Administracinė byla Nr. I-1599-422/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00017-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3; 7.8; 41; 55.1

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 13 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų  teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė) ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Deivydui Aidukui,

dalyvaujant pareiškėjai E. M., jos  atstovui advokatui V. A.,

atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei A. B.,

trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto socialinių paslaugų centro atstovei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto socialinių paslaugų centrui, Labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“ dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

            Teismas

n u s t a t ė:

Teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjos patikslintas skundas, kuriuo ji prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (33.2015) 2-3874,  įpareigoti atsakovę priimti motyvuotą sprendimą pagal pareiškėjos 2017 m. spalio 27 d.  skundą ( b.l.  18-20, 46-47).

Pareiškėja skunde (b. l. 2 -3, patikslintame skunde (b. l. 18-20) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog  2017 m. spalio 26 d. nuvyko į Dainavos seniūniją pas socialines darbuotojas išsiaiškinti paramos maistu skyrimo, kurią organizuoja „Maisto bankas“. Ten buvo informuota, kad jos šeimai priklausytų vienkartinis maisto paketas, tačiau dėl to turėtų tarpininkauti Kauno miesto socialinių paslaugų centras (toliau – ir Centras). Norėdama gauti reikiamą informaciją, ji paskambino telefonu į Centrą, tačiau aiškios informacijos negavo, buvo siunčiama nuo vieno darbuotojo prie kito, su ja bendraujama itin grubiai pakeltu įžeidžiamu balsu.

Tvirtino, jog neapsikentusi tokio elgesio, siekdama išsiaiškinti, kuri darbuotoja su ja taip grubiai, nemandagiai  bendravo, nuvyko tiesiai į Centrą, tačiau jai pavyko tik sužinoti, kuriame kabinete minėta darbuotoja dirba. Užėjus į kabinetą, vėl buvo apšaukta ir jai pasakyta, kad nuo šiol ji būsianti įtraukta į „juoduosius sąrašus“ ir maisto davinių visai nebegausianti. Apie tai girdėjo  šnekantis darbuotojas jai išėjus iš kabineto, buvo vadinama necenzūriniais žodžiais, nugirdo, kaip viena darbuotoja kitai aiškino, kad „Maisto banko“ susirinkime padarys taip, kad pareiškėja būtų visiškai išbraukta iš sąrašų ir jokios paramos nebegautų.

Pažymėjo, jog paramos maistu teikimas yra viena iš socialinės paramos formų, už kurią atsakinga savivaldybė, todėl ir kreipėsi į ją 2017 m. spalio 27 d.  pateikdama  skundą, prašydama ištirti nederamą Centro darbuotojų elgesį bei išsiaiškinti, ar „Maisto bankas“ dar galės jai padėti. Nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija 2017 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (33.215)2-3874 informavo ją, jog buvo  atkreiptas Centro darbuotojų dėmesys, jog atlikdamos pareigas, turi būti mandagesnės bei aiškiau suteikti žmonėms informaciją. Taip pat jai buvo nurodyta, jog  2017 metais paramą maistu pareiškėja gavo jau 20 kartų, nors dažniausiai tokia parama teikiama 8 kartus, tačiau jokio konkretaus atsakymo į jos keliamus klausimus taip ir nesulaukė, negavo  ir vienkartinio maisto davinio.

Pareiškėja tvirtino, jog atsakovė vilkina jos skundo išnagrinėjimą, nereaguoja į jos  nurodytus faktus apie Centro darbuotojų nekorektišką elgesį bei galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, dėl to jos skurstanti šeima negavo socialinės paramos maistu ir patyrė žalą.  Pažymėjo, jog ji neseniai palaidojo savo vyrą, augina tris mažamečius vaikus, todėl socialinė parama šeimai  labai reikalinga.

Nurodė, jog atsakovė  nevykdė jai  teisės aktais pavestų funkcijų, nepagrįstai neišaiškino jos skunde nurodytų aplinkybių, tinkamai skundo neišnagrinėjo, todėl ji buvo priversta kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 49-52) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog įgyvendinant projektą „Parama maisto produktais IV” Nr. EPSF-2016-V- 04-01 ir projektą „Parama higienos prekėmis” Nr. EPSF-2017-V-05-01, Kauno miesto savivaldybės administracija su Europos socialinio fondo agentūra ir labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“ (toliau – ir Maisto bankas) 2016 m. gruodžio 30 d. pasirašė Jungtinės veiklos sutartį Nr. S-2017-00008 (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis Nr. 1) bei 2017 m. gruodžio 1 d. Jungtinės veiklos sutartį Nr. S- 2017-00183 (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis Nr. 2) dėl maisto produktų bei higienos prekių teikimo ir dalinimo labiausiai skurstantiems asmenims. Pagal šias sutartis Kauno miesto savivaldybės administracija užtikrina, jog paramą maistu ar higienos prekėmis gautų tik labiausiai skurstantys asmenys, užtikrina duomenų ir dokumentų, pagrindžiančių kiekvieno paramos gavėjo priklausymą labiausiai skurstančių asmenų grupei tinkamą saugojimą ir panaudojimą, sudaro šios paramos gavėjų sąrašus. Šiuos sutartinius Kauno miesto savivaldybės administracijos įsipareigojimus atsakovė  vykdo per savivaldybės biudžetinę įstaigą -  Kauno miesto socialinių paslaugų centrą. Tvirtino, jog Centras ir Maisto bankas, įgyvendindami Kauno miesto savivaldybėje veiklas, numatytas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo veiklos apraše, vadovaudamiesi Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. Al-393 „Dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo projektų, finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 patvirtinimo”, 2015 m. lapkričio 18 d. buvo pasirašę bendradarbiavimo sutartį Nr. BN/2015-7- BS/2015-7. Pagal šios sutarties 3.2.2 ir 3.2.3 papunkčius Centras įsipareigojo priimti savivaldybės gyventojų prašymus paramai gauti bei sudaryti pateikusių asmenų sąrašus. Maisto bankas šia sutartimi įsipareigojo organizuoti ir vykdyti paramos maistu dalinimą (3.1.9 papunktis). Pareiga dalinti maisto produktus ar higienos prekes, paskirstyti neišdalintus maisto produktus, užtikrinti, kad maisto produktus bei higienos prekes gautų tik tie paramos gavėjai, kurių sąrašą jiems pateikia Centras, pagal nurodytas sutartis yra  numatyta Maisto Bankui.

Pažymėjo, jog pagal Centro paramos maistu ir higienos prekėmis organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Centro direktoriaus 2018 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-l, 3 skyrių, ši parama gali būti skiria 8 kartus (8 savaites iš eilės per vienerius metus).  Nurodė, jog pareiškėjos šeimai parama maisto produktais buvo skirta 20 kartų, tai patvirtina, kad už šios paramos dalinimą atsakingi asmenys atsižvelgė j pareiškėjos sunkią padėtį ir skyrė jai papildomą paramą maisto produktais.

Tvirtino, jog pareiškėjos 2017 m. spalio 27 d. skunde nurodyti klausimai nėra priskirti atsakovės kompetencijai. Skundžiamas 2017 m. lapkričio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. (33.215) 2-3874 yra informacinio pobūdžio, jame pateikiama informacija pareiškėjai apie Kauno miesto Socialinių paslaugų centro vykdomą veiklą, atliekamas funkcijas, bendra informacija apie maisto produktų dalinimo vietas Kauno mieste, tačiau šiuo raštu atsakovė nepriėmė jokio sprendimo, sukėlusio ar galinčio sukelti teisines pasekmes pareiškėjai ar jos šeimai. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto socialinių paslaugų centro atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiškėjai buvo suteikta parama maistu, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Centro administracija, gavusi pareiškėjos skundą, iš darbuotojų pareikalavo paaiškinimų, jiems nurodė, kad besikreipiantiems į Centrą asmenims informacija  būtų teikiama aiškiai, mandagiai, laikantis etikos kodekso.

Skundas iš dalies tenkinamas.

Byloje kyla ginčas dėl  Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 30 d. rašto ( b. l. 25) ( toliau – ir Skundžiamas raštas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja  2017 m. spalio 27 d.  kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su skundu (b. 21-22), jame  nurodydama, jog 2017 m. spalio 26 d.  jai nuvykus  į Dainavos seniūniją pas socialines darbuotojas išsiaiškinti paramos maistu skyrimo, kurią organizuoja „Maisto bankas“, buvo informuota, kad jos šeimai priklausytų vienkartinis maisto paketas, tačiau dėl to turėtų tarpininkauti Kauno miesto socialinių paslaugų centras. Norėdama gauti informaciją, ar  jos šeimai priklauso vienkartinis  maisto paketas, ji paskambino telefonu į Centrą, tačiau atsiliepusi darbuotoja bendravo pakeltu tonu, nemandagiai, grubiai ir norimos informacijos  nesuteikė.  Skunde nurodė, jog po 10 min. nuvyko tiesiai į Centrą. Išsiaiškinusi, kuriame kabinete dirba su ja nemandagiai telefonu bendravusi darbuotoja, užėjus į tą kabinetą ir vėl buvo jos apšaukta, pagrasinta, kad pareiškėja nuo šiol bus įtraukta į „juoduosius sąrašus“ ir maisto davinių visai nebegaus. Skunde nurodyta, jog pareiškėjai išėjus iš to kabineto, ji vėl sugrįžo, nes ten  buvo palikusi  savo daiktą. Durys buvo atviros ir ji išgirdo socialines darbuotojas kalbantis apie ją  necenzūriniais žodžiais ( „Klausyk atėjo ta čia, teisybės ieško, su savo trim vaikais, prisidirbus vaikų, matyt, nedirba lerva, aš jai padarysiu susirinkime „Maisto banko“, kad ji negautų nieko ir nešliaužiotų čia“). Tai išgirdus, pareiškėja atidarė duris ir pasakė, kad ji viską girdėjo, o darbuotoja rėkė : „Gausi tu, matai nieko tu negausi!”. Jai nepavyko gauti duomenų apie tos darbuotojos vardą, pavardę, iš kabineto   nemandagiai  buvo liepta išeiti.  Pareiškėja nurodė, jog buvo sukrėsta socialinių paslaugų darbuotojų elgesio, kuris atsiliepė jos žindomam kūdikiui ir kitiems vaikams.

Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, jog  kreipdamasi į Kauno miesto savivaldybę,  pareiškėja prašė: 1) išsiaiškinti grubiai su ja bendravusios Socialinių paslaugų darbuotojos pavardę, ištirti ir  įvertinti jos elgesį dėl bendravimo su pareiškėja ir dėl neteisėto  naudojimosi jos asmens duomenimis;   2) išaiškinti jai konkrečią maisto davinio teikimo tvarką, nes pareiškėjos tvirtinimu, “Maisto banko” darbuotojai teigia, kad maisto davinys bus suteiktas, kai paskambins Centro darbuotojai, tuo tarpu Centro darbuotojai teigia, kad jis bus suteiktas, kai paskambins “Maisto bankas” darbuotojai, tokiu būdu susidaro užburtas ratas; 3) prašė išsiaiškinti, ar “Maisto bankas” dar galės suteikti paramą paskutinės dienos galiojimo produktais ar vienkartiniu paketu.

Ginčas kyla dėl socialinių paslaugų kokybės tinkamumo ir informacijos teikimo, teikiant socialines paslaugas socialiai pažeidžiamiems nepasiturintiems asmenims.

Savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, sudarančiomis prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis).

VAĮ 2 straipsnyje apibrėžta, jog viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (1d.), nurodyta, jog prašymas tai – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (14p.). VAĮ 2 straipsnio 15 punkte nurodyta, jog skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

Pagal įstatyme nurodytas sąvokas, teismo nuomone, pareiškėjos 2017 m. spalio 27 d.  kreipimasis  į Kauno miesto savivaldybę atitinka ir prašymo ir skundo turinį, nes pareiškėja juo prašo pateikti konkrečią informaciją apie socialinės paramos (vienkartiniu maisto paketu ir paskutinės dienos galiojimo produktais) teikimo tvarką, sąlygas, konkrečiai nurodant ar bus dar jai suteikta socialinė parama šiais būdais, skundžiamasi socialinių paslaugų netinkama kokybe ir ją teikiančių darbuotojų elgesiu, prašant tai  įvertinti, reaguoti.

Asmens teisė gauti informaciją  numatyta Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (toliau – ir Įstatymas, Teisės gauti informaciją įstatymas) (2016-10-11 akto redakcija, galiojanti nuo 2017-04-01). Pagal šio įstatymo nuostatas yra užtikrinama asmenų teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustatoma šios teisės įgyvendinimo tvarka ir reguliuojami valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmai teikiant informaciją asmenims.  Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams,  dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (4 straipsnis).

Prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja VAĮ 14 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta, jog Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė (1d.), skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (3d.). Trečiajame skirsnyje,  nustatančiame administracinę procedūrą, įtvirtinta, jog  administracinė procedūra – tai pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą (19 str. 1d.).

Pagal administracinę jurisprudenciją Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017, 2018 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2279-1062/2018).

Atsakovė atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu tvirtino, jog pareiškėjos 2017 m. spalio 27 d. skunde nurodyti klausimai nėra priskirti Kauno miesto savivaldybės administracijai, todėl administracinės procedūros sprendimas nebuvo priimtas, o 2017 m. lapkričio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. (33.215) 2-3874 buvo suteikta aiški ir pakankama informacija apie Kauno miesto Socialinių paslaugų centro vykdomą veiklą.

VAĮ 14 straipsnio 8 dalis numato, jog, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.

Konkrečiu atveju, atsakovė, nors ir teigė, jog pareiškėjos skunde nurodytų klausimų nėra kompetentinga spręsti, tačiau jo nepersiuntė kitoms institucijoms, o pati išnagrinėjo, priimdama šioje byloje Skundžiamą raštą.

Socialinių paslaugų teikimas priskiriamas prie savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų) savivaldybės funkcijų ( Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktas).

Socialinių paslaugų tikslus ir rūšis, socialinių paslaugų valdymo, skyrimo ir teikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas (toliau –ir SPĮ) ( aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017ž01-01 iki 2018-01-01). Piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos įstatymas (toliau –ir PSNGĮ) ( aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-10-01 iki 2018-01-01). PSNGĮ 4 straipsnyje įtvirtinta, jog piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų (1d.), Savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (2d.).

PSNGĮ 2 straipsnyje nurodyta, jog nepasiturintys gyventojai – tai bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą. Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams (toliau – piniginė socialinė parama) – pinigine ar nepinigine formomis teikiama parama nepasiturintiems gyventojams šio įstatymo nustatyta tvarka (11p.).

Piniginės socialinės paramos teikimo rūšys numatytos PSNGĮ 22 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog socialinė pašalpa gali būti teikiama: 1) pinigais; 2) nepinigine forma (maisto produktais, drabužiais ir kitomis reikalingomis prekėmis, socialinėmis kortelėmis, maitinimo talonais, apmokant vaikų (įvaikių) maitinimo išlaidas mokyklose ar dienos centruose, apmokant suaugusių asmenų gydymosi nuo priklausomybių ligų išlaidas ir kitais savivaldybės tarybos nustatytais būdais); 3) pinigais ir (ar) nepinigine forma teikiamą socialinę pašalpą derinant su socialinėmis paslaugomis (bendrosiomis, socialinės priežiūros).

SPĮ 13 straipsnyje yra apibrėžta Savivaldybės kompetencija, teikiant socialines paslaugas. Jame nurodyta, jog  Savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę (1d.), Savivaldybė planuoja socialines paslaugas, t. y. vertina ir analizuoja gyventojų socialinių paslaugų poreikius; pagal gyventojų poreikius prognozuoja ir nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis; vertina ir nustato socialinių paslaugų finansavimo poreikį ( 2d.);  organizuoja socialines paslaugas asmenims (šeimoms) ( 4d.). SPĮ 13 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog  Savivaldybė steigia savo naujas socialinių paslaugų įstaigas tik tais atvejais, kai kitos socialinių paslaugų įstaigos neteikia ar teikia nepakankamai, ar negali teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės tų socialinių paslaugų, kurioms yra nustatytas savivaldybės teritorijos gyventojų poreikis. Minėto straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog kiekvienos savivaldybės administracijoje turi veikti padalinys, planuojantis socialines paslaugas, administruojantis socialinių paslaugų organizavimą ir bendrųjų socialinių paslaugų bei socialinės priežiūros kokybės kontrolę.

Taigi iš įstatymo nuostatų akivaizdu, jog savivaldybė, vykdydama savarankiškąją savivaldybių funkciją, yra atsakinga už socialinės paramos sritį, šio pobūdžio paslaugų teikimo užtikrinimą, kokybę ir kontrolę. Iš pareiškėjos skundo turinio spręstina, jog ji ir kreipėsi į savivaldybės administraciją, kad ši institucija pagal teisės aktais pavestą kompetenciją reaguotų į pareiškėjos skunde išdėstytas pretenzijas dėl socialinių paslaugų netinkamos kokybės, dėl socialinės paramos nesuteikimo jos prašomais būdais (vienkartiniu maisto paketu ir paskutinės dienos galiojimo produktais), todėl teismas nesutinka, jog atsakovė nekompetentinga spręsti šiuos klausimus.

Administracinėje byloje nėra ginčo, jog  pareiškėja yra priskirta prie  socialiai pažeidžiamų  nepasiturinčių  asmenų, ji turi teisę  į socialinę paramą, jai buvo skiriama vienkartinė  parama  maisto produktais. Tai patvirtina Maisto produktų išdavimo kortelės duomenys (b. l. 114-115).

Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu  Nr. T-224 patvirtintus nuostatus  teikti bendrąsias socialines paslaugas pagal Kauno miesto gyventojų poreikius yra pavesta Kauno miesto socialinių paslaugų centrui (toliau –ir Centras).

Paramos maistu ir higienos prekėmis teikimo tvarką nustato Kauno miesto socialinių paslaugų  centro paramos maistu ir higienos prekėmis organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Centro direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-35 (toliau – ir Aprašas), nuostatos, kuriose įtvirtinta, jog šios paramos organizavimą Centras vykdo bendradarbiaudamas su „Maisto banku“ ( 2p.). Vienkartinė parama maistu tai – asmenims (šeimoms) „Maisto banko“ skiriama parama ilgai negendančiais produktais ir paskutinės dienos galiojimo maisto produktais. Asmens (šeimos) poreikį vienkartinei paramai maistu gauti nustato socialinio darbo organizatoriai seniūnijose ir socialiniai darbuotojai, teikiantys socialines paslaugas socialinės rizikos šeimoms (Aprašo I d., 4.6p.).  Vienkartinę paramą maistu dalija „Maisto bankas“ pagal iš anksto su Centru suderintą grafiką,  apie kurį Centro socialinio darbo organizatoriai seniūnijose ir socialiniai darbuotojai,  teikiantys socialines paslaugas socialinės rizikos šeimoms, turi informuoti paramos maistu  gavėjus.

Pagal Kauno miesto socialinių paslaugų Centro paramos maistu ir higienos prekėmis organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Centro direktoriaus 2018 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-l,  4.6 punktą, parama ilgai negendančiais produktais – tai vienkartinė parama maistu asmenims ( šeimoms) „Maisto banko“ skiriama ilgai negendančiais  maisto produktais vieną kartą per metus, pagal minėto aprašo 4.7 punktą, parama paskutinės dienos galiojimo produktais – tai 8 kartų parama maistu asmenims (šeimoms) „Maisto banko“ skiriama kartą per savaitę (viso 8 savaites iš eilės po vieną kartą per savaitę. Parama asmeniui (šeimai) galima vieną kartą per metus. Asmens poreikį šiai paramai maistu gauti nustato socialinio darbo organizatoriai seniūnijoje ir socialiniai darbuotojai, teikiantys socialines paslaugas socialinės rizikos šeimoms. Minėtame apraše numatytas ir paramos maistu ir higienos prekėmis skyrimas pagal Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo vykdomą programą (Aprašo II dalis).

Konkrečiu atveju atsakovė teismui pateikė duomenis, jog įgyvendinama  projektą „Parama maisto produktais IV” Nr. EPSF-2016-V- 04-01 ir projektą „Parama higienos prekėmis” Nr. EPSF-2017-V-05-01, Kauno miesto savivaldybės administracija su Europos socialinio fondo agentūra ir labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“ (toliau - Maisto bankas) 2016 m. gruodžio 30 d. pasirašė Jungtinės veiklos sutartį Nr. S-2017-00008 (toliau - Jungtinės veiklos sutartis Nr. 1) bei 2017 m. gruodžio 1 d. Jungtinės veiklos sutartį Nr. S- 2017-00183 (toliau - Jungtinės veiklos sutartis Nr. 2) dėl maisto produktų bei higienos prekių teikimo ir dalinimo labiausiai skurstantiems asmenims, kurių pagrindu ir vykdoma parama. Tačiau kaip matyti iš ginčo, pareiškėjos ir Centro atstovės teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų, ji nekelia ginčo dėl Europos paramos nesuteikimo, tačiau kelia ginčą dėl netinkamų paslaugų paramos maistu nesuteikimo nacionaliniu lygmeniu.

Iš 2017 m. lapkričio 30 d. Skundžiamo rašto (b. l. 25) bei iš 2018 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 1 d. rašto ( b. l. 34-36),  kuris priimtas atsakant į pareiškėjos atstovo advokato paklausimą (dėl jo neteisėtumo ir nepagrįstumo pareiškėja ginčo nekelia), turinio matyti, jog buvo atsakyta pareiškėjai dėl Centro darbuotojų elgesio, išsiaiškinta nemandagiai su pareiškėja bendravusios socialinės darbuotojos pavardė, iš socialinių darbuotojų, kurie susiję su incidentu,  pareikalauta rašytinių paaiškinimų, nurodyta jiems laikytis etikos kodekso reikalavimų bendraujant su asmenimis. Teismas pažymi, jog Centras yra savarankiškas juridinis asmuo, todėl savivaldybės administracija negali įtakoti drausminės atsakomybės taikymo jo darbuotojams. Minėtuose raštuose iš esmės buvo išaiškinta paramos teikimo tvarka, atsakyta pareiškėjai į jos klausimą dėl jos asmens duomenų naudojimo paramos gavimo tikslu, tačiau pareiškėjai konkrečiai neatsakyta, ar dar jai priklauso gauti paramą maisto produktais,  kokios rūšies  (paramą ilgai negendančiais produktais ar paramą paskutinės galiojimo dienos produktais) ir kokia konkrečiai tvarka ši parama bus suteikta. Jei nebus suteikta šio pobūdžio parama, tai dėl kokių priežasčių. Teismas pažymi, jog Skundžiamame rašte nurodyta, jog parama maistu (paskutinės galiojimo dienos produktais) pareiškėjos šeimai buvo suteikta 20 kartų, tačiau pareiškėja teismo posėdžio metu su šiais duomenimis nesutiko. Prie skundžiamo rašto nebuvo pateikta tai patvirtinančių ar paneigiančių duomenų. Atsakovės raštuose nėra duomenų apie tai, kad buvo suteikta parama pareiškėjai ilgai negendančiais produktais, nepateikti tai patvirtinantys duomenys. Be to, atsakovas nurodė, jog „Maisto bankas“ teikia vienkartinę socialinę paramą maisto produktais kritinėse situacijose atsidūrusiems asmenims.

Teismas pažymi, jog PSNG 3 straipsnyje įtvirtinti bendradarbiavimo ir dalyvavimo, prieinamumo, socialinio teisingumo ir veiksmingumo, visapusiškumo bei lygių galimybių principai. Šių principų privalu laikytis, priimant sprendimus dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo. Vienas iš aukščiau nurodytų piniginės socialinės paramos teikimo principų yra socialinio teisingumo ir veiksmingumo principas, reiškiantis, jog piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius. Konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja yra priskirta prie socialiai remtinų asmenų, kuriems socialinė parama yra būtina, ji yra trijų mažamečių vaikų motina, vyras miręs, kreipimosi dėl paramos metu vienas vaikas buvo žindomas ( b. l. 29-33).

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog socialinių paslaugų teikimas, jo organizavimas yra pavestas Centrui ir jame dalyvauja kitos institucijos, savivaldybės administracijos savaime  neatleidžia nuo atsakomybės už socialinę paramos sritį, šio pobūdžio paslaugų teikimo užtikrinimą, kokybę ir kontrolę, tinkamą informavimą apie jos teikimą ir teisinį reglamentavimą. Atsakovei trūkstant informacijos, ji gali gauti bendradarbiavimo pagrindu iš kitų institucijų, tame tarpe ir Centro bei „Maisto bankas“. Tokią teisę suteikia ir VAĮ 26 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios sprendimui (atsakymui) priimti reikalingos informacijos gavimą.

Teismas, įvertinęs išskirtinę pareiškėjos  šeimos situaciją, socialinės paramos teikimo teisinį reglamentavimą, jos skunde išdėstytas aplinkybes, Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus reikalavimus, gero administravimo principus, daro išvadą, jog pareiškėjos skundas buvo išnagrinėtas neišsamiai, neįsigilinta į išskirtinę šeimos situaciją, konkrečiai nesuteikus informacijos dėl paramos gavimo maistu, aiškiai  neišdėsčius informacijos dėl suteiktos paramos pareiškėjai maistu,  nepateikus tai patvirtinančių faktinių duomenų, konkrečiai nenurodžius, ar dar pareiškėjai priklauso gauti paramą maistu, kur ji konkrečiai turėtų kreiptis dėl šios paramos suteikimo arba nurodyti konkrečias atsisakymo suteikti prašomą paramą priežastis.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Kauno miesto savivaldybės administracija tinkamai neatliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, iš esmės neišspręsdama pareiškėjos prašymo aukščiau nurodyta apimtimi. Nustačius, jog buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai,  nesilaikyta Taisyklėse įtvirtintų prašymų ir skundų nagrinėjimo  procedūrų, turėjusių užtikrinti visų aplinkybių objektyvų įvertinimą bei sprendimo priėmimą, pareiškėjos skundas iš dalies tenkintinas ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. spalio 27 d. skundą, suteikiant  konkrečią informaciją, ar pareiškėjai priklauso gauti paramą maistu, kur ji turėtų kreiptis, kad tokia parama būtų suteikta arba nurodyti konkrečias atsisakymo suteikti prašomą paramą priežastis.

ABTĮ 42 straipsnyje įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei tvarka. Jame numatyta, jog,  jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Teismui iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018-05-25  pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3286 patvirtina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimo pagrindu šioje byloje buvo patirta 240,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Priėmus pareiškėjai palankų teismo sprendimą, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei ( ABTĮ 40, 41, 42 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio  2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a : 

Pareiškėjos E. M. skundą iš dalies  tenkinti.

Įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti E. M. 2017 m. spalio 27 d. skundą, motyvuotu atsakymu suteikiant jai konkrečią informaciją, ar pareiškėjai priklauso gauti paramą maistu, kur ji turėtų kreiptis, kad tokia parama būtų suteikta arba nurodyti konkrečias atsisakymo suteikti prašomą paramą priežastis.

Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybei 240,50 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 50 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos  administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai                                                                                                   Gintaras Čekanauskas

                                                                                                                 Janina Vitunskienė

                                                                                                                 Natalja Zelionkienė