Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-11-13][nuasmenintas nutarimas byloje][A15.-3348-961-2020].docx
Bylos nr.: A15.-3348-961/2020
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas institucija/pareigūnas, atlikęs AN tyrimą
Kategorijos:
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su žemės ūkio, veterinarijos veikla ir gyvūnų globa (ANK 333-348 straipsniai)
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena

N U T A R I M A S

Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-3348-961/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03009-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.9.10

(S)

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

 

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai M. R.,

vertėjai Irinai Pikčilingienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 2 dalyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

2020 m. rugsėjo 28 d. 15.50 val. (duomenys neskelbtini) ties Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtu namu, viešoje vietoje be antsnukio palaidas lankstantis M. R. priklausantis šuo 15.45 val. užpuolė šunį vedžiojusią K. K. bei 15.50 val. užpuolė A. K., taip buvo sukeltas pavojus K. K. ir A. K. sveikatai, todėl M. R., neužtikrindama, kad jai priklausantis šuo nekeltų grėsmės kitų žmonių sveikatai, pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 30-2001 „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių tvirtinimo“ 5.4 punktą ir šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu M. R. kaltę pripažino. Paaiškino, kad ta mergaitė ten pastoviai vaikšto, o šalia jų kiemo stovėjusi kaimyno tvora buvo kiaura, tai jos šuo nuolat išbėgdavo į gatvę. Taip buvo ir šį kartą, ta mergaitė vedė savo šuniuką, o jos (M. R.) šuo išbėgo, ir abu šunys pradėjo pjautis. Ji pagriebė savo šunį ir nusinešė namo. Po 10 minučių atbėgo mergaitės mama, ir jos (M. R.) šuo vėl išlindo pro kiaurą tvorą ir vėl „paskandalino“. Supranta, kad ta gatve turi teisę vaikščioti pašaliniai asmenys. Dabar ji jau pasistatė savo tvorą, kad šuo neišbėgtų į gatvę. Savo kaltę pripažįsta. Prašo griežtai nebausti, nes ji pensininkė, gauna iš viso 400 eurų pensijos, tai kartu su našlės pensija, už tvoros pastatymą sumokėjo 400 eurų.

Tyrimo metu M. R. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 28 d., apie 15.30 val. ji pamatė gatvėje pro jos namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), keliu bėgančią mergaitę, kuri vedėsi savo šunį, tačiau nepamena, ar jis buvo su pavadžiu. Mergaitei bėgant pro namą, ji buvo kieme. Taip pat kieme buvo jos sūnus J. R. bei jai priklausantis mišrūnų veislės nedidelis rudos spalvos šuo, kuris kieme buvo palaidas. Pamatęs gatve bėgančią mergaitę su šunimi, kieme buvęs jos šuo išbėgo peri kiemą juosiančios tvoros vartelius į gatvę. Būdama kieme, ji išgirdo iš gatvės sklindantį šunų pjautynių garsą, todėl išbėgo į gatvę ir pamatė mergaitę, kuri rankose laiko savo šunį, o šalia buvo jos (M. R.) šuo. Pribėgusi prie mergaitės pasakė, kiek ji čia gali bėgioti. Anksčiau minėtai mergaitei yra sakiusi, kad ji savo šunį vedžiotų kitur, t. y. prie geležinkelio bėgių, kadangi ten yra takelis, kur dauguma kitų žmonių vedžioja savo šunis. Tuomet ji nuvedė savo šunį į kiemą, o mergaitė išėjo. Praėjus kelioms minutėms, ji pamatė prie namo prieinančią moterį, su kuria ėjo mergaitė, kurios vedamą šunį užpuolė jos šuo. Pamena, kad minėta moteris jau prieidama prie jos namo barėsi ir buvo agresyvi. Priėjus minėtai moteriai, ji išėjo į gatvę, o tuo pat metu iš kiemo išbėgo jai priklausantis mišrūnų veislės nedidelis rudos spalvos šuo, kuris lojo ir lakstė aplink atėjusią moterį, o ji jo negalėjo pagauti. Jos šuo nemėgino įkasti atėjusiai moteriai. Atėjus minėtai moteriai, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kuris tęsėsi apie 7-10 min. Nei moters, nei minėtos mergaitės ji neatsiprašė, tačiau po šio įvykio ėmėsi priemonių, kad šuo daugiau neišbėgtų į gatvę, t. y. pataisė kaimyno skylėtą tvorą. Jos šuo yra skiepytas ir turi tai patvirtinančius dokumentus (b. l. 18).

ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktą ir M. R. kaltę įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai:

- administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos esminės administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 3-4);

- A. K. 2020 m. spalio 7 d. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2020 m. rugsėjo 28 d. 15.45 val. jos dukrai K. K. vedžiojus šunį (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, ją užpuolė rudos spalvos nedidelis šuo, kuris labai ją išgąsdino, ji negalėjo praeiti, o rudo šuns šeimininkė stovėjo ir nesiėmė jokių veiksmų. Grįžus dukrai, 15.50 val. jos nuėjo pasikalbėti su ta moterimi ir joms besikalbant minėtas šuo išbėgo ir taip pat bandė jai įkąsti, šuo buvo be pavadžio ir be antsnukio. Prašo šuns šeimininkę dėl tokio elgesio nubausti (b. l. 14);

- A. K. 2020 m. spalio 7 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 28 d., apie 15.30 val. grįžo į savo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Grįžusi į namus paprašė dukros K. K., kad ji išvestų pavedžioti šunį. Jos dukra greitai apsirengė ir išėjo. Po maždaug 15 min., t. y. apie 15.45 val., į namus grįžo apsiverkusi jos dukra K. K. ir popasakojo, kad jai vedžiojant šunį su pavadžiu (duomenys neskelbtini), prie Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto namo, prie jos iš minėto namo kiemo išbėgo senyvo amžiaus moteris, kuri pradėjo rėkauti, kad ji nevaikščiotų šia gatve, o tuo metu iš jos namo kiemo išbėgo rudos spalvos nedidelis šuo, kuris pradėjo loti, o jos dukra labai išsigando ir negalėjo pajudėti iš vietos. Nedidelis rudos spalvos šuo jos dukros bei jos šuns nekandžiojo. Taip pat jai dukra pasakė, kad įvykio metu prie jos bei senyvo amžiaus moters priėjo nepažįstamas vyras, kuris pasakė moteriai, kad ji nesikabinėtų prie vaikų ir paliktų juos ramybėje, nes ji turės problemų. Tai išgirdusi senyvo amžiaus moteris apsisuko ir nuėjo į savo namo kiemą, o paskui ją nusekė ir jos šuo. Išklausiusi dukros pasakojimo, ji su dukra nuėjo prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Prie minėto namo buvo apie 15.50 val. Joms su dukra priėjus prie minėto namo, pamatė, kad namo kieme stovėjo jai iš matymo pažįstamas vyras, kurį pamačiusi pasakė „pakviesk tą moterį“. Iš minėto namo kiemo į gatvę išėjo ir prie jų priėjo senyvo amžiaus moteris. Ji moters paklausė, kodėl ji kabinėjasi prie jos vaikų, o tuomet minėta moteris pradėjo rėkauti, kad jos vaikai čia nevaikščiotų, nes čia yra jos teritorija ir kad ji gyvena čia visą gyvenimą. Joms su minėta moterimi besibarant, iš jos namo teritorijos pro atvirus kiemo vartelius išbėgo rudos spalvos nedidelis šuo ir ji moteriai pasakė, kad pasiimtų savo šunį, o ji jai atsakė, kad jos šuo kur norės, ten ir bėgios bei taip pat pasakė, kad ji iš čia išeitų. Joms besibarant, iš namo kiemo išbėgęs rudos spalvos nedidelis šuo pradėjo ant jos agresyviai loti, urgzti bei mėgino jai įkąsti. Šuns agresyvią reakciją ji užfiksavo savo mobilaus ryšio telefonu, t. y. jį nufotografavo. Pamačiusi, kad minėta moteris yra neadekvati ir su ja nepavyks susitarti, ji su dukra nuėjo į savo namus. Minėta moteris ne jos, nei jos dukros neatsiprašė (b. l. 15);

- J. R. 2020 m. spalio 15 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 28 d., apie 15.30 val. jis pamatė gatvėje pro jo namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), keliu bėgančią mergaitę, paskui kurią bėgo jos šuo, tačiau nepamena, ar jis buvo su pavadžiu. Mergaitei bėgant pro namą, jis buvo kieme. Taip pat kieme su juo buvo jo mamai M. R. priklausantis mišrūnų veislės nedidelis rudos spalvos šuo, kuris buvo palaidas. Pamatęs gatve bėgantį šunį, kieme buvęs jo mamos šuo išbėgo pro kiemą juosiančios tvoros vartelius į gatvę. Išbėgęs į gatvę, jo mamos šuo užpuolė mergaitės vedamą šunį, tačiau nematė, kaip vyko šunų peštynės, tik pastebėjo, kad mergaitė paėmė į rankas savo šunį. Šuniui išbėgus į gatvę, jis iškart pradėjo jį kviesti. Mergaitei paėmus šunį į rankas, jo mamos šuo grįžo į kiemą. Su mergaite, kurios šunį užpuolė jo mamos šuo, jis nekalbėjo, kadangi ji iškart išėjo. Po maždaug 15 min. į kiemą iš namo išėjo jo mama ir tuo pat metu iš tolo prie namo priėjo mergaitė, kurios šunį buvo užpuolęs jo mamos šuo, su savo mama. Mergaitės mama iš tolo eidama garsiai barėsi, kad jie prižiūrėtų savo šunį, kadangi jis puola jos dukrą. Pamačiusi ateinančią moterį su dukra, iš namo kiemo į gatvę išėjo jo mama M. R., o su ja kartu palaidas jai priklausantis mišrūnų veislės nedidelis rudos spalvos šuo, kuris išbėgęs į gatvę pradėjo loti, tačiau nei moters, nei jos dukros nepuolė. Jo mama su minėta moterim barėsi kelias minutes, o po to mergaitė su savo mama išėjo (b. l. 17);

- nuotraukos, kuriose užfiksuotas nedidelis rudos spalvos šuo be pavadžio ir antsnukio (b. l. 21-23).

ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 30-2001 „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių tvirtinimo“ 5.4 punkte nurodyta, gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes nustatyta, kad yra įrodyta, jog M. R. padarė ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Dėl šio nusižengimo M. R. parodė, jog jai priklausantis mišrūnų veislės nedidelis rudos spalvos šuo, kuris kieme buvo palaidas, pamatęs gatve bėgančią mergaitę su šunimi, išbėgo pro kiemą juosiančios tvoros vartelius į gatvę, po to ji išgirdo šunų pjautynių garsą, todėl išbėgo į gatvę ir pamatė mergaitę, kuri rankose laikė savo šunį, o šalia jos buvo jos (M. R.) šuo. Tuomet ji nuvedė savo šunį į kiemą, o mergaitė išėjo. Praėjus kelioms minutėms pamatė prie namo prieinančią moterį, su kuria ėjo mergaitė, kurios vedamą šunį užpuolė jos šuo. Priėjus minėtai moteriai ji (M. R.) išėjo į gatvę, o tuo pat metu iš kiemo išbėgo jai priklausantis mišrūnų veislės nedidelis rudos spalvos šuo, kuris lojo ir lakstė aplink atėjusią moterį, o ji (M. R.) negalėjo jo pagauti. Be M. R. prisipažinimo, byloje surinkti duomenys, t. y. A. K. 2020 m. spalio 7 d. pareiškimas ir paaiškinimas, J. R. paaiškinimas, patvirtina, jog M. R. priklausantis šuo protokole nurodytu laiku ir vietoje, t. y. viešoje vietoje užpuolė K. K. bei vėliau užpuolė ir jos motiną A. K., todėl atsižvelgus į tai, kad M. R. neužtikrino, kad jai priklausantis šuo nekeltų grėsmės kitų žmonių sveikatai, kuris viešoje vietoje lakstė palaidas be antsnukio, 15.45 val. užpuolė šunį vedžiojusią K. K. bei 15.50 val. užpuolė A. K., M. R. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 30-2001 „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių tvirtinimo“ 5.4 punkto reikalavimus, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 2 dalį.

M. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 50 iki 120 eurų. Skiriant nuobaudą M. R., atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad nėra M. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į M. R. asmenybę – per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka nebausta (b. l. 25-26), yra pensinio amžiaus, jos gaunamos pajamos yra pensija. Taip pat atsižvelgtina į M. R. nurodytas aplinkybes, t. y. jog po šio įvykio ėmėsi priemonių, kad šuo daugiau neišbėgtų į gatvę (sutaisė tvorą), kas sudaro pagrindą spręsti, jog savo veiksmus vertina pakankamai kritiškai, todėl teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus M. R. baudą, kurios dydis nustatytinas minimalus, numatytas straipsnio sankcijoje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

 

n u t a r i a :

 

M. R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 20123826701.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                               Ilona Mateikienė