Civilinė byla Nr. e2-9097-867/2018
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01039-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.1
(S)
K L A I P Ė D O S A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugpjūčio 9 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 61,70 Eur žalos atlyginimą. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas, Švedijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikęs Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – ESDK), gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu jis nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) iš Švedijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas (E 125 formos pažymas), patvirtinančias, kad Švedijoje atsakovui buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis (e. b. l. 16, 19-22). Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo registro duomenimis nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2016 m. lapkričio 27 d.) atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Švedijos sveikatos priežiūros įstaigai (e. b. l. 15). Asmuo, kuriam buvo išduota ESDK, pasirašytinai įsipareigoja informuoti ESDK išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 punktas). Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draudiminio statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims.
Formaliai įvertinus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas Švedijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikęs ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu jis nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis, dėl ko PSDF biudžetui padaryta 61,70 Eur žala (e. b. l. 20-21). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina esant visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 61,70 Eur žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).
Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija 3 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 61,70 Eur (šešiasdešimt vieną eurą ir 70 centų) žalos atlyginimą ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783981, Pievų Tako g. 38, 92236, Klaipėda, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 010 00248 4333, akcinė bendrovė Swedbank, banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovo V. K. 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį valstybei (įmokos kodas 5660). Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Inga Sakalauskaitė