Civilinė byla Nr. 2A-1596-781/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12200-2012-6)

              Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6.; 35.5.; 63.1.; 63.3.;

(S)

121.14.; 121.18.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. birželio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Jūratė Varanauskaitė (pranešėja), kolegijos teisėjai Natalja Cikoto, Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank“, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį atsakovui B. M. (B. M.) dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

ieškovas „Swedbank“, AB (toliau - Ieškovas) kreipdamasis į teismą, prašė iš atsakovo B. M. (B. M.) (toliau - Atsakovas) priteisti 13 436, 73 Lt negrąžinto kredito su palūkanomis ir delspinigiais, 20 procentų sutartinių palūkanų nuo 10 603, 69 Lt negrąžinto kredito sumos nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. birželio 19 d. jis su Atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią Atsakovui suteikė 12 000, 00 Lt dydžio kreditą. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų grąžinti kreditą nevykdė, todėl Ieškovas įspėjo Atsakovą apie sutarties nevykdymo pasekmes, tačiau jis pažeidimų nepašalino.

Atsakovui ieškinio pareiškimo kopijos su priedais buvo įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka. Per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui Atsakovas nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl Ieškovo prašymu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu už akių priteisė iš Atsakovo Ieškovo naudai 13 436, 73 Lt skolos su palūkanomis ir delspinigiais, 20 (dvidešimt) procentų sutartinių palūkanų nuo 10 603, 69 Lt negrąžinto kredito sumos nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentus procesinių metinių palūkanų nuo 11 228, 07 Lt sumos nuo bylos iškėlimo (2012 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 403, 00 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad 2010 m. birželio 19 d. Ieškovas ir Atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 10-041270-GV, pagal kurią Atsakovui buvo suteiktas 12 000, 00 Lt kreditas (b. l. 5-7). Atsakovui nevykdant prievolių pagal sutartį, Ieškovas 2012 m. balandžio 2 d. raštu Nr. SR/12-13322 įspėjo jį apie kredito sutarties nevykdymo pasekmes. Ieškovo teigimu, Atsakovas nesumokėjo skolos iki šiol. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad Atsakovas su Ieškovu būtų atsiskaitęs, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš Atsakovo buvo priteista 13 436, 73 Lt negrąžinto kredito su palūkanomis ir delspinigiais suma. Nurodė, kad kredito sutarties 5.1 punktu šalys susitarė palūkanas skaičiuoti iki viso kredito grąžinimo dienos bei susitarė dėl palūkanų dydžio (kredito sutarties pagrindinės sąlygos). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš Atsakovo Ieškovo naudai buvo priteistos 20 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos už negrąžintą kredito sumą (10 603, 69 Lt), skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos. Pirmosios instancijos teismas paaiškino, kad be mo­kė­ji­mo funkci­jos, palūkanos ga­li bū­ti kaip kom­pen­sa­ci­ja už kre­di­to­riaus pa­tir­tus nuostolius, kai sko­li­nin­kas ne­įvyk­do ar ne­tin­ka­mai įvyk­do pi­ni­gi­nę prie­vo­lę. CK 6.210 straipsnyje nu­ma­ty­tos pa­lū­ka­nos už termino įvyk­dy­ti pi­ni­gi­nę prie­vo­lę pra­lei­di­mą yra pa­lū­ka­nos, ku­rio­mis kompen­suo­ja­mi kre­di­to­riaus nuostoliai, atsiradę pi­ni­gi­nės prie­vo­lės ne­įvyk­džius lai­ku. Prie kompensa­vi­mo funk­ci­ją at­lie­kan­čių pa­lū­ka­nų pri­ski­ria­mos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nu­ma­ty­tos palūka­nos, jei­gu sko­la išieš­ko­ma teis­mi­ne tvar­ka. Jų dydis taip pat nu­sta­ty­tas CK 6.210 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino Ieškovo reikalavimą ir iš Atsakovo priteisė 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (11 228, 07 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui priteista 13 436, 73 Lt suma, nuo kurios paskaičiuotos procesinės palūkanos, teismo buvo sumažinta 2 208, 66 Lt priskaičiuotų sutartinių palūkanų suma, nes CK 6.37 straipsnio 4 dalies pagrindu palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos. Taip pat, kadangi sprendimas priimtas Ieškovo naudai, teismas iš Atsakovo priteisė Ieškovo sumokėtą 403 Lt žyminį mokestį.

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą už akių dalyje, kurioje Ieškovo reikalavimas atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - Ieškovo naudai iš Atsakovo priteisiant 5 proc. metines palūkanas nuo 13 436, 73 Lt, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas. Pagal 2010 m. birželio 19 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 10-041270-GV 5.1 p. ir CK 6.872 straipsnio 2 dalį palūkanos už naudojimąsi kreditu kredito davėjui privalo būti mokamos iki visiško kredito grąžinimo. CK 6.874 straipsnio 1 dalis numato įstatymines palūkanas, kaip mokestį/sankciją už paskolos sutarties sąlygų pažeidimą. Šios palūkanos atlieka kompensavimo funkciją. Jos mokėtinos nuo tos dienos, kai paskola turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą. Taigi, skolininkas be pareigos mokėti sutartines palūkanas, kaip atlyginimą už naudojimąsi gauta kredito suma, taip pat privalo mokėti papildomas – įstatymines palūkanas, kaip mokestį/sankciją už paskolos sutarties sąlygų pažeidimą. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos procesinės palūkanos, kurios apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautos kreditoriaus pajamos). Šios palūkanos skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi. Taip pat Ieškovas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, netesybos ar palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo. Kadangi tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis numato, kad sutartis galioja iki Atsakovas įvykdys Ieškovui visus savo įsipareigojimus pagal sutartį bei, kad sutartinės palūkanos mokamos iki suteikto kredito visiško grąžinimo, CK 6.872 straipsnio 2 dalies ir nurodytų kredito sutarties sąlygų pagrindu Ieškovas turi teisę reikalauti sutartines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas iki visiško kredito sumos grąžinimo. Teismas klaidingai vertino Ieškovo reikalavimą priteisti sutartines ir įstatymines palūkanas. Sutartinių palūkanų mokėjimas nėra už piniginės prievolės pažeidimą taikytina civilinės atsakomybės rūšis, nes šios palūkanos mokamos už naudojimąsi kreditu. O sutartinė civilinė atsakomybė – tai nauja turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma arba netinkamai įvykdoma sutartis (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinis įsipareigojimas mokėti palūkanas ir nauja prievolė, atsiradusi dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, negali būti tapatinami ir priskiriami tai pačiai civilinės atsakomybės kategorijai. Todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai nepriteisė Ieškovui iš Atsakovo įstatyminių kompensavimo ir skatinimo funkciją atliekančių procesinių 5 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinis skundas tenkintinas. 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2010 m. birželio 19 d. tarp Ieškovo ir Atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 10-041270-GV, pagal kurią Atsakovui buvo suteiktas 12 000 Lt kreditas su 20 proc. metine palūkanų norma ir 0, 10 proc. delspinigių dydžiu (b. l. 5-7). Pagal minėtą sutartį Atsakovas įsipareigojo Ieškovui grąžinti kreditą pagal Kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką (b. l. 7). Sutartyje numatytas galutinis kredito grąžinimo terminas – 2016 m. birželio 12 d. (b. l. 5). Ieškovas 2012 m. balandžio 2 d. raštu Nr. SR/12-13322 ragino Atsakovą iki 2012 m. balandžio 23 d. sumokėti nurodytą įsiskolinimą ir tokiu būdu nuo 2012 m. balandžio 24 d. išvengti sutarties nutraukimo (b. l. 8). Iš Ieškovo pateikto skolos skaičiavimo dokumento matyti, kad Atsakovo skolos sumą 2012 m. rugpjūčio 21 d. sudaro 13 436, 73 Lt, iš kurių: 10 603, 69 Lt negrąžintas kreditas, 2 208, 66 Lt nesumokėtos palūkanos už negrąžintą kreditą, 244, 07 Lt nesumokėti delspinigiai už negrąžintą kreditą, 380, 31 Lt nesumokėti delspinigiai už nesumokėtas palūkanas (b. l. 9).

Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kurioje teismas, remdamasis CK 6.37 straipsnio 4 dalimi, sumažino priteistiną 13 436, 73 Lt sumą, ir 5 proc. metines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnį skaičiavo nuo 11 228, 07 Lt, o ne nuo 13 436, 73 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 išaiškino, jog palūkanos gali būti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimą kreditoriui šalys ar įstatymas preziumuoja. Dviejų palūkanų funkcijų išskyrimas reikšmingas tuo, kad padeda nustatyti ne tik palūkanų vietą tarp kitų kreditoriaus interesų apsaugos būdų, bet ir palūkanų skaičiavimo tvarką bei išspręsti skirtingas funkcijas atliekančių palūkanų palūkanų santykio problemas (pavyzdžiui, dvigubų palūkanų; CK 6.37 straipsnio 4 dalis) (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje apžvalga AC-37-1).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Operos vaistinė“ v. antstolis V. S., bylos Nr. 3K-3-594/2007; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Šimtas aukštų“ (teisių perėmėjas – Lietuvos ir Kanados UAB „Besserlita“) v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. D., bylos Nr. 3K-3-553/2008). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. BUAB „Saulėtekis”, bylos Nr. 3K-3-888/2003; 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė filharmonija v. Lietuvos ir Kinijos UAB „Lichua”, bylos Nr. 3K-3-161/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006).

Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“, bylos Nr. 3K-3-283/2012).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“, bylos Nr. 3K-3-283/2012). Tai reiškia, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos sumos, t. y. tiek nuo pagrindinės ieškiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomų, pavyzdžiui, delspinigių, palūkanų ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.birželio29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2005; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008; kt.). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priteisdamas 5 proc. metines procesines palūkanas nuo mažesnės nei prašė Ieškovas sumos, rėmėsi CK 6.37 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, ir eliminavo 2 208, 66 Lt sumą, kuri pagal Ieškovo paskaičiavimus yra nesumokėtos palūkanos už negrąžintą kreditą (b. l. 9). Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; taip pat žr. 2005 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2005.)

Be to, pažymėtina, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Ši norma yra įstatyminė CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos, išimtis. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.37 straipsnio 4 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

Ieškovo apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti Vilniaus miesto 2012 m. spalio 24 d. sprendimą už akių, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, o sprendimas už akių keistinas priteisiant kreditoriaus reikalaujamas palūkanas nuo visos 13 436, 73 Lt sumos.

Ieškovas apeliaciniame skunde prašė priteisti iš Atsakovo 144 Lt dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Šis apelianto prašymas netenkintinas atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas neprieštaravo Ieškovo reikalaujamų sumų priteisimui, o ginčas kilo dėl Ieškovo ir teismo skirtingų pozicijų ginčijamu palūkanų priteisimo klausimu. Todėl yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, įtvirtintos CPK 93 straipsnio 1 dalyje, ir žyminio mokesčio iš Atsakovo nepriteisti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 330 str., 331 str.,

nutarė:

Ieškovo „Swedbank“, AB apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Swedbank“, į. k. 112029651, Konstitucijos pr. 20a, Vilnius, naudai 13 436, 73 Lt (trylika tūkstančių keturis šimtus trisdešimt šešis litus 73 ct) skolos su palūkanomis ir delspinigiais, 20 (dvidešimt) procentų sutartinių palūkanų nuo 10 603, 69 Lt (dešimties tūkstančių šešių šimtų trijų litų 69 ct) negrąžinto kredito sumos nuo 2012-08-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkis) procentus procesinių metinių palūkanų nuo 13 436, 73 Lt (trylikos tūkstančių keturių šimtų trisdešimt šešių litų 73 ct) sumos nuo bylos iškėlimo (2012-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 403, 00 Lt (keturis šimtus tris litus 00 ct) žyminio mokesčio.“

              Teisėjai                                                                                            Natalja Cikoto

                                                                                                      Antanas Rudzinskas

                                                                                                                  Jūratė Varanauskaitė