Baudžiamoji byla Nr. 1-635-995/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29080-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.4.2.3; 1.2.26.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.10.1

 (S)

P L U N G Ė S  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 28 d.

Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,

sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,

dalyvaujant prokurorui Egidijui Keriui,

kaltinamajam A. A., jo gynėjui advokatui Mariui Venckui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, deklaruota bei faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Kaulakių k., Pagojukų sen., Raseinių r. teistas:

1) 2012 m, lapkričio 30 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1dalį - 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;

2) 2013 m. spalio 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį - 28 MGL (3640 Lt) dydžio bauda;

3) 2015 m. gegužės 13 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 8 punktą, 140 straipsnio 2 dalį - dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4) 2015 m. spalio 15 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 9 MGL (338 Eur) bauda, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 6 MGL (225 Eur) bauda, Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - 6 MGL (225 Eur ) bauda ir laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

5) 2016 m. sausio 29 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalimi, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktu – dvejiems metams trims mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. spalio 15 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir bauda, ir paskirta galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams ir 6 MGL (225 Eur) bauda, 2019 m. sausio 7 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 284 straipsnyje.

Teismas

n u s t a t ė:

kaltinamasis A. A. 2020 m. liepos 22 d., apie 01.54 val. viešoje vietoje - pramogų centro „T.“ viduje ir jo prieigose, esančiose (duomenys neskelbtini), Palangoje, dėl menkavertės priežasties, kilus pavydui, pašalinių asmenų - pramogų centro „T.“ apsaugos darbuotojų D. B. ir E. G., pramogų centro „T.“ darbuotojų J. A. ir R. B., šio klubo lankytojos I. M. bei kitų šio klubo lankytojų, buvusių pramogų centre „T.“ viduje akivaizdoje, sugriebė nukentėjusiajai J. A. už plaukų ir ne mažiau kaip vieną kartą smūgiavo jos galvą į grindinį. J. A. atsikėlus ir išėjus į lauką, jis tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus pramogų centro „T.“ prieigose, pašalinių asmenų - pramogų centro „T.“ apsaugos darbuotojų D. B. ir E. G., šio klubo lankytojos I. M. bei kitų šio klubo lankytojų, buvusių prie pramogų centro „T.“ akivaizdoje, sugriebęs nukentėjusiąją J. A. už plaukų ją tempė žeme, jos galvą trenkė į grindinį bei spyrė į nugaros sritį ir tokiu įžūliu savo elgesiu, negerbdamas elementarių visuomenės moralės ir elgesio normų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, kaltinamasis A. A. 2020 m. liepos 22 d., apie 01.54 val., pramogų centro „T.“ viduje ir jo prieigose, esančiose (duomenys neskelbtini), Palangoje, sugriebęs savo šeimos narei - žmonai J. A. už plaukų ne mažiau kaip du kartus jos galvą trenkė į grindinį bei spyrė ne mažiau kaip vieną kartą į nugaros sritį. Kaltinamasis A. A. toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2020 m. liepos 22 d., apie 02.30 – 03.00 val., Kopų gatvėje, Palangoje, sugriebė už plaukų į poilsiavietę „E.“ grįžtančią savo šeimos narę - žmoną J. A. bei sudavė jai ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį bei pargriovęs tempė ją iki poilsiavietės „E.“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Palangoje namelio Nr. 25, kur rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau kaip 23 smūgius savo šeimos narei – žmonai J. A., tokiu būdų padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinės akies vokų - dešinio skruosto srityje, kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, kairio smilkinio srityje, smakro kairėje, dešinio peties sąnario srityje, kairiame žaste, abiejose šlaunyse, abiejose blauzdose, abiejų čiurnų sąnarių srityse, kairio sėdmens srityje, nugaros kairėje; kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje; odos nubrozdinimus dešiniame žaste, dešinės alkūnės sąnario srityje, kairiame dilbyje, kairio riešo sąnario srityje, abiejų kelių sąnarių srityse, abiejose blauzdose, abiejų čiurnų sąnarių srityse, kairės pėdos srityje; muštinę žaizdą galvos plaukuotosios dalies kairėje; kairio viršutinio žandikaulio sinuso priekinės sienelės, akiduobės apatinės sienelės lūžius; kairiųjų IV - VII, X šonkaulių lūžius su pneumohemotoraksu kairėje, kairiojo plaučio sumušimą ir tokiu būdu savo šeimos narei - žmonai J. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl patirtų sužalojimų jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis A. A. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad 2020 m. liepos 22 d. jis su savo žmona J. A. nutarė važiuoti į Šventosios miestelį švęsti pažįstamo ir draugų gimtadienį. Iš pradžių prie namelio kepė šašlykus, laukė kol atsidarys klubas „T.“, ten buvo renginys. Nuėjo į tą klubą, išgėrė po kelis kokteilius. Nuo pat pradžių jo sutuoktinė elgėsi įžūliai, prie svetimų vyrų pradėjo šokti ant striptizo stulpo. Tada jie susipyko. Jis sakė jai, kad taip elgtis yra nedora, kad ji jo žmona, prašė jos, kad ji nedarytų jam gėdos. Be jų, klube dar buvo jo draugai V. G. ir E. K.. Po to, kažkuriuo metu pamatė, kaip jo žmona šoka su vaikinais būryje ir vieną vaikiną buvo apsikabinusi už kaklo. Jis nesupranta, kas jam atsitiko. Jis priėjo prie jos ir nustūmė ją nuo tų vaikinų. Vienas iš tų vaikinų, nežino kuris, jam trenkė smūgį į viršutinę lūpą ir tada kiek pamena, jis sugriebė savo žmonai už plaukų ir bandė įsitempti ją į lauką. Tada juos išskyrė apsaugos darbuotojai. Nelabai tiksliai viską atsimena, nes turbūt buvo aptemusios smegenys, jis nežino, kaip tai paaiškinti. Bet tada kažkuriuo metu išgirdo, kad atvažiuoja policijos pareigūnai, ir jis pasišalino iš įvykio vietos. Tada parėjo namo, nuėjo prie Šventosios upės, nusiplovė veidą, nes jam buvo pripurkšta dujų ir pamatė, kad pareina J. A.. Tada jis vėl pribėgo prie J. A., jai čiupo už plaukų, trenkė į veidą ir įsitempė į namelį. Gali būti, kad sudavė J. A. 23 smūgius, tiksliai neskaičiavo, ir nelabai prisimena, nes buvo labai piktas. Pripažįsta, kad būtent dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai atsirado kaltinime nurodyti sužalojimai, lūžiai. Po sumušimo, jis nukentėjusiąją nuvedė į dušą, nes ji buvo kraujuota, perrengė kitais rūbais, po to kartu nuėjo miegoti. Jis prisimena, kad jos žmona jai sakė, kad jai skauda. Jis kažkaip nesureikšmino, kad jai taip labai skauda. Sakė jai, kad praeis, kad ji pakentėtų, bet J. A. turbūt pasijuto dar blogiau ir jis atsibudo, kai jau J. A. draugė buvo namelyje. Ir ta draugė jau iškvietė greitąją pagalbą. Jis suprato, kad jį suims policijos pareigūnai, dėl to pasišalino iš įvykio vietos, be to, žinojo, kad nukentėjusiajai bus suteikta pagalba, nes jos draugė atvažiavo ir iškvietė greitąją. Savo veiksmų nepateisina ir labai dėl to gailisi, supranta, kad prieš moterį smurtauti yra blogai. Jis nori nukentėjusiajai atlyginti žalą, atsiprašyti ir nutraukti santuoką, ir daugiau nebematyti jos. Nors nukentėjusioji teigia, kad jis sugadino jos rūbus, tačiau jos suknelė ir basutės yra pas jį namuose, rūbai sutvarkyti ir išskalbti. Jis arba jo mama bet kada gali jai juos atiduoti. Dėl pinigų gali pasakyti, kad pinigai yra ne jos, tai yra jų šeimos pinigai. Tiesiog J. A. padėjo tuos pinigus, jis jų neskaičiavo kiek ten buvo. Jis išvažiuodamas iš to namelio tuos pinigus paėmė, ten buvo 650 Eur. Jis 50 Eur išleido kurui ir 600 Eur atidavė J. A.. Jis supranta, kad jai daugiau tų pinigų reikia, nei jam. Nežino, kodėl ji sako, kad buvo 700 Eur, o gal ir buvo 700 Eur, gal jis apsiskaičiavo. Pažymi, kad jie kartu pragyveno santuokoje penkis metus. Jie bendrų vaikų neturi, bet J. A. turi du vaikus. Jis visus savo uždirbtus pinigus veždavo šeimai, žmonos vaikams pirkdavo drabužius, maistą, kompiuterius, o J. A. niekur net nedirbo. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį - 645,70 Eur, pripažįsta ir sutinka, kad ši suma būtų išieškota iš jo.

Kadangi kaltinamasis A. A. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažino, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, kaltinamojo gynėjas ir prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 21 d. ji kartu su savo vyru A. A. išvyko į Šventąją švęsti gimimo dienos. Kartu dar vyko V. G., E. K., K., kurios pavardės nepamena, bei E. mergina K. Šventojoje išsinuomojo namelį, kuriame visi apsigyveno. Kadangi buvo užsakytas staliukas, visi nuėjo į „Vikingą“, kur vyko koncertas, o po to visi nuėjo į naktinį klubą „T.“. „Vikinge“ išgėrė po du - tris kokteilius, prie namelio dar prieš klubą gėrė degtinės su sultimis. Klube “T.” taip pat dar užsisakė išgerti ir atsisėdo prie staliuko. K. K. susipažino su kažkokiu vaikinu ir su juo kalbėjo, o ji tuo metu buvo šalia. Matydama savo staliuką, nusprendė iki jo nueiti. Einant iki jo, priešais stovėjo vaikinas, kurį ji tiesiog įsikabino ir patraukė į šoną. Išgirdo, kad šaukdamas necenzūrinius žodžius atbėga A. A., kuris pripuolė prie jos ir trenkė jai į veido sritį. Mano, kad tuo metu pataikė jai į nosį, nes pradėjo bėgti kraujas. Po jo suduoto smūgio nugriuvo ant žemės. Kažkas A. A. atitraukė nuo jos ir toliau nebeleido jos mušti. Išėjus laukan, mergina iš administracijos jai atnešė ledo, kurį ji užsidėjo ir laikė ant veido. Kažkas pasakė, kad iškvietė policiją, todėl su ja liko tik K., o K., A., E. ir V. pasišalino. Sėdint lauke, atvyko policija, kuri jos klausė, kas nutiko. Ji jiems atsakė, kad pati nukrito nuo laiptų. Taip pasakė, nes pamanė, kad A. A. tiesiog pasikarščiavo, kad jam gal kažkas pasivaideno. Aplink esantys asmenys pareigūnams sakė, kad ji meluoja, kad jai tikrai, ar tai draugas, ar tai vyras sudavė smūgius. Buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri ją apžiūrėjo. Medikams taip pat pasakė, kad jai pagalbos nereikia, nors po to smūgio išsiblaivė, buvo šoke ir norėjo vykti namo. Nors medikai jos paleisti nenorėjo, tačiau ji išlipo iš automobilio ir kartu su K. ėjo link namelio. Einant pagrindine gatve, link jų pribėgo A. A., kuris čiupo jai už plaukų, trenkė ranka per veidą ir jai parkritus ant žemės už plaukų partempė iki to namelio. Tempiama šaukė ir verkė, bet aplinkui nieko nebuvo, o K., nors ir buvo šalia, nieko nedarė. Į namelį ji buvo užvilkta laipteliais. Tuo metu E. išėjo ieškoti V., o namelyje liko ji, A., K. ir K.. Tada A. A. ją vėl pradėjo mušti. Kiek smūgių jis jai sudavė, ji nežino, bet po suduotų smūgių kraujas pasileido iš nosies, iš burnos ir iš galvos. K. sakė, kad jis baigtų, tačiau A. A. nesiklausė ką jam sakė tos merginos ir toliau ją daužė rankomis bei spardė. Kartais ji prarasdavo sąmonę, tačiau mušimas nesiliovė. Visa tai truko ilgai, nes būdavo kažkokios lyg ir ramybės būsenos, kai jis jos nemušė ir ji gulėjo ant žemės, tačiau vėl jis pripuldavo prie jos ir pradėdavo mušti, spardyti. Ar merginos bandė jį sustabdyti, nežino, nes prarasdavo sąmonę. Ji jau nebegalėjo šaukti, mano, kad po tų pirmų jo smūgių jai lūžo šonkauliai. Kai A. A. ją mušė, ji vilkėjo suknelę ir avėjo basutes. Kažkokiu metu ji negalėjo kvėpuoti, bet A. A. nurengė ją, numovė basutes, aplink matė kraujo klanus. Ji jam pasakė „A., baik negaliu kvėpuoti“, o jis manė, kad ji apsimeta. Po to, jis ją paėmė iš už nugaros už liemens ir nunešė į dušą maudyti. Ji jo prašė, kad šis jos neliestų, kad jai skauda. Ištraukęs iš dušo, A. A. ją šluostė, atnešė į lovą, ją numetė ir net neužklojo, buvo labai šalta ir jautėsi labai blogai. Tyliai prašė K., kad ji ją užklotų, bet A. A. pasakė, kad ji net nebandytų jos kloti, vadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais ir sakė, kad ji čia nudvės. Po kurio laiko, praėjus gal trims valandoms, kai viskas nurimo ir buvo tylu, ji paprašė ir gavo iš K. telefoną ir paskambino savo draugei M. bei paprašė jos pagalbos. M. nurodė, kur ji yra. Jai atvykus ir įėjus į namelį, jame esančiose lovose gulėjo A., E. ir K., o K. buvo kažkur išėjusi. V. tuo metu namelyje nebuvo. M. įėjus, visi prabudo ir A. A. jai pasakė, kad „vežk tą kalę, nes kai aš atsikelsiu, ją išvis užmušiu“. M. į jį nereagavo ir pamačiusi ją, iškvietė greitąją pagalbą, kuri vėliau ją pristatė į ligoninę. Iki atvykus greitajai pagalbai, A. A. atsikėlė, susirinko savo daiktus ir išvažiavo. Ligoninėje gydytojai jai pranešė, kad buvo smegenų žievės pažeidimas, ištinusios smegenys. Ją vežė į rentgeną, vėrė dreną į plaučius, kad galėtų kvėpuoti. Mamai sakė, kad jai į galvą suduota rankomis, spirta, kad trūkęs plautis, lūžę vienos pusės šonkauliai, galvos ir žandikaulio sumušimai, lūžusi akiduobė, smarkiai sumuštas petys, sumušta tarpvietė, iš jos kraujavo ir labai skaudėjo. Būnant ligoninėje, jai skambino A. A., kuris bandė sužinoti kokia jos sveikata ir ką ji apie sužalojimo aplinkybes pasakė medikams. Kaip suprato, jam labiau rūpėjo ne jos sveikata, o kad niekas apie tai nepraneštų policijai (t. 2, b. l. 50-54, 55).

Papildomai apklausta nukentėjusioji J. A., atsakydama į klausimus, parodė, kad jai su K. D. einant iš klubo „T.“, po to kai atsisakė policijos ir medikų pagalbos, likus nedideliam atstumui iki namelio, atbėgo A. A. ir trenkė jai į veidą, po ko ji pargriuvo. Tada jis jai sugriebė už plaukų arčiau kaklo ir taip laikydamas ją tempė iki pat namelio bei įtempė į vidų. Ji tuo metu atsikelti jau nebepajėgė. A. A. jos nei akimirkai nepaleido, kol nebuvo įtempta į namelio vidų. K. buvo kartu, ėjo į namelį, bet nieko nedarė ir jai nepadėjo. Namelyje A. A. ją mušė bei spardė. Ją tempiant, kuokštais buvo išrauti plaukai, o kai ją prausė duše, tai dar ir tuos suveltus plaukus suvėlė į kuokštus. Kokį atstumą ją tempė už plaukų, nežino, gal likus kokiems 20 metrų iki namelio. Dėl to, kad buvo tempiama, nuo kelių ir kojų buvo nusilupusi oda, susidarė žaizdos, pamėlo kojos (t. 2, b. l. 82-84, 85).

Liudytoja M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 22 d., apie 06.00 val., ryto į jos naudojamą telefoną paskambino draugė J. A., kuri paprašė atvažiuoti į Šventąją ir ją iš ten pasiimti. Pokalbio metu jos balsas pasirodė labai keistas bei sukėlė nerimą, suprato, kad jai kažkas negerai. J. A. labai sunkiai kalbėjo ir pasakė, kad yra „E.” nameliuose. Dar Messenger programa J. A. jai atsiuntė savo veido nuotrauką, kurioje matėsi, kad jos veidas yra ištinęs, akis pamėlusi. Nuvyko į nurodytą vietą ir susiradusi namelį, kuriame buvo apsistojusi J. A., įėjusi į vidų, pamatė keturias lovas, kuriose gulėjo keturi asmenys, tarp jų ir J. A.. Pastaroji buvo užsiklojusi, susigūžusi, matėsi tik plaukai. Be J. A. namelyje buvo nematytas ir nepažįstamas vyras, dar kažkokia mergina, o už J. A., kitoje lovoje gulėjo J. A. vyras A. A.. Priėjusi prie J. A. ir pakėlusi patalynę, pamatė, kad ji lovoje guli vilkėdama tik apatinius. Matėsi, kad ji sumušta ir kad jai labai skauda. Pradėjus J. A. kelti, visi namelyje buvę asmenys - vyras, mergina ir A. A. atsikėlė, bet buvo abejingi, tik A. A. pasakė, kad ji ją vežtų iš ten. Nė vienas iš jų jai nepadėjo iš lovos pakelti J. A., kuri vis sakė, kad jai labai skauda, kai liečia ją ir pati paprašė jai iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Iš savo telefono ji surinko bendrąjį pagalbos numerį 112 ir pranešė, kad yra sunkiai kvėpuojanti ir sumušta moteris, taip pat nurodė adresą, kur reikia atvykti. Iškvietus greitąją, A. A. atsikėlė, apsirengė ir sėdęs į savo automobilį „Audi A3“ išvyko. Mergina ir vyras taip pat susirinko savo daiktus ir sėdo į lauke stovintį mėlynos spalvos automobilį „Audi“. Dar iki atvykstant medikams, ji padėjo J. A. apsirengti bei surinko jos daiktus. Atvykus medikams, ji paaiškino, kad J. A. sumušta, o kai šie paklausė, ar reikalinga policija, atsakė, kad ne policijos, o medikų jai reikia. J. A. sutiko vykti į ligoninę ir įsikibusi į mediką šiaip ne taip nuėjo iki greitosios pagalbos automobilio. Ją nuvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur ji buvo apžiūrėta medikų. Bandant ligoninėje pakalbėti su J. A., ši sunkiai ką begalėjo atsakyti, tik pritardavo arba paneigdavo balsu, tik po to įstengė paprašyti, apie tai informuoti jos mamą. Vėliau atėjo du gydytojai, kurių vienas pranešė, kad jai trūkęs plautis, kad reikės verti dreną. Iš priėmimo skyriaus J. A. buvo nuvežta į skyrių, kur paguldyta gydymui. Apie tai, kas nutiko, ji informavo J. A. mamą. Vėliau susitikus J. A. mamą, ši jai pasakojo, kad viskas prasidėjo klube „T.“. Prie liudytojo apklausos protokolo M. J. pateikė J. A. jai 2020 m. liepos 22 d. ryte siųstą veido fotonuotrauką bei Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kur buvo pristatyta J. A., nuotrauką (t. 2, b. l. 3-6, 7, 8-9).

Liudytoja L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sesuo J. A. yra ištekėjusi už A. A.. 2020 m. liepos 21 d. sesuo J. A. bei jos vyras A. A. išvyko į Šventąją švęsti A. A. draugo V. merginos K. gimtadienį. Trečiadienio vakarą jai mama pasakė, kad J. A. yra Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Tos pačios dienos vakarą atvažiavo J. A. draugė M., kuri parvežė J. rūbus, telefoną, ir papasakojo, kad paprašyta J. buvo nuvykusi į Šventąją ir E. stovyklavietėje esančiame namelyje surado sumuštą J. Jai iškvietė medicininę pagalbą, po ko ji buvo pristatyta ir paguldyta į ligoninę. M. pasakojo, kad tuo metu namelyje buvo A. bei jo draugai. A. M. pasakė, kad ši išvežtų J., nes priešingu atveju jis pats ją išmes. Iš M. ji sužinojo, kad J. buvo sulaužyti šonkauliai, pradurtas plautis, sulaužytas žandikaulis ir kad ją sumušė A.. Vėliau ji paskambino A. ir jo paklausė, už ką jis sumušė J. Pastarasis jai atsakė, kad jam praskelta lūpa, kad J. sudavė tik vieną kartą, kad ji išėjo su kažkokiu gražuoliu. Iš pradžių A. sakė, kad ją mušė, po to, kad tik vieną kartą spyrė, o kas ją sumušė, nežino. Ligoninėje J. atrodė bejėgė, gulėjo ir negalėjo savarankiškai pasikelti. Visas kūnas ištisai buvo nusėtas mėlynėmis, alkūnės sutinusios, aplink kaklą matėsi kaip smaugimo žymės, taip pat ant sėdynės, kojų, tarpvietės ir kitų vietų daug mėlynių, kuokštais išrauti plaukai. Pati atrodė labai baisiai ir sunkiai kalbėjo. J. jai pasakojo, kad konfliktas prasidėjo būnant klube Šventojoje. Neva A. pasivaideno, kad ji su kažkuo flirtavo ir jau klube A. jai trenkė kelis kartus. Paskui ją ištempė į lauką ir vėl mušė. A. draugas V. ją bandė užstoti, bet A. jam pasakė nesikišti ir V. nebesikišo. J. atsiminė, kad prie klubo jai labai bėgo kraujas iš nosies. Paskui A. pasakė, kad namelyje, jai išvis bus ragas, „užmuš“. Kaip ją parvilko į namelį, J.neprisimena, nes prarasdavo sąmonę. J. pasakojo, kad namelyje taip pat buvo visi draugai, bet nė vienas iš jų, kai ją mušė A., jai nepadėjo. Nuo kažkurio spyrio ji nebejuto skausmo ir protarpiais prarasdavo sąmonę, paskui ją tempė į vonią prausti, nors ji prašė jos nejudinti. Paskui kažkuri mergina jai pametė telefoną ir J. paskambino ., kad ši atvyktų ir jai pagelbėtų. Dar bebūnant pas J. ligoninėje jai iš nežinomo numerio skambino A., kuris bandė tikrintis, kiek ji atsimena to vakaro įvykius (t. 2, b. l. 12-15, 16).

Liudytoja J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 21 d. dukra J. A. paprašė prižiūrėti jos vaikus, kadangi pati išvažiavo į Šventąją švęsti gimimo dienos. Dukra pasakė, kad sekančią dieną apie pietus vaikus pasiims. Žinojo, kad į Šventąją J. važiuos su savo vyru A. A.. 2020 m. liepos 22 d. jai paskambino J. draugė M., kuri pasakė, kad J. į namus negrįš, ją paguldė į ligoninę. M. pasakojo, kad J. į ligoninę pristatė vos gyvą. Vėliau tą pačią dieną M. jai atvežė J. daiktus ir papasakojo, kad buvo nuvykusi į Šventąją ir ten „E.“ poilsiavietėje esančiame namelyje surado sumuštą J. Nors namelyje buvo ir A., tačiau šis M. pasakė, kad ji vežtųsi J., nes kitaip ją išmes lauk. M. pasakojo, kad J. iš lovos pati nepasikėlė, kad labai norėjo gerti ir į tualetą. Pradžioje M. J. prašė vežti namo, bet matydama kaip ji atrodo ir kad nepasikelia iš lovos, jai iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Tuo tarpu A. ir kiti namelyje buvę asmenys iš ten pasišalino. J. gydytojai pristatė į Klaipėdos universitetinę ligoninę ir ją ten paguldė. Vėliau jai per Messenger paskambino A., kuris pasakė, „teta atleiskit, kad taip nutiko, aš to nenorėjau“. Į tai ji jam atsakė, kad neturi su juo apie ką kalbėti ir išjungė telefoną. Vėliau jis jai per Messenger programą rašė, o ji jam atrašinėjo. Tuose susirašinėjimuose jis pripažįsta, kad J. sudavė vieną kartą ir kartą jai įspyrė. 2020m. liepos 23 d., jai nuvykus į ligoninę, kur buvo paguldyta J., ši jai papasakojo, kad ją sumušė A., kad jam pasivaideno, jog ji klube bučiuojasi ir sukasi ant stulpo. Kad tuo metu kartu buvusios merginos, nors ir matė, kad ją muša A., nieko nedarė ir jai nepadėjo. Dukra pasakojo, kad A. ją mušė ir ant žemės, ir gulinčią lovoje. Vėliau kažkas ją nutempė į dušą ir ten prausė, kad bėgo tik kraujai. Po to, kai nuprausė, atnešė ir įmetė į lovą. Kažkuri iš merginų jos pagailėjo ir padavė telefoną, kuriuo ji paskambino M. ir paprašė jos pagalbos. Po to, kai apsilankė ligoninėje, nuvyko į poilsiavietę „E.“ ir ten jai savininkai pasakojo, kad namelis, kuriame buvo apsistojusi jos dukra, bei patalynė buvo kruvina. Vėliau ji nuvyko į klubą „T.“ Šventojoje ir kalbėjo su to klubo darbuotojais, buvusiais tą vakarą, kai buvo sumušta jos dukra. Tą vakarą dirbusi mergina, kuri iškvietė policiją, valė kraują, jai papasakojo, kad J. pagalbos tą kartą atsisakė ir aiškino, kad virto. O paklausta, ar tą vakarą jos dukra J. elgėsi kaip nors, kad galėjo išprovokuoti tokį elgesį jos atžvilgiu, ar bučiavosi, šoko ant stulpo, mergina atsakė, kad nieko tokio ji nedarė, tik šoko su kažkokiu vaikinu, kai nuo įėjimo atėjo A. ir puolė J., sučiupo jai už plaukų, trenkė jos galvą į žemę ir spyrė iš kojos. Kad tuo metu su jais vienoje kompanijoje buvę asmenys elgėsi agresyviai, todėl jie buvo išprašyti iš klubo (t. 2, b. l. 19-22, 23).

Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 21 d., apie 23.00 val., kartu su draugu ir jo tėvu nuėjo į klubą „T.“, esantį Šventojoje. Pradžioje sėdėjo prie stalelio viršuje, bet kadangi klube grojo muzika, nusileido į apačią, kad galėtų pašokti. Tarp 01.00 val., ir 02.00 val., stovint prie klubo baro, pamatė kaip prie jos stovėjusią merginą vyras pačiupo už plaukų ir trenkė ją veidų į žemę. Ji labai dėl to išsigando ir pradėjo klykti. Subėgo aplink juos buvę klubo lankytojai bei apsaugos darbuotojai, kurie tą vyrą ir jo draugą išvedė lauk. Kadangi ji buvo išsigandusi, todėl kas toliau buvo su ta mergina nematė, nes ji ir daug klubo lankytojų išėjo į lauką. Buvo iškviesta policija, apie tai juos informavo klubo apsauga. Stovėdama prie pat išėjimo, pamatė, kaip tas vyras, pačiupęs tą pačią jau viduje sužalotą merginą, už plaukų tempė į lauką, dar tempdamas jai spyrė į veido sritį ir į šoną. Prie to vyro pribėgo apsaugos darbuotojas ir papurškė ašarinių dujų, po ko tas vyras kažkur nubėgo. Sumuštai merginai buvo paduota ledo, ji gulėjo ant šaligatvio užsidėjusi ledą ant veido. Iš nosies merginai gana smarkia bėgo kraujas. Vėliau matė, kaip ta mergina atsistojus kažkur išėjo su kita mergina. Tokį atvejį, kai mušama mergina, matė pirmą kartą ir tai sukėlė pasibaisėjimą. Po tokio įvykio daugiau eiti linksmintis nesinorėjo, tad išėjo namo. Mano, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis (t. 2, b. l. 138-140, 141).

Liudytoja R. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėja. 2020 m. liepos 22 d. patruliavo ekipaže 5006 kartu su vyr. patruliu L. G.. Apie 02.00 val., kitas policijos ekipažas Nr. 5011 paprašė pagalbos ir nurodė, kad vyksta į iškvietimą (duomenys neskelbtini), Palanga, kur vyksta muštynės, kad viena moteris yra gavusi į veidą ar galvą. Atvykus prie klubo „T.“, ant šaligatvio pamatė sėdinčią merginą, kuri kaip vėliau paaiškėjo, buvo J. A.. Pastaroji rankomis prie nosies laikė ledo maišelį. Priėjus prie jos ir paklausus, kas nutiko ir kas ją sumušė, ji atsakė, kad niekas jos nemušė, kad pati nukrito nuo laiptų. Kadangi aplinkiniai jiems sakė, jog matė, kaip ją sumušė ar tai jos vyras, ar tai draugas, lyg klubo viduje, kad ji buvo tampoma ir mušama kaip bokso kriaušė, todėl dar kartą jos klausė, kas nutiko ir kas ją sumušė. Tačiau mergina vis tvirtino, kad niekas jos nemušė, kad pati susižalojo eidama rūkyti. Mergina atsisakė medikų pagalbos. Nuo jos sklido alkoholio kvapas, todėl buvo nuspręsta patikrinti jos blaivumą. Patikrinus, nustatytos 2,06 promilės alkoholio. Prie J. A. buvo mergina, kuri prisistatė kaip K. D.. Pradžioje sakė, kad jos šiandien susipažino, o vėliau, kad yra draugės. Dar sakė, kad ją parves į namelius, kur jos apsistojo. Kadangi J. A. pretenzijų niekam neturėjo, kas jai įvyko neaiškino, ją paliko ją su kitu ekipažu ir greitosios med. pagalbos darbuotojais, o patys išvyko toliau dirbti (t. 2, b. l. 92-94, 95). 

Liudytojas S. M. parodė, kad dirbant Klaipėdos apskrities vyriaisiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato reagavimo skyriaus vyr. patruliu, 2020 m. liepos 22 d., apie 01.56 val., buvo gautas pranešimas iš budėtojo, kad Palangoje (Šventojoje), klube „T.“ ką tik susimušė keli asmenys, kad vienas iš jų trenkė moteriai, kad iškviesti greitosios pagalbos medikai. Kadangi jis ekipaže buvo su moterimi, išsikvietė pagalbos dar vieną ekipažą. Atvykus prie klubo „T.“, pastebėjo ant šaligatvio sėdinčią merginą, kuri prie veido laikė maišelį su ledu. Matėsi, kad daug žmonių vaikšto aplink, kad jiems tai, kas įvyko buvo nemalonu, kad kažkuriuo metu buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Prie jų tuoj prisistatė klubo „T.“ apsaugos darbuotojas, kuris nurodė, kad mergina sukonfliktavo su dviem asmenimis, kad jie jau eina Kopų gatve link Topolių gatvės, beždžionių tilto link. Jis su kolege ir apsaugos darbuotoju sėdo į tarnybinį policijos automobilį ir nuvažiavo link jų ėjimo krypties. Ten pamatė einant du vyrus, kurių vienas buvo stambesnis. Pastarieji juos pamatę, pradėjo bėgti, tačiau vienas iš tų vyriškių buvo sulaikytas. Grįžus atgal prie klubo „T.“, apsaugos darbuotojas nurodė, kad merginą mušė ne jų sulaikytas vyras, kuris, kaip paaiškėjo, buvo V. G.. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad merginą sumušė ne V. G., o nuo jų pabėgęs vyriškis. Nuėjus prie klubo „T.“ aiškintis įvykio aplinkybių, ten jau buvo atvykęs kitas ekipažas. Sumušta mergina, kuri kaip nustatyta buvo J. A., paklausta kas jai nutiko, atsakė, kad jos niekas nemušė, kad ji pargriuvo. Pastaroji nors ir atsisakė medicininės pagalbos, tačiau jai ji buvo suteikta. Nors mergina sakė, kad jos niekas nemušė, tačiau aplinkiniai teigė, kad ją klubo viduje sumušė vyras ar draugas. Prie J. A. buvo mergina, kuri prisistatė K. D.. Pastarosios paklausius, kas nutiko, ji atsakė, kad J. sukonfliktavo su vyru ar draugu, tačiau jis jos nemušė. Sumuštą merginą, apžiūrėję medikai, pasakė, kad jai padarytas lengvas nosies sumušimas. Medikai J. A. paleido, o kartu su ja buvusi K. D. pasakė, kad ją palydės iki vietos, kur jos apsistojusios. Buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, ji nufotografuota, surašyti tarnybiniai pranešimai, nustatyti įvykį matę asmenys (t. 2, b. l. 98-100, 101). 

Liudytoja J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „K.“, klube „T.“ administratore. 2020 m. liepos 22 d., apie 01.50 val., pamatė, kad vyrai pradėjo tarpusavyje muštis. Apsauga pripuolė ir juos atskyrė. Pamatė kaip vienas iš tų besimušančių vyriškių, kuris buvo neaukšto ūgio, puolė prie moters, kuri stovėjo nugara į jį. Vyras ją atitraukė už plaukų, griebė už kaklo ir trenkė iš visų jėgų į žemę. Mergina krito atbula, trenkėsi į žemę. Daugiau kas vyko, nematė, nes užstojo baras. Kadangi tas vyras pasirodė be galo agresyvus, ji savo darbuotojams liepė eiti į tarnybines patalpas, kad jų nesužalotų. Kai moteris atsistojo, jai iš nosies bėgo kraujas. Pamačiusi, kaip tas vyras su ja pasielgė, labai išsigando ir paskambinusi pagalbos telefonu 112 pranešė, kad klube „T.“ įvyko muštynės, kad reikia policijos ir greitosios. Tuo metu klubo apsauga į lauką išmetė jos vyrą, o ji priėjo prie sumuštos merginos ir jai padėjo atsikelti bei atsisėsti ant sofos. Sumuštą merginą kita mergina, kuri galimai buvo jos draugė, ją išvedė į lauką. Vėliau, atvykus policijai, ji išėjo į lauką. Sumušta mergina gulėjo ant žemės ir jai kažkas iš klubo kolektyvo buvo padavęs maišelį su ledu, kurį ji laikė prie veido. Matė, kad mergina buvo šoko būsenoje, persigandusi. Dėl tokio to vyro elgesio buvo sutrikdyta klubo veikla. Tuo metu šokiai buvo pačiame įkarštyje, daug žmonių išsiskirstė, išėjo į lauką, palipo į antrą aukštą. Žmonės baiminosi, kad jų nesužalotų. Dėl tokio vyro elgesio buvo sutrikdyta viešoji vieta ir rimtis (t. 2, b. l. 120-122, 123).

Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2020 m. liepos 21 d., 18 val. dirbo klube „T.“, barmenu. Vakaro eigoje atkreipė dėmesį į vyrą, kuris klube vis parėkaudavo, elgėsi agresyviai. Tas vyras buvo gal 170 ūgio, trumpų plaukų, turėjo tatuiruotę ant kaklo. Galėjo būti apie 01.30 val., kai jis vienai merginai darė kokteilį, o netoli nuo baro, už kokių dviejų metrų, stovėjo kita mergina. Tas vyras, kuris buvo agresyvus, pribėgo prie tos stovinčios merginos ir sugriebęs jai už plaukų, trenkė į žemę. Tuoj pat pribėgo apsauga bei kiti klubo lankytojai. Agresyvų vyriškį apsauga išvarė lauk iš klubo. Joana, kuri buvo su juo už baro, padėjo merginai atsisėsti, o jis jai padavė maišelį ledo. Merginos veidas buvo pasikeitęs, atrodė lyg lūžusi nosis. Ji verkė, jos veidas buvo kruvinas. Merginą kažkas išvedė į lauką dar iki tol, kol Joana iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą. Kai tas vyras mušė merginą, J. spėjo klubo merginoms pasakyti, kad jos pasitrauktų į tarnybines patalpas, o jam pačiam stovint už baro buvo saugu. Dėl tokio vyro elgesio buvo sutrikdyta klubo „T.“, veikla. Nors klubas dirba ilgai, bet toks agresyvus elgesys jam ir kitiems darbuotojams yra netoleruotinas, merginos buvo išsigandusios. Buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Žmonės, po to kas įvyko, pradėjo skirstytis, ėjo lauk, kiti nuėjo prie staliukų, nors iki tol visiems buvo linksma, šoko (t. 2, b. l. 131-132).

Liudytojas E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 21 d., nuo 23.30 val., dirbo klube „T.“ apsaugos darbuotoju. Be jo klube dar dirbo D. B. (D. B.). Matė, kad klube buvo daug žmonių ir atkreipė dėmesį, kad prie vieno staliuko sėdinti mergina ir vyras tai pykstasi, tai taikosi. Su jais kartu dar sėdėjo du vaikinai ir dvi merginos. Panašiai apie 01.30 val., mergina, kuri prieš tai pykosi ir taikėsi su vaikinu, šoko salės viduryje kažkokioje kompanijoje. Prie jos priėjęs vyras, su kuriuo ji konfliktavo prie staliuko, pradėjo kelti pavydo scenas. Matėsi, kad jie gestikuliuoja, kad tas vyras rėkia, tačiau ką negirdėjo, nes buvo garsi muzika. Po to, tas rėkiantis vyras pastūmė tą merginą, čiupo už jos plaukų ir trenkė jos galvą į žemę. Tą merginą užstojo kitos kompanijos vyrai, kurie atitraukė nuo merginos ją mušantį vyriškį. Matyt jiems taip darant, vienas lyg ir trinktelėjo merginą pastūmusiam vyrui. Tada tą vyrą, kuris pastūmė merginą, išprašė lauk iš klubo. Vyriškis išėjo kartu su stambaus kūno sudėjimo draugu. Lauke tie abu išmesti vyrai nenusiramino. Išėjus susistumdyme dalyvavusiems asmenims, tas klubo viduje merginai sudavęs vyriškis pradėjo ant jų puldinėti, šaukė, kad „aš tave šį vakarą užbadysiu“. Tuo metu mergina, kuriai jis buvo sudavęs, su drauge išėjo į lauką, po ko besimušantis vyriškis ją pamatęs, pribėgo prie jos ir tempė ją už plaukų, trenkė jos galvą į žemę, spyrė iš kojos lyg jai į nugarą, nes tuo metu ji jau buvo nukritusi. Jie jį nuginė nuo mušamos merginos ir papurškė dujų, kadangi jis nenurimo. Po to, tas vyriškis su draugu nuėjo Topolių gatvės link. Merginai buvo sumušta nosis, tad kažkas iš klubo darbuotojų jai padavė ledo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis nurodė, kur nuėjo įtariamieji. Merginą mušęs vyriškis nuo policijos pareigūnų pabėgo. Dėl tos merginos sumušimo, tiek klubo veikla, tiek viešoji tvarka ir rimtis buvo sutrikdyta, nes daug žmonių išėjo iš klubo į lauką. Kiti buvo susijaudinę dėl neįprasto reginio. Pačiame klube muštynių pasitaiko retai, todėl visiems dirbantiems tai buvo nemalonus reginys, juo labiau, kad buvo mušama mergina (t. 2, b. l. 104-106, 107).

Liudytojas D. B. parodė, kad 2020 m. liepos 21 d., nuo 23 val., dirbo apsaugos darbuotoju naktiniame klube „T.“. Kartu su juo dirbo kolega E. G.. 2020 m. liepos 22 d/, apie 01.54 val., kartu su kolega buvo prie naktinio klubo įėjimo ir įleidinėjo į klubą klientus. Kartas nuo karto pažvelgdavo į klubo vidų, kuriame linksminosi žmonės. Taip vieną kartą pažvelgęs, pamatė klubo viduje, prie šokių aikštelės nusileidimo, penkis vaikinus, kurie tarpusavyje mušėsi. Tai pamatę, jis su kolega iš karto visus vaikinus iš pradžių išskyrė ir juos išvarė lauk iš klubo. Belydint tuos vaikinus iš klubo, vienas iš jų, eidamas pro barą, griebė ranka ten stovinčią merginą už galvos ir ją trenkė į žemę. Mergina liko gulėti ant žemės, o jie tą vaikiną ir kitus išvarė kuo greičiau iš klubo, kad toliau nebekiltų muštynės. Eidamas matė, kaip tą merginą nuo žemės kelia kita mergina, jos draugė. Kai jie su kolega išvarė lauk tuos vaikinus, tas vienas vaikinas, kuris pervertė ant žemės merginą, būdamas apačioje šaukė ir rėkė sumuštai merginai, kad ją užmuš ir susidoros. Praėjus gal kelioms minutėms, ta draugė išsivedė klube ant žemės pargriautą merginą į lauką ir tai pamatęs tas pats vaikinas, prasmukęs pro jį, ją vėl puolė ir griebęs už plaukų nusitempė ant medinio tiltelio, kur ją pargriovęs ant žemės, du kartus merginos galvą trenkė į žemę, po ko nepaleisdamas tempė ją už plaukų ir nutempęs nuo tiltelio ant asfaltuotos kelio dangos, dar kartą merginos galvą trenkė į asfaltą. Jis pribėgo prie to vaikino ir jį atitraukė nuo merginos. Tačiau net ir stumiamas vaikinas, dar merginai spyrė vieną kartą į galvą. Ar kur pataikė, jau nebematė, nes jį laikė, o jo kolega tam vaikinui papurškė dujų, kad šis apsiramintų, nes kitaip nebuvo įmanoma jo sutramdyti. Vyras, kuris sumušė merginą, pasišalino kartu su savo storu draugu ir viską stebėjo iš tolo. Kaip pamena, viskas prasidėjo nuo to, kad tą vakarą, gal apie 00 val., į naktinį klubą atėjo trys vaikinai ir trys merginos. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus ir linksminosi. Vienu metu merginos užlipo ant scenos ir pradėjo šokti aplink stulpus. Tai pamatęs, vienas vaikinas prišoko prie merginos ir jai pasakė, kad taip elgiasi tik kekšės ir ją grubiai nutraukė nuo scenos. Tarp jų įvyko tarpusavio žodinis konfliktas. Tai buvo tas pats vaikinas, kuris vedamas iš klubo, prie baro griebė merginą, t. y. savo žmoną, už galvos ir ją trenkė į grindinį. Po to, tas pats vaikinas, lauke, pamatęs išeinančią iš klubo savo žmoną, dar kartą griebė jai už plaukų ir nutempęs ant tiltelio du kartus jos galvą trenkė į žemę, po ko ją nutempė už plaukų nuo tiltelio ant asfalto ir ten dar vieną kartą trenkė jos galvą į asfaltą. Šis įvykis įvyko per patį klubo įkarštį, tai yra tuo metu, kai jam buvo susirinkę daugiausia žmonių, dėl ko buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Mano, kad kiti klube buvę asmenys dėl to patyrė nesaugumo jausmą ir išsigando, nes jie visi stovėjo ir žiūrėjo kas vyksta, buvo sutrikę, pasimetę. Pati klubo veikla dėl šio įvykio nutraukta nebuvo, viskas vyko toliau, tačiau tai, ką vėliau tas vyras darė savo žmonai buvo labai žiauru ir baisu. Jis elgėsi agresyviai, mušdamas savo žmoną, šaukė, keikėsi, mėtė grasinimus ir mano, kad tikrai baro lankytojai, buvę klube ir prie jo, išsigando tokio neadekvataus vyro elgesio ir pasijuto esantys nesaugūs (t. 2, b. l. 162-165,166).

Policijos informacinėje sistemos, esančios ataskaitos apie įvykį ROIK 0120000389428 duomenimis nustatyta, kad 2020 m. liepos 22 d., 01.56 val. gautas pranešimas apie tai, kad Šventojoje esančiame bare „T.“, esantys asmenys konfliktuoja, buvo trenkta moteriai. Apie įvykį pranešė J. A.. Nuvykus policijos ekipažams į vietą, J. A. medikų pagalbos atsisakė, paaiškino, kad nugriuvo nuo laiptų ir pareiškimą rašyti atsisakė. Tą pačią dieną, 11.58 val. gautas pranešimas apie tai, kad į Klaipėdos universitetinę ligoninę, apie 09.34 val., iš (duomenys neskelbtini), Šventoji, buvo pristatyta J. A., kuri medikams paaiškino, kad ją sumušė vyras (t. 1, b. l. 35-38). 

2020 m. liepos 22 d. apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), Palanga. Klubas “T." įsikūręs mediniame dviejų aukštų pastate. Užfiksuotas pagrindinis įėjimas į pastatą, medinis tiltelis, šalia jo šaligatvis, klotas betoninėmis trinkelėmis. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 39-43).

2020 m. rugpjūčio 13 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, fiksuoti 2020 m. liepos 22 d. policijos pareigūnų vaizdo kamera (body cam). Vaizdo įrašai prasideda nuo 02.08 val. Juose matosi, kaip prie naktinio klubo „T.“ ant grindinio guli J. A., o aplink ją sustoję klubo klientai. Merginai ant veido uždėtas ledo maišelis. Policijos pareigūnui aiškinantis įvykio aplinkybes, klubo apsaugos darbuotojas bei kiti asmenys nurodo, kad merginą sumušė galbūt jos sugyventinis. Apsaugos darbuotojas nurodo, kad einant iš klubo, tas pats vyriškis vėl pradėjo mušti merginą. Vaizdo įraše vienas iš liudytojų pasakoja, kaip vyriškis mušė moterį „už plaukų paėmė ir trenkė penkis kartus į žemę“, o paklaustas, kas ją mušė, atsakė „jos sužadėtinis, o sužadėtinis pabėgo, sako einu pasiimsiu peilį, aš jus visus papjausiu“. Vaizdo įrašuose fiksuota, kaip J. A. atsisako medikų pagalbos ir aiškina, kad ji nukrito nuo laiptų, nors šalia esantys liudytojai aiškina, kad ją sumušė jos sugyventinis (t.1, b. l. 49-52).

Policijos informacinės sistemos ataskaita apie įvykį ROIK 0120000389624 nustatyta, kad gavus pranešimą, 2020 m. liepos 22 d., 08.50 val., buvo nuvykta į poilsiavietę „E.“, esančią (duomenys neskelbtini), Palangoje. Namelyje Nr. 25 buvo rasti asmenys: K. S., K. D., V. G., E. K.. Pastarieji paaiškino, kad apie 4-5 val., ryte grįžę į namelį, rado sumuštą J. A.. Pastaroji buvo atvykusi su savo vyru A. A., kurio tuo metu nebuvo. 08.21 val. buvo iškviesta medicininė pagalba, kuri atvyko ir J. A. pristatė į ligoninę (t. 1, b. l. 53-55). 

2020 m. liepos 22 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad jame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Palanga. Ant namelio, pažymėto Nr. 25, yra iškaba su užrašu „E.“. Įėjus į vidų, jame yra kambarys, kuriame yra dvi lovos, o tarp jų fotelis. Ant lovos, esančios arčiau koridoriaus, matosi susukta baltos spalvos antklodė, ant kurios dešiniojo krašto matosi raudonos spalvos dėmė. Ant fotelio sėdimosios dalies, dešinėje pusėje, taip pat matosi raudonos spalvos dėmė (t. 1, b. l. 56-62).

2020 m. rugpjūčio 11 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu Nr. IBPS-V-1897504-20 ir prie jo esančia suvestine nustatyta, kad sankcionuotu laikotarpiu, vykdant A. A. naudojamo abonento numerio (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių kontrolę gauta duomenų patvirtinančių apie jo padarytas nusikalstamas veikas numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Fiksuoto pokalbio Nr. 98 (2020 m. liepos 22 d., 10.39 val.) metu J. A. kalba su A. A. ir pastarasis domisi jos sveikatos būkle, aiškina, kad prie jo akių klube jai nereikėjo „laižytis“ su bernais. J. A. tai neigia ir už tai ką A. A. padarė, vadina „gyvuliu“, aiškina, kad ji būtų nukraujavusi, kad guli ligoninėje, jai trūkęs plautis, lūžę šonkauliai. Pokalbių Nr. 110; 116; 132 metu A. A. skambina į ligoninę ir domisi J. A. sveikatos būkle. Pokalbio Nr. 126 (2020 m. liepos 22 d., 21.07 val.) metu A. A. kalba su J. A. seserimi L. B. ir jai A. A., sakydamas „Aš nu, aš nu“ prisipažino, kad tai jis sumušė J. A.. Viso pokalbio metu L. B. priekaištauja A. A., kad J. A. nereikėjo mušti, klausia, kodėl nesuteikė jai pagalbos (t. 1, b. l. 84-86, 87-93). 

2020 m. spalio 16 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu ir prie jo esančia suvestine nustatyta, kad vykdant J. A. naudojamo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini)telefoninių pokalbių kontrolę, 2020 m. rugpjūčio 26 d. fiksuotas pokalbis tarp J. A. ir J. A. (A. A. mamos). Pokalbio metu J. A. aiškina, kad ją visą naktį daužė A. A., pasakoja, kaip jis ją klube mušė, po to už plaukų vilko iki pat namelio ir ten sulaužė jai šonkaulius, kad ją mušė ilgą laiko tarpą. J. A. sako, kad po to įvykio, grįžęs A. A. jai pasakė „ką aš padariau, aš labai gailiuosi, aš J. myliu“, vėliau jai parašė laišką, kuriame rašė „aš ją myliu be proto, bet kodėl man tas pavydumas užėjo, pamačiau kai laižos y aplink tą stulpą šok“ (t. 1, b. l. 106-107; 108-114).

2020 m. liepos 24 d. kratos protokolu nustatyta, kad kratos metu, A. A. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaulakių k., Raseinių r.,  kambaryje rastas ir paimtas išankstinio apmokėjimo LABAS SIM kortelės rėmas (t. 1, b. l. 124-127).

2020 m. liepos 27 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad jame užfiksuota, kad ant kratos metu paimtos LABAS SIM kortelės rėmo yra nurodytas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. A. (t. 1, b. l. 128-129).

2020 m. rugpjūčio 4 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius raštu Nr. 41D(K)-1549 pateiktu garso įrašų kopija nustatyta, kad Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2020-07-22 01.54 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei 08.20 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti pranešimai apie kviečiamą pagalbą (t. 1, b. l. 155-156).

2020 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad jame fiksuoti telefoniniai pokalbiai. 2020 m. liepos 22 d., 01.54.08 val., fiksuotas skambutis į bendrosios pagalbos centrą, kurio metu kviečiama policija ir medikai į klubą „T.“, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje. Skambinęs asmuo prisistato kaip J. A. ir nurodo, kad klube susimušė vyrai, kad vienas vyriškis užpuolė ir sumušė merginą. 2020 m. liepos 22 d., 08.20.52 val., fiksuotas skambutis į bendrosios pagalbos centrą, kurio metu kviečiama greitojo pagalba į poilsiavietę „E.“, esančią (duomenys neskelbtini), Palangoje, nes sumušta moteris ir ji sunkiai kvėpuoja (t. 1, b. l. 157-160).

2020 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad peržiūrint elektroniniu paštu gautą kavinės „Vikingas“, esančios Palangoje, Kopų g. 6, stebėjimo kameros vaizdo įrašą, jame matyti, kad 2020 m. liepos 22 d., 02.03 val., prie naktinio klubo „T.“, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, lauke stovi aštuoni žmonės. 02.03.54 val. fiksuojamas vaizdas, kaip vyras (apsirengęs tamsios spalvos kelnėmis ir juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais) ranka suduoda vieną smūgį moteriai (apsirengusiai baltos spalvos suknele), po smūgio mergina nukrenta ant grindinio ir iš kart po to, tas pats vyras tempia tą moterį už plaukų link gatvės. 02.04 val. stebimas vaizdas, kaip stambaus kūno sudėjimo vyras (apsirengęs tamsios spalvos rūbais) nustumia minėtą vyriškį nuo minėtos moters (t. 1, b. l. 167-169).

Liudytojo apklausos protokolu nustatyta, kad liudytoja J. J. pateikė susirašinėjimus su A. A., iš šių susirašinėjimų matyti, kad A. A. SMS žinutėje parašė „ir juk nebuvo taip stipriai As jos nemusiau daug is delno į veida ir į nugara karta ir viskas“ (t. 2, b. l. 25-47).

2020 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G979/2020(04) nustatyta, kad J. A. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų - dešinio skruosto srityje, kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, kairio smilkinio srityje, smakro kairėje, dešinio peties sąnario srityje, kairiame žaste, abiejose šlaunyse, abiejose blauzdose, abiejų čiurnų sąnarių srityse, kairio sėdmens srityje, nugaros kairėje; kraujosruva kairės akies obuolio junginėje; odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešinės alkūnės sąnario srityje, kairiame dilbyje, kairio riešo sąnario srityje, abiejų kelių sąnarių srityse, abiejose blauzdose, abiejų čiurnų sąnarių srityse, kairės pėdos srityje: muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies kairėje; kairio viršutinio žandikaulio sinuso priekinės sienelės, akiduobės apatinės sienelės lūžiai; kairiųjų IV - VII, X šonkaulių lūžiai su pneumohemotoraksu kairėje (oras ir kraujas pleuros ertmėje); kairiojo plaučio sumušimas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais.  Sužalojimai padaryti mažiausiai 23 trauminiais poveikiais. J. A. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 22 d., 01.52 val. iki 2020 m. liepos 22 d., 06.00 val.) prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninę. J. A. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Rankos kumštis, kojos pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriamos kietiems bukiems daiktams, todėl neatmetama galimybė, kad J. A. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti klausime nurodytais traumuojančiais daiktais. J. A. nustatyti sužalojimai, visumoje vertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl gyvybei pavojingos būsenos nesukėlė. Kairės pleuros drenažas ir medikamentinis gydymas VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje paskirtas savalaikiškai, komplikacijų nenustatyta. J. A. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairio viršutinio žandikaulio sinuso priekinės sienelės, akiduobės apatinės sienelės lūžių, kairiųjų IV - VII, X šonkaulių lūžių su pneumohemotoraksu kairėje (oras ir kraujas pleuros ertmėje), kairiojo plaučio sumušimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimų, nustatytų J. A. visuma nėra būdinga griuviminės traumos metu kontaktui su kietu buku paviršiumi (t. 2, b. l. 69-71).

2020 m. rugpjūčio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, iš pateiktų atpažinimui keturių nuotraukų, liudytoja I. M. atpažino nuotraukoje Nr. 1 esantį asmenį, kuris klube „T.“, sugriebęs merginai už plaukų, ją trenkė į žemę, vėliau ją ištempė už plaukų lauk ir spyrė. Nuotraukoje Nr. 1, esantis asmuo yra A. A. (t. 2, b. l. 142-147).

2020 m. liepos 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, iš pateiktų atpažinimui keturių nuotraukų, liudytoja J. A. atpažino nuotraukoje Nr. 3, esančią merginą, kuri buvo sumušta klube „T.“. Nuotraukoje Nr. 3 esanti mergina yra J. A. (t. 2, b. l. 124-128).

2020 m. liepos 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, iš pateiktų atpažinimui keturių nuotraukų, liudytojas R. B. nurodė, kad nuotraukoje Nr. 1, esantis asmuo yra panašiausias į tą asmenį, kuris klube „T.“ elgėsi agresyviai ir sudavė - pargriovė merginą. Nuotraukoje Nr. 1, esantis asmuo yra A. A. (t. 2, b. l. 133-135).

2020 m. liepos 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, iš pateiktų atpažinimui keturių nuotraukų, liudytojas E. G. atpažino nuotraukoje Nr. 1, esantį asmenį, kuris 2020 m. liepos 22 d. klube „T.“ sumušė merginą. Nuotraukoje Nr. 1, esantis asmuo yra A. A. (t. 2, b. l. 108-111).

2020 m. rugpjūčio 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, iš pateiktų atpažinimui keturių nuotraukų, liudytojas D. B. atpažino nuotraukoje Nr. 2, esantį asmenį, kuris 2020 m. liepos 22 d. klube „T.“ ir lauke prie jo tampė bei mušė merginą. Nuotraukoje Nr. 2, esantis asmuo yra A. A. (t. 2, b. l. 167-171).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, turi būti padaryta viešoje vietoje. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015). Analizuojamu atveju nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika buvo padaryta viešoje vietoje – pramogų centro „T.“ viduje ir jo prieigose, esančiose (duomenys neskelbtini), Palangoje.

BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo J. A. veiksmai pagal kaltinimą įvertinti kaip įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018). A. A. draudžiamas įstatymo elgesys pasireiškė fizinio smurto naudojimu savo sutuoktinės nukentėjusiosios J. A. atžvilgiu, t. y. A. A. sugriebęs nukentėjusiąją J. A. už plaukų ją tempė žeme, jos galvą trenkė į grindinį bei spyrė į nugaros sritį.

Kartu pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu atveju turi būti nustatyti šios veikos padariniai – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji  BK 284 straipsnyje nurodytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (nukentėjusiosios J. A., liudytojų pramogų centro „T.“ apsaugos darbuotojų D. B. ir E. G., pramogų centro „T.“ darbuotojų J. A. ir R. B., šio klubo lankytojos I. M., taip pat ir paties kaltinamojo A. A. parodymus, kitus byloje esančius įrodymus), konstatuoja, kad dėl A. A. dėl prieš nukentėjusiąją J. A. panaudoto fizinio smurto ir įžūlaus elgesio buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, ir dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Kaltinamasis A. A. prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Jis parodė, kad jam kilus pavydui, jis pramogų centro „T.“ viduje ten buvusių žmonių akivaizdoje, pačiupo nukentėjusiąją J. A. už plaukų ir jos galvą trenkė į grindinį. Po to, kai jį apsaugos darbuotojai išvarė į lauką, jis dar kartą sugriebė savo sutuoktinei už plaukų, tempė ją žeme, trenkė jos galvą į grindinį ir spyrė į nugaros sritį. Taip pat nurodė, kad supranta, kad jo elgesys ir veiksmai klube „T.“ sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nukentėjusioji J. A. parodė, kad pramogų centro „T.“ viduje jos sutuoktinis A. A. netikėtai pribėgo prie jos ir trenkė jai į veido sritį, pataikė į nosį dėl ko pradėjo bėgti kraujas, po suduoto smūgio ji nugriuvo ant žemės. Liudytojai D. B., E. G., J. A., R. B., I. M. patvirtino, kad kaltinamasis A. A. smurtavo prieš savo sutuoktinę klubo „T.“ viduje, t. y. griebė jai už galvos ir ją trenkė į grindinį. Liudytojai D. B., I. M., E. G. taip pat patvirtino, kad po to, A. A., tęsdamas savo smurtinius veiksmus, išėjęs į lauką, pamatęs išeinančią iš klubo savo sutuoktinę, dar kartą griebė jai už plaukų ir nutempęs ant tiltelio du kartus jos galvą trenkė į žemę, po ko ją nutempė už plaukų nuo tiltelio ant asfalto ir ten dar vieną kartą trenkė jos galvą į asfaltą. Taip pat visi liudytojai patvirtino, kad įvykis įvyko per patį klubo vakaro įkarštį, tai yra tuo metu, kai jame buvo susirinkę daugiausia žmonių. Klube buvę asmenys dėl tokių A. A. atliktų veiksmų patyrė nesaugumo jausmą ir išsigando, nes jie visi stovėjo ir žiūrėjo kas vyksta, buvo sutrikę, pasimetę. A. A. elgėsi agresyviai, mušdamas savo žmoną, šaukė, keikėsi, todėl baro lankytojai, buvę klube ir prie jo, išsigando tokio neadekvataus vyro elgesio ir pasijuto esantys nesaugūs. Byloje esančiame vaizdo įraše matyti, kad 2020 m. liepos 22 d., 02.03 val., prie naktinio klubo „T.“, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, lauke stovi aštuoni žmonės. 02.03.54 val. fiksuojamas vaizdas, kaip vyras (apsirengęs tamsios spalvos kelnėmis ir juodos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais) ranka suduoda vieną smūgį moteriai (apsirengusiai baltos spalvos suknele), po smūgio mergina nukrenta ant grindinio ir iš kart po to, tas pats vyras tempia tą moterį už plaukų link gatvės (t. 1, b. l. 167-169). Liudytojai policijos pareigūnai R. T. bei S. M. taip pat patvirtino, kad buvo gautas pranešimas apie tai, kad klube „T.“ vyksta muštynės, kad viena moteris yra gavusi į veidą ar į galvą. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai prie klubo „T.“ pastebėjo ant šaligatvio sėdinčią merginą, kuri ant veido laikė maišelį su ledu, tuo metu aplink vaikščiojo daug žmonių. Paklausus merginos, kas ją sumušė, ji nurodė, kad niekas jos nemušė, kad susižalojo pati. Sumuštą merginą apžiūrėję medikai nurodė, kad moteriai padarytas lengvas nosies sumušimas. Nors visuomenės tvarkos sutrikdymo negali nulemti ta aplinkybė – matė ar nematė konfliktą pašaliniai asmenys, tačiau nagrinėjamu atveju incidentas buvo tiesiogiai stebėtas pašalinių asmenų, kurie suvokė, jog konflikto iniciatorius ir agresorius yra būtent A. A..

Nagrinėjamoje byloje iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad šiuo konkrečiu atveju A. A. veiksmai – pramogų centro viduje sugriebimas nukentėjusiajai J. A. už plaukų, smūgiavimas jos galvą į grindinį, po to lauke sugriebimas nukentėjusiajai J. A. už plaukų, jos tempimas žeme, jos galvos trenkimas į grindinį bei spyris į nugaros sritį, be tai pateisinančios, menkavertės priežasties, buvo įžūlūs, prieštaraujantys padoraus elgesio taisyklėms; dėl A. A. veiksmų buvo sutrikdytas kitų žmonių darbas, poilsis, kiti žmonės turėjo įsikišti į konfliktą, įvykio stebėtojai kvietė policiją, buvo iškviesti medikai; kaltinamojo veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje; įvykio metu buvę asmenys pasijuto nesaugiai. Taigi apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pagal nustatytas aplinkybes A. A. turėjo tyčią sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką bei demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis suvokė, jog viešoje vietoje, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją be tai pateisinančios, menkavertės priežasties (kaltinamajam matant nukentėjusioji bendravo ir šoko su kitu vaikinu), kaip pats patvirtino kaltinamasis vedamas pavydo jausmo, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Taigi, įvertinęs A. A. veiksmų paskatas, konflikto kilimo priežastis, kaltinamojo veiksmų pobūdį, trukmę bei intensyvumą, įvykio vietos specifiką, kitas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. A. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, nes jis savo įžūliu elgesiu, negerbdamas elementarių visuomenės moralės ir elgesio normų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. A. 2020 m. liepos 22 d., apie 01.54 val., pramogų centro „T.“ viduje ir jo prieigose, esančiose (duomenys neskelbtini), Palangoje, sugriebęs savo šeimos narei - žmonai J. A. už plaukų ne mažiau kaip du kartus jos galvą trenkė į grindinį bei spyrė ne mažiau kaip vieną kartą į nugaros sritį. Kaltinamasis A. A. toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2020 m. liepos 22 d., apie 02.30 – 03.00 val., Kopų gatvėje, Palangoje, sugriebė už plaukų į poilsiavietę „E.“ grįžtančią savo šeimos narę - žmoną J. A. bei sudavė jai ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį bei pargriovęs tempė ją iki poilsiavietės „E.“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Palangoje namelio Nr. 25, kur rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau kaip 23 smūgius savo šeimos narei – žmonai J. A., tokiu būdų padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinės akies vokų - dešinio skruosto srityje, kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, kairio smilkinio srityje, smakro kairėje, dešinio peties sąnario srityje, kairiame žaste, abiejose šlaunyse, abiejose blauzdose, abiejų čiurnų sąnarių srityse, kairio sėdmens srityje, nugaros kairėje; kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje; odos nubrozdinimus dešiniame žaste, dešinės alkūnės sąnario srityje, kairiame dilbyje, kairio riešo sąnario srityje, abiejų kelių sąnarių srityse, abiejose blauzdose, abiejų čiurnų sąnarių srityse, kairės pėdos srityje; muštinę žaizdą galvos plaukuotosios dalies kairėje; kairio viršutinio žandikaulio sinuso priekinės sienelės, akiduobės apatinės sienelės lūžius; kairiųjų IV - VII, X šonkaulių lūžius su pneumohemotoraksu kairėje, kairiojo plaučio sumušimą ir tokiu būdu savo šeimos narei - žmonai J. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl patirtų sužalojimų jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis A. A. prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir paaiškino įvykio aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, kad kai buvo išprašyti iš klubo „T.“, būnant lauke, jo sutuoktinei išėjus į lauką, jai dar kartą sugriebė už plaukų, tempė žeme, trenkė jos galvą į grindinį ir spyrė į nugaros sritį. Po to, apsaugos darbuotojai jam pripurškė dujų ir jį atitraukė nuo J. A.. Išgirdęs, kad yra iškviesta policija, jis pasišalino. Išėjęs iš klubo „T.“, nuėjo prie upės nusiplauti veido. Grįžtant, pamatė link išnuomoto namelio pareinančią žmoną J. A.. Pribėgęs prie sutuoktinės, ją vėl sugriebė už plaukų, trenkė vieną smūgį į veidą ir laikydamas už plaukų, tempė iki poilsiavietėje „E.“ išnuomoto namelio. Partempęs namelyje J. A. mušė rankomis bei spardė. Kiek smūgių sudavė, negali nurodyti, viskas vyko greitai. Po to išėjo į lauką ir nusiraminęs, įėjęs atgal į namelį, pamatė kruviną J. A., paprašė, kad ji nusirengtų ir eitų išsimaudyti. Ji pati nenusirengė, jis jai padėjo tai padaryti. Jie kartu nuėjo į dušą ir jis jai padėjo nusiprausti, perrengė kitais rūbais, po to paguldė į lovą, atsigulė šalia jos ir užmigo. Ryte atsibudęs, pamatė J. A. draugę M. Jo sutuoktinė M paprašė, kad jai iškviestų greitąją, nes blogai pasijuto. Išgirdęs, kad kviečia greitąją, atsistojo, pasiėmė savo daiktus, J. A. suknelę bei batelius, kurią ji vilkėjo bei avėjo klube „T.“, ir išvažiavo namo. Paimta žmonos suknelė ir bateliai buvo kruvini. Jam grįžus namo, jo mama išskalbė ir sutvarkė J. A. suknelę bei batelius. Pripažįsta, kad mušdamas žmoną, jai galėjo suduoti kaltinime nurodytą skaičių smūgių ir padaryti visus kaltinime nurodytus sužalojimus. Nukentėjusioji J. A. nurodė, kad jos sutuoktinis pramogų centre sugriebė už plaukų ir jos galvą trenkė į grindinį bei spyrė į nugaros sritį. Po to jai grįžtant į poilsiavietę A. A. vėl sugriebė už plaukų, trenkė jai ranka per veidą ir jai parkritus ant žemės už plaukų partempė iki namelio. Partempęs į namelį, A. A. ją vėl pradėjo mušti, kiek tiksliai smūgių sudavė ji nežino, be po suduotų smūgių jai iš nosies, iš burnos ir iš galvos pradėjo bėgti kraujas. A. A. nesiliovė ir toliau ją daužė rankomis ir spardė. Kartais ji prarasdavo sąmonę, tačiau jos sutuoktinis toliau ją mušė. Visa tai truko ilgai, A. A. šiek tiek nurimęs, vėl ją pradėdavo mušti ir spardyti. Ji jau nebegalėjo šaukti, mano, kad po tų pirmų jo smūgių jai lūžo šonkauliai. Kažkokiu metu ji negalėjo kvėpuoti, bet A. A. nurengė ją, numovė basutes, aplink matė kraujo klanus. Ji jam pasakė „A, baik negaliu kvėpuoti“, o jis manė, kad ji apsimeta. Po to, jis ją paėmė iš už nugaros už liemens ir nunešė į dušą maudyti. Ji jo prašė, kad šis jos neliestų, kad jai skauda. Ištraukęs iš dušo, A. A. ją šluostė, atnešė į lovą, ją numetė ir net neužklojo, buvo labai šalta ir jautėsi labai blogai. Po kurio laiko, ji paskambino savo draugei M. J. bei paprašė jos pagalbos. Atvažiavusi draugė iškvietė greitąją pagalbą, kuri vėliau ją pristatė į ligoninę. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji J. A. parodė, kad jai su K. D. einant iš klubo „T.“, po to kai atsisakė policijos ir medikų pagalbos, likus nedideliam atstumui iki namelio, atbėgo A. A. ir trenkė jai į veidą, po ko ji pargriuvo. Tada jis jai sugriebė už plaukų arčiau kaklo ir taip laikydamas ją tempė iki pat namelio bei įtempė į vidų. Ji tuo metu atsikelti jau nebepajėgė. A. A. jos nei akimirkai nepaleido, kol nebuvo įtempta į namelio vidų. Namelyje A. A. ją mušė bei spardė. Ją tempiant, kuokštais buvo išrauti plaukai, o kai ją prausė duše, tai dar ir tuos suveltus plaukus suvėlė į kuokštus. Kokį atstumą ją tempė už plaukų, nežino, gal likus kokiems 20 metrų iki namelio. Dėl to, kad buvo tempiama, nuo kelių ir kojų buvo nusilupusi oda, susidarė žaizdos, pamėlo kojos (t. 2, b. l. 82-84, 85). Šiuos nukentėjusiosios parodymus iš esmės patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos M. J., su kuria nukentėjusioji susisiekė, prašydama pagalbos, parodymai. Liudytoja M. J. nurodė, kad jai 2020 m. liepos 22 d., ryte paskambino jos draugė J. A., kuri paprašė atvažiuoti į Šventają ir ją pasiimti.  J. A. labai sunkiai kalbėjo ir pasakė, kad yra „E” nameliuose, dar Messenger programa J. A. jai atsiuntė savo veido nuotrauką, kurioje matėsi, kad jos veidas yra ištinęs, akis pamėlusi. Nuvyko į nurodytą vietą ir susiradusi namelį, kuriame buvo apsistojusi J. A., įėjusi į vidų, pamatė keturias lovas, kuriose gulėjo keturi asmenys, tarp jų ir J. A.. Pastaroji buvo užsiklojusi, susigūžusi, matėsi tik plaukai. Priėjusi prie J. A. ir pakėlusi patalynę, pamatė, kad ji lovoje guli vilkėdama tik apatinius ir matėsi, kad ji sumušta. Jai J. A. vis sakė, kad jai labai skauda, kai liečia ją ir pati paprašė jai iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Tada ji paskambino į bendrąjį pagalbos numerį 112 ir pranešė, kad yra sunkiai kvėpuojanti ir sumušta moteris. Atvažiavę medikai nukentėjusiąją išvežė į ligoninę. Prie liudytojo apklausos protokolo M. J. pateikė J. A. jai 2020 m. liepos 22 d. ryte siųstą veido fotonuotrauką bei Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kur buvo pristatyta J. A., nuotrauką (t. 2, b. l. 3-6, 7, 8-9). Liudytoja L. B. (nukentėjusiosios sesuo) nurodė, kad jos sesers draugė papasakojo, kad paprašyta J. A. buvo nuvykusi į Šventąją ir E stovyklavietėje esančiame namelyje surado sumuštą Justiną. Jai iškvietė medicininę pagalbą, po ko ji buvo pristatyta ir paguldyta į ligoninę. M. J. jai pasakojo, kad tuo metu namelyje buvo A. A. bei jo draugai. Iš M. J. ji sužinojo, kad J. A. buvo sulaužyti šonkauliai, pradurtas plautis, sulaužytas žandikaulis ir kad ją sumušė A. A.. Vėliau ji paskambino A. A. ir jo paklausė, už ką jis sumušė J. A., į ką jis atsakė, kad jam praskelta lūpa, kad J. A. sudavė tik vieną kartą, kad ji išėjo su kažkokiu gražuoliu. Iš pradžių A. A. sakė, kad ją mušė, po to, kad tik vieną kartą spyrė, o kas ją sumušė, nežino. Jos sesuo J. A. jai pasakojo, kad A. A. jai trenkė kelis kartus, paskui ją ištempęs į lauką ir vėl mušė. J. A. taip pat pasakojo, kad A. A. vėl ją mušė ir spardė namelyje, nuo kažkurio spyrio ji nebejuto skausmo ir protarpiais prarasdavo sąmonę, paskui ją tempė į vonią prausti, nors ji prašė jos nejudinti (t. 2, b. l. 12-15, 16). Liudytojos L. B. parodymus iš esmės patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti rezultatai, t. y., fiksuoto pokalbio Nr. 98 (2020 m. liepos 22 d., 10.39 val.) metu J. A. kalba su A. A. ir pastarasis domisi jos sveikatos būkle, aiškina, kad prie jo akių klube jai nereikėjo „laižytis“ su bernais. J. A. tai neigia ir už tai ką A. A. padarė, vadina „gyvuliu“, aiškina, kad ji būtų nukraujavusi, kad guli ligoninėje, jai trūkęs plautis, lūžę šonkauliai. Pokalbių Nr. 110; 116; 132 metu A. A. skambina į ligoninę ir domisi J. A. sveikatos būkle. Pokalbio Nr. 126 (2020 m. liepos 22 d., 21.07 val.) metu A. A. kalba su J. A. seserimi L. B. ir jai A. A., sakydamas „Aš nu, aš nu“ prisipažino, kad tai jis sumušė J. A.. Viso pokalbio metu L. B. priekaištauja A. A., kad J. A. nereikėjo mušti, klausia, kodėl nesuteikė jai pagalbos (t. 1, b. l. 84-86, 87-93). Liudytojos M. J. parodymus iš esmės patvirtina ir policijos informacinės sistemos ataskaita apie įvykį, kurioje nurodyta, kad gavus pranešimą, 2020 m. liepos 22 d., 08.50 val., buvo nuvykta į poilsiavietę „E.“, esančią (duomenys neskelbtini), Palangoje. Namelyje Nr. 25 buvo rasti asmenys: K. S., K. D., V. G., E. K.. Pastarieji paaiškino, kad apie 4-5 val., ryte grįžę į namelį, rado sumuštą J. A.. Pastaroji buvo atvykusi su savo vyru A. A., kurio tuo metu nebuvo. 08.21 val. buvo iškviesta medicininė pagalba, kuri atvyko ir J. A. pristatė į ligoninę (t. 1, b. l. 53-55). Taip pat apžiūros protokolu užfiksuoti rezultatai patvirtina, kad apžiūros metu nustatyta, jog poilsiavietės namelyje ant lovos, buvo susukta baltos spalvos antklodė, ant kurios dešiniojo krašto matosi raudonos spalvos dėmė. Ant fotelio sėdimosios dalies, dešinėje pusėje, taip pat matosi raudonos spalvos dėmė (t. 1, b. l. 56-62). Liudytoja J. J. (nukentėjusiosios mama) taip pat nurodė, kad jai paskambino dukters draugė M. J. ir pasakė, kad dukra guli ligoninėje. Jai M. J. pasakojo, kad ji buvo nuvykusi į Šventąją ir ten „E.“ poilsiavietėje, esančiame namelyje surado sumuštą J. A.. M. J. pamačiusi kaip atrodo J. A. iškvietė medikus, kurie pristatė J. A. į Klaipėdos universitetinę ligoninę ir ją ten paguldė. Vėliau jai per Messenger paskambino A. A., kuris pasakė, „teta atleiskit, kad taip nutiko, aš to nenorėjau“. Jos ir A. A. susirašinėjimuose A. A. prisipažino, kad J. A. jis sudavė vieną kartą ir kartą jai įspyrė. Jai nuvykus į ligoninę, jos dukra jai papasakojo, kad ją sumušė A. A., kad jam pasivaideno, jog ji klube bučiuojasi ir sukasi ant stulpo. Dukra jai taip pat pasakojo, kad A. A. ją mušė ir ant žemės, ir gulinčią lovoje. Vėliau kažkas ją nutempė į dušą ir ten prausė, kad bėgo tik kraujai. Po to, kai nuprausė, atnešė ir įmetė į lovą. Ji po įvykio buvo nuvykusi į poilsiavietę „E.“ ir ten jai savininkai pasakojo, kad namelis, kuriame buvo apsistojusi jos dukra, bei patalynė buvo kruvina. Vėliau ji nuvyko į klubą „T.“ Šventojoje ir kalbėjo su to klubo darbuotojais, buvusiais tą vakarą, kai buvo sumušta jos dukra. Tą vakarą dirbusi mergina, kuri iškvietė policiją, valė kraują, jai papasakojo, kad J. A. pagalbos tą kartą atsisakė ir aiškino, kad virto. O paklausta, ar tą vakarą jos dukra J. A. elgėsi kaip nors, kad galėjo išprovokuoti tokį elgesį jos atžvilgiu, ar bučiavosi, šoko ant stulpo, mergina atsakė, kad nieko tokio ji nedarė, tik šoko su kažkokiu vaikinu, kai nuo įėjimo atėjo A. A. ir puolė J. A., sučiupo jai už plaukų, trenkė jos galvą į žemę ir spyrė iš kojos (t. 2, b. l. 19-22, 23). Liudytojos J. J. parodymus taip pat patvirtina jos į bylą pateikti susirašinėjimai su A. A., iš kurių matyti, kad A. A. SMS žinutėje parašė „ir juk nebuvo taip stipriai As jos nemusiau daug is delno į veida ir į nugara karta ir viskas“ (t. 2, b. l. 25-47). Be to, nukentėjusiajai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktą patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G979/2020(04), kurioje konstatuota, kad J. A. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų - dešinio skruosto srityje, kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, kairio smilkinio srityje, smakro kairėje, dešinio peties sąnario srityje, kairiame žaste, abiejose šlaunyse, abiejose blauzdose, abiejų čiurnų sąnarių srityse, kairio sėdmens srityje, nugaros kairėje; kraujosruva kairės akies obuolio junginėje; odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešinės alkūnės sąnario srityje, kairiame dilbyje, kairio riešo sąnario srityje, abiejų kelių sąnarių srityse, abiejose blauzdose, abiejų čiurnų sąnarių srityse, kairės pėdos srityje: muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies kairėje; kairio viršutinio žandikaulio sinuso priekinės sienelės, akiduobės apatinės sienelės lūžiai; kairiųjų IV - VII, X šonkaulių lūžiai su pneumohemotoraksu kairėje (oras ir kraujas pleuros ertmėje); kairiojo plaučio sumušimas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 23 trauminiais poveikiais. J. A. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 22 d., 01.52 val. iki 2020 m. liepos 22 d., 06.00 val.) prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninę. J. A. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Rankos kumštis, kojos pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriamos kietiems bukiems daiktams, todėl neatmetama galimybė, kad J. A. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti klausime nurodytais traumuojančiais daiktais. J. A. nustatyti sužalojimai, visumoje vertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl gyvybei pavojingos būsenos nesukėlė. Kairės pleuros drenažas ir medikamentinis gydymas VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje paskirtas savalaikiškai, komplikacijų nenustatyta. J. A. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairio viršutinio žandikaulio sinuso priekinės sienelės, akiduobės apatinės sienelės lūžių, kairiųjų IV - VII, X šonkaulių lūžių su pneumohemotoraksu kairėje (oras ir kraujas pleuros ertmėje), kairiojo plaučio sumušimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimų, nustatytų J. A. visuma nėra būdinga griuviminės traumos metu kontaktui su kietu buku paviršiumi (t. 2, b. l. 69-71). Taigi ši specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusioji buvo nesunkiai sužalota kaltinime nurodytu metu, o sužalojimų pobūdis ir lokalizacija atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo A. A. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Jo veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jis savo šeimos narei – sutuoktinei, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui. Neabejotina, kad A. A. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamasis A. A. prisipažino padaręs nusikaltimus, davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. A. atsakomybę sunkina tai, kad jis yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas M. Venckus prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Ši aplinkybė apibūdina psichinį santykį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų (keršto, pavydo ir kt.), o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Taigi norint nustatyti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina pateikti konkretaus nukentėjusiojo elgesio vertinimą, nustatant jo poveikį nuteistojo nusikalstamų veiksmų padarymui. Provokuojančiu nukentėjusiojo elgesiu gali būti pripažįstamas nukentėjusiojo sąmoningas kaltininko skatinimas pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais į patį kaltininką ar į jam artimus žmones. Rizikingu teismų praktikoje laikomas toks nukentėjusiojo elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį arba nenumato rizikos, nors, gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad nukentėjusiosios J. A. elgesys buvo provokuojantis ar rizikingas, turėjęs įtakos A. A. nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamasis A. A. parodė, kad klube pamatęs savo žmoną šokant su kitu vaikinu, jam sukilo pavydas ir jis pripuolęs prie žmonos trenkė jai į veidą, po to dar kartą trenkė lauke, o kai apsaugos darbuotojai jam papurškė dujų, jis išėjęs iš klubo nuėjo prie upės nusiprausti veido, pamatęs sugrįžtančią savo žmoną, pagriebė jai už plaukų, vėl trenkė jai į veidą ir įsitempė į namelį. Kai namelyje pamatė savo praskeltą lūpą vėl susinervino ir vėl pradėjo mušti savo sutuoktinę. Nukentėjusioji J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji jokio konflikto nekėlė, ji klube „T.“ tik bendravo su vaikinu, po ko, jos sutuoktinis A. A. pripuolė prie jos ir trenkė jai į veido sritį. Po to, jai einant gatve, link jos vėl pribėgo A. A., kuris čiupo už plaukų, trenkė jai per veidą ir ją parkritusią už plaukų partempė į namelį, o namelyje A. A. vėl ją mušė ir spardė. Nukentėjusioji nesipriešino A. A. ir jokių veiksmų prieš A. A. neatliko. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojų I. M., J. A., R. B., E. G., D. B. parodymai, kurie matė, kad nukentėjusioji J. A. jokių veiksmų prieš A. A. neatliko, matė, kaip A. A. griebė ranka prie baro stovinčią J. A. už plaukų ir ją trenkė į žemę. Be to liudytojai D. B., E. G. patvirtino matę, kad lauke A. A. vėl pamatęs J. A. pribėgo prie pastarosios ir tempė už plaukų, trenkė jos galvą į žemę, spyrė iš kojos į nugarą, nes tuo metu ji jau buvo nukritusi. Jie A. A. papurškė dujų, nes jis niekaip nenusiramino (t. 2, b. l. 104-106, 162-166). Akivaizdu, kad nukentėjusiosios bei įvykį mačiusių liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių visiškai sutampa, be to, jų parodymai sutampa ir su paties kaltinamojo A. A. parodymais. Taigi nustatytos aplinkybės rodo, kad nei nukentėjusioji, nei kiti asmenys kaltinamojo smurtauti neprovokavo ir neskatino, o priešingai, bylos duomenys liudija, kad būtent A. A. per kelis kartus be priežasties mušė nukentėjusiąją, tempė už plaukų, trenkė per veidą, jai nugriuvus ją spardė, savo smurtinius veiksmus tęsė ir namelyje. Pagal nustatytas aplinkybes matyti, kad J. A. nei sąmoningai, nei neatsargiai neskatino A. A. nusikalsti. Be to, nėra pagrindo ir išvadai, kad nukentėjusioji, grįždama iš klubo į poilsiavietę elgėsi rizikingai, o vėl užpulta kaltinamojo A. A. provokavo pastarąjį nusikalsti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo išvadai, kad nukentėjusioji J. A. elgėsi rizikingai ar provokuojančiai BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti A. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę. Tai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybė, atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, nusikalstama veika padaryta žala. 

Kaltinamasis A. A. padarė tyčinius vieną nesunkų ir vieną apysunkį smurtinį nusikaltimą, nusikalstamus veiksmus atliko vedinas visiškai nereikšmingo motyvo – nepagrįsto pavydo dėl savo sutuoktinės veiksmų. Nors kaltinamasis yra jauno amžiaus, tačiau jis teistas jau penkis kartus, taip pat ir už analogiškų veikų padarymą, jam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat ir jas keliskart atidedant. Šias tyčines nusikalstamas veikas padarė, būdamas neseniai paleistas iš įkalinimo įstaigos (paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2019 m. sausio 7  d.), kur atliko ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, be to, veikas padarė neišnykus teistumui, todėl jis yra recidyvistas. Taigi nuteistasis sistemingai daro tokio pačio pobūdžio nusikaltimus, o nei paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nei šios rūšies bausmių vykdymo atidėjimas jam poveikio nepadarė. Be to, kaltinamasis A. A. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nėra sumokėjęs (t. 3, b. l. 108-114). Nusikalstamų veikų padarymo metu jis niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, ir nors kaltinamasis teigia, kad jis dirbo užsienyje, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Kaltinamasis civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies, tačiau nei nukentėjusiajai, nei teritorinei ligonių kasai nė dalies padarytos žalos nėra atlyginęs. Visos šios išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis gali pasitaisyti, būdamas laisvėje, priešingai, jos rodo nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą aplinkiniams A. A. elgesį, kurį siekiant pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, taip pat tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus, be to, tvirtina norįs keisti savo gyvenimo būdą, dirbti, kuo greičiau atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, siekiant išlaikyti kaltinamojo socialinius ryšius, ir skatinant tolesnį elgesio keitimąsi teigiama linkme, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. A. paskyrus už kiekvieną nusikalstamą veiką, laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir BK 284 straipsnio sankcijose, numatytiems šių bausmių vidurkiams. Teismo vertinimu, paskirtų bausmių rūšis ir trukmė atitinka kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pavojingumą ir nėra aiškiai per griežtos.

Nors kaltinamojo gynėjas prašo jo ginamajam taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą jam atidėti, tačiau teismas įvertinęs ankstesnį kaltinamojo A. A. elgesį, jam paskirtas bausmes ir jų poveikį, taip pat ir šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Byloje nėra duomenų, kad A. A. turėtų pareigą prižiūrėti sergančiuosius ar neįgaliuosius, turėtų išlaikytinių, augintų vaikus. Teismo vertinimu, šių ir pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekstas nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas šiuo atveju A. A. negali būti atidėtas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės paskirtos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir BK 284 straipsnį, subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, iš dalies – šeši mėnesiai, pridedama švelnesnė bausmė, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir kaltinamajam A. A. skiriama subendrinta bausmė.

Atsižvelgus į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir A. A. visiškai pripažino savo kaltę, vadovaudamasis BK 641 straipsnio nuostatomis, teismas skirtą bausmę sumažina vienu trečdaliu.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu, A. A. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. liepos 24 d., 16.00 val. (t. 3, b. l. 23-24, 25-27). 2020 m. liepos 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi A. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2020 m. spalio 24 d. (t. 3, b. l. 61-64). 2020 m. spalio 20 d. teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 24 d. iki 2021 m. sausio 24 d. (t. 3, b. l. 137-140).

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. A. sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. liepos 24 d. iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, įskaitytinas į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę. 

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji J. A. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo A. A. priteisti 611,50 Eur patirtai turtinei žalai ir 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 4, b. l. 3-7). Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu taip pat pareiškė civilinį ieškinį 645,70 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiosios J. A. gydymą ir prašo ją priteisti iš kaltinamojo A. A. (t. 1, b. l. 176-191).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (ties tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. 

Nukentėjusioji J. A. civiliniu ieškiniu siekia, kad jai būtų atlyginta 611,50 Eur turtinė žala, kurią sudaro – ne mažiau kaip 25,00 Eur išlaidos vaistams, 52,50 Eur kelionės išlaidos, vykstant į gydymo įstaigą, 84,00 Eur kelionės išlaidos, vykstant pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, 350 Eur už sugadintus rūbus, 100 Eur, kuriuos jai po įvykio negrąžino kaltinamasis. Nukentėjusioji byloje yra pateikusi tik dalį įrodymų patirtos turtinės žalos dydžiui pagrįsti, o kaltinamasis ir civilinis atsakovas su civilinio ieškinio reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka tik iš dalies, todėl pasisakytina dėl patirtų išlaidų pagrįstumo.

Nukentėjusioji J. A. civiliniame ieškinyje nurodė, kad ji patyrė 84,00 Eur kelionės išlaidas, tris kartus vykstant iš Raseinių miesto į Šiaulių miestą pas ikiteisminio tyrimo tyrėją.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusioji ne kartą vyko į ikiteisminio tyrimo įstaigą, tačiau šis faktas pats savaime nėra pagrindas priteisti išlaidas, turėtas vykstant į minėtą įstaigą. Pagal BK 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti, pripažįstami proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad minėtos išlaidos atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šias išlaidas pripažinus proceso išlaidomis jos, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, gali būti išieškomos iš kaltu pripažinto asmens valstybės naudai. Iš minėtų normų analizės seka išvada, kad išlaidos, atsiradusios dėl vykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą nelaikytinos jas patyrusio asmens turtine žala. Asmuo, turėjęs išlaidų dėl vykimo į minėtas institucijas, turi teisę teikti prašymą šioms institucijoms dėl patirtų išlaidų, susijusių su kelione, atlyginimo. Institucijai ar įstaigai atlyginus šias išlaidas jas patyrusiam asmeniui, atsiranda teisė šias išlaidas išieškoti iš kalto asmens valstybės naudai. Dėl šių aplinkybių civilinio ieškinio reikalavimas dėl 84,00 Eur išlaidų kurui, vykstant į ikiteisminio tyrimo įstaigą, atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl negali būti tenkinamas.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J. A. pareikštame civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo taip pat nurodė, kad ji turėjo 52,50 Eur kelionės išlaidų, jai vykstant iš Raseinių miesto į Klaipėdos universitetinę ligoninę specialisto konsultacijai. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad ji vieną kartą vyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę specialisto konsultacijai (atstumas Raseiniai – Klaipėda, 150 km (150 x 2=300 km). Taip pat nurodo, kad jos automobilis 100 km sunaudoja 16 l benzino (3 x 16 = 48). Kuro pirkimo kvitų nėra išsaugojusi, tačiau vidutinė benzino A95 vieno litro kaina, remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – VĮ ŽŪKIVC) duomenimis buvo 1,094 Eur, o tai sudaro 52,50 Eur (1,094 Eur x 48 l). Šioms išlaidoms pagrįsti nukentėjusioji pateikė automobilio registracijos liudijimą.

Byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu nustatyta, kad nukentėjusioji 2020 m. rugpjūčio 27 d. vyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę krūtinės chirurgo bei radiologo konsultacijoms (t. 1, b. l. 179). Taip pat nustatyta, kad www.maps.lt duomenimis, atstumą nuo nukentėjusiosios gyvenamosios vietos - Turgaus 26-2, Raseiniai, iki VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės, esančios Liepojos g. 41, Klaipėdoje, automobilių keliais sudaro ne 147 km, kaip nurodo nukentėjusioji, o 139 km. Vadinasi, nukentėjusioji kelionės metu nuvažiavo 278 km (139 x 2). Kelionių automobiliais išlaidų apmokėjimo metodinėse rekomendacijose, patvirtintose 2015 m. gruodžio 18 d. Teisėjų tarybos nutarimu, numatyta, jog lengviesiems automobiliams su benzininiais varikliais bazinės degalų sunaudojimo normos apskaičiuojamos pagal šią formulę, kur Nk – bazinė degalų sunaudojimo norma; Vh – automobilio variklio darbinis tūris kubiniais litrais, nurodytas transporto priemonės registracijos liudijime. Iš nukentėjusiosios pateikto transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, jog važiuodama į Klaipėdos universitetinę ligoninę ji naudojosi automobiliu „Audi A4“, kurio darbinis tūris kubiniais litrais yra 1,984, automobilis varomas benzinu. Nors nukentėjusioji nėra pateikusi kuro įsigijimo kvitų, tačiau remiantis VĮ ŽŪKIVC duomenimis A95 vieno litro kaina buvo 1,094 ct/l, kaltinamasis kuro kainos neginčijo. Pagal nurodytą formulę apskaičiavus degalų sunaudojimo normą ir degalų kainą, išeitų, jog nukentėjusioji turėjo sunaudoti apie 7,6 l/100 km degalų. Taigi, rekomendacijų pagrindu skaičiuojant tikėtinas kuro išlaidas, nukentėjusiosios patirtų kelionės išlaidų suma sudarytų 21,00 Eur. Kadangi byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji vyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę specialistų konsultacijai, tačiau teismui ji nepateikė degalų įsigijimo kvito, nurodydama, kad jo neišsaugojo, o kaltinamasis tik iš dalies sutinka su nukentėjusiosios prašomomis priteisti kelionės išlaidomis, teismas daro išvadą, jog būtų protinga ir sąžininga mažinti nukentėjusiosios kelionės išlaidas iki sumos, apskaičiuotos teismo pagal nurodytas rekomendacijas. Atsižvelgiant į tai, ši suma pripažintina nuostoliais ir 21,00 Eur suma patirta automobilio kurui apmokėti priteistina nukentėjusiajai iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji J. A. taip pat civiliniu ieškiniu prašo priteisti ne mažiau kaip 25,00 Eur, kuriuos išleido vaistams. Nurodo, kad pirko gydytojų rekomenduotus medikamentus: vieną mėnesį vartojo tabletes „Skudexa“ (veiklioji medžiaga – deksketoprofenum), kurių 15 tablečių kaina – 7,00- 8,00 Eur, taip pat priešinfekcinius vaistus „Amoksiklav“, kurių kaina apie 10,00-11,00 Eur. Nurodo, kad vaistų įsigijimo kvitų nėra išsaugojusi, tačiau į bylą pateikė informaciją iš www.vaistai.lt apie šių vaistų vidutinę kainą.

Byloje esančiais duomenimis – medicininių dokumentų duomenimis, specialisto išvada (t. 2, b. l. 70-71) nustatyta, kad nukentėjusiąją gydantys gydytojai jai rekomendavo vartoti vaistus – deksketoprofeną (vaistas, malšinantis skausmą, mažinantis uždegimą ir temperatūrą), amoksiklavą (antibiotikas, kuris naikina bakterijas, sukeliančias infekcines ligas). Sutiktina su kaltinamojo gynėju, kad byloje nėra pateikti dokumentai, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiąją gydantys gydytojai būtų įpareigoję pirkti nurodytus vaistus, taip pat nepateikti vaistų pirkimo kvitai, visgi, teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, jų mastą, gydymo eigą ir trukmę, į nukentėjusiosios būklę po patirtų sužalojimų, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, kad ji šiuos vaistus pirko ir vartojo savo gydymui. Teismui taip pat nekyla abejonių, jog šie vaistai buvo reikalingi, siekiant nukentėjusiosios greitesnio pasveikimo. Išlaidos, patvirtinančios vaistų įsigijimą nėra pagrįstos pirkimo kvitais, tačiau remiantis iš www.vaistai.lt duomenimis vaistų “Skudexa“ 15 tablečių kaina yra 7,00-8,00 Eur (nukentėjusiosios teigimu, ji šį vaistą vartojo mėnesį, t. y. dvi pakuotes) „Amoksiklav“ kaina yra 10,00-11,00 Eur. Kadangi nukentėjusiosios patirtos išlaidos vaistams yra priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo veiksmais, dėl kurių kilo žala, nukentėjusiosios prašymas priteisti jai 25,00 Eur turtinės žalos atlyginimą vaistams, vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, priteistinos iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji J. A. taip pat nurodė, kad po įvykio A. A. buvo paėmęs jai priklausančius 700,00 Eur, bet grąžino tik dalį sumos – 600,00 Eur, o 100,00 Eur negrąžino, todėl prašo šią sumą taip pat priteisti iš kaltinamojo. Pažymėtina, kad esant deliktinei atsakomybei atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su skolininko veiksmais, dėl kurių kilo žala (CK 6.247 straipsnis). Šiuo gi atveju nukentėjusiosios prašoma priteisti piniginė suma, kurią nukentėjusioji įvardija kaip kaltinamojo skolą jai, nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo padarytomis nusikalstamomis veikomis, todėl teisinio pagrindo jiems atlyginti nėra.

Nukentėjusioji taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti 350,00 Eur už įvykio metu jos sugadintus rūbus. Iš bylos matyti, kad nukentėjusioji, prašydama priteisti jai 350,00 Eur turtinę žalą jokių dokumentų, patvirtinančių, kada ir už kokią sumą ji pirko rūbus, nepateikė. Be to, į bylą nebuvo pateikti nusikaltimo metu dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, atliktų nukentėjusiosios atžvilgiu, sugadinti rūbai, nes juos po įvykio pasiėmė kaltinamasis. Nors nagrinėjamu atveju įrodymų (pirkimo kvitų), kurie patvirtintų nukentėjusiosios patirtos žalos dydį dėl sugadintų drabužių byloje nėra pateikta, tačiau, vadovaujantis protingumo principu, akivaizdu, jog tai padaryti ir nėra įmanoma. Įvykis, kurio metu buvo nepataisomai sugadinti nukentėjusiosios drabužiai buvo netikėtas, todėl būtų neteisinga laikyti, jog nukentėjusioji privalėjo saugoti drabužių įsigijimo dokumentus. Dėl to nukentėjusiajai tiksliai neįrodžius nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, konstatavo, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, jog, šalims nesutariant dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2010).

Patirtos turtinės žalos dydį teisme dėl sugadintų drabužių nukentėjusioji įrodinėja paaiškinimu, kad šiuos rūbus pirko viešėdama JAV, jų vertė įsigijimo metu buvo apie 500 JAV dolerių, konvertavus į eurus, būtų apie – 407,00 Eur. Rūbai buvo proginiai, todėl įvertindama nusidėvėjimą, mano, kad sugadinant drabužius jai buvo padaryta ne mažesnė, nei 350.00 Eur turtinė žala. Teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis neginčijo nei nukentėjusiosios rūbų sugadinimo fakto, nei jų vertės, tačiau teigia, kad nukentėjusiosios rūbai yra išskalbti ir sutvarkyti ir ji bet kada juos gali pasiimti.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo apsirengusi JAV pirktais rūbais. Teismui nekyla abejonių, kad šie rūbai įvykio metu buvo sugadinti, kaip ir abejonių nukentėjusios nurodytomis aplinkybėmis dėl sugadintų rūbų ir patirtų materialinių išlaidų. CK 6.263 straipsnyje numatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. O jeigu žala atsiranda ir ji būna padaryta asmeniui, jo turtui ar neturtiniams interesams, ją privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir priteisdamas žalos atlyginimą, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, į tai, kad nukentėjusiosios rūbai buvo sugadinti nusikaltimų metu, ir kaltinamasis šių aplinkybių neneigia, taip pat į tai, kad nei pats kaltinamasis, nei jo artimieji iki bylos nagrinėjimo pabaigos nukentėjusiajai ar jos artimiesiems šių rūbų negrąžino, nors tokią galimybę turėjo, kaltinamasis turtinės žalos dydžio dėl sugadintų rūbų neginčija, todėl teismo vertinimu, 350,00 Eur turtinės žalos dydis yra atitinkantis nukentėjusiosios nurodytų sugadintų daiktų vertę, nepažeidžia protingumo bei proporcingumo principų, todėl, šis nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimas tenkintinas, nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 350,00 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa taip pat pareiškė civilinį ieškinį 645,70 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiosios J. A. gydymą ir prašo ją priteisti iš kaltinamojo A. A..

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji J. A. nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. liepos 30 d. gydėsi VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, vėliau jai buvo teiktos specialistų konsultacijos UAB „Raseinių šeimos gydytojų centras“ ir VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“. Nukentėjusiosios J. A. gydymas kainavo 645,70 Eur ir gydymo išlaidas šioms sveikatos priežiūros įstaigoms apmokėjo Šiaulių teritorinė ligonių kasa. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. A. su Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko, jo dydžio neginčijo. 

Kaltinamojo A. A. su nusikalstamų veikų padarymu, susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina iš viso sudarė – 645,70 Eur. Prie ieškinio pateikti žalos dydį pagrindžiantys rašytiniai duomenys, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, žala už nukentėjusiajai suteiktas medicinines paslaugas visiškai pagrįsta, ir civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant žalą iš kaltinamojo A. A..

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. A. šioje baudžiamojoje byloje taip pat pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo priteisti 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų gydymo įstaigoje buvo gydoma nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. liepos 30 d. pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriuje, vėliau konsultuota bendrosios praktikos gydytojo, kitų specialistų (krūtinės chirurgo, radiologo), vartojo vaistus, dėl patirtų sužalojimų jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G979/2020(04) konstatuota, kad J. A. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų - dešinio skruosto srityje, kairės akies vokų - kairio skruosto srityje, kairio smilkinio srityje, smakro kairėje, dešinio peties sąnario srityje, kairiame žaste, abiejose šlaunyse, abiejose blauzdose, abiejų čiurnų sąnarių srityse, kairio sėdmens srityje, nugaros kairėje; kraujosruva kairės akies obuolio junginėje; odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešinės alkūnės sąnario srityje, kairiame dilbyje, kairio riešo sąnario srityje, abiejų kelių sąnarių srityse, abiejose blauzdose, abiejų čiurnų sąnarių srityse, kairės pėdos srityje: muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies kairėje; kairio viršutinio žandikaulio sinuso priekinės sienelės, akiduobės apatinės sienelės lūžiai; kairiųjų IV - VII, X šonkaulių lūžiai su pneumohemotoraksu kairėje (oras ir kraujas pleuros ertmėje); kairiojo plaučio sumušimas.

Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų ji patyrė didžiulius skausmus, nerimą, baimę ir nežinomybę, atsidūrus ligoninėje jai teko iškęsti gydymo procedūras, buvo drenuojami plaučiai, buvo apsunkintas kvėpavimas. Dėl daugybinių šonkaulių lūžių, drenų plaučių dalyje ji negalėjo judėti. Jos gyvenimo kokybė vertinant tiek fiziniu, tiek dvasiniu kriterijumi iš esmės pasikeitė – patiria nesaugumo jausmą, vis atsinaujina patirto smurto vaizdai, nerimas. Kol gydėsi ligoninėje ji kurį laiką negalėjo visapusiškai bendrauti su vaikais dėl ribotų judesio ir skausmo, išgyvenimus patyrė ne tik ji, bet ir jos artimieji – vaikai, mama bei sesuo.

Nors nukentėjusioji šioms aplinkybėms patvirtinti rašytinių įrodymų nepateikė, tačiau atsižvelgus į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, lokalizaciją ir sunkumo laipsnį, teismui nekelia abejonių jų pagrįstumas. Atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad nukentėjusioji buvo sužalota tyčiniais savo šeimos nario kaltinamojo veiksmais, 23 trauminiais poveikiais, iš kurių daugelis jų buvo nukreipti į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvą. Nukentėjusiosios sužalojimų pobūdis – poodinių kraujosruvų visame kūne buvimas, muštinė žaizda galvos plaukuotosios dalies kairėje, viršutinio žandikaulio sinuso priekinės sienelės, akiduobės apatinės sienelės lūžiai, šonkaulių lūžiai su pneumohemotoraksu kairėje, kairiojo plaučio sumušimas, neabejotinai sukėlė didelius fizinius skausmus, emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinę depresiją, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimą, dėl tokio jos šeimos nario – sutuoktinio, užpuolimo bei visą vakarą trunkančio smurtavimo, ji neabejotinai prarado ir saugumo jausmą. Įvertinus šias aplinkybes, nekyla jokių abejonių, jog nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą.

Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, nesant šią veiką kvalifikuojančių požymių, neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-105-222/2019). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan. Šiuo atveju, kaip jau ir minėta, kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė ne mažiau kaip 23 smūgius, iš kurių daugelis jų buvo nukreipti į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvą, o kaltinamojo naudotas smurtas buvo ilgai trunkantis ir intensyvus.

Nors turtinė kaltinamojo padėtis nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau teismas įvertina tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau jis yra jauno amžiaus, darbingas, be to, teisiamojo posėdžio metu neginčijo ir sutiko su nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu, pažadėdamas ją kuo greičiau nukentėjusiajai atlyginti.

Esant pirmiau aptartų byloje nustatytų neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių visumai, taip pat atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, taip pat į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinius nusikaltimus, taip pat ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, esant jį kvalifikuojančiam požymiui, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas tenkinti nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo visiškai ir priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajai 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, būtent tokia suma proporcinga byloje nustatytiems kaltinamojo nusikalstamiems veiksmams ir dėl jų nukentėjusiajai atsiradusioms neigiamoms fizinio ir dvasinio pobūdžio pasekmėms, bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl proceso išlaidų

Bylą nagrinėjant teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. A. pagal 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-20-T-3124-12870 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 216,00 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai (t. 4, b. l. 8-11). Prašomos priteisti išlaidos sietinos su civilinio ieškinio parengimu. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nors kaltinamasis šiuo metu yra suimtas ir yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o šiuo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, ir teismas neturi jokių duomenų apie A. A. turtinę padėtį, tačiau mano, kad iš A. A. prašoma išieškoti 216,00 Eur yra nedidelė suma ir kaltinamojo turtinės padėties žymiai nepaveiks, juolab, įvertinęs valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisminio proceso trukmę, teismas neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nukentėjusiajai suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai. A. A. yra jaunas, darbingo amžiaus, jo nurodymu, jis atlikęs bausmę, keis gyvenimo būdą, įsidarbins ir yra pasiryžęs atlyginti visas jam priteistas sumas.  Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 9 vnt. CD kompaktinių plokštelių, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje; SIM kortelės rėmas, paimtas 2020 m. liepos 24 d. kratos metu, sunaikintinas.

Kaltinamajam A. A. paskirta kardomoji priemonė,– suėmimas, paliekama galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, kardomoji priemonė panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam:

- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, - dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimą.

- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vienerių metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, iš dalies – šešis mėnesius, pridėti švelnesnę bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir A. A. paskirti subendrintą – trijų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti sumažintą – dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti A. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – nuo 2020 m. liepos 24 d. iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti J. A. iš kaltinamojo A. A., gimusio 1995 m. spalio 26 d., 396,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 00 ct) turtinei žalai ir 5000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų ir 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. A. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Civilinės ieškovės Šaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. A., gimusio 1995 m. spalio 26 d., Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą – 645,70 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 70 ct) už J. A. gydymą.

Išieškoti iš A. A., gimusio 1995 m. spalio 26 d., valstybės naudai 216,00 Eur (du šimtus šešiolika eurų ir 00 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų.

Kardomąją priemonę, paskirtą A. A., - suėmimą, palikti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 9 vnt. CD kompaktinių plokštelių, palikti saugoti baudžiamojoje byloje; SIM kortelės rėmą, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtam kaltinamajam – nuo nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja                      Vaida Railienė