro 71 298,46 Eur.

60.       CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, įrodinėjamų proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Tam tikras faktas ar aplinkybė vertinamas kaip įrodytas, jeigu jis patvirtinamas pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. Bylos aplinkybių visapusiškumas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl atitinkamo fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).

61.       Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad byloje esantys įrodymai buvo pakankami pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog atsakovas R. G. nėra grąžinęs ieškovei 70 685,63 Eur pinigų sumos. Pagal ieškovės turto administratoriaus UAB „Insolvensa“ 2020 m. birželio 29 d. administravimo ataskaitoje, BUAB „Plieninis skydas“ finansininkės 2020 m. balandžio 17 d. elektroniniu paštu pateiktuose paaiškinimuose nurodytas ir antstolio I. Gaidelio 2020 m. balandžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas aplinkybes matyti, kad atsakovas R. G. turto administratoriui nebuvo perdavęs dalies ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Taigi atsakovas R. G. nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi buhalterinių dokumentų trūkumais, kaip pagrindu atmesti ieškovės reikalavimą dėl 70 685,63 Eur sumos priteisimo, nes dalis ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų pagal UAB „Insolvensa“ reikalavimą nebuvo perduota dėl paties atsakovo R. G. veiksmų.

62.       Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo R. G. 70 685,63 Eur negrąžinto avanso sumą ieškovei remdamasis išvestiniais buhalterinės apskaitos dokumentais, tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes aplinkybę dėl atsakovui R. G. išmokėtos, bet negrąžintos 70 685,63 Eur ieškovės lėšų sumos patvirtino tiek byloje esantys BUAB „Plieninis skydas“ buhalterinės apskaitos dokumentai, tiek kiti rašytiniai įrodymai. Nors atsakovui R. G. perduotą ir negrąžintą 70 685,63 Eur lėšų sumą tiesiogiai patvirtina BUAB „Plieninis skydas“ buhalterinės apskaitos apyskaitos, kurios laikytinos išvestiniais buhalterinės apskaitos dokumentais, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nurodytais duomenimis abejoti, juolab kad juos patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad ieškovės avansų apyskaitose pateikti duomenys yra nuoseklūs, sistemiški, ankstesnių apyskaitų duomenys atsispindi vėlesnėse avansų apyskaitose, todėl tokie duomenys pakankami padaryti išvadą, kad atsakovas jam išmokėtos 70 685,63 Eur avanso sumos nėra grąžinęs. Susidariusį ieškovei negrąžintą lėšų skirtumą patvirtina atsakovo R. G. suminės sąskaitos informacija bei ieškovės turto administratoriaus ataskaitoje pateikti duomenys. Nors dalyje dokumentų nurodyta, kad atsakovui R. G. perduota ir negrąžinta lėšų suma sudaro 71 298,46 Eur, o ne ieškovės prašomą priteisti 70 685,63 Eur sumą, ieškovės atstovė pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. posėdžio metu paaiškino, kad ieškinio reikalavimas formuluotas pagal aktualius ieškovės avanso apyskaitos duomenis (2021 m. balandžio 30 d.).

63.       Aplinkybę, kad atsakovas R. G. negrąžino jam perduotos 70 685,63 Eur avanso sumos, patvirtina bylos medžiaga. Nustatyta, kad UAB „Insolvensa“, veikdama ieškovės interesais, 2020 m. birželio 25 d. raštu kreipėsi į atsakovą R. G., prašydama grąžinti nepanaudotas BUAB „Plieninis skydas“ lėšas, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių R. G. avanso pagrindu gautų lėšų grąžinimą ieškovei. Nors atsakovas R. G. apeliaciniame skunde teigia, kad nemokumo administratorius teismui nepateikė duomenų, susijusių su negrąžinta avanso suma, už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d., teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas R. G. į bylą yra pateikęs BUAB „Plieninis skydas“ banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. (2021 m. sausio 12 d. atsiliepimo priedas Nr. 1). Nurodyto sąskaitos išrašo duomenys nepatvirtina fakto, kad atsakovui suteikta avanso suma buvo grąžinta ieškovei, t. y. nėra mokėjimų, kurie atspindėtų grąžintą avansu suteiktų lėšų sumą. Nors atsakovas R. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad į BUAB „Plieninis skydas“ 2020 m. rugpjūčio–spalio mėn. laikotarpiu įnešė bendrą 14 400 Eur pinigų sumą, atsakovas šia faktine aplinkybe grindė jam suteiktos paskolos, o ne avanso grąžinimo faktą. Jokių kitų rašytinių įrodymų, kuriais būtų grindžiama ieškovei grąžinta 70 685,63 Eur avanso suma, atsakovas R. G. į nagrinėjamą bylą nepateikė. Atsakovas R. G. taip pat nepateikė įrodymų, jog iš ieškovės gauta 70 685,63 Eur pinigų suma būtų panaudota ieškovės veikloje ar interesais.

64.       Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad atsakovui R. G. buvo perduota valdyti 70 685,63 Eur ieškovės lėšų suma ir nesant rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog perduota suma buvo panaudota BUAB „Plieninis skydas“ veiklai ar grąžinta ieškovei, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo R. G. ieškovės naudai 70 685,63 Eur sumą. 

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

65.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas apribojo atsakovo R. G. galimybę gauti ir teikti įrodymus, įrodinėti teisingam bylos išsprendimui aktualias aplinkybes. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovo prašymas dėl teismo liudijimo išdavimo pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas – Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d. išdavė liudijimą gauti atsakovo prašomų juridinių asmenų kasos pajamų orderius, pinigų priėmimo kvitus ir (ar) kitus buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau atsakovas į bylą įrodymų, naudodamasis teismo liudijimo suteikta teise, nepateikė. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo R. G. 2022 m. kovo 29 d. atsiliepime į prašymą dėl įrodymų prijungimo suformuluoto prašymo kviesti liudytojais UAB „DRT Group“, UAB „JOALGE“, UAB „AV Group“ vadovų (ar buvusių vadovų) nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas apribojo atsakovo teisę teikti įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „DRT Group“, UAB „JOALGE“, UAB „AV Group“, BUAB „Autosapnas“ buvo įtrauktos į civilinę bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, todėl jų atstovai į bylą galėjo teikti paaiškinimus dėl sprendžiamų klausimų.

66.       Nors pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo išreikalauti papildomus įrodymus, pažymėtina, kad atsakovas nebuvo pateikęs teismui duomenų, kad pats būtų kreipęsis į kitus juridinius asmenis ar jų atstovus dėl įrodymų gavimo, tačiau įrodymus jam būtų atsisakyta pateikti. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad įrodinėjimo pareigos įgyvendinimas atsakovui buvo apsunkintas, nes dauguma ieškovės dokumentų buvo pas ieškovės nemokumo administratorių. Pažymėtina, kad atsakovui teismo 2022 m. balandžio 12 d. liudijimu buvo suteikta teisė pateikti į ieškovės patalpas ir susipažinti bei daryti UAB „Plieninis skydas“ buhalterinės apskaitos dokumentų kopijas, todėl atsakovas galėjo įgyvendinti savo procesines teises ir teikti į bylą savo poziciją pagrindžiančius įrodymus.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

67.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisingai pritaikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimus dėl 113 548,03 Eur skolos, 27 391,13 Eur mokėjimo palūkanų, 2 799 Eur kompensacinių palūkanų, 772 948,94 Eur žalos, 70 685,63 Eur skolos, procesinių palūkanų priteisimo. Atsakovo R. G. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo šio sprendimo panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68.       Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl 1 597,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).

69.       Pagrįsdama apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė pateikė 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1141, 2022 m. lapkričio 30 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, taip pat 2023 m. sausio 19 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 7 336,69 Eur sumos apmokėjimą, be kita ko, už paslaugas, nurodytas PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 1141. Iš pridedamos 2022 m. lapkričio 30 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos matyti, kad visa prašoma priteisti 1 597,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suma susidarė už atsiliepimo į atsakovo R. G. apeliacinį skundą parengimo teisinę paslaugą.

70.       Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi mokėjimas už suteiktas teisines paslaugas atliktas 2023 m. I ketvirtį, taikytinas 2022 m. III ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudaro 1 799 Eur. Kadangi ieškovės BUAB „Plieninis skydas“ prašoma priteisti suma (1 597,20 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotos galimos priteisti sumos už tokios teisinės paslaugos teikimą (2 338,70 Eur), ieškovei BUAB „Plieninis skydas“ 1 597,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, priteisiamos iš atsakovo R. G..

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Plieninis skydas“ (juridinio asmens kodas 126053826) iš atsakovo R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1 597,20 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 20 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.