VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovams T. C. ir J. C. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovų T. C. ir J. C. 402,42 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 99,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Atsakovams ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti tinkamai CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu 2020 m. rugsėjo 9 d. Kadangi atsakovai nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir valo nuotekas objekte (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės pateiktos 2020 m. birželio 5 d. Vandens suvartojimo ir įmokų ataskaitos matyti, kad nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. už suteiktas ieškovės paslaugas yra susidaręs 402,42 Eur dydžio įsiskolinimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), 2001 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fono gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu gyveno S. C., kuri mirė (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu bute adresu (duomenys neskelbtini), gyveno atsakovai T. C. ir J. C., todėl jiems kilo pareiga atsiskaitytu su ieškove už jos suteiktas paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai yra įvykdę savo prievolę sumokėti už suteiktas paslaugas (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuominininkas. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Kadangi po nuomininkės mirties bute adresu (duomenys neskelbtini), liko gyventi jos šeimos nariai, todėl atsakovams J. C. ir T. C. kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už jos suteiktas paslaugas.

Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 dalį, jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tikimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Priimtų tvarkyti paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta asmens pareiga mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitaip išlaikyti jam priklausančias gyvenamąsias patalpas. Atsakovai neįvykdė savo prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 402,42 Eur skolos yra pagrįstas ir todėl tenkintinas (CK 6.7 straipsnio 3 dalis, 6.38, 6.63, 6.720 straipsniai).

Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovų priteisiant solidariai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (402,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkintus, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 99,70 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 49,85 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnis).

Valstybė patyrė 7,16 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi valstybės patirtos išlaidos iš atsakovų priteisiamo lygiomis dalimis, t. y. po 3,58 Eur, tai procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Vilniaus vandenys“, j. a. k. 120545849, iš atsakovų T. C., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 402,42 Eur (keturi šimtai du eurai 42 ct) skolos ir 5 (penki) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (402,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei UAB „Vilniaus vandenys“, j. a. k. 120545849, iš atsakovo T. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 49,85 Eur (keturiasdešimt devyni eurai 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei UAB „Vilniaus vandenys“, j. a. k. 120545849, iš atsakovo J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 49,85 Eur (keturiasdešimt devyni eurai 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                  Aistė Petrevičienė