Civilinė byla Nr. e2S-1373-459/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04403-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3;

3.3.2.4; 3.3.2.5; 2.5.3; 3.4.5.19; 3.4.5.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo N. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. T. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo bei teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, suinteresuoti asmenys S. D., G. K., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas N. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos mirties, be to, išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. D., nepilnamečio sūnaus P. T. mama. Pareiškėjas su sūnaus mama ir palikėja R. D. negyveno nuo 2015 m., todėl negali nurodyti paveldimo turto / jo dalies.

2.       Suinteresuoti asmenys S. D. ir G. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė pareiškėjo pareiškimo išduoti teismo leidimą netenkinti arba sustabdyti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3137-838/2018, kurioje sprendžiamas klausimas dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo. Nurodė, kad nuo 2014 metų suinteresuotas asmuo S. D. gyveno faktinėje santuokoje su R. D. ir jos sūnumi P. T., o (duomenys neskelbtini) jie susituokė. Nepilnametis P. T. po mamos mirties gyvena kartu su patėviu S. D., kuris jį prižiūri, rūpinasi buitimi, auklėjimu, lavinimu. Tarp S. D. ir P. T. yra užsimezgęs labai artimas ryšys. Pažymėjo, jog tarp vaiko ir biologinio tėvo N. T. bendravimas nevyksta.

3.       Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti ar stabdyti bylą, kol bus išnagrinėta kita byla dėl vaiko grąžinimo tėvui. Suinteresuotų šalių atstovė prašė bylą sustabdyti, kol bus išnagrinėta kita byla. Nurodė, kad vaiko močiutė šiuo metu yra paskirta jo laikina globėja, G. K. turi teisę globojamam vaikui atstovauti, tačiau Vaiko teisų apsaugos skyrius ją informavo, kad būdama laikina vaiko globėja, ji negali priimti jo vardu palikimo. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė paaiškino, kad siekiant užtikrinti geriausius ir materialinius vaiko interesus, priimti palikimą vaiko vardu galėtų ir laikinoji globėja. Suinteresuotų asmenų ir institucijos, teikiančios išvadą, atstovės nurodė, kad teismas, būdamas aktyvus tokio pobūdžio bylose, ginant geriausius vaiko interesus, užsitęsus ginčui tarp socialinio ir biologinio tėvų, palikimą turėtų leisti priimti laikinajai globėjai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo N. T. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo bei teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo; atnaujino P. T., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą G. K., praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos R. D. mirties, priimti; išdavė teismo leidimą suinteresuotam asmeniui G. K. priimti nepilnamečio vaiko P. T. vardu jam tenkančią palikimo dalį, atsiradusią po motinos R. D. mirties pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą. Teismo motyvai:

4.1.        Nurodė, kad 2018 m. birželio 19 d. nutartimi bylos dėl termino atnaujino ir teismo leidimo išdavimo nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-157-838/2019. Teismo iniciatyva 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, nustačius, kad ginčo laikotarpiu nepilnamečio vaiko laikinąja globėja paskirta jo močiutė G. K.. Teismo vertinimu nepilnamečio vaiko P. T. materialiniai interesai negali būti neapibrėžti ir neužtikrinti pakankamai ilgą laiką dėl tarp šalių užsitęsusių teisminių ginčų. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio vaiko paveldėto turto, taip pat teisių, susijusių su nepilnamečiui priklausančiu turtu, įgyvendinimas užtrunka nepagrįstai ilgai ir neatitinka geriausių vaiko interesų, prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas, pareiškimo išsprendimas galimas ir kitu, įstatymui neprieštaraujančiu būdu.

4.2.        Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis šiuo metu yra teisėtas nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymą ir turi teisę nepilnamečio sūnaus vardu, atsižvelgiant į jo interesus, priimti palikimą, atsiradusį po sūnaus motinos R. D. mirties. Pažymėjo, kad ginčas civilinėje byloje Nr. e2-3137-838/2018 vyksta būtent dėl nepilnamečio vaiko P. T. atskyrimo nuo tėvo, globėjo paskyrimo. Be to, nuo 2018 m. gegužės 16 d. laikinąja nepilnamečio vaiko globėja paskirta jo senelė G. K.. 2019 m. birželio 10 d. sprendimu dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) tęsimo nustatyta, kad pritarta tęsti nepilnamečio vaiko P. T. laikinąją globą G. K. šeimoje. Todėl pareiškėjas šiuo metu, kol byloje sprendžiamas klausimas, nėra vaiko atstovas pagal įstatymą, todėl neturi reikalavimo teisės reikšti pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Būtent suinteresuotas asmuo G. K. turi visas teises atstovauti nepilnamečio globotinio interesams. Kol bus išspręstas klausimas dėl vaiko grąžinimo tėvui ar vaiko atskyrimo nuo tėvo klausimas, manytina, jog laikinoji globėja šiuo metu geriausiai atstovautų nepilnamečio vaiko interesams ir užtikrintų jo turtinių teisių įgyvendinimą.

4.3.        Nurodė, kad teismas, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis), taip pat siekdamas apsaugoti jo materialinius interesus, išeina už pareiškimo reikalavimo ribų ir nustato, kad suinteresuotas asmuo G. K. turi teisę reikšti reikalavimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo bei teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko P. T. vardu.

4.4.        Nurodė, kad suinteresuotas asmuo G. K. tik 2018 m. gegužės 17 d. paskirta nepilnamečio vaiko P. T. laikinąja globėja. Pažymėjo, kad vaiko globėja paskirta močiutė G. K. kreipėsi į instituciją, teikiančią išvadą, su prašymu išduoti jai pažymą, kad ji galėtų kreiptis į teismą dėl leidimo priimti palikimą vaiko vardu išdavimo, tačiau institucija jai nurodė, jog tokią pažymą galės išduoti tik tuomet, kai ji teismo sprendimu bus paskirta vaiko globėja. Dėl šių priežasčių vaiko globėja G. K. anksčiau nesikreipė dėl palikimo įforminimo, dėl to įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti buvo praleistas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas minėtą terminą palikimui priimti atnaujinti.

4.5.        Nurodė, kad institucijos, teikiančios išvadą, atstovė sutinka, kad vaiko globėja G. K., kaip vaiko atstovė pagal įstatymą, priimtų palikimą nepilnamečio P. T. vardu. Siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, išduotinas teismo leidimas vaiko atstovei pagal įstatymą – laikinajai globėjai G. K. – nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.       Pareiškėjas N. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jo pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo bei prašymą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo arba civilinę bylą Nr. e2YT-262-965/2019 sustabdyti. Skundo motyvai:

5.1.        Nurodo, kad yra teisėtas savo nepilnamečio sūnaus P. T. atstovas pagal įstatymą su visomis teisėmis ir pareigomis, įtvirtintomis CPK 38 str. 4 d. ir 54 str., o G. K. visiškai neatlieka globėjos funkcijos bei piktnaudžiauja laikinosios globėjos teisėmis, nes gauna valstybės išmokas už globotinį vaiką, kurio negloboja, o tai reiškia, jog globa suinteresuotam asmeniui G. K. nustatyta pažeidžiant įstatymo ir Vaiko globos organizavimo nuostatų reikalavimus.

5.2.        Nurodo, kad bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo yra nagrinėjamos LR CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, tai yra pagal rašytinį pareiškimą, kuris turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus, o prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Be to, pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo yra apmokestinamas 50 Eur žyminiu mokesčiu, taigi jau vien dėl šių imperatyvių Civilinio proceso įstatymo reikalavimų nesilaikymo pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti pripažinta negaliojančia. Bylos dėl teismo leidimo išdavimo yra nagrinėjamos LR CPK 579–582 straipsniuose nustatyta tvarka pagal rašytinį prašymą, kuris turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus, o prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo. Tačiau nei suinteresuotas asmuo G. K., nei jos atstovė jokio pareiškimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir prašymo išduoti teismo leidimo nepateikė.

5.3.        Nurodo, kad dėl bylos sustabdymo nepilnamečio sūnaus P. T. materialiniai interesai nebus pažeisti, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad palikėja – vaiko motina R. D. – palikimo atsiradimo metu (mirė (duomenys neskelbtini)) neturėjo jokio nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų.

2.       Suinteresuoti asmenys S. D. ir G. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo motyvai:

6.1.        Nurodo, kad vaiko globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus, todėl, kol bus išspręstas klausimas dėl vaiko grąžinimo tėvui ar vaiko atskyrimo nuo tėvo klausimas, laikinoji globėja šiuo metu geriausiai atstovautų nepilnamečio vaiko interesams ir užtikrintų jo turtinių teisių įgyvendinimą.

6.2.        Nurodo, kad apelianto teiginiai dėl globos nevykdymo yra deklaratyvūs, o argumentai dėl piktnaudžiavimo globėjos teisėmis nėra motyvuoti.

6.3.        Nurodo, kad šeimos bylose teismo vaidmuo yra aktyvus, todėl teismas turi teisę ne tik viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. tenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, bet ir priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą.

6.4.        Nurodo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Klaipėdos apskrities skyrius patvirtino, jog vaiko globėja G. K., kaip vaiko atstovė pagal įstatymą, gali priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atskirojo skundo argumentų

6.       Byloje nagrinėjamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis dėl nustatyto termino atnaujinimo bei teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

7.       Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio P. T., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra pareiškėjas N. T. ir R. D.. Suinteresuotas asmuo S. D. su R. D. nuo 2014 m. gyveno kartu su jos sūnumi P. T.. S. D. ir R. D. (duomenys neskelbtini) susituokė. Vaiko mama R. D. mirė (duomenys neskelbtini). Nepilnametis vaikas P. T. iki (duomenys neskelbtini) gyveno su mama R. D. ir S. D. Suinteresuotas asmuo S. D. po R. D. mirties 2018 m. sausio 10 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarę A. K. su pareiškimu dėl paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimų išdavimo, tačiau nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimo laiku negalėjo, nes nėra vaiko atstovas pagal įstatymą. Pareiškėjas N. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos mirties, be to, išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu. 2018 m. birželio 19 d. nutartimi bylos dėl termino atnaujino ir teismo leidimo išdavimo nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-157-838/2019. Teismo iniciatyva 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, nustačius, kad ginčo laikotarpiu nepilnamečio vaiko laikinąja globėja paskirta jo močiutė G. K..

8.       Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo N. T. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo bei teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo. Atnaujino P. T., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą G. K. praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po palikėjos R. D. mirties (duomenys neskelbtini). Išdavė teismo leidimą suinteresuotam asmeniui G. K. priimti nepilnamečio vaiko P. T. vardu jam tenkančią palikimo dalį, atsiradusią po motinos R. D. mirties pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą. Apeliantas N. T. nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi pateikė atskirąjį skundą.

9.       Apeliantas nurodo, kad yra teisėtas savo nepilnamečio sūnaus P. T. atstovas pagal įstatymą su visomis teisėmis ir pareigomis, įtvirtintomis CPK 38 str. 4 d. ir 54 str., o G. K. visiškai neatlieka globėjos funkcijos bei piktnaudžiauja laikinosios globėjos teisėmis, nes gauna valstybės išmokas už globotinį vaiką, kurio negloboja, o tai reiškia, jog globa suinteresuotam asmeniui G. K. nustatyta pažeidžiant įstatymo ir Vaiko globos organizavimo nuostatų reikalavimus.

10.       Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais argumentais, kadangi suinteresuotas asmuo G. K. (Globėja) buvo paskirta laikina vaiko globėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. AD1-240, nes vaikas liko be tėvų (abiejų tėvų) globos. Skundžiama nutartimi teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad globa suinteresuotam asmeniui G. K. nustatyta pažeidžiant įstatymo ir Vaiko globos organizavimo nuostatų reikalavimus. Išvadą teikianti institucija pateikė į bylą 2019 m. birželio 10 d. Sprendimą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) tęsimo Nr. 5TSD-1010 ir nurodė, kad yra priimtas sprendimas pritarti be tėvų globos likusio vaiko P. T. laikinosios globos tęsimui G. K. šeimoje.

11.       Suinteresuotas asmuo S. D. (toliau ir patėvis) nurodo, jog P. T. po mamos mirties ir toliau gyvena šeimos namuose bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kartu su patėviu, kuris  jį prižiūri, rūpinasi buitimi, auklėjimu, lavinimu. Taip pat ne kartą pažymėjo, kad per ketverius metus tarp patėvio ir P. yra užsimezgęs labai artimas ryšys, berniukas laiko ji (socialiniu) tėvu, patėvis savo ruožtu berniuką myli ir augina kaip savo vaiką. Taip pat nurodo, kad vaikas dažnai pasilieka ir pas močiutę G. K., adresu (duomenys neskelbtini), ši padeda prižiūrėti vaiką, kai patėvis būna išvykęs į komandiruotes ar tiesiog berniukas pageidauja pabūti pas močiutę. Taigi globėja nėra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros ir auklėjimo bei sąžiningai ir laiku atlieka visas jai kaip globėjai pavestas pareigas tinkamai atstovauti globojamo vaiko interesams.

12.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai dėl globos nevykdymo yra deklaratyvus, o argumentai dėl piktnaudžiavimo globėjos teisėmis nėra motyvuoti, juolab, kad nėra pateikta jokių įrodymų, kad apeliantas būtų kreipęsis į atitinkamas institucijas siekdamas apskųsti globėjos paskyrimą. Kaip minėta, laikinosios globos teisėtumą ir globėjos kandidatūros pagrįstumą patvirtina ir byloje pateiktas 2019 m. birželio 10 d. Sprendimas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) tęsimo Nr. 5TSD-1010.

13.       Remiantis informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad 2019 m. spalio 9 d. civilinėje byloje Nr. e2-157-838/2019 priimtas teismo sprendimas, kuriuo N. T. reikalavimai nustatyti nepilnamečio vaiko P. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo ir grąžinti jam nepilnametį vaiką P. T. iš S. D., netenkinti. Nepilnamečiam vaikui P. T. nustatyta nuolatinė globa, jo nuolatiniu globėju paskirtas patėvis S. D.. Iš pareiškėjo N. T. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui P. T. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Taigi atsižvelgiant į priimtą civilinėje byloje Nr. e2-157-838/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą apelianto argumentai, kad jis yra teisėtas savo nepilnamečio sūnaus P. T. atstovas pagal įstatymą, atmestini kaip nepagrįsti.

14.       Apeliantas nurodo, kad bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo yra nagrinėjamos LR CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, tai yra pagal rašytinį pareiškimą, kuris turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus, o prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Be to, pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo yra apmokestinamas 50 Eur žyminiu mokesčiu, taigi jau vien dėl šių imperatyvių Civilinio proceso įstatymo reikalavimų nesilaikymo pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti pripažinta negaliojančia. Bylos dėl teismo leidimo išdavimo yra nagrinėjamos LR CPK 579–582 straipsniuose nustatyta tvarka pagal rašytinį prašymą, kuris turi atitikti bendruosius procesinių dokumentai turinio ir formos reikalavimus, o prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo. Tačiau nei suinteresuotas asmuo G. K., nei jos atstovė jokio pareiškimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir prašymo išduoti teismo leidimo nepateikė.

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokio pobūdžio (šeimos) bylose teismo vaidmuo yra aktyvus, kai teismas turi teisę ne tik viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. tenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, bet ir priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 3, 4 d.). Be kita ko, išklausius teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad posėdžio metu suinteresuotų asmenų atstovė žodžiu pareiškė prašymą ir išreiškė pritarimą, kad teismo leidimas būtų išduotas globėjai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į geriausius vaiko interesus, siekdamas taip pat apsaugoti ir jo materialinius interesus, todėl turėjo teisinį pagrindą išeiti už pareiškimo reikalavimo ribų, ir dėl to nutartimi nustatė, kad globėja G. K. turi teisę reikšti reikalavimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo bei teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

16.       Pažymėtina, kad tokios pat pozicijos laikėsi ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Klaipėdos apskrities skyrius, kurios atstovė posėdžio metu patvirtino, kad vaiko globėja G. K., kaip vaiko atstovė pagal įstatymą, gali priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM nepateikė byloje jokios išvados.

17.       Apelianto argumentas dėl teismo pareigos šiuo konkrečiu atveju stabdyti civilinę bylą, iki bus išspręstas biologinio ir socialinio tėvo ginčas kitoje civiline tvarka nagrinėjamojoje byloje Nr. e2-157-838/2019 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atskyrimo nuo tėvo, nustačius, kad civilinėje byloje Nr. e2-157-838/2019 Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. spalio 9 d. jau yra priimtas sprendimas, netenka teisinės prasmės ir dėl jo apeliacinės instancijos teismas nebepasisako.

18.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

19.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Raimonda Andrulienė