Baudžiamoji byla Nr. 1-144-1104/2022

Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-33149-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 10 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Stalionienei,

dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,

kaltinamajam V. B.,

nukentėjusiajam V. B., jo atstovui advokatui Valdui Kersnauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

1. V. B. 2021 m. rugsėjo 23 d., apie 20:00 val., Ukmergėje, Dariaus ir Girėno g. automobilių plovyklos EKOLNN stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, priėjęs prie nukentėjusiojo V. B., sėdinčio taksi automobilyje, pasakęs žodžius „aš jus pyderus visus išgaudysiu“ pro atidarytą automobilio vairuotojo pusės langą, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. B. į kairįjį skruostą, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairio skruosto srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad tą vakarą buvo išgėręs, ėjo pro degalinę, sutiko V.. Kodėl taip įvyko – paaiškinti negalėjo, yra pats kaltas. Teismo posėdžio metu nurodė atsiprašantis nukentėjusiojo, nurodė nelaikantis pykčio. Nurodė, kad atlygins teismo priteistą žalą. Paaiškino, kad laukia širdies planinės operacijos, kuri vasario mėnesį žadama. Turi nešiotis medicininius dokumentus su savimi, kad nukritus gatvėje, gydytojai žinotų nuo ko pradėti. Paaiškino, kad viskas įvyko degalinėje, jis (kaltinamasis) žinojo, kad ta firma neveža išgėrusių, bet galvojo pagal seną pažintį parveš, galimai atsisakė, bet jis (kaltinamasis) tik spėja. Su saviškiais buvo gėda važiuoti. Paaiškino, kad viskas vyko plovykloje EKOLNN, 2021 m. rugsėjo 23 d., apie 20:00 val. Parodė, kad nukentėjusysis sėdėjo automobilyje, jis (kaltinamasis) per atvirą langą sudavė nukentėjusiajam kumščiu. Negalėjo paaiškinti, kodėl tą dieną prisigėrė, šiaip yra negeriantis. Nurodė labai besigailintis dėl to kas įvyko. Dėl civilinio ieškinio. Parodė, kad labai sunkiai verčiasi šiuo momentu, vaistai daug kainuoja, neturi tokių didelių pinigų, prašė išdalinti per kelis mėnesius. Pripažino civilinį ieškinį. Prašė mažinti ieškinio dydį dėl sunkios finansinės padėties. Atsakydamas į klausimą paaiškino, kad jo (kaltinamojo) ir sutuoktinės santykiai geri, yra 13-14 metų susituokę. Patvirtino, kad sutuoktinė gali daryti jam (kaltinamajam) įtaką, klauso jos. Paaiškino, kad turi daug administracinių nusižengimų – ant dviračių tako buvo vienas ratas užvažiavęs Vilniuje, kadangi nėra iš Vilniaus, nesuprato, kad ant dviračių tako, o kitos baudos už jo (kaltinamojo) (duomenys neskelbtini), galimai pats suklydo ir sumokėjo pats. Nurodė, kad tik vėliau policija paaiškino, kad reikia nurodyti vairuotoją. Parodė neprisimenantis, ar priėjęs prie automobilio pažino, kas ten sėdi. Mano, kad B. jį (kaltinamąjį) atpažino ir atvėrė langą. Paaiškino, kad ant B. nepyksta, necenzūrinius žodžius pasakė, nes gal jam (kaltinamajam) kažkas buvo pasakyta. Negalėjo pasakyti, kodėl smogė. Žalos nėra atlyginęs, nes per taksistus sužinojo, kad V. B. nori 20 000 eurų. Pats tiesiogiai su juo nekontaktavo, bijojo prieiti, buvo gėda.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

4. Be kaltinamojo V. B. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

5. Kaltinamasis V. B., apklaustas 2021 m. spalio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kuo yra įtariamas supranta, dėl pareikšto įtarimo, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pilnai prisipažįsta. Psichinėmis ligomis neserga, psichiatro įskaitoje nėra įrašytas, jaučiasi gerai, parodymus duoti gali. Jis pats dirba (duomenys neskelbtini), dirba ir keli vairuotojai. V. B. pažįsta apie du metus laiko, šis dirbo pas jį (duomenys neskelbtini) kurį laiką, tada buvo išėjęs, dirbo kitą darbą, tada šis vėl pasiprašė būtų priimamas (duomenys neskelbtini), jis šį vėl priėmė dirbti savo firmoje. Apie V. B. gali pasakyti, kad šis buvo tikrai geras ir sąžiningas darbuotojas. Maždaug prieš pusmetį laiko V. B. perėjo dirbti į (duomenys neskelbtini), jokių priežasčių šis nenurodė dėl ko išeina iš jo firmos, šis jam nenurodė, kad pereina dirbti į (duomenys neskelbtini), tai šio reikalas. Visą laiką su V. B. jo tarpusavio santykiai buvo geri. 2021 m. rugsėjo 23 d. jis su savo draugu gėrė degtinę. Iki to laiko jis buvo du metus visiškai negėręs, bet ilgą laiką laukė planinės širdies operacijos, dėl to labai nervavosi, todėl tą rugsėjo 23 d. ir pradėjo gerti alkoholį. Žino, kad jau pavakaryje jis norėjo važiuoti į namus, bet nenorėjo, kad jį į namus parvežtų (duomenys neskelbtini), nes jam buvo gėda prieš savo darbuotojus, kad yra neblaivus, todėl ėjo ieškoti, kas jį parvežtų į namus, tikrai buvo neblaivus. Žino, kad toje naujoje plovykloje pamatė (duomenys neskelbtini), kaip jie vadina „žalia/balta“, žino, kad priėjo prie to automobilio, mano, turėjo paprašyti, kad jį parvežtų į namus, tačiau ką kalbėjo su V. B., jis negali pasakyti, nes dėl girtumo neprisimena. Nori paaiškinti tai, kad jis V. B. tikrai negalėjo sakyti žodžių, kad „aš jus pyderai išgaudysiu po vieną“, kad V. B. yra normalių pakraipų vyras, neturi jis pagrindo šiam taip sakyti. Kažkaip pats galvoja, kad V. B., manydamas gal kad jis iš šio juokiasi, nes pats yra (duomenys neskelbtini), galėjo jį pasiųsti ant trijų raidžių, mano tai galėjo jį išprovokuoti ir dėl to jis galėjo V. B. suduoti į veidą, tik toks jo paaiškinimas, bet kaip ir minėjo, jis įvykio aplinkybių detaliai neprisimena. Nori dar pasakyti ir tai, kad jis dėl jokių priežasčių ant V. B. nepyksta, nieko blogo apie šį vyrą negali pasakyti, jis kaip tik nori dėl tokio savo netinkamo elgesio šio atsiprašyti, nes jis tikrai nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs, tai jam pirmas toks atvejis. Nori dar pasakyti ir tai, kad jis prašė vyrų su V. B. pakalbėti, kad jis nori šio atsiprašyti, kad apgailestauja dėl tokio savo poelgio, nenorėjo iš karto pats šiam skambinti, kad paskui nebūtų apkaltintas, kad šiam daro kokį poveikį, bet vyrai jam pasakė, kad V. B. ant jo pyksta, kad nori, kad jis šiam sumokėtų 20 000 eurų, bet tokių pinigų jis neturi. Su V. B. tikrai labai norėtų susitaikyti, jokių asmeninių pykčių nelaiko. Prie ikiteisminio tyrimo bylos nori pridėti savo charakteristiką iš (duomenys neskelbtini) (b. l. 65-68).

6. Nukentėjusysis V. B. teismo posėdžio metu, apklaustas dėl civilinio ieškinio (kaip civilinis ieškovas) nurodė, kad jam sunku įvardinti tą žalą ir koks jos dydis turėtų būti, nes tai yra išgyvenimai. Nukentėjo jo (nukentėjusiojo) vyriškas orumas. Negalėjo prisiminti tokio atvejo, kad jam smogtų be priežasties. Stresinės situacijos vis kartojasi, visada rakina mašiną arba stato mašiną po kameromis. Paaiškino, kad nukentėjo jo reputacija, nes kiekvienam turėjo aiškintis iš kur kraujosruva. Fizinis skausmas nebuvo ilgalaikis, tačiau visi moraliniai išgyvenimai, kaip dirbti, kai supranta, kad kiekvienas atėjęs be jokios priežasties gali smogti. Prieš kolegas jautėsi nepilnavertis žmogus. Nurodė savo būseną įvertinęs tokia suma. Paaiškino, kad sutiktų per 3 mėnesius išdėstyti priteistiną sumą. Dėl įvykio paaiškino, kad sėdėjo jų (firmos) plovykloje, buvo lietus, langai aplyti, nematė, kas priėjo ir kai pabeldė į langą, pamatė, kad kaltinamasis. Buvo žodžiai ir buvo smūgis ir skubiai pasišalino link degalinės. Nesupranta, tai negali būti konkurencija. Mano, kad tie žodžiai nebuvo nukreipti asmeniškai į jį (nukentėjusįjį), jie galėjo būti sakomi, kaip konkurentų įmonei. Patvirtino, kad yra dirbęs pas kaltinamąjį, pažįsta jį, jokių pykčių neturi. Nežino, ar galėtų atleisti. Paaiškino, kad kaltinamasis nebandė su juo (nukentėjusiuoju) susisiekti, atsiprašyti ar derinti civilinio ieškinio sumą. Jei kaltinamasis būtų atėjęs ir pakalbėjęs, atsiprašęs, galimai būtų pasielgęs visai kitaip. Nurodė palaikantis savo civilinį ieškinį pilna apimtimi.

7. Nukentėjusysis V. B., apklaustas 2021 m. rugsėjo 23 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 23 d. jo pamaina prasidėjo 15 val. ir turėjo dirbti iki 24 val. Apie 20 val. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) priklausančią automobilių plovyklą EKOLNN, kuri yra Ukmergėje, Dariaus ir Girėno gatvėje. Ten jų (duomenys neskelbtini) stovi ir laukia klientų užsakymų. Sustojęs pastovėjo gal kokias penkias minutes ir išgirdo, kad kažkas beldžiasi į jo, į vairuotojo langą. Kadangi buvo tamsus paros metas, langas aplytas, nematė kas beldžiasi. Atidarė langą ir pamatė stovintį girtą V. B.. Šis iš karto pasakė „aš jus pyderus visus išgaudysiu“ ir vieną kartą kumščiu jam trenkė į veidą, į kairį skruostą. Po smūgio šis iš karto nubėgo link degalinės BEMIJA. Jis (duomenys neskelbtini) privažiavo prie BEMIJOS degalinės, bet V. B. ten nebuvo ir kur šis pabėgo, nepamatė. Dėl suduoto smūgio jis pajuto fizinį skausmą, tačiau jam matomų sužalojimų nepadaryta, gal kitą dieną ir atsiras kraujosruva, nes dabar tik jaučia užtirpusį kairį skruostą. Pas medikus nesikreips, jų pagalbos nereikia. Jis anksčiau dirbo pas V. B. (duomenys neskelbtini) ir 2021 metų vasario mėnesį išėjo į dabartinę darbovietę. Nuo to karto jis su šiuo nebendravo ir jokių kontaktų nepalaikė, jam dėl to, kad jis perėjo į kitą darbovietę, šis nepriekaištavo. V. B. gyvena (duomenys neskelbtini), jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Kodėl šis taip pasielgė, paaiškinti negali. Įvykio vieta filmuojama, tačiau jis prieigos prie vaizdo įrašų neturi ir reikia užsiklausti vadovų. Automobilyje vaizdo registratorių nėra (b. l. 32-35).

8. Į bylą pateiktas 2021 m. rugsėjo 23 d. protokolas-pareiškimas, kuriame V. B. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 23 d., apie 20 val., Ukmergėje, Dariaus ir Girėno gatvėje esančioje automobilių plovykloje „Ekolnn“, jam būnant (duomenys neskelbtini), priėjo pažįstamas V. B., kuris pasakęs žodžius „aš jus pyderus visus išgaudysiu“ vieną kartą kumščiu sudavė jam į veido kairę pusę, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo V. B. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 1-3).

9. Į bylą pateiktas 2021 m. rugsėjo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, kuriame nurodyta, kad adresu Boruvkos 1, Ukmergė, yra automobilių plovykla. Įvažiavimas į plovyklos teritoriją yra iš Dariaus ir Girėno gatvės. Įvažiavus į plovyklos teritoriją, kairėje pusėje stovi apšvietimo stulpas, ant kurio yra pritaisytos dvi vaizdo kameros. Kairėje teritorijos pusėje yra trys automobilių stovėjimo vietos, toliau yra dvi stovėjimo vietos ir dulkių siurblys. Už jo, kairiame teritorijos kampe, stovi apšvietimo stulpas su įrengta vaizdo kamera. Prieš įvažiavimą teritorijoje yra įrengtos penkios automobilių plovimo vietos. Teritorijos tolimajame dešiname kampe yra apšvietimo stulpas su vaizdo kamera. Įvažiavimo dešinėje pusėje yra du apšvietimo stulpai su vaizdo kameromis. Plovyklos teritorija išasfaltuota, asfaltas šlapias. Kitų nusikalstamos veikos požymių nematyti (b. l. 12-18).

10. Į bylą pateiktas 2021 m. lapkričio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad tarnybiniu kompiuteriu, kurio IP adresas 10.123.1.166, naudojant programėlę „Media Player“ atidaromas UAB „Ekobaltic“ pateiktas vaizdo įrašas iš savitarnos automobilių plovyklos, esančios Dariaus ir Girėno g., Ukmergėje. Vaizdo įrašas pavadinimu „EkoInn_40_20210924094252871“. Vaizdo įrašas yra spalvotas. Vaizdo įrašo kairiame viršutiniame kampe matyti užrašas „09-23-2021 Thu 19:47:53“. Vaizdo įrašo dešiniame apatiniame kampe matyti užrašas „Valymas 2 Galas“. Matyti, kad filmuojama automobilių plovykla, kurioje vyrauja žalia/balta spalvos. Matyti, kad šalia automobilių plovyklos stovėjimo aikštelėje stovi (duomenys neskelbtini) baltai/žalios spalvų, matyti už automobilio vairo sėdintis žmogus – vyras. Automobilių plovykla ir šalia jos esanti aikštelė apšviesta. Matyti, kad lauke lyja lietus. Vaizdo įraše matyti, kaip nuo (duomenys neskelbtini) dešinės pusės, kaip matyti pieva, ateina, kaip jau yra žinoma, V. B.. Matyti, kaip V. B. praeina pro automobilio priekį ir prieina prie vairuotojo. V. B. yra su juodos spalvos striuke, mėlynais džinsais. V. B. eina svirdinėdamas, rankas susikišęs į striukės kišenes. Matyti, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas atidaro automobilio šoninį langą, matyti, kad V. B. kaire ranka atsiremia virš automobilio vairuotojo pusės lango, dešinę ranką laiko ant automobilio durelių, vyksta bendravimas, tada V. B. dešine koja žengia atgal į automobilį, stovi pasisukęs kairiu šonu, rankas laiko džinsinių kelnių priekinėse kišenėse, kažkiek palinksta į priekį, į taksi vairuotoją, vėl vyksta bendravimas tarp vyrų ir staiga matyti kaip V. B., ištraukęs dešinę ranką iš kelnių kišenės, ja smogia (duomenys neskelbtini) į veidą ir apsisukęs, svirdinėdamas nueina tiesiai už automobilio. (duomenys neskelbtini) lieka sėdėti automobilyje. Vaizdo įrašo trukmė 01:08 min. (b. l. 24-27).

11. Iš į bylą pateiktos 2021 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvados Nr. G 2428/2021 (01) matyti, kad V. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. Sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiojo nurodytu laiku bei būdu (b. l. 49).

12. Į bylą pateiktas 2021 m. rugsėjo 23 d. vyresniojo tyrėjo Raimondo Lobino tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad dėl kūno sužalojimo galimo kaltininko V. B. rasti nepavyko. Jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nieko nerasta, o telefonu niekas neatsiliepė, jo buvimo vieta nebuvo nustatyta (b. l. 57, 58).

13. Į bylą pateikta 2021 m. spalio 14 d. Ukmergės r. savivaldybės administracijos Lyduokių seniūnijos vyresniosios specialistės, vykdančios seniūno funkcijas, Skaidrutės Salienės charakteristika, kurioje nurodyta, kad V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) A. gyvena (duomenys neskelbtini). V. darbštus, geranoriškas, draugiškas. Esant reikalui nuveža kaimynus į gydymo ir kitas įstaigas. Žiemos metu kaimo gyventojams savo traktoriumi nuvalo sniegą nuo įvažiavimų į jų kiemus. Jokių nusiskundimų dėl V. B. netinkamo elgesio seniūnija nėra gavusi (b. l. 69).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

14. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

15. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad V. B., būdamas neblaivus (neblaivumo laipsnis nenustatytas), padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. B. į kairįjį skruostą, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairio skruosto srityje ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, kaip nurodyta šio nuosprendžio 1 punkte. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami V. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

16. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (žr. pvz. LAT nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

17. Teisiamojo posėdžio metu buvo gautas A. B. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą.

18. Teisiamojo posėdžio metu A. B. buvo apklausta kaip galima laiduotoja (kaip liudytoja). A. B. apklausos metu patvirtino, kad jos (liudytojos) ranka surašytas prašymas dėl laidavimo. Supranta ir sutinka, kad tikrintų ją registruose. Nurodė sutiksianti su užstatu. Paaiškino, kad kaltinamasis yra nepiktybinis žmogus, nežino, kodėl taip atsitiko, nėra barnių pas juos, dirba su žmonėmis, ji (liudytoja) ir pati (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo skundų. Patvirtino, kad namuose kaltinamasis tikrai nesmurtauja. Dėl baustumo administracine tvarka paaiškino, kad pas juos yra daug (duomenys neskelbtini), kai (duomenys neskelbtini) nusižengia, o mašina yra jos (liudytojos) arba vyro vardu, todėl daug nusižengimų. Anksčiau nežinojo, dabar jau viską praneša, kas vairavo automobilį kai gauna baudą, nesuprato anksčiau, todėl ir mokėjo baudas patys. Parodė, kad visos baudos yra apmokėtos. Paaiškino, kad kaltinamasis jos klauso, o dėl įvykio kaltinamasis išgyvena, nervingas labai. Paaiškino, kad kaltinamasis pasakojo apie įvykį. Tą vakarą atvežė jį nuo Bemijos degalinės neblaivų ir tą dieną viskas buvo žinoma. Patvirtino, kad kaltinamasis gailisi dėl įvykio, daugiau tai nepasikartos. Sutiko atlyginti žalą nukentėjusiajam. Negalėjo paaiškinti, kodėl iki šiol nei kiek neatlygino. Atsakydama į klausimą paaiškino, kad šį atvejį aptarinėjo su vyru, kad atsitiko labai negražiai, nurodė, kad labai atsiprašo, kaltinamasis labai gailisi, atlygins žalą. Jos pačios reakcija neigiama buvo. Ragino vyrą susitaikyti ir atlyginti žalą.

19. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-689/2019). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (LAT 2010 m. kovo18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010, 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016, 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017 ir kt.).

20. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

21. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).???

22. Nagrinėjamu atveju laiduotoja pageidauja būti kaltinamojo sutuoktinė A. B., kuri su kaltinamuoju susituokusi 13 metų. Nors byloje esantys dokumentai A. B. iš esmės charakterizuoja teigiamai (A. B. nėra teista, (duomenys neskelbtini) (b. l. 110-111), tačiau pažymėtina, kad A. B. per 3 metų laikotarpį bausta administracine tvarka 10 kartų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą – 2021 m. gruodžio 10 d. (b. l. 112-117). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. B., nors su kaltinamuoju susituokusi daugiau nei dešimtmetį, tačiau teigiamos įtakos, leidžiančios užkirsti kelią kaltinamojo daromiems administraciniams nusižengimams transporto eismo saugumui ir nusikalstamai veikai nedarė, o atvirkščiai, pati gyvendama kartu su kaltinamuoju yra padariusi administracinių nusižengimų transporto eismo saugumui. Nors A. B. teismo posėdžio metu dėl administracinių nusižengimų paaiškino, kad jai skirtos administracinės nuobaudos yra už jai priklausančių automobilių vairuotojų ((duomenys neskelbtini)) pažeidimus, tačiau liudytoja sutiko su jos vardu surašytais administracinio nusižengimo protokolais, jų neginčijo, baudas mokėjo. Ta aplinkybė, kad liudytoja galimai prisiimdavo (duomenys neskelbtini) administracines baudas, nepaneigia fakto, kad būtent ji vis tiek yra bausta administracine tvarka. Taip pat ta aplinkybė, kad A. B. prisiimdavo kaltę už kitų asmenų padarytus administracinius nusižengimus taip pat charakterizuoja ją neigiamai, nes taip asmenys, padarę administracinius nusižengimus, išvengdavo atsakomybės.

23. Svarstant laiduotojo kandidatūra, svarbu paminėti, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalu apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų ir pan.) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018). Tiek iš paties kaltinamojo parodymų, tiek iš A. B. parodymų, tiek iš byloje esančios charakterizuojančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra subrendusi, susiformavusi, savarankiška asmenybė; kaltinamasis padeda kaimynams, valo sniegą žiemą, padeda nuvykti pas gydytojus, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai ir į šio nuosprendžio 22 punkte išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo sutuoktinė A. B. gali daryti jam veiksmingą teigiamą įtaką.

24. Esant šio nuosprendžio 17-23 punktuose išdėstytoms aplinkybėms ir motyvams darytina išvada, kad laidavimo instituto taikymas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas.

Dėl bausmės skyrimo

25. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nors girtumo laipsnis nenustatytas, kaltinamasis pats prisipažino, kad buvo neblaivus) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

26. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas, skirdamas bausmę V. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. V. B. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis neteistas (b. l. 70), per 5 metų laikotarpį baustas administracine tvarka 15 kartų, paskutinį kartą 2021 m. gegužės 10 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 3 dalį, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 71-80). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas 12 mėnesių, be intensyvios priežiūros, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teismas kaltinamajam, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skiria BK 48 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytus draudimus – turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

27. Kaltinamasis V. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla išnagrinėjama sutrumpinto įrodymo tyrimo būdu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu ir skiriama 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Dėl civilinio ieškinio

28. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško sprendimo įvykdymo atlyginimo iš kaltinamojo (b. l. 40-42).

29. Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti žalą yra reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

30. Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

31. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis (civilinis atsakovas) V. B. atliko neteisėtus veiksmus – įvykdė nusikalstamą veiką, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios nukentėjo nukentėjusysis (civilinis ieškovas) V. B..

32. Nukentėjusysis V. B. ieškinyje prašo priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. V. B. nurodo, kad patyrė didelę neturtinę žalą, kadangi labai išsigando, patyrė emocinį šoką, teko iškęsti fizinį skausmą, baimės, bejėgiškumo jausmą, patyrė dvasinį sukrėtimą bei vidinius išgyvenimus, patyrė pažeminimą, kadangi prieš jį buvo smurtaujama viešoje vietoje, jam (nukentėjusiajam) būnant savame automobilyje, be jokios priežasties kaltinamasis smurtavo, suduodamas smūgį į veidą. Taipogi nurodo patyręs ir nepatogumus, nes kraujosruva veide, kurį laiką trikdė bendraujant su kitais asmenimis, pažįstami klausinėdavo kas nutiko, turėjo prisiminti nemalonius jausmus sukėlusio įvykio aplinkybes, netgi praėjus tam tikram laiko tarpui jaučia baimę būti užpultas, pasidarė labiau jautrus. Dėl jo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto, padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo bei dvasinių išgyvenimų, nurodo, kad padaryta didelė moralinė trauma ir neturtinė žala, kurią įvertina 1 000 Eur.

33. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

34. LAT formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010, 3K-3-236/2010, 3K-7-255/2005, 3K-3-490/2010, 3K-7-328-248/2015).

35. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po patirto fizinio smurto nuo kaltinamojo šio nuosprendžio 1 punkte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu, nukentėjusiajam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis nurodė, kad po suduoto smūgio nukentėjo jo vyriškas orumas, reputacija, turėjo aplinkiniams aiškinti iš kur atsiradusi kraujosrūva. Pažymėtina ir tai, kad byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – nustatyta poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje (b. l. 49). Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis dėl įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, taip pat dvasinius išgyvenimus. Kartu pažymėtina, kad nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių kitų neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų ir byloje nėra jokių duomenų apie liekamuosius reiškinius dėl patirto sveikatos sutrikdymo. 

36. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

37. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Bylose, kuriose asmenimis padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas teismų praktikoje priteisiama nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-416-468/2020, 26 punktą).

38. Atsižvelgiant į šio nuosprendžio 34-37 punktuose išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, aprašytos šiame nuosprendyje. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra jokių duomenų, kad dėl nukentėjusiajam sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos mastą, taip pat į suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad pagrįstas ir teisingas yra 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

39. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kreditoriaus patiriamiems nuostoliams kompensuoti priskiriamos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje reglamentuoja, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą, iš kaltinamojo priteistinos ir 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos (400 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo nukentėjusiojo V. B. naudai.

Dėl išlaidų advokato pagalbai

40. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad be kita ko, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Į bylą pateiktas nukentėjusiojo V. B. 2021 m. spalio 21 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 1064196, kuris patvirtina, kad V. B. už konsultacijas ir civilinio ieškinio parengimą sumokėjo advokatui 600 Eur (b. l. 43). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (žr. pavyzdžiui LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

41. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. pripažintinas kaltu dėl nusikalstamos veikos, nurodytos šio nuosprendžio 1 dalyje, padarymo nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu, į tai, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti advokato pagalbai suma – 600 Eur, kurią sudaro konsultacija, civilinio ieškinio parengimas, atstovavimas ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, yra pagrįsta ir proporcinga, todėl teismas daro išvadą, kad turi būti priteistina iš kaltinamojo V. B..

42. BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku (2021 m. rugsėjo 23 d. vaizdo įrašas), esantis baudžiamojoje byloje (b. l. 24) – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ė :

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu V. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktais, laisvės apribojimo laikotarpiu, skirti V. B. draudimus:

 – turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį;

– vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (400 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo nukentėjusiojo V. B. naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai nukentėjusiojo V. B. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kompaktiniu disku, esantį baudžiamojoje byloje – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas