Civilinė byla Nr. 2-26-514/2012
Procesinis Nr.2-24-3-00001-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
75.4.3; 75.8; 77.4.2, 78.2.1, 116.4
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 13 d.
Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė,
sekretoriaujant Vilmai Grosienei,
dalyvaujant ieškovui S. U.,
ieškovo atstovei adv. A. M.,
atsakovei B. U.,
atsakovės atstovei adv. V. L.,
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovei B. U. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir pagal atsakovės B. U. priešieškinį ieškovui S. U. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos r. žemėtvarkos skyrius, ir
n u s t a t ė:
ieškovas patikslintu ieškiniu prašo:
nutraukti tarp jo ir atsakovės 1976 m. liepos 17 d. Klaipėdos r. CMS sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
nustatyti sūnaus A. U. gyvenamą vietą kartu su motina B. U.;
priteisti iš ieškovo sūnaus A. U. išlaikymui iki pilnametystės periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos;
nustatyti nepilnamečio sūnaus A. U. lankymo bei susitikimų tvarką: kas antrą savaitgalį, pradedant nuo penktadienio 18 val., baigiant sekmadienio 19 val., kas antrą valstybinę šventę, kasmetinių atostogų metu iki 20 dienų laikotarpiui;
padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovui priteisti 60 Lt vertės automobilį Mitsubishi Lancer, valst. (duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei priteisti po ½ 180 000 Lt vertės gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais, es. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., priteisti atsakovei 73, ieškovui - 72 AB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines akcijas, kiekvienos nominali vertė po 36 Lt, pripažinti po ½ turtinės teisės į žemės sklypą, es. (duomenys neskelbtini) mstl., Klaipėdos r.,
priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ilgą laiką santykiai su atsakove yra pašliję, neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Prasidėjus nesutarimams, vengdamas aštrinti santykius ir saugodamas šalių bei vaikų ramybę, išėjo iš namų gyventi atskirai. Nesutarimai kildavo dėl skirtingų požiūrių į problemų sprendimą bei nenoro šių požiūrių derinti, skirtingų charakterių. Ieškovas pasigenda lojalumo ir pagarbos iš atsakovės. Ieškovas neprieštarauja, jog nutraukus santuoką nepilnamečio sūnaus A., gim. 1995-03-22, gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Ieškovas įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį. Ieškovo paskaičiavimu būtiniausių sūnaus poreikių tenkinimui reikia apie 1060 Lt per mėnesį. Iš jų maistui 600 Lt, aprangai, avalynei 60 Lt, higienos priemonėms 100 Lt, mokymosi priemonėms 100 Lt, papildomai lavinimui 200 Lt. Siekiant, kad atsakovė netrukdytų ieškovui bendrauti su sūnumi, nustatytina bendravimo su vaiku tvarka. Visi namų apyvokos daiktai paliekami atsakovei, dėl to ginčų nėra. Šalys kreditorinių įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis neturi.
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovas iš namų išėjo 2007-08-20 ir nuo tada nei bendru turtu, nei šeima nesirūpina. Ieškovo teiginiai, kad šeima iširo dėl skirtingų interesų ir charakterių yra nepagrįsti. Šie skirtumai netrukdė kartu pragyventi ilgą laiką, užauginti vaikus. Ieškovo išėjimo iš namų priežastimi buvo tai, kad ieškovas susirado kitą moterį. Ieškovas pasikeitė nuo 2005 m., kai ilgą laiką teko dirbti toli nuo namų, tapo atšiaurus, užsidaręs, viskuo nepatenkintas. Ieškovas ir šiuo metu gyvena su kita moterimi. Ieškovo pajamos yra žymiai didesnės, todėl pastarasis turėtų dengti didesnę dalį sūnaus išlaikymo išlaidų. Nurodo, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga suma sudaro 1300 Lt, ieškovas turėtų skirti 800 Lt kas mėnesį. Be to, tokią išlaikymo sumą turėtų skirti ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos, bet nuo 2008-02-14.Gyvenamasis namas pastatytas ne tik už bendras, bet ir už atsakovės tėvų lėšas. Atsakovei, ieškovui palikus šeimą, teko pabaigti namo remonto darbus: suremontuoti laiptinę, pakeisti laiptus, juos sumontuoti, sudėti grindis antro aukšto hole, tapetuoti laiptinę, pirmo ir antro aukšto holus, kambarį antrame aukšte, valgomajame kambaryje ir pirmo aukšto kambaryje atlikti langų apdailą, pritvirtinti palanges, sutvarkyti išgriautą sieną prie radiatoriaus, suremontuoti virtuvę, išklijuoti plyteles vonioje, įstatyti naujas lauko duris, įrengti laiptus lauke. Vien remonto medžiagoms išleista apie 12 000 Lt. Po remonto atnaujinta veja, pasodinta tujų sodinukų. Ieškovas neprisideda prie gyvenamo namo išlaikymo, vienam šildymo sezonui reikalinga apie 5000 Lt. Su atsakove lieka gyventi nepilnametis sūnus, gyvena vyresnysis sūnus su šeima, atsakovės tėvai, investavę savo santaupas į namą, todėl dalijant turtą būtų teisinga nustatyti ne lygias nuosavybės dalis, bet ieškovui pripažinti teisę į ¼ dalį namo. Žemės sklypas po pastatais nėra išpirktas, todėl teismas galėtų padalinti tik turtinę teisę – teisę naudotis žemės sklypu.
Atsakovė priešieškiniu prašo:
priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš ieškovo nuo 2008-02-14 iki bylos iškėlimo teisme dienos 16 707 Lt ir išlaikymą periodinėmis išmokomis po 800 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės;
priteisti iš ieškovo 11 946,62 Lt santaupų;
pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., 19 000 Lt vertės ir žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., 9100 Lt vertės, bendrąją jungtine nuosavybe, priteisti juos ieškovui, o atsakovei priteisti iš ieškovo 14 050 Lt vertės piniginę kompensaciją.
Nurodė, kad ieškovas savo noru išėjo iš darbo, atsisakydamas 5000 Lt dydžio atlyginimo, todėl negali remtis aplinkybe, jog šiuo metu yra bedarbis. Ieškovas namus paliko 2007 m. liepos mėn., tačiau pagal CK 3.200 str. išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas ne ilgiau kaip už 3 metus. Ieškovas iš namų išėjo 2007-08-20, nuo to laiko bendro ūkio neveda, pagal pateiktą banko sąskaitos išrašą ieškovo sąskaitoje buvo 23 893,23 Lt, tai yra šalių bendri pinigai ir jie turi būti padalinti – atsakovei priteistina pusė sumos, 11946,62 Lt. Ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, neatlygintinai perduodant žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. Šeima minėtus žemės sklypus naudojo kaip asmeninio ūkio žemę eilę metų, mokėjo mokesčius. Pagal LR Žemės reformos įstatymo 15 str. 9 d. turėjo teisę asmeniniam ūkiui skirtą žemę įgyti nuosavybėn vieno iš šeimos narių vardu. Privatizavus asmeninio ūkio žemės sklypą, jis tampa bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovas, atsikeldamas žemes vietoj turėtos asmeninio ūkio žemės, išreiškė savo valią ir sutiko, kad ši žemė būtų bendra nuosavybė, nes tuo pačiu buvo atsisakyta teisės šią žemę įsigyti bendrojon nuosavybėn kitu būdu - privatizuojant.
Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad ieškovo paskaičiavimu sūnaus išlaikymui 2007 m. sumokėjo 14 000 Lt, 2008 m. 6080 Lt, 2009 m. 4000 Lt, 2010 m. 6170 Lt, 2011 m. 2000 Lt. Susidarė 8470 Lt permoka, todėl ieškovas už sūnaus išlaikymą nėra skolingas. Nors ieškovas yra bedarbis ir toliau moka sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį, todėl nepagrįstas atsakovės reikalavimas sumokėti išlaikymo įsiskolinimą. Paminėdama pinigines santaupas, atsakovė elgiasi nesąžiningai. Atsakovė nutylėjo, kad iš ieškovo pragyvenimui gavo 10 000 Lt. Nepagrįstas atsakovės teiginys, jog ieškovas, išėjęs iš namų, nesirūpino šeima. Gyvendamas atskirai, ieškovas išlaikė suaugusios dukters butą, mokėjo už ją paskolą banke, prižiūrėjo mažametį anūką, rėmė suaugusius vaikus, įsigyjant transporto priemones, parūpino šeimai 2 tonas anglių kūrenimo sezonui. Ieškovo nuomone, žemės sklypai, į kuriuos atkurta nuosavybė, negali būti bendrosios jungtinės nuosavybės objektu, kadangi sklypai įgyti ne privatizavimo būdu, bet atkuriant nuosavybę į ieškovo tėvų turėtąją žemę. Turto padalijimo principas yra prioritetinis, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar veiklos pobūdis.
Tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos r. žemėtvarkos skyriaus atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo
Ieškovo nuomone santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nesutarimai kildavo dėl skirtingų požiūrių į problemų sprendimą bei nenoro šių požiūrių derinti, skirtingų charakterių. Atsakovė santuokos iširimu kaltina ieškovą, nurodydama, jog gyvenant kartu, atsakovas buvo atšiaurus, viskuo nepatenkintas, vengė spręsti iškilusias problemas kartu, nerėmė atsakovės, esant sunkumams šeimoje, nerodė dėmesio ir pagarbos, be to, ieškovas paliko šeimą, ilgą laiką ja nesirūpino, susirado kitą moterį, su kuria šiuo metu gyvena,
Santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės.
LR CK 3.60 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kt. sutuoktinio, visos šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
Šalių paaiškinimais, liudyt. J. U., V. P. parodymais nustatyta, kad šalių santykiai buvo pašliję dar iki ieškovui paliekant šeimą. Tarp sutuoktinių nebebuvo pasitikėjimo vienas kitu, šeimoje kildavo nesutarimų visais bendro gyvenimo klausimais: dėl lėšų šeimos išlaikymui poreikio ir panaudojimo, skirtingo sutuoktinių požiūrio į šeimą, į vertybes, dėl ko nuolat tvyrojo psichologinė įtampa, kol sutuoktiniai nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. pabaigos. bendrą gyvenimą nutraukė.
Ieškovas nurodo, kad atsakovė priekaištaudavo dėl to, jog šis galimai palaikė ryšius su kitomis moterimis. Kad viena iš šeimos iširimo priežasčių buvo santuokinė neištikimybė, atsakovė nurodė ir atsiliepime į ieškinį.
CK 3.60 str. 3 d. nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Ši prezumpcija gali būti paneigiama.
Atsakovė, teigdama, jog atsakovas kaltas dėl šeimos iširimo, dėl santuokinės neištikimybės leistinų įrodymų nepateikė, ieškovas tokius faktus neigia, dėl ko nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas elgėsi nepriimtinai moralės požiūriu. Tai, kad ieškovas šiuo metu bendrauja su kita moterimi, nepatvirtina santuokinės neištikimybės fakto, nes teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovas jau palikdamas šeimą, artimai bendravo su kita moterimi. Sutuoktiniai bendrą gyvenimą nutraukė 2007 m. vasaros pabaigoje, santuokinių ryšių nebeatnaujino, todėl, faktiškai iširus šeimai, ieškovas turi teisę į asmeninį gyvenimą.
Atsakovė kaip vieną iš ieškovo kaltės patvirtinimų nurodo tai, kad ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpino. Tačiau byloje pateikti mokėjimo dokumentai, patvirtinantys, jog ieškovas 2007-2010 m. laikotarpyje teikė išlaikymą nepilnamečiui sūnui A.. Ieškovo paaiškinimais, liudyt. J. U. parodymais nustatyta, kad ieškovas rėmė ir pilnamečių vaikų šeimas, padėjo dukrai, grąžinant paskolą, kurį laiką prižiūrint mažametį anūką. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino atsakovės kaltinimas ieškovui, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, pastarajam palikus šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai nesirūpinant ja.
Remdamasis šalių paaiškinimais, teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nebuvo išsiaiškintos nesutarimų priežastys, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, dėl ko sutuoktiniai nustojo kartu gyventi ir bendrai tvarkyti šeimos reikalus. Santuokinių ryšių išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad santuoka iširo tik dėl vieno iš sutuoktinių kaltės.
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. pabaigos. jokių santuokinių ryšių nebepalaiko, nebeveda bendro ūkio, bet kokie šeiminiai ryšiai yra nutrūkę, blogi tarpusavio santykiai tęsėsi ilgą laiką, dėl ko darytina išvada, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių, šeima faktiškai yra iširusi, santuoka nutrauktina. Abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti bei remti vienas kitą, pasitikėti vienas kitu, todėl konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo
Pagal LR CK 3.82 str. santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu sutuoktiniai nepasirinko sutartimi nustatyto turto teisinio režimo.
Ieškovas prašydamas padalinti santuokoje įgytą turtą, prašo padalinti gyvenamą namą su priklausiniais, es. Minijos g. 11, (duomenys neskelbtini) mstl., Klaipėdos r., žemės sklypą po šiais pastatais, automobilį, akcijas. Atsakovė, prašydama padalinti sprendimo priėmimo dienai esantį turtą, nurodė, jog į dalintino turto masę turėtų būti įtraukiami ir du žemės sklypai, t.y. 0,68 ha žemės sklypas, es. (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., bei 0,85 ha žemės sklypas, es. (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., į kuriuos ieškovui buvo atkurtos nuosavybės teisės, taip pat 23893,23 Lt santaupų, buvusių banko sąskaitose ieškovo vardu.
Paprastai teismo sprendimu dalijamas tas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos, jeigu laikotarpiu nuo bylos iškėlimo iki sprendimo priėmimo dienos sutuoktiniai įgijo naujo turto (LR CK 3.127 str. 1d.).
Tarp šalių kyla ginčas dėl žemės sklypų, į kuriuos ieškovui buvo atstatyta nuosavybė, teisinio statuso.
Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės teismų praktikoje reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis.
Pagal VĮ Registrų centro duomenis 0,38 ha žemės sklypas, es. (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r ., ir 0,85 ha žemės sklypas, es. (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r ., įregistruoti ieškovo S. U. vardu nuo 2005-06-07 pagal 2004-12-20 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimą Nr.55/12587 (t.1, l.22-23, 24-25).
Iš 2004-12-20 Klaipėdos apskrities sprendimo Nr.55/12587 matyti, kad ieškovui šiuo sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. U. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) k., Pasvalio r., 2,54 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,53 ha asmeninio ūkio žemės sklypus, es. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Klaipėdos r. (t.1, l.72-79).
Minėtas sprendimas priimtas, remiantis Panevėžio apskrities viršininko išvada apie tai, kad pagal ieškovo pateiktus patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad buvęs savininkas A. U. valdė nuosavybės teisėmis 10,17 ha žemės ir pagal susitarimą (t.2, l.65) S. U. (ieškovas) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,54 ha žemės.
Iš šių dokumentų matyti, kad nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypus buvo atkurtos, suteikiant neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypus pagal ieškovo vieno prašymą administraciniu individualaus teisės taikymo aktu, šalys jokių lėšų šiam turtui įgyti nepanaudojo, teisė atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, susijusi su ieškovo šeimos valdyta nuosavybe, sklypas įregistruoti tik ieškovo vardu ir registre nenurodyti kaip bendroji jungtinė nuosavybė.
CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, tačiau to paties straipsnio 3 dalyje kartu nustatytas reikalavimas, jog turto, kuris yra bendroj jungtinė nuosavybė, savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Tais atvejais, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąją jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip.
Šis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas faktas apie ginčo turto statusą galėjo būti nuginčytas, tačiau atsakovė šio fakto neginčijo. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuosavybės teisės ieškovui į ginčo sklypą buvo atkurtos asmeninei ūkio žemei, toks įsigijimo būdas buvo pasirinktas tam, kad nereikėtų panaudoti šeimos lėšų šiems sklypams įsigyti. Teismo nuomone, ieškovas, siekdamas atkurti nuosavybės teises į šeimos turėtąjį nekilnojamą turtą, siekė ginčo sklypus įsigyti asmeninės nuosavybės teise, tokią valią jis išreiškė, savo vardu įregistruodamas ginčo sklypus, Nekilnojamojo turto registre, atsakovė tokiai valiai neprieštaravo, į registrą dėl registravimo duomenų pakeitimo nesikreipė.
Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės: kad turtas viešame registre įregistruotas tik ieškovo vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, turto įsigijimo pagrindas (nuosavybės teisių atkūrimas yra buvusių savininkų pažeistų teisių gynimo aktas), atsiradusi teisė į šiuos sklypus neatskiriamai susijusi tik su ieškovo asmeniu, turto pobūdis ir šalių ketinimai įsigyjamo turto atžvilgiu, leidžia pripažinti ginčo sklypus asmenine ieškovo nuosavybe. Dėl ko šie ginčo žemės sklypai neįtrauktini į dalintino turto balansą.
Pagal VĮ Registrų centro duomenis (t.1, l.100-103) sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įregistruoti pastatai, es. (duomenys neskelbtini) miestelyje, Klaipėdos r., t.y. gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais (lauko virtuve, ūkiniu pastatu, daržine, malkine, garažu). Ginčo dėl šių pastatų priklausomybės ir pastatų vertės tarp šalių nėra, tačiau atsakovė prašo dalijant turtą, nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai pripažinti nuosavybės teisę į ¾ dalis pastatų. Atsakovės nuomone, tai, kad šių pastatų įgijimui darbu ir lėšomis prisidėjo jos tėvai, kad atsakovė pastatus išlaikė, juos remontavo savo lėšomis, yra pagrindas, dalijant turtą, nukrypti nuo lygių dalių principo.
Pagal LR CK 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.123 straipsnyje pateikti atvejai ir aplinkybės, kada teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nurodytas sąrašas yra nebaigtinis, nes teismas gali atsižvelgti į kitas konkrečias aplinkybes, kurias vertina kaip svarbias ir sudarančias pagrindą nukrypti nuo įtvirtinto principo.
Teismų praktika pripažįsta, kad aplinkybė, jog vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. todėl, nustačius, jog prie sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo ir įgijimo prisidėjo ieškovės tėvai, sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimą, galėtų būti taikomos CK 3.123 straipsnio nuostatos, nurodytą aplinkybę vertinant kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
Ieškovė teigia, kad prie pastatų statybos lėšomis ir darbu prisidėjo jos tėvai, konkrečios lėšų sumos nenurodydama.
Nagrinėjamoje byloje šalių paaiškinimais, liudyt. A. T. parodymais nustatyta, kad sutuoktiniai gyvenamąjį namą pasistatė bendromis lėšomis ir darbu, talkinant giminaičiams, iš dalies lėšomis prisidedant atsakovės tėvams. Tačiau atsakovė nepateikė patikimų ir leistinų įrodymų, kad atsakovės tėvų parama, sutuoktiniams sukuriant ir įgyjant bendrąją jungtinę nuosavybę (pastatus), buvo ženkli, kad suteiktos paramos dydis būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių pricipo. Atsakovė piniginės paramos, gautos iš tėvų, dydžio net neįrodinėjo, apsiribodama bendro pobūdžio teiginiais apie suteiktą tėvų piniginę paramą. Teismas, atsižvelgdamas, į šalių paaiškinimus, liudytojos parodymus, tokią atsakovės tėvų paramą vertina kaip geranorišką pagalbą dukros šeimai, moralinį palaikymą. Tačiau, sprendžiant turto padalijimo klausimą, teismo nuomone, tokia pagalba nėra ta aplinkybė, dėl kurios galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Juolab, kad ieškovas ir atsakovė sukūrę ir įgiję nuosavybę, suteikė galimybę atsakovės tėvams gyventi sutuoktiniams priklausančiuose pastatuose.
Atsakovė kaip aplinkybę, kuri sudaro pagrindą teismui padalijant santuokinį turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių, nurodo tai, kad su atsakove lieka gyventi nepilnametis sūnus, kad atsakovė darė remontą ir išlaikė pastatus.
Atsakovės pateiktais paskaičiavimais, ieškovu palikus šeimą, atlikta remonto darbų gyvenamajame name, kurių vertė 24 719,09 Lt. Kaip įrodymą pateikė remonto darbų sąmatą.
Atsakovės paaiškinimus apie tai, kad gyvenamajame name buvo atliekami remonto darbai, ieškovui palikus šeimą, patvirtino liudyt. J. U., A. T., K. U.. Kad gyvenamajame name buvo atliekami remonto darbai pripažįsta ir ieškovas.
Iš atsakovės pateiktos lokalinės sąmatos (t.2, l.68-70) matyti, kad gyvenamajame name atlikti darbai, susiję su sienų ir lubų glaistymu, dažymu, tapetavimu, angokraščių užtaisymu, laiptų pakopų pakeitimu, palangių montavimu, grindų klojimu, durų pakeitimu, atlikti kai kurie elektros darbai (nutiesti laidai, sumontuotos rozetės), pakeistas unitazas, plautuvė, įstatytas įdėklas į kaminą. Visi šie darbai priskirtini einamajam remontui. Ieškovui palikus šeimą, gyvenamajam name nebuvo atlikti jokie kapitalinio remonto darbai. Atsakovės nurodytų darbų atlikimas nėra susijęs su esminiu gyvenamojo namo pagerinimu, gyvenamojo ploto padidėjimu ir pan. Atsakovė, pateikdama lokalinę sąmatą, nepateikė leistinų rašytinių įrodymų apie turėtas išlaidas šiems darbams atlikti: pirktas, medžiagas, apmokėjimus už darbą ir kt. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad kai kurie remonto darbai nutraukiant bendrą gyvenimą, jau buvo pradėti (remontas antrame, trečiame aukšte), nupirkta dalis statybinių medžiagų (vonios plytelės). Pagal atsakovės ir liudytojų parodymus dalis darbų buvo atliekami ūkio būdu (patiems ar talkinat giminėms), todėl atsakovė nepatyrė lokalinėje sąmatoje minimų papildomų išlaidų (mechanizmams, soc. draudimo išlaidoms, statybvietės tvarkymo ir pan.), kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovės atliktų darbų vertė yra ženkliai mažesnė.
Pagal Nekilojamojo turto registro duomenis šalių gyvenamojo namo vertė 198 000 Lt. Įvertinus atsakovės atliktų darbų apimtis, jų vertę, ir atsižvelgiant į gyvenamojo namo vertę, būtų neteisinga nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, kaip to prašo atsakovė.
Pagal CK 3.109 str. 1 d. 2 p. prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, todėl, teismo nuomone, atsakovė, galėtų pretenduoti į šių išlaidų atlyginimą, tačiau toks ieškinys byloje nėra pareikštas.
Šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatydamas kartu su atsakove (atsižvelgiant į tai, kad ieškovas privalės teikti išlaikymą) nėra ta įstatyme išvardyta aplinkybė, dėl kurios galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.
Remiantis CK 3.127 str. 3 d. nuostatomis, turtas dalintinas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis.
Ieškovas, prašydamas dalinti turtą, į dalintiną turtą įtraukė 5220 Lt vertės 145 vnt akcijų. Atsakovė šias akcijas siūlo priteisti ieškovui, prašydama ieškovą įpareigoti išmokėti jai kompensaciją. Pagal bankrutuojančios AB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus pažymą apie akcijų priklausomybę (t.2, l.25) kiekvienos paprastosios vardinės akcijos nominali vertė 36 Lt. Tačiau tai yra bankrutuojančios įmonės akcijos, todėl jų vertė gali kisti (akcijos tapti bevertėmis), priteisiant ieškovui bankrutuojančios įmonės vertės akcijas, o atsakovei kompensaciją už jas, būtų neproporcingai pažeista sutuoktinių interesų pusiausvyra. Dėl šių priežasčių akcijos padalintinos pagal ieškovo pasiūlymą.
Atsakovė nurodo, kad šalims nutraukiant bendrą gyvenimą, ieškovo vardu banko sąskaitoje buvo 23893,23 Lt indėlis. Pagal CK 3.8 str. 1 d. 1 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas šalių santuokos metu ir yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, todėl lėšos banko sąskaitose taip pat pripažintinos bendrąja jungtine nuosavybe ir jos turi būti padalintos santuokos nutraukimo byloje.
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad bendrą gyvenimą nutraukė 2007-08-21. Ieškovas nepateikė leistinų įrodymų, kad lėšos banko sąskaitose buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas teigia, kad dalį šių lėšų perdavė atsakovė grynais, palikdamas šeimą, tačiau šių aplinkybių atsakovė nepripažįsta. Byloje esantis sąskaitos išrašas (t.2, l.27) tik patvirtina ieškovą atlikus minimas operacijas, tačiau esant ginčui ir nesant kt. patikimų ieškovo teiginius patvirtinančių įrodymų, darytina išvada, kad faktas, jog šias lėšas perdavė atsakovei neįrodytas.
Iš byloje esančių ieškovo vardu atidarytų sąskaitų išrašų matyti, kad šalims nutraukiant bendrą gyvenimą ieškovo vardu sąskaitoje buvo 24166,95 Lt (23893,23 Lt (t.1, l.154), 273,72 Lt (t.2, l.124)), pusė šių lėšų priteistina atsakovei.
Iš sutarties (t.1, l.164-165) matyti, kad ieškovui gyvenamojo namo statybai buvo suteiktas 129 kv.m. ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gyv., Klaipėdos r.
Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos r. žemėtvarkos skyriaus duomenis už 0,2818 ha namų valdos žemės, es. (duomenys neskelbtini) miestelyje, Klaipėdos r., yra įmokėtos vienkartinės išmokos bei tikslinės kompensacijos, žemės sklypas nėra privatizuotas.
Turtas kaip civilinių teisių objektas gali būti tiek materialus, tiek nematerialus. Pagal pateiktus duomenis lėšos už perkamą žemės sklypą sumokėtos šalims gyvenant santuokoje, pastatai dalijami lygiomis dalimis, abu sutuoktiniai turi teisę įgyti nuosavybės teisę į žemės sklypą ateityje, todėl padalijant gyvenamąjį namą natūra, ši turtinė teisė (nuomos) į žemės sklypą taip pat dalintina tarp sutuoktinių, pripažįstant abiejų dalis lygias.
Pateiktais šalių dokumentais nustatyta, kad sutuoktiniai, gyvendami santuokoje, įgijo nekilnojamojo turto už 180 000 Lt, kilnojamojo turto ir lėšų už 29 446,95 Lt, viso dalintino turto vertė 209 446,95 Lt. Prievolių prieš trečiuosius asmenis sutuoktiniai neturi. Turtas padalintinas lygiomis dalimis tarp sutuoktinių, laikantis sutuoktinių lygiateisiškumo principų.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo
Šalių nepilnamečio sūnaus A. U. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su atsakove (LR CK 3.169 str.). Atsakovė šiuo metu gyvena su sūnumi, jį išlaiko ir prižiūri, pagal Klaipėdos r. vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą atsakovė skiria pakankamai dėmesio sūnaus auklėjimui, juo tinkamai rūpinasi, daug dėmesio skiria vaiko lavinimui, atsakovė turi tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas vaiko fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, vaikas išreiškė norą gyventi su mama, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jo interesus.
Nustačius šalių sūnaus gyvenamąją vietą su motina, ieškovo prašymu nustatytina bendravimo su vaiku tvarka. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikai, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaikų auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikai, nekliudyti antrajam bendrauti su vaikais ir dalyvauti vaikų auklėjime.
Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.). CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus.
Ieškovas prašo nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, nustatant lankymo ir susitikimų laiką kas antrą savaitgalį, pradedant nuo penktadienio 18 val., baigiant sekmadienio 19 val., kas antrą valstybinę šventę, kasmetinių atostogų metu iki 20 dienų laikotarpiui.
Išklausius šalių nepilnamečio sūnaus A. nuomonę, matyti, kad šis neprieštarauja bendravimui su tėvu kas antrą savaitgalį, sutinka praleisti dalį atostogų kartu, tačiau nenorėtų nakvoti pas tėvą (ieškovą).
Tėvo bendravimui su vaiku pritaria ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, tačiau atkreipdama dėmesį į tai, kad dėl bendravimo tvarkos turėtų susitarti ieškovas su sūnumi.
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad nesant nustatytos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi, kyla nesutarimų, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vaikų buvimas su tėvu kenktų jam ir jo sveikatai, esant sudėtingiems tarpusavio santykiams tarp šalių, nustatytina bendravimo ieškovo su nepilnamečiu sūnumi tvarka (LR CPK 3.175 str.). Ieškovas prašo nustatyti susitikimų ir lankymo laiką kas antrą savaitgalį, valstybinę šventę bei 20 dienų kasmetinių atostogų metu. Tokia bendravimo tvarka nepažeistų vaiko interesų, tačiau atsižvelgiant į vaiko nuomonę, laiką reikalingą poilsiui, tvarka keistina, nustatant, jog bendraujama savaitgaliais be nakvynės. Šiuo atveju tėvui faktiškai yra suteikiama tik teisė nustatytu laiku matytis ir bendrauti su vaiku, tačiau tai nėra jo prievolė. Šalių sūnus yra paauglys, todėl į jo nuomonę turėtų atsižvelgti tėvas, siekiantis bendravimo su vaiku. Atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad bendravimas gali būti ne tik betarpiškas, bet ir visomis šiuolaikinėmis susisiekimo priemonėmis.
Dėl išlaikymo priteisimo
Tėvams gyvenant skyrium, sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteistinas išlaikymas.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta LR CK 3.192 str. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Proporcingumo principas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl teismas spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą privalo įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, visas jų pajamas, turtą, būtinas išlaidas.
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas šiuo metu nedirba, atsakovė dirba, jos gaunamos pajamos vidutiniškai per mėnesį siekia 1253,21 Lt (t.1, L.119), abu lygiomis dalimis valdo pastatus, ieškovo vardu registruoti trys žemės sklypai, atitinkamai 9100 Lt, 19000 Lt, 12100 Lt vertės.
Šalys skirtingai skaičiuoja lėšas, reikalingas būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, ieškovo paskaičiavimu vaiko poreikiams patenkinti pakankama suma 1050 Lt, atsakovės paskaičiavimu - 1300 Lt. Iš esmės šie skaičiavimai yra panašūs, skirtumą sudaro 250 Lt. Vertinant šiuos paskaičiavimus, atsižvelgtina į tai, kad šalių sūnus yra beveik pilnametis, jo poreikiai atitinka suaugusio žmogaus poreikius, todėl, esant galimybei, kiekvienas iš tėvų, turėtų užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir užtikrinti geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas, taip pat galimybę deramai augti bei tobulėti.
Sprendžiant dėl ieškovo galimybės teikti sūnui atsakovės prašomo dydžio išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdamas, ieškovas galėtų tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis. Ieškovas šiuo metu pajamų negauna, todėl galimybės teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiui vaikui yra ribota. Tačiau turi nekilnojamo turto, kuris, esant ieškovui nemokiam, galėtų tapti pajamų šaltiniu.
Teismo nuomone, išlaikymo dydis turi atitikti protingus poreikius ir tėvų turtinę padėtį (LR CK 3.192 str. 2 d.). Įvertinus šalių nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad jį turi išlaikyti abu tėvai, abiejų tėvų turtinę padėtį, į teismų praktikoje pripažįstamus nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinius kriterijus, teismas daro išvadą, kad pakankama suma vaiko išlaikymui iš ieškovo sudarytų 400 Lt kas mėnesį. Likusioje dalyje atsakovės priešieškinio reikalavimo netenkina, atsakovei nepateikus įrodymų, jog ieškovas materialiai pajėgus tokio dydžio išlaikymą teikti (LR CPK 178 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad atsiradus papildomų vaikų priežiūros išlaidų ar pagerėjus ieškovo turtinei padėčiai, išlaikymo dydis suinteresuotų asmenų prašymu gali būti padidintas.
Priteisus išlaikymą, atsakovė skirtina priteisto vaiko išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 dalis). Išlaikymas priteistinas nuo 2011 m. balandžio mėn., įvertinus tai, kad ieškovas 2011 m. bankiniais pavedimais atsakovei sumokėjo 800 Lt bei pirko rūbų, kurių vertė pagal atsakovę 500 Lt. Proginės dovanos (mobilus) į teiktą išlaikymą neįskaitytinoss, šis išlaidos nepriskirtinos prie būtinųjų išlaikymo išlaidų.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Priešieškinis dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies.
Pagal LR CK 3.200 str. įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareikšimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas (ar motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo teisme momentas paprastai nesutampa. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas nevykdė pareigos teikti pakankamą jos nuomonę išlaikymą nuo 2007 m. Ginčas tarp šalių teisme nagrinėjamas nuo 2008-01-03, todėl įsiskolinamas, teismui nustačius tokį esant, išieškotinas už trejus metus, t.y. nuo 2008 m. sausio 3 d.
Atsakovės teigimu kas mėnesį vaiko būtiniausių poreikių tenkinimui reikalinga suma sudaro 1300 Lt. Ieškovas per 2008 m. pervedė 5600 Lt, 2009 m. – 2400 Lt, 2010 m. 4400 Lt, todėl jos paskaičiavimu, įsiskolinimas sudaro 16707 Lt, skaičiuojant, jog ieškovas privalėjo teikti išlaikymą po 800 Lt kas mėnesį.
Su tokia atsakovės pozicija teismas sutinka tik iš dalies.
Pagal valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenis (t.2, l.90-91) ieškovo pajamos per 2008 m. sudarė 72454,06 Lt, per 2009 m. 39968,19 Lt, per 2010 m. - 40615,97 Lt. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovo pajamos per 2008-2010 m. gerokai viršijo šalies uždarbio vidurkį, todėl ieškovas buvo pajėgus teikti didesnį nei 400 Lt išlaikymą vaikui. Kad ieškovas materialinė padėtis buvo geresnė, patvirtina ir paties ieškovo elgesys, nes ieškovas vaiko išlaikymui mokėjo 800 Lt kas mėnesį (2008 m. sausio-birželio mėn.). Pagal teismų praktiką, siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujų. Kai tėvai yra objektyviai pajėgūs teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal esamus duomenis ieškovo materialinė padėtis 2008-2010 m. laikotarpiu leido teikti išlaikymą, būtiną ne tik vaiko minimalių poreikių tenkinimui. Esant tokiai materialinei padėčiai, ieškovas privalėjo skirti didesnį išlaikymą, t.y. po 800 Lt kas mėnesį. Ieškovas nuo 2010-12-13 registruotas darbo biržoje, jokių išmokų negavo, todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas po 800 Lt nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn., už likusį laikotarpį po 400 Lt. Tokiu būdu ieškovas sūnaus išlaikymui privalėjo išmokėti 28400 Lt (800x35+400).
Tačiau nustatant išlaikymo įsiskolinimo dydį, atsižvelgtina į ieškovo teiktą išlaikymą.
Išlaikymą sudaro lėšos, kurios yra reikalingos vaikui tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas kai kuriais mėnesiais teikė išlaikymą, pirkdamas rūbus, avalynę, todėl lėšos, išleistos šių daiktų įgijimui, laikytinos teikto išlaikymo sudedamąja dalimi. Šalys nesutaria dėl šių lėšų dydžio, neginčydamos, jog ieškovas pirko rūbus ir avalynę 2008 m. birželio mėn., 2009 m. balandžio mėn., 2010 m. balandžio mėn. Ieškovas, ginčydamas įsiskolinimo dydį, turėtų pateikti duomenis apie teiktą išlaikymą, tačiau įrodymų apie išleistas lėšas vaiko poreikių tenkinimui nepateikė, todėl teismas, nustatydamas teikto išlaikymo dydį, remiasi atsakovės pateiktais paskaičiavimais, t.y. kad nupirktų rūbų vertė per pus mažesnė nei nurodo ieškovas, taip pat, kad 2010-03-23 bankiniu pavedimu 400 Lt negavo, nes neturėjo sąskaitos SEB banke.
Ieškovas pateikė teikto išlaikymo suvestinę, kuri iš esmės atitinka šalių paaiškinimus, esančius finansinius dokumentus. Įvertinus patikslinimus pagal šalių paaiškinimus, teismo paskaičiavimu ieškovas minimu laikotarpiu vaiko išlaikymui skyrė 14825 Lt (5840+3400+5585). Tokiu būdu išlaikymo įsiskolinimas sudaro 13575 Lt (28400-14825). Ši suma išieškotina iš atsakovo. Likusioje dalyje priešieškinis netenkintinas (LR CPK 178 str.).
Dėl teismo išlaidų
Teismo išlaidos paskirstytinos proporcingai tenkintų reikalavimų apimčiai.
Ieškovui priteista turto už 92656 Lt. Už šį turtinį reikalavimą ir reikalavimą nutraukti santuoką mokėtina 2918,56 Lt. Ieškovas už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką ir turtinį reikalavimą sumokėjo 339 Lt, iš jų 139 Lt už santuokos nutraukimą, 200 Lt už turtinį reikalavimą. 2011-02-25 Klaipėdos r. apylinkės teismo nutartimi žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas, todėl iš atsakovės turėtų būti priteista 2580 Lt žyminio mokesčio. Atsakovė išlaiko nepilnametį sūnų, jos pajamos sudaro apie 1000 Lt, nuo dalies žyminio mokesčio atsakovė buvo atleista. Atsakovės turtinė padėtis nepasikeitė bylos nagrinėjimo laikotarpiu, todėl nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo taip pat atleistina ir iš jos išieškotina 500 Lt žyminio mokesčio valstybei. Nuo likusios 2080 Lt žyminio mokesčio mokėjimo atsakovė atleistina (LR CPK 83 str. 3 d.).
Atsakovės priešieškinis tenkintas iš dalies, priteista turto už 25658,47 Lt. Už šį turtinį reikalavimą mokėtina 770 Lt. Atsakovė, paduodama priešieškinį buvo sumokėjusi 150 Lt, todėl mokėtina suma sudarytų 620 Lt. Be to, nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, ši suma ( 144 Lt) taip pat išieškotina iš ieškovo (LR CPK 96 str.).
Ieškovo reikalavimai tenkinti didžiąją apimtimi, konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 270 Lt žyminio mokesčio. Ieškovui kompensuotinos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovės priešieškinį patenkinus iš dalies (60 proc.), jai taip pat turėtų būti kompensuotos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Prašydama priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovė nepateikė jų detalaus paskaičiavimo ir pagrindimo, todėl teismas negali jų įvertinti pagal nustatytus įkainius. Tačiau įvertinus bylos sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas, reikalingas procesiniams dokumentams paruoši ir atstovauti, būtinomis ir pagrįstomis teisinės pagalbos išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, teismas pripažįsta 2000 Lt. Tokiu būdu, ieškovui kompensuotina 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 8 p.). Ieškovas taip pat privalėtų kompensuoti atsakovės turėtas išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti 150 Lt. Įskaičius šalių mokėjimus viena kitai, iš atsakovės išieškotina 120 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 268, 270 str.,
n u s p r e n d ė:
ieškinį tenkinti, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą 1976 m. liepos 17 d. Klaipėdos r. CMS, akto įrašo Nr. 140, tarp S. U., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. U., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes.
Nustatyti A. U., gim. 1995 m. kovo 22 d., gyvenamą vietą kartu su mama B. U..
Nustatyti bendravimo tvarką, nustatant, jog S. U. turi teisę bendrauti su sūnumi A. U., gim. 1955-03-22, kas antrą savaitgalį, penktadienį 18 val. iki 22 val., šeštadienį nuo 10 val. iki 22 val., sekmadienį nuo 10 iki 19 val., kas antrą valstybinę šventę, kasmetinių atostogų metu iki 20 dienų.
Priteisti iš S. U., a.k. (duomenys neskelbtini) A. U., gim. 1997-03-22, išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės nuo 2011 m. balandžio 4 d.
A. U. išieškomų lėšų tvarkytoja paskirti B. U.
Priteisti iš S. U. 13575 Lt įsiskolinimą už sūnaus A. U., gim. 1997-03-22, išlaikymą už laikotarpį nuo 2008-01-03 iki 2012-01-03, B. U..
Padalinti santuokoje sugyventą turtą:
S. U. asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ 180 000 Lt vertės gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ lauko virtuvės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ daržinės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ malkinės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ garažo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., 60 Lt vertės automobilį Mitsubishi Lancer, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 72 AB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines akcijas, kiekvienos nominali vertė po 36 Lt;
B. U. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ 180 000 Lt vertės gyvenamojo namo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ lauko virtuvės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ daržinės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ malkinės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ½ garažo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., 73 AB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines akcijas, kiekvienos nominali vertė po 36 Lt,
Pripažinti S. U. ir B. U. turtines teises lygiomis dalimis į žemės sklypą, es. (duomenys neskelbtini) mstl., Klaipėdos r.
Priteisti iš S. U. 12083,47 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį B. U..
Priteisti iš B. U. 920 Lt bylinėjimosi išlaidų S. U..
Likusioje priešieškinį dėl įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo, turto padalijimo atmesti.
Priteisti iš S. U. 764 Lt, iš B. U. 500 Lt žyminio mokesčio valstybei. B. U. nuo 2080 Lt žyminio mokesčio mokėjimo atleisti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės r. apylinkės teismą.
Teisėja Aušra Volskytė