Civilinė byla Nr. 2-351-744/2014 m.

Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00275-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 113; 113.1; 116; 116.1; 116.4; 128; 128.2. (S)

PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 20 d.,

Pakruojis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,

dalyvaujant: pareiškėjui D. B.,

suinteresuotam asmeniui I. B.,

nedalyvaujant: suinteresuotam asmeniui E. B.,

suinteresuoto asmens - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos - atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. B., I. B. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio – palikimo priėmimo - fakto nustatymo,

n u s t a t ė :

              Pareiškėjas D. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis po motinos L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, nustatymo. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina L. B., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko trys jos turto paveldėtojai – jis, jo sesuo E. B. ir jų tėvas (mirusiosios sutuoktinis) I. B.. Kai mama mirė, sesuo buvo pilnametė ir gyveno Londone. Jam tuo metu buvo tik 15 metų. Kadangi tėvas juo nesirūpino, jam buvo nustatyta rūpyba ir jo rūpintoja buvo paskirta mamos sesuo V. M., kuri juo rūpinosi iki pilnametystės. Po motinos mirties likos jos vardu registruotas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Nei tėvas, nei sesuo, nei jo rūpintoja nesikreipė į teismą dėl paveldėjimo liudijimo. Tapęs pilnamečiu apsigyveno motinos bute. 2014 m. vasario 7 d. buvo gautas pranešimas iš DK ERGO, kuriame nurodyta, kad jo motinai priklauso piniginės lėšos, sukauptos ir esančios pensijų fonde. Tada jis kreipėsi į notarę, tačiau ji atsisakė išduoti paveldėjimo liudijimą, kadangi praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Jis gyvena mamai priklausančiame bute, moka mokesčius už elektrą ir vandenį, naudojasi po motinos mirties likusiais daiktais, todėl mano, kad priėmė palikimą po motinos mirties, faktiškai jį valdydamas (1-2 b.l.).

            Pareiškėjas D. B. teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimo reikalavimus ir nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir pareiškime. Papildomai jis paaiškino, kad iki motinos mirties gyveno kartu su motina ir tėvu P. kaime, esančiame bute, o sesuo gyveno Londone. Po motinos mirties tėvas išvyko gyventi į savo tėvų sodybą, esančią T. kaime, o juo rūpinosi motinos sesuo V. M., kuri taip pat gyveno P. kaime. Jis su rūpintoja nuolat prižiūrėjo po motinos mirties likusį butą, mokėjo mokesčius, sumokėjo už plastikinius langus, naudojosi po motinos mirties likusiais daiktais. Tėvas jo neaugino.

              Suinteresuotas asmuo I. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė tenkinti pareiškėjo pareiškimą. Atsiliepime jis nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir faktais (17 b.l.).

            Suinteresuotas asmuo I. B. teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimo reikalavimus ir paaiškino, kad po žmonos mirties sekančią dieną išsikėlė iš P. kaime buvusio šeimos buto į vienkiemį ir į butą grįždavo tik maždaug kartą per mėnesį. Butu rūpinosi jo sūnus Domas su globėja. Pagrinde tai darė globėja. Sūnaus auginti neturėjo galimybių. Į butą nepretenduoja.

            Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo siūlė dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. (19 b.l.).

            Suinteresuotas asmuo E. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. 2014 m. balandžio 29 d. teisme buvo gautas šio suinteresuoto asmens elektroninis laiškas, kuriame ji nurodė, jog su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. 2014 m. gegužės 13 d. E. B. teismui atsiuntė dar vieną elektroninį laišką, kuriuo prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

            Pareiškimas tenkintinas.

            Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tame tarpe ir palikimo priėmimo faktą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Palikimo atsiradimo momentu (2008 m. sausio 7 d., kada mirė L. B.) galiojusio ir šiuo metu galiojančio 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 str. 1 d. numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Ribotai veiksnūs asmenys palikimą priima tik tėvų arba rūpintoju sutikimu (CK 5.56 str.). Kadangi per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjas ir jo tėvas bei tuometinė rūpintoja nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2, 3 d. d.), pareiškėjas įgyvendinti paveldėjimo pagal įstatymą teisę gali tik nustačius faktą, kad po motinos L. B. mirties jis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

            Iš pareiškėjo D. B. ir suinteresuoto asmens I. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu, suinteresuotų asmenų I. B. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimų į pareiškimą (17, 19 b.l.) bei byloje esančių dokumentų – D. B. gimimo liudijimo (4 b.l.), L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties liudijimo (5 b.l.), pažymos apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą (6 b.l.), pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (7 b.l.), DK ERGO pranešimo (8 b.l.), nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (9 b.l.), kvitu bei kitų mokėjimo dokumentų (11-13 b.l.), matyti, kad pareiškėjas D. B. laikinosios rūpintojos V. M. sutikimu po jo motinos L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą faktiškai pradėjo valdyti po jos mirties likusį turtą (naudojosi kaip savo po motinos mirties likusiu butu, esančiu Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), bei jame likusiais daiktais, mokėjo mokesčius), todėl konstatuotina, kad pareiškėjas D. B. priėmė palikimą po jo motinos L. B. mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 str. 2 d. 8 p., CK 5.51 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270, 448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jo motinos L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, per įstatymo nustatytą terminą faktiškai jį pradėdamas valdyti. 

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjo paveldėjimo teisei įgyvendinti.  

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas                                                                      Laisvydas Zederštremas