Administracinio nusižengimo byla Nr. II-94-297/2019

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00264-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1; 21.10.3; 21.10.4

  (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. spalio 30 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,

sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei,

dalyvaujant pareiškėjai V. S., pareiškėjos atstovui advokatui Vytautui Klimavičiui, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. P.,

teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. skundus dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. birželio 18 d. nutarimų administracinio nusižengimo bylose.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja V. S. kreipėsi į apylinkės teismą su skundu (b. l. 2–5), prašydama panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) 2019 m. birželio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-2250-2019, kuriuo ji pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje, ir jai paskirta 90 Eur bauda už tai, kad 2018 m. spalio 31 d. apie 10 val. T. M. R. pervedė į V. S. banko sąskaitą 125 Eur už prekę (žaidimų vairą „Logitech G29“), kurios jis negavo, o V. S. pinigų jam negrąžino. Tokia veika V. S. gavo iš T. M. R. 125 Eur, iš kurių 25 Eur pasiliko sau kaip atlygį už tarpininkavimą, o likusius 100 Eur pervedė per „Perlo“ terminalą A. S.. Tokiu būdu V. S. pasisavino svetimą turtą ir tuo padarė T. M. R. 125 Eur turtinę žalą, kurios neatlygino. Minėtu nutarimu pareiškėja įpareigota atlyginti nukentėjusiajam 125 Eur turtinę žalą.

Be to, pareiškėja V. S. pateikė apylinkės teismui skundą (b. l. 91–94) dėl Alytaus apskrities VPK 2019 m. birželio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-2247-2019, kuriuo ji pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 90 Eur bauda už tai, kad 2018 m. lapkričio 1 d. apie 12 val. L. J. pervedė į V. S. banko sąskaitą 125 Eur už prekę (siurblį), kurios ji negavo, o V. S. pinigų jai negrąžino. Tokia veika V. S. gavo iš L. J. 125 Eur, iš kurių 25 Eur pasiliko sau kaip atlygį už tarpininkavimą, o likusius 100 Eur pervedė per „Perlo“ terminalą A. S.. Tokiu būdu V. S. pasisavino svetimą turtą ir tuo padarė L. J. 125 Eur turtinę žalą, kurios neatlygino, todėl pareiškėja nutarimu įpareigota atlyginti nukentėjusiajai 125 Eur turtinę žalą.

Bylos pagal V. S. skundus dėl nutarimų administracinio nusižengimo byloje Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 21 d. nutartimi sujungtos į vieną bylą ir skundai nagrinėjami kartu (b. l. 86–87).

Skunduose pareiškėja nurodė, kad 2019 m. sausio 4 d. jai buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai už tai, kad fiziniai asmenys T. M. R. ir L. J. pervedė į jos atsiskaitomąją sąskaitą po 125 Eur už prekes, kurių negavo. Alytaus apskrities VPK (toliau – ir Institucija) 2019 m. sausio 4 d. nutarimu ji buvo pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 108 straipsnyje, ir jai paskirta 90 Eur bauda. Šį nutarimą ji apskundė teismui ir Alytaus apylinkės teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi tenkino jos skundą, panaikino Institucijos 2019 m. sausio 4 d. nutarimą ir grąžino administracinio nusižengimo bylą Institucijai papildomam tyrimui atlikti. Tačiau Institucija visiškai neatsižvelgė į 2019 m. balandžio 10 d. teismo nutartyje nurodytus motyvus bei argumentus, nesiėmė priemonių visapusiškai ir objektyviai ištirti visas veikos aplinkybes, kas prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Institucija, neatlikusi papildomo tyrimo, 2019 m. birželio 18 d. priėmė du nutarimus, kuriais pripažino V. S. kalta ir skyrė administracinę nuobaudą už nusižengimus, numatytus ANK 108 straipsnyje. Šiuose nutarimuose nurodoma, jog pareiškėja, gavusi į savo sąskaitą pavedimus, 100 Eur pervedė A. S., o sau pasiliko 25 Eur kaip atlygį. A. S. už tuos pačius sukčiavimo veiksmus taip pat buvo Institucijos nutarimu nubaustas pagal ANK 108 straipsnį. A. S. administracinio nusižengimo byloje pareiškėja pripažinta nukentėjusiąja. Teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartyje pažymėjo, kad tokie Institucijos procesiniai sprendimai yra vienas kitam prieštaraujantys ir keliantys abejones dėl pareiškėjos veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 108 straipsnį teisingumo. Tačiau net ir po šių teismo argumentų Institucija teismo nustatytų trūkumų nepašalino ir tiek administracinio nusižengimo protokolai pareiškėjai surašyti, tiek skundžiami nutarimai priimti neišsiaiškinus visų veikos aplinkybių, nekreipiant dėmesio į pareiškėjos paaiškinimus, į faktines aplinkybes. Institucijos pareigūnai neatliko jiems pavestų funkcijų, nesiaiškino tikrųjų nusikalstamos veikos organizatorių, sukūrusių viešai prieinamą internetinę svetainę, nenustatė jų asmenybių ir nepatraukė atsakomybėn bei neužkardė tolimesnės jų nusikalstamos veikos vykdymo ir patiklių pirkėjų apgaudinėjimo, o nuėjo lengviausiu keliu – nubaudė pareiškėją, tapusią nusikaltėlių auka. Pareiškėja visą laiką buvo nuosekli duodama paaiškinimus, kad pagal susitarimą su moterimi, pasivadinusia „K. K.“, leido už atlygį naudotis jos banko sąskaita, manydama, kad dalyvauja legalioje veikloje parduodant prekes iš užsienio, ir nesuprato, jog su jos pagalba buvo apgaudinėjami žmonės. Pareiškėja pateikė teismui jos susirašinėjimą socialiniame tinkle „Facebook“ su „K. K.“, kuris patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl jos bendravimo su „K. K.“, pastarosios siūlymą gauti papildomą uždarbį, susitarimą, kokiu būdu ir kam pareiškėja turėjo pervesti už prekes gautus pinigus, koks atlygis jai buvo pažadėtas už leidimą pasinaudoti jos banko sąskaita. Pareiškėja buvo „K. K.“ įtraukta į sukčiavimo schemą ir tai nuosekliai aiškino administracinių nusižengimų tyrimo metu. Tačiau tyrimą atlikęs pareigūnas, net ir po 2019 m. balandžio 10 d. Alytaus apylinkės teismo nutartyje nurodytų motyvų, nesiėmė jokių priemonių patikrinti pareiškėjos versiją, o tik atliko formalų anksčiau surašyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje išskaidymą į dvi atskiras bylas, kas akivaizdžiai rodo skundžiamus nutarimus surašiusios Institucijos neveiklumą ir nenorą tinkamai bei iš esmės ištirti bylą. Pagal teismų praktiką ANK 108 straipsnyje numatyta veika – sukčiavimas padaromas tik tyčia, todėl svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir tai, jog pareiškėja suprato pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, arba suprato pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Administracinio nusižengimo bylose surinkti duomenys patvirtina pareiškėjos iškeltą versiją, kad ji pati betarpiškai su nukentėjusiaisiais nebendravo ir nesitarė dėl kokių nors prekių pardavimo, nežinojo, kad nukentėjusieji pervedė į jos sąskaitą pinigus, nes buvo kitų asmenų suklaidinti, kas akivaizdžiai įrodo pareiškėjos tyčios nebuvimą. Bylose nėra duomenų, kad tyrimo metu buvo atlikti visi įmanomi tyrimo veiksmai, siekiant nustatyti asmenis – „K. K.“, su kuria betarpiškai bendravo pareiškėja, ir R. R., su kuriuo bendravo nukentėjusieji, bei juos apklausti, kas patvirtina, jog tyrimas atliktas ne tik kad atsainiai ir atmestinai, bet ir nesiimant jokių papildomų veiksmų užkardyti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Taigi, skundžiami nutarimai priimti visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylos aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad ne pareiškėja, o kiti asmenys skelbė ir skelbia viešai internetinėje erdvėje apie parduodamus internetinėje parduotuvėje daiktus, kad pareiškėja pati nesiskelbė, neorganizavo ir nedalyvavo faktinėje pirkėjų apgaulės schemoje, o priešingai, pati buvo suklaidinta ir apgauta. Todėl administracinės nuobaudos paskirtos nepagrįstai ir taip pat nepagrįstai paskirtas įpareigojimas atlyginti žalą nukentėjusiems asmenims. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad Institucija privalėjo ištirti visas aplinkybes ir nustatyti galimai vykdomą nusikaltimą, kuris turėtų būti kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas, kadangi turi sisteminio, daugkartinio sukčiavimo požymių, tačiau to dėl nepaaiškinamų priežasčių nedarė, kas atitinkamai apribojo visapusiškai ir išsamiai ištirti šią bylą. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėja prašė skundžiamus Institucijos nutarimus panaikinti ir bylas jos atžvilgiu nutraukti.

Institucija pateikė atsiliepimus į V. S. skundus. Nurodė, kad su skundais nesutinka ir prašė jų netenkinti, policijos nutarimus palikti nepakeistus. Institucija atliko tyrimą pagal pareiškėjų L. J. ir T. M. R. pareiškimus dėl sukčiavimo. Tyrimo metu nustatyta, kad 2018 m. spalio ir lapkričio mėnesiais L. J. ir T. M. R. pervedė į V. S. banko sąskaitą pinigus už prekes, kurių negavo. V. S. gautus pinigus išgrynindavo ir dalį jų pervesdavo per „Perlo“ terminalą kitam asmeniui, sau pasilikdama po 20–25 Eur nuo kiekvienos sumos. Iš viso buvo padaryti penki tokie pavedimai. 2019 m. sausio 4 d. V. S. buvo surašyti du protokolai, priimtas vienas nutarimas ir paskirta minimali bauda, numatyta ANK 108 straipsnyje. Be to, V. S. buvo įpareigota atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą turtinę žalą. V. S. pripažino kaltę ir gailėjosi, tačiau vėliau ji apskundė 2019 m. sausio 4 d. nutarimą teismui ir 2019 m. balandžio 10 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi minėtas Institucijos nutarimas buvo panaikintas, byla grąžinta Institucijai atlikti papildomą tyrimą. 2019 m. birželio 18 d. Institucija priėmė naujus nutarimus V. S. atžvilgiu, juose nurodyti faktai bei teiginiai yra pagrįsti medžiagoje surinktais įrodymais ir sprendimas nubausti V. S. priimtas, vadovaujantis įstatymu bei remiantis Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartyje nurodytais pastebėjimais. Bylose surinktų duomenų visuma atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnio 1 dalyje, nes V. S., nesuteikdama jokios paslaugos (neparduodama prekės ir t. t.), dalį į jos sąskaitą pervestų pinigų pasilikdavo sau, tokiu būdu ji apgaule savinosi svetimus pinigus. Tyrimo metu buvo nustatytas ir kitas asmuo, kuris gaudavo pinigus iš V. S., tai A. S.. Šis asmuo buvo ieškomas, į jo deklaruotą gyvenamąją vietą buvo išsiųsti du šaukimai atvykti į policijos komisariatą, tačiau asmuo nurodytu laiku neatvyko, todėl 2019 m. vasario 1 d. A. S. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai jam nedalyvaujant ir jis nubaustas pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, be to, jis įpareigotas atlyginti nukentėjusiąja pripažintai V. S. padarytą turtinę žalą (b. l. 58–59, 140–141).

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundus atmesti. Paaiškino, kad Institucija atliko tyrimą pagal dviejų nukentėjusių asmenų – T. M. R. ir L. J. skundus, kad jie internetinėje erdvėje pirko prekes ir pagal susitarimą su prekių pardavėju pervedė pinigus – po 125 Eur į V. S. banko sąskaitą, tačiau prekių negavo ir pinigai jiems negrąžinti. V. S., gavusi iš nukentėjusiųjų pinigus, atliko veiksmus, kuriuos buvo aptarusi su tariamu prekių pardavėju, ir dalį pinigų pervedė kitam asmeniui. Institucija, įvertinusi tyrimo metu surinktus duomenis, sprendė, kad V. S. padarė ANK 108 straipsnyje numatytus nusižengimus, nes ji leido sukčiavusiems asmenims pasinaudoti jos banko sąskaita ir taip ji palengvino tariamiems prekių pardavėjams realizuoti sumanymą apgauti asmenis, už tai gavo neteisėtą atlygį. Pareiškėjos teiginiai, kad ji nesuprato, jog buvo įtraukta į neteisėtą veiklą – svetimų pinigų pasisavinimą apgaulės būdu, vertintini kaip gynybinė versija. Pareiškėja yra veiksni, taigi, ji galėjo ir privalėjo suprasti, jog dalyvauja neteisėtoje veikloje. Pareiškėja nesikreipė į banką ir neklausė, ar ji gali leisti kitiems asmenims naudotis jos sąskaita. Ji nesikreipė į Valstybinę mokesčių inspekciją ar policiją ir neįsitikino, kad jos „įdarbinimas“ yra teisėtas. Taigi, pareiškėja neišnaudojo visų būdų įsitikinti, ar jai siūloma veikla buvo teisėta. Be jokio teisėto pagrindo gavusi iš nepažįstamo asmens 125 Eur, pareiškėja pasiliko sau 25 Eur, o likusius 100 Eur persiuntė bendrininkui. Tokiu būdu, ji neteisėtai pasisavino svetimas lėšas, padarydama nukentėjusiesiems po 125 Eur turtinę žalą, ir atsakomybė už tokius neteisėtus veiksmus numatyta ANK 108 straipsnyje. Todėl Institucija surašė V. S. administracinio nusižengimo protokolus pagal ANK 108 straipsnį ir paskyrė administracinę nuobaudą. Institucijos 2019 m. birželio 18 d. nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, juos panaikinti ar pakeisti pagrindo nėra.

Teismo posėdyje dalyvavusi pareiškėja V. S. prašė tenkinti jos skundus ir bylą nutraukti. Teigė, kad ji nesuprato, jog buvo įtraukta į neteisėtą veiklą. Internetinėje erdvėje ji susipažino ir bendravo su moterimi, pasivadinusia „K. K.“, priėmė jos siūlomą darbą namuose. K. nurodė, kad ji su kolega prekiauja buitinėmis prekėmis, kurias gauna iš užsienio, ir atsiskaitymams vykdyti jiems reikalinga sąskaita banke, į kurią pirkėjai galėtų pervesti pinigus už jiems parduotas prekes. V. S. sutiko, kad į jos banko sąskaitą būtų pervedami pinigai už parduotas prekes, ją tenkino žadamas atlygis. Toks „darbas“ pareiškėjai nesukėlė jokių įtarimų, ji nebuvo girdėjusi apie panašias sukčiavimo schemas. K. ją užtikrino, kad ji dirba pagal verslo liudijimą, žadėjo sudaryti su pareiškėja darbo sutartį. V. S. yra įgijusi tik minimalų išsilavinimą, ji vieniša mama, neturi artimųjų, todėl neturėjo su kuo pasitarti dėl „darbo“. Ji buvo K. įtikinta, kad jos „darbas“ legalus, tokiu būdu pareiškėja pati buvo apgauta. Pareiškėja pabrėžė, kad ji su nukentėjusiais asmenimis nebendravo, jiems neskambino, nesiūlė pirkti prekes, taip pat ji nepalaikė jokių ryšių su A. S..

Pareiškėjos V. S. atstovas prašė panaikinti Institucijos 2019 m. birželio 18 d. nutarimus ir bylas nutraukti, nes V. S. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, sudėties. Atstovas pažymėjo, kad visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi nurodė Institucijai nustatyti kitus neteisėtoje veikloje dalyvavusius asmenis, tačiau po šios teismo nutarties joks tyrimas nebuvo atliktas. Priimant skundžiamus nutarimus, buvo padaryti procesiniai pažeidimai, nes administracinių nusižengimų bylų nagrinėjime dalyvavo V. S., tuo tarpu nutarimuose nurodyta, kad bylos išnagrinėtos rašytinio proceso tvarka. Skundžiami nutarimai buvo priimti jau po to, kai už tuos pačius sukčiavimo veiksmus buvo nubaustas A. S. ir jo atžvilgiu priimtas nutarimas įsiteisėjęs, tuo tarpu A. S. administracinio nusižengimo byloje V. S. buvo pripažinta nukentėjusiąja, todėl dėl tų pačių sukčiavimo veiksmų ji negali būti pripažinta kalta.

Pareiškėjos skundai dėl Institucijos 2019 m. birželio 18 d. nutarimų tenkinami.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareiškėja V. S. ginčija Institucijos 2019 m. birželio 18 d. nutarimus administracinio nusižengimo byloje, kuriais ji nubausta pagal ANK 108 straipsnį (šis straipsnis dalių neturi) už tai, kad 2018 m. spalio 31 d. apie 10 val. T. M. R. į jos banko sąskaitą už žaidimų vairą „Logitech G29“ pervedė 125 Eur, o L. J. 2018 m. lapkričio 1 d. apie 12 val. pervedė į V. S. banko sąskaitą 125 Eur už siurblį, tačiau pirkėjai prekių negavo, pervestų pinigų V. S. jiems negrąžino, sau kaip atlygį už tarpininkavimą pasiliko dalį pinigų, o likusius pervedė A. S.; tuo būdu V. S. pasisavino svetimą turtą, padarydama T. M. R. bei L. J. turtinę žalą. Už šiuos nusižengimus abiem atvejais V. S. paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur bauda. Be to, tais pačiais nutarimais išspręstas turtinės žalos atlyginimo klausimas, t. y. V. S. įpareigota atlyginti T. M. R. ir L. J. padarytą turtinę žalą kiekvienam po 125 Eur. Taigi, teismas, nagrinėdamas V. S. skundus dėl Institucijos 2019 m. birželio 18 d. priimtų nutarimų, privalo patikrinti, ar V. S. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 108 straipsnį.

ANK 108 straipsnis numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). ANK 8 straipsnis numato, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. 

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinių nusižengimų tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog V. S. 2018 m. spalio 30 d. į savo banko sąskaitą gavo 125 Eur pervedimą iš T. M. R. už žaidimų vairą, o 2018 m. lapkričio 1 d. L. J. pervedė į jos sąskaitą 125 Eur už siurblį, dalį šių pinigų V. S. pasiliko sau, o likusius pinigus ji pervedė per „Perlo“ terminalą kitam asmeniui, t. y. A. S.. Tačiau pareiškėja V. S. nesutinka su Institucijos 2019 m. birželio 18 d. nutarimuose padarytomis išvadomis, kad tokiais veiksmais ji tyčia pasisavino svetimą turtą. Tiek tyrimo metu, tiek skunduose ir teisme duodama paaiškinimus V. S. nurodė tas pačias aplinkybes, o būtent, kad ji pagal susitarimą su moterimi, pasivadinusia „K. K.“, pastarosios įtikinta, jog dalyvauja pagal verslo liudijimą vykdomoje asmenų veikloje, leido šiems asmenims už sutartą atlygį naudotis jos banko sąskaita, tačiau ji nesuvokė tokios veiklos neteisėtumo, kad yra sukčiaujama, apgaudinėjami žmonės. Pareiškėja teigia, kad ji pati nukentėjo, nes buvo įtraukta į sukčiavimo schemą. Pareiškėja pateikė duomenis apie jos susirašinėjimą su „K. K.“ socialiniame tinkle „Facebook“ laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 27 d. iki lapkričio 5 d., kurie patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie jos bendravimą su „K. K.“ ir pastarosios siūlymą pareiškėjai gauti papildomą uždarbį, nurodymą pareiškėjai, kam ir kokiu būdu ji turi pervesti už prekes gautus pinigus ir koks bus atlygis jai už leidimą pasinaudoti jos banko sąskaita, pinigų išgryninimą ir jų persiuntimą A. S. (prijungtos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-30-297/2019 lapai 19–88). Iš minėto susirašinėjimo taip pat matyti, kad V. S. buvo suabejojusi dėl tyrimo metu nenustatytų asmenų vykdomos veiklos teisėtumo, prašė „K. K.“ pateikti jai verslo liudijimą, aiškinosi, ar „K. K.“ deklaruoja gaunamas iš veiklos pajamas; K. patvirtino, jog ji turi verslo liudijimą, kurį pateiks pareiškėjai, nurodė, jog gaunamas iš veiklos pajamas deklaruoja (b. l. 81–82, 84), be to, ji pati pasiūlė V. S. sudaryti darbo sutartį (b. l. 65, 66). Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. S. buvo „K. K.“ įtikinta, jog veikla, kurioje ji sutiko dalyvauti, vykdoma legaliai, t. y. pagal verslo liudijimą. Institucijos atstovas teisme teigė, jog V. S. yra veiksni, todėl leisdama kitiems asmenims naudotis savo banko sąskaita, galėjo ir privalėjo suprasti, kad su jos pagalba yra vykdoma neteisėta veikla, ji nei į banką, nei į Valstybinę mokesčių inspekciją ar policiją nesikreipė ir nesiaiškino, ar jai siūloma veikla yra teisėta, kas, Institucijos atstovo nuomone, patvirtina, jog V. S. sąmoningai veikė neteisėtai. Tačiau teismas su šiais Institucijos atstovo teiginiais nesutinka ir pažymi, jog aiškinantis, ar V. S. veikė tyčia, ar ji suvokė, kad į jos sąskaitą pervesti pinigai buvo išvilioti apgaule, nepakanka vien formaliai konstatuoti, kad V. S. nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, nes nesikreipė į atitinkamas institucijas tikslu išsiaiškinti „K. K.“ ir pastarosios bendrininkų veiklos teisėtumą. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, jog V. S. domėjosi ir klausė „K. K.“, ar jai siūloma veikla yra legali, jos suvokimas, kad ji dalyvauja pagal verslo liudijimą dirbančių asmenų veikloje, „K. K.“ pažadai sudaryti su pareiškėja darbo sutartį, atsižvelgus į V. S. asmenybę ir jos turimą išsilavinimą (yra baigusi tik specialią mokyklą), leidžia pagrįstai manyti, jog V. S. galėjo ir nesuvokti savo daromos veikos neteisėtumo. Šiame kontekste teismas pažymi, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartyje, kuria byla buvo grąžinta Institucijai papildomam tyrimui atlikti, jau buvo atkreiptas Institucijos dėmesys, jog tyrimas dėl V. S. veiksmų buvo atliktas neišsamiai, nesiimta visų įmanomų priemonių nustatyti asmenis – „K. K.“, su kuria betarpiškai bendravo V. S., ir R. R., su kuriuo bendravo nukentėjusieji, bei juos apklausti. Teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad neatlikus visapusiško bylos aplinkybių tyrimo, nenustačius ir neapklausus pirmiau minėtų asmenų, taip pat ir pinigus gavusio A. S., nėra pakankamo pagrindo konstatuoti V. S. kaltės pagal ANK 108 straipsnį. Institucija teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties neapskundė, bet jokių papildomų tyrimo veiksmų neatliko, taigi, teismo nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, bet nežiūrint į tai, Institucija 2019 m. birželio 18 d. priėmė naujus nutarimus, kuriais konstatavo, kad V. S. padarė ANK 108 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus. Teismas su tokiomis išvadomis nesutinka, nes jos yra nepagrįstos, paremtos tik prielaidomis, o ne įrodymais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji L. J. 2018 m. lapkričio 2 d. pareiškime policijai nurodė, kad 2018 m. spalio 31 d. ji „Skelbiu.lt“ rado skelbimą dėl parduodamo siurblio „Dyson V70“ už 260 Eur, telefonu ji bendravo su pardavėju iš Visagino, jo telefono Nr. 8 637 71557, sutarė, kad pusę sumos, t. y. 125 Eur sumokės iš karto, o likusią sumą – kai gaus prekę, kurią pardavėjas atsiųs siuntiniu; 2018 m. lapkričio 1 d. ji pervedė 125 Eur į sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), gavėju nurodė R. R.. Siuntinio ji negavo, o R. R. telefonas buvo išjungtas (b. l. 122–123). L. J. pateiktas 2018 m. lapkričio 1 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 125 Eur mokėjimas buvo padarytas, gavėju nurodant R. R. (b. l. 124). Nukentėjusysis T. M. R. pagal skelbimą pirko žaidimų vairą „Logitech g29“, už kurį pardavėjui, prisistačiusiam R. R. iš Visagino, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 30 d. pervedė 125 Eur, tačiau prekės negavo, pinigai jam negrąžinti (b. l. 34–35, 36, 37, 38). Šie bylos duomenys patvirtina pareiškėjos paaiškinimus ir jos iškeltą versiją, kad ji pati betarpiškai su nukentėjusiaisiais nebendravo ir nesitarė dėl kokių nors prekių pardavimo, nežinojo, kad nukentėjusieji pervedė į jos sąskaitą pinigus todėl, kad buvo kitų asmenų suklaidinti, ir jokių kitų duomenų, paneigiančių V. S. paaiškinimus, byloje nėra. Tokiu būdu, įvertinus minėtus bylos duomenis bei V. S. ir „K. K.“ susirašinėjimą, pripažintina, kad tiesioginių įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, jog V. S. suvokė daromos veikos pavojingumą, galimus pavojingus tos veikos padarinius bei norėjo ar sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. patvirtinančių V. S. kaltę dėl svetimo turto tyčinio pasisavinimo, nėra.

Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Institucija 2019 m. vasario 1 d. nutarimu pripažino A. S. kaltu pagal ANK 108 straipsnį dėl sukčiavimo veiksmų tų pačių pirkėjų T. M. R. ir L. J. atžvilgiu (b. l. 15–16). Šis Institucijos nutarimas įsiteisėjęs. Pažymėtina, kad A. S. administracinio nusižengimo byloje V. S. buvo pripažinta nukentėjusiąja ir A. S. įpareigotas atlyginti jai padarytą turtinę žalą (b. l. 19). Vadinasi, pripažinus, kad po to priimti Institucijos nutarimai V. S. atžvilgiu, kuriuose konstatuota jos kaltė dėl ANK 108 straipsnyje numatytų nusižengimų padarymo pasisavinant T. M. R. ir L. J. pinigus, yra pagrįsti ir teisingi, susidarytų netoleruotina teisinė situacija, kuomet to paties asmens atžvilgiu dėl tų pačių įvykių galiotų vienas kitam prieštaraujantys bei vienas kito pagrįstumą paneigiantys administracinio nusižengimo bylose priimti Institucijos sprendimai.

Pagal ANK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojamas inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Svarbu ir tai, jog administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai Institucijai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-574/2019).

Šiuo atveju teismas, visapusiškai įvertinęs nustatytas ir aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad V. S. administracinio nusižengimo bylose nesurinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, pakankamų padaryti neginčijamą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad V. S. yra kalta padariusi ANK 108 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus. Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis ir spėjimais, ji gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kaip jau minėta, visi neaiškumai ir abejonės traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Tuo remdamasis teismas konstatuoja, kad Institucijos 2019 m. birželio 18 d. nutarimuose padarytos išvados dėl V. S. kaltės yra nepagrįstos, kas sudaro pagrindą panaikinti nutarimus ir nutraukti administracinio nusižengimo teisenas, nes V. S. veikos neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636, 639, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

n u t a r i a :

panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. birželio 18 d. nutarimus Nr. 52-ANR_N-2250-2019 ir Nr. 52-ANR_N-2247-2019, priimtus V. S. administracinio nusižengimo bylose dėl nusižengimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja  Danguolė Urbanavičienė