Civilinė byla Nr. e2A-483-934/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00062-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.6.1.5; 2.6.8.12
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Neringos Švedienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Innoflame OY apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės Innoflame OY ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Unishop“ dėl sumokėtos kainos grąžinimo ir patirtų nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Innoflame OY (toliau – ir ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Unishop“ (toliau – ir atsakovė) priteisti: 1) 60 690,94 Eur (52 890,6 Eur už pirštines sumokėtą kainą ir 7 800,34 Eur ieškovės patirtus nuostolius; 2) 2,46 Eur palūkanas; 3) 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 18 d. iš atsakovės sulaukė pasiūlymo dėl Wishglove nitrilinių vienkartinių pirštinių (toliau – ir Pirštinės), kuriame atsakovė patvirtino, kad jos atitinka visus reikalavimus ir bendruosius standartus, todėl užsakė 6 100 vienetų dėžučių Pirštinių ir pagal pateiktas sąskaitas sumokėjo atsakovei už Pirštines. Po užsakymo pristatymo buvo nustatyta, kad Pirštinės yra netinkamos kokybės, turi daug defektų. Ieškovė informavo atsakovę apie Pirštinių trūkumus ir pareikalavo grąžinti už Pirštines sumokėtą kainą bei atlyginti patirtus nuostolius. Atsakovei iki nurodyto termino nesumokėjus reikalaujamų atlyginti sumų, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl už nekokybiškas Pirštines sumokėtos kainos grąžinimo bei nuostolių priteisimo.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Akcentavo, kad ieškovė ieškinį pareiškė ženkliai praleidusi ieškinio senaties terminą, o tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad ieškovės teiginiai apie tariamai netinkamą Pirštinių kokybę ir iš to kildinami reikalavimai dėl už Pirštines sumokėtos kainos grąžinimo yra nepagrįsti, nes atliekant Pirštinių užsakymą ieškovei buvo atskleistos ir žinomos aplinkybės, kurias ji deklaruoja kaip Pirštinių trūkumus, todėl tokio sprendimo pasekmės tenka pačiai ieškovei. Be kita ko, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimo dėl nuostolių priteisimo, nes ji neįrodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei nuostolių dydžio, nei priežastinio ryšio tarp deklaruojamų nuostolių ir tariamo pažeidimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „Unishop“ iš ieškovės 7 041,16 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasidėjo nuo to momento, kai ieškovė (pirkėja) gavo atsakymą, kuriuo atsakovė (pardavėja) atsisakė tenkinti pirkėjo reikalavimą. Atsakovė, gavusi ieškovės 2021 m. balandžio 1 d. laišką, 2021 m. balandžio 14 d. atsakyme aiškiai nurodė ieškovei, kad neketina nei grąžinti už Pirštines sumokėtos kainos, nei atlyginti ieškovei nuostolius, taigi, ieškovė jau 2021 m. balandžio 15 d. turėjo suprasti ir suprato apie savo teisės pažeidimą, ieškovei atsirado pagrindas spręsti, kad jos subjektinė teisė yra pažeista, o tai suponuoja pagrindą skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią nuo 2021 m. balandžio 15 d.
6. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, jog tarp šalių dėl susiklosčiusios situacijos vyko komunikacija, ieškovės užsakymu 2021 m. birželio mėnesį buvo atliktas prekių kokybės tikrinimo specialisto Pirštinių patikrinimas, 2021 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė ieškovei pasiūlė Pirštines grąžinti po 2,50 Eur už dėžutę, kad ieškovė 2021 m. lapkričio 23 d. išsiuntė pakartotinę, su faktiškai analogiško turtinio reikalavimais dėl Pirštinių kainos grąžinimo bei nuostolių atlyginimo, pretenziją atsakovei, kuria prašė grąžinti užsakymo kainą bei atlyginti ieškovės patirtus nuostolius vėliausiai iki 2021 m. gruodžio 7 d., negali būti vertinamos sudarančiomis pagrindą spręsti, kad ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik atsakovei iki antrą kartą nustatyto termino pabaigos nesumokėjus reikalaujamų sumų, t. y. 2021 m. gruodžio 7 d.
7. Nurodė, kad vertinant tai, jog ieškovė su reikalavimais priteisti iš atsakovės už Pirštines sumokėtą kainą kreipėsi tik 2022 m. sausio 17 d., ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2021 m. balandžio 15 d., spręstina, kad ieškovė šiems reikalavimams pareikšti praleido ieškinio senaties terminą, o tai sudaro savarankišką pagrindą ieškovės reikalavimus atmesti. Ieškovei baigiamosios kalbos metu pareiškus prašymą atnaujinti senaties terminą, jokių svarbių priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas, nenurodė, tokių priežasčių nenustatė ir teismas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės už Pirštines sumokėtą kainą, ieškovei be svarbių priežasčių praleidus ieškinio senaties terminą, yra nepagrįsti.
8. Atsakovės pateikti ieškovei duomenys apie norimas įsigyti prekes (Pirštines) suponuoja išvadą, kad atsakovė ne tik pateikė Pirštinių pavyzdžius, sudarydama ieškovei galimybę apžiūrėti siūlomas įsigyti prekes, bet ir kitus dokumentus, kuriuose buvo atskleisti ir detaliai išvardinti Pirštinių trūkumai iki sutarties sudarymo. Atsakovės ieškovei pateiktuose dokumentuose faktiškai visi nurodyti Pirštinių trūkumai (išskyrus dėl spalvos atspalvių, atsakovės patikrinime nurodomi 3 mėlynos spalvos atspalviai, ieškovės – 4) yra analogiški nustatytiems ieškovės užsakymu atliktame patikrinime jau po Pirštinių įsigijimo, o tai patvirtina teismo padarytą išvadą, kad visi ieškovės patikrinime nustatyti Pirštinių trūkumai buvo ieškovei atskleisti ir žinomi iki ieškovei pateikiant užsakymą dėl ginčo Pirštinių įsigijimo ir leidžia teigti, jog ieškovė sudarė sutartį dėl Pirštinių pirkimo turėdama visą informaciją apie daikto trūkumus.
9. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad ieškovės užsakyto patikrinimo išvadose ekspertas J. S.: 1) pripažįsta, kad gali egzistuoti tam tikras pirštinių kokybės nukrypimo kiekis; 2) faktiškai atkartoja atsakovės iki sandorio sudarymo darytame patikrinime nurodytus trūkumus; 3) pasisakydamas dėl netinkamos kokybės nustatytų kiekių vartoja sąvoką „galimai“, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovės užsakymu atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta daugiau kokių nors trūkumų, kurie nebuvo atsakovės atskleisti ieškovei iki sandorio sudarymo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovei teikiant užsakymą ji negalėjo nežinoti ir žinojo apie norimų įsigyti Pirštinių galimus trūkumus.
10. Teismas nustatė, kad iš įsigytų 6 100 vienetų Pirštinių dėžučių ieškovė bylos nagrinėjamu metu disponavo tik 5 140 vienetų ir prašė priteisti iš atsakovės šių Pirštinių dėžučių kainą. Teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė 960 vienetų Pirštinių dėžučių realizavo, ir sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovei pateiktos prekės atitiko bendruosius kokybės reikalavimus. Minėtas aplinkybes patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai, iš kurių turinio galima spręsti, kad tos pačios partijos Pirštinės buvo realizuotos ir kitiems pirkėjams.
11. Pažymėjo, kad atsakovė dar iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo visa apimtimi atskleidė ieškovei parduodamo daikto trūkumus ir ieškovė negalėjo nežinoti, kokios kokybės yra jai tiektinos prekės, todėl tai galima vertinti kaip didelį ieškovės nerūpestingumą priimant verslo sprendimą dėl ginčo Pirštinių įsigijimo.
12. Aplinkybės, kad ieškovės užsakyto eksperto J. S. atlikto Patikrinimo išvadose atkartojami atsakovės iki sandorio sudarymo darytame patikrinime nurodyti trūkumai, tik patvirtina, kad ieškovė įsigydama prekes turėjo žinoti, suprasti ir įsivertinti, ar įsigyjamos prekės atitinka jos reikalaujamus aukštos kokybės standartus. Atsakovė, teikdama pasiūlymą ir su juo Pirštinių pavyzdžius iš tos pačios pirštinių partijos Nr. 2323020812WG, nuotraukas, užsakovui skirtą 2021 m. gruodžio mėnesį atliktą Pirštinių patikrinimo ataskaitą Nr. ISTWT00022542, kurioje buvo nustatyti Pirštinių trūkumai, atskleidė visas aplinkybes dėl Prekių kokybės bei trūkumų, t. y. įvykdė pareigas dėl kokybės ir galimų trūkumų informavimo.
13. Teismas nustatė, kad ieškovė sudarė sutartį, žinodama dėl įsigyjamų Pirštinių kokybės trūkumų, todėl turi prisiimti visą riziką, susijusią su aplinkybėmis, kurios ieškovės įvardijamos kaip Pirštinių trūkumai. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti dėl ieškovės sutarties atsisakymo pagrįstumo ir atsakovės atžvilgiu taikyti atsakomybę.
14. Nurodė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių laikyti ieškovės sutarties nutraukimą pagrįstu. Ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti nei dėl atsakovės netinkamo sutarties vykdymo (neteisėtų veiksmų) (pagal ieškovės nurodytą reikalavimo pagrindą) (CK 6.246 straipsnis), nei dėl priežastinio ryšio dėl ieškovės prašomų priteisti nuostolių ir atsakovės veiksmų (neveikimo) (CK 6.247 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), taigi, nėra nustatyta visų būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.245–6.249 straipsniai). Todėl nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, 2,46 Eur įstatyminių palūkanų (kaip išvestinis reikalavimas) bei reikalavimo dėl 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Ieškovė Innoflame OY (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimą, kuriuo atmestas patikslintas ieškinys ir priimti naują sprendimą – priteisti apeliantės naudai iš atsakovės UAB ,,Unishop“ 52 890,60 Eur už įsigytas Pirštines sumokėtos kainos ir 7 800,34 Eur patirtų nuostolių, iš viso 60 690,94 Eur atlyginimą; 2,46 Eur įstatyminių palūkanų; 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė apie savo teisės pažeidimą suprato ir turėjo suprasti 2021 m. balandžio 15 d., kuomet atsakovė pateikė atsakymą. Minėtame atsakyme ieškovė nurodė, kad Pirštinių tiekėjas nesutinka su netinkama Pirštinių kokybe, todėl tiekėjas atsisakė atsakovei grąžinti mokėjimą už prekes. Atitinkamai, negavusi mokėjimo iš tiekėjo, atsakovė nesutiko su mokėjimo grąžinimu apeliantei. Tam, kad tiekėjas atsakovei galėtų atlikti mokėjimą už netinkamos kokybės prekes ir apeliantė galėtų pagrįsti aplinkybę, jog Pirštinės yra netinkamos kokybės, ieškovė 2021 m. gegužės 5 d. rašte nurodė, kad kreipsis į Suomijos Centrinius prekybos rūmus dėl prekių patikrinimo. Atlikus patikrinimą buvo surašyta ataskaita, kurioje patvirtinti Pirštinių defektai. Turėdama įrodymą, apeliantė kreipėsi į atsakovę dėl Pirštinių ir sumokėtos kainos grąžinimo. Atsižvelgdama į atsakovės poziciją, jog pastaroji negali grąžinti sumokėtos kainos dėl to, kad tiekėjas nesutinka su Pirštinių netinkama kokybe, apeliantė pagrįstai tikėjosi, jog pateikus oficialią specialisto ataskaitą tiekėjui, pastarasis sumokėtą kainą grąžins atsakovei, o tuomet atsakovė – apeliantei ir taip bus pašalintos kliūtys trukdančios atsiskaityti su apeliante.
15.2. Priešingai, nei nusprendė teismas, atsakovė 2021 m. balandžio 14 d. atsakyme aiškiai nenurodė, kad neketina nei grąžinti už Pirštines sumokėtos kainos, nei atlyginti nuostolius. Atsakovė tik nurodė, jog grąžinti sumos negali dėl kitų aplinkybių, t. y. tiekėjo atsisakymo grąžinti mokėjimą, tačiau to daryti kategoriškai neatsisakė. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog tarp šalių ir toliau tęsėsi komunikacija. Atsakovė atsakymą po gautos ataskaitos pateikė 2021 m. birželio 25 d., nurodydama, kad situacijai išspręsti reikalingas pardavimo vadovo sprendimas, kuris nurodytu metu atostogavo. Tad atsakymą su atsisakymu priimti Pirštines ir grąžinti sumokėtą pradinę kainą atsakovė pateikė tik 2021 m. rugpjūčio 11 d.
15.3. Be kita ko, minėtame atsakyme atsakovė pasiūlė grąžinti Pirštines po 2,50 Eur už dėžutę, tačiau apeliantei toks pasiūlymas buvo netinkamas, taigi, būtent šiuo momentu ji suprato, jog net ir pateikus ataskaitą dėl netinkamos Pirštinių kokybės susitarti su atsakove dėl sumokėtos kainos grąžinimo nepavyks ir 2021 m. lapkričio 23 d. atsakovei išsiuntė pakartotinę pretenziją. Todėl jei apie savo teisių pažeidimą apeliantė sužinojo ne atsakovei atsisakius tenkinti lapkričio mėnesio pretenziją, t. y. 2021 m. gruodžio 7 d., tai bent jau rugpjūčio mėnesį, konkrečiai 2021 m. rugpjūčio 11 d., kuomet atsakovė pateikė atsisakymą grąžinti sumokėtą kainą po apeliantei pateiktų Pirštinių defektų įrodymų. Kadangi ieškinys buvo pateiktas 2022 m. sausio 17 d., 6 mėnesių sutrumpintas ieškinio senaties terminas, skaičiuojant tiek nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d., tiek nuo 2021 m. gruodžio 7 d. praleistas nebuvo.
15.4. Teismas, situacijoje kuomet tarp šalių tęsiasi komunikacija, prekių pardavėjas atsisako patenkinti pretenziją dėl konkrečių priežasčių (šiuo atveju dėl tiekėjo nesutikimo dėl netinkamos prekių kokybės) negali įrodymų vertinti atsietai bei izoliuotai nuo kitų aplinkybių ir mechaniškai nurodyti, kad apeliantė apie pažeistas teises sužinojo ir turėjo sužinoti po pirmojo neigiamo atsakymo į pretenziją grąžinti sumokėtą kainą, t. y. 2021 m. balandžio 15 d. Komunikacija tarp šalių (susirašinėjimas) leidžia spręsti, kad atsakovė net ir tais atvejais, kai teigė, kad neprisiima atsakomybės dėl Pirštinių trūkumų, iki pat 2021 m. rugpjūčio 20 d. siūlė kitus sprendimus, tame tarpe ir susitarti dėl kainos, už kurią Pirštinės galėtų būti grąžinamos atsakovei. Atitinkamai, toks atsakovės elgesys sukūrė apeliantei teisėtą lūkestį, kad iš atsakovės galima tikėtis, jog tam tikromis aplinkybėmis ji prisiims bent dalinę atsakomybę dėl prekių trūkumų ir ginčas bus išspręstas nesikreipiant į teismą bei nepatiriant dėl susijusių reikšmingų laiko ir finansinių išlaidų.
15.5. Teismas privalo ne tik patikrinti, ar ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Taigi, jei būtų nuspręsta, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, jis turėtų būti atnaujinamas, nes apeliantė bylos nagrinėjimo metu teikė prašymą atnaujinti senaties terminą.
15.6. Sprendimu teismas nepagrįstai sprendė, kad Pirštinių defektai (netinkama kokybė) nėra laikytini esminiu sutarties pažeidimu. Šiuo atveju teismas nepagrįstai nustatė, kad apeliantė apie galimus Pirštinių defektus žinojo ir galėjo tikėtis tokios prekių kokybės, t. y. nevertino aplinkybės, kad apeliantė iš atsakovės įsigijo Pirštines, atitinkančius EN374 ir EN455 standartus, o ne Pirštines, atitinkančias EN420, EN ISO374-1 bei EN ISO374-5 standartus, kaip nurodyta atsakovės pateiktoje patikrinimo ataskaitoje.
15.7. Net jei atsakovės pateikta patikrinimo ataskaita būtų taikytina nagrinėjamoje situacijoje, nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė ne tik pateikė Pirštinių pavyzdžius, sudarydama apeliantei galimybę apžiūrėti siūlomas įsigyti prekes, bet ir pateikė kitus dokumentus, kuriuose buvo atskleisti ir detaliai išvardinti Pirštinių trūkumai iki sutarties sudarymo, kadangi iš patikrintų 40 dėžių (800 Pirštinių) tik dvylikoje Pirštinių nustatytas didelis gaminio išvaizdos ir (ar) funkcijų neatitikimas, t. y. nustatyta esama skylių (5), įplyšimų (4), dėmių (2) bei nenurodyta galiojimo pabaigos data (1). Taigi, tik 1,5 proc. Pirštinių nustatytas kokybės neatitikimas. Taip pat, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog nenustatytas nė vienas kritinio lygio gaminio išvaizdos ir (ar) funkcijos neatitikimas. Tuo tarpu ieškovės pateiktoje patikrinimo išvadoje, kuri buvo atlikta įvertinant realiai apeliantės gautų Pirštinių kokybę, nustatyta, kad vien iš 20 dėžučių (parinktų atsitiktinai kokybės patikrinimui), skylių ir plyšių defektų dažnumas sudarė 3–7 proc., nešvarių pirštinių kiekis sudarė 2–5 proc. Atitinkamai, nepaisant trūkumų pobūdžio sutapimo (Pirštinių skylių, įplyšimų, dėmių ir pan.), jau nurodytų atsakovės iki apeliantei įsigyjant prekes, šių trūkumų apimtis neabejotinai viršijo atsakovės nurodytų galimų trūkumų apimtį ir toks pažeidimas laikytinas esminiu.
15.8. Nepaisant to, kad apeliantei informavus atsakovę apie netinkamos kokybes prekes, ji siūlė galimus komercinio pobūdžio situacijos sprendimo būdus, apeliantė, nepriimdama atsakovės pasiūlymų, nepažeidė nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje suformuluotų taisyklių. Apeliantė, kurios teisės pažeistos pardavėjui pardavus netinkamos kokybės prekes, yra laisva pasirinkti savo subjektinių civilinių teisių gynimo būdą iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų alternatyvų.
15.9. Pirštinių kokybės ištaisyti nėra įmanoma, o jų keitimas naujomis būtų neproporcingas ir neprotingas, kadangi Pirštinių, atsižvelgus į vykusią COVID-19 pandemiją, reikėjo skubiai. Netgi pirkimo kainos sumažinimas yra nepagrįstas, kadangi apeliantė liktų su iš esmės menkavertėmis prekėmis – medicininėmis Pirštinėmis, kurios negali būti naudojamos pagal jų tiesioginę paskirtį sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose Pirštinių kokybei keliami aukštesni reikalavimai. Teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių, o atsisakymą pažeistas civilines teises ginti kitu būdu be pagrindo prilygino bendradarbiavimo pareigos pažeidimui.
15.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nebuvo nustatytos visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Nuostoliai buvo patirti ir jie yra susiję su atsakovės veiksmais (netinkamos kokybės prekių pristatymu), todėl atsakovei taikytina civilinė atsakomybė.
16. Atsakovė UAB ,,Unishop“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimu teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad apeliantė praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ir vien dėl šios priežasties jos reikalavimai dėl Pirštinių kainos priteisimo turi būti atmesti. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais dėl 6 mėnesių ieškinio senaties termino skaičiavimo nuo termino pateikti atsakymą į apeliantės 2021 m. lapkričio 23 d. pretenziją suėjimo dienos. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad apeliantės teiginiai dėl netinkamos Pirštinių kokybės yra nepagrįsti, taigi, po atsakovės 2021 m. balandžio 14 d. atsakymo, ji turėjo suprasti apie tariamą savo teisių pažeidimą. Apeliantė neįrodė svarbių priežasčių, kurios galėtų pateisinti ženklų ieškinio senaties termino praleidimą. Versiją, jog 6 mėnesių ieškinio senaties terminas turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d., apeliantė pirmą kartą iškėlė tik apeliaciniame skunde.
16.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog aplinkybės, kurias apeliantė byloje įvardija kaip Pirštinių trūkumus, buvo atskleistos, žinomos ir priimtinos iki Pirštinių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Iki prekės įsigijimo apeliantė turėjo galimybę ją apžiūrėti pagal pateiktus pavyzdžius. Atsakovė jai siuntė turimus sertifikatus dėl ginčo Pirštinių atitikties standartams, tačiau priimdama sprendimą pirkti Pirštines ji neteikė jokių komentarų, pastabų ar prieštaravimų nei dėl Pirštinių sertifikatų (atitikties standartams), nei dėl 2020 m. gruodžio patikrinimo ataskaitoje nurodomų standartų. Be kita ko, iki sudarant sutartį apeliantei buvo pateikta ekspertinė ketinamų pirkti pirštinių kokybės vertinimo ataskaita su joje užfiksuotomis tiek raštu, tiek fotonuotraukų pagalba nurodytomis aplinkybėmis, kurias ji įvardija kaip tariamus Pirštinių defektus. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tokios kokybės Pirštinių pardavimas negali reikšti, jog apeliantė iš sutarties negavo to, ko tikėjosi, bei negali būti vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas.
16.3. Teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra galima atsakovės atsakomybė. Apeliantė, turėdama visą reikiamą informaciją ir apžiūrėjusi Pirštines, pati nusprendė sudaryti sutartį ir pirkti Pirštines bei neteikė jokių komentarų dėl Pirštinių kokybės. Tokiu būdu apeliantė prisiėmė visą riziką, susijusią su aplinkybėmis, kurios byloje įvardijamos kaip tariami Pirštinių trūkumai.
16.4. Apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ji įsigijo Pirštines, atitinkančias EN374 ir EN455 standartus, o 2020 m. gruodžio patikrinimo ataskaitoje nurodomi EN 420, EN ISO 374-1 ir EN ISO 374-5 standartai, taip pat, kad 2020 m. gruodžio mėnesio patikrinimo ataskaitoje nenustatytas nė vienas kritinio lygio gaminio išvaizdos (funkcijos) neatitikimas, ieškovės pasitelkto J. S. patikrinimo ataskaitoje nurodytas didesnis trūkumų dažnumas, o 2020 m. gruodžio patikrinimo ataskaitoje nurodytas mažesnis (1,5 proc.) trūkumų dažnumas, yra deklaratyvaus pobūdžio ir pateikti tik siekiant sumenkinti 2020 m. gruodžio patikrinimo ataskaitos bei apeliantės iki sutarties sudarymo atskleistos informacijos reikšmę ir tokiu būdu suklaidinti teismą.
16.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi aplinkybė, jog 2020 m. gruodžio patikrinimo ataskaitoje buvo identifikuoti tie patys Pirštinių kokybės parametrai, kurie nurodyti ir apeliantės pasitelkto J. S. patikrinimo ataskaitoje, t. y. kad tam tikras Pirštinių kiekis gali būti su skylėmis, įplyšimais, dėmėmis, jog Pirštinės gali būti ne vienodos spalvos (ir, atitinkamai, skirtingo medžiagos storio), netvarkingai supakuotos, pakuotės gali būti be hologramos lipduko.
16.6. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės apeliaciniame skunde nurodyta pozicija, kad 960 vienetų Pirštinių dėžučių realizavimas nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas, nes, pasak apeliantės, svarbu, jog jos klientai grąžino prekes. Ieškovė byloje nepateikė nė vieno įrodymo, galinčio pagrįsti Pirštinių grąžinimą ar kad 5 140 vienetų Pirštinių yra jos žinioje. Apeliantės pozicija dėl pirštinių grąžinimo iš esmės grindžiama vien J. S. patikrinimo ataskaitoje nurodytais deklaratyviais teiginiais.
16.7. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės teiginiais, kad ji bendradarbiavo su atsakove. Apeliantė atsisakė atsakovės teiktų komercinių pasiūlymų, kurie būtų padėję išspręsti susiklosčiusią situaciją, vilkino laiką, todėl būtent ji ir turi prisiimti atsakomybę už tokių veiksmų neigiamas pasekmes (ženkliai sumažėjusi Pirštinių kaina). Apeliantės deklaruojami nuostoliai tiek dėl Pirštinių sandėliavimo, J. S. patikros atlikimo, tiek ir dėl teisininkų pasitelkimo buvo patirti dėl pačios apeliantės kaltės ir priimtų sprendimų, todėl jie negali būti priteisiami iš atsakovės.
16.8. Apeliantės pasirinktas gynybos būdas – sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti už Pirštines sumokėtą kainą – yra neproporcingas. Apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepaneigė, kad tariamai pažeistos jos teisės galėtų būti apgintos alternatyviais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais gynybos būdais, pavyzdžiui, pakeičiant ieškovės tikrintas 20 vienetų Pirštinių pakuotes arba sumažinant šių ieškovės tikrintų pakuočių įsigijimo.
16.9. Nepagrįstais laikytini ir apeliantės reikalavimai dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo. Paminėti reikalavimai savo prigimtimi ir pobūdžiu yra reikalavimai atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, tačiau apeliantė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. kad atsakovė pažeidė ar netinkamai vykdė Pirštinių pirkimo–pardavimo sutartį. Tik deklaratyviai išvardino tariamų nuostolių sumas, tačiau neįrodė nei reikalaujamų 7 800,34 Eur nuostolių dydžio, nei tokių nuostolių realumo (faktinio patyrimo), nei priežastinio ryšio tarp deklaruojamų nuostolių ir tariamo pažeidimo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl už nekokybiškas Pirštines sumokėtos kainos grąžinimo ir patirtų nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
20. Apeliantė 2020 m. gruodžio 18 d. iš atsakovės gavo pasiūlymą dėl Wishglove nitrilinių vienkartinių pirštinių, kuriame atsakovė patvirtino, kad Pirštinės atitinka visus reikalingus reikalavimus ir bendruosius standartus. Iki Pirštinių užsakymo atlikimo, atsakovė išsiuntė apeliantei: 1) Pirštinių pavyzdžius (taip pat buvo išsiųstos dėžučių nuotraukos); 2) 2020 m. rugsėjo 3 d. Europos Sąjungos (toliau – ir ES) atitikties deklaracijas; 3) ES tipo patikros sertifikatus (sertifikavimo galiojimo laikas 2020 m. rugpjūčio 11 d. – 2025 m. liepos 29 d., 2020 m. spalio 22 d. – 2025 m. liepos 29 d.); 4) užsakovui skirtą 2021 m. gruodžio mėnesį atliktą Pirštinių patikrinimo ataskaitą Nr. ISTWT00022542.
21. Apeliantei atlikus 6 100 vienetų dėžučių Pirštinių užsakymą, jai buvo pristatytos prekės. Pagal 2021 m. sausio 7 d. sąskaitą faktūrą apeliantė atsakovei sumokėjo už 4 000 vienetų dėžučių – 41 160 Eur, pagal 2021 m. sausio 12 d. sąskaitą faktūrą apeliantė atsakovei sumokėjo už 2 100 vienetų dėžučių – 21 609 Eur, iš viso už 6 100 vienetų dėžučių – 62 769 Eur.
22. Apeliantė 2021 m. sausio 26 d. raštu informavo atsakovę dėl Pirštinių netinkamos kokybės; 2021 m. balandžio 1 d. raštu pareikalavo grąžinti sumokėtą kainą iki 2021 m. balandžio 14 d.
23. Atsakovei nesutikus su reikalavimais dėl kainos ir nuostolių atlyginimo, apeliantė užsakė Pirštinių patikrinimą. 2021 m. birželio mėnesį J. S. (įgaliotas Suomijos Centrinių prekybos rūmų prekių kokybės tikrinimo specialistas) atlikto Pirštinių patikrinimo metu nustatyti defektai: 1) skylės (įplėšimai) Pirštinėse; 2) purvo ant Pirštinių (pilkų ir (ar) rudų spalvų purvo dėmės); 3) nevienodos Pirštinių medžiagos; 4) skirtingi Pirštinių išmatavimai (tokio paties dydžio Pirštinės yra skirtingų išmatavimų – pločio, apimties); 5) skirtingo medžiagos storio (storis skiriasi beveik 50 proc. tarp ploniausių ir storiausių medžiagos sluoksnio vietų); 6) pirštinėse yra pudros (nors ieškovės užsakytos Pirštinės turėjo būti be pudros).
24. Apeliantė 2021 m. lapkričio 23 d. išsiuntė pakartotinę pretenziją atsakovei, prašydama grąžinti užsakymo kainą bei atlyginti patirtus nuostolius vėliausiai iki 2021 m. gruodžio 7 d. Atsakovei pretenzijoje nustatytais terminais nesumokėjus reikalaujamų atlyginti sumų, apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudama priteisti iš atsakovės 52 890, 60 Eur už Pirštines sumokėtą kainą ir 7 800, 34 Eur patirtus nuostolius. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, ieškovės reikalavimus atmesti.
Dėl ieškinio senaties
25. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad jau 2021 m. balandžio 15 d. turėjo suprasti apie savo subjektinės teisės pažeidimą, o tai suponuoja pagrindą skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią nuo 2021 m. balandžio 15 d. Teigia, kad priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė 2021 m. balandžio 14 d. atsakyme aiškiai nenurodė, kad kategoriškai atsisako grąžinti už Pirštines sumokėtą kainą ar atlyginti nuostolius. Pasak apeliantės, atsakovei 2021 m. rugpjūčio 11 d. pateikus atsakymą, tapo aišku, kad dėl už Pirštines sumokėtos kainos grąžinimo su atsakove susitarti nepavyks, todėl 2021 m. lapkričio 23 d. išsiuntė atsakovei pakartotinę pretenziją. Taigi, apie savo teisių pažeidimą apeliantė sužinojo 2021 m. rugpjūčio 11 d. arba atsakovei 2021 m. gruodžio 7 d. pateikus atsakymą į pakartotinę pretenziją. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas, šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu.
26. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas) (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.).
27. Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia, tačiau remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, darytina išvada, kad kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą, pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-324-302/2016).
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmąją pretenziją apeliantė atsakovei pateikė 2021 m. balandžio 1 d. Minėtoje pretenzijoje nustatė terminą iki 2021 m. balandžio 14 d. grąžinti visą už Pirštines sumokėtą pirkimo kainą (65 880 Eur), atlyginti patirtus nuostolius (7 991 Eur) ir apmokėti teisines išlaidas (1 500 Eur). Kaip ir minėta, nustatant ieškinio senaties eigos pradžią, svarbu ne tik pats pretenzijos pateikimo faktas, bet ir tai, ar ją pateikęs asmuo galėjo ir turėjo sužinoti, kad pardavėjas nesutinka su pretenzija. Iš byloje pateikto apeliantės ir atsakovės 2021 m. balandžio 12–14 d. elektroninių laiškų turinio, matyti, kad atsakovė nesutiko su apeliantės reikalavimu grąžinti užsakymo kainą bei atlyginti nuostolius. Nors atsakovė taip pat siūlė ir kitus komercinius galimus susiklosčiusios situacijos sprendimo būdus, tačiau nustatytais terminais nesumokėjo reikalaujamų atlyginti sumų. J. S. (įgaliotas Suomijos Centrinių prekybos rūmų prekių kokybės tikrinimo specialistas) 2021 m. birželio mėnesį atlikus Pirštinių patikrinimą, apeliantė atsakovei 2021 m. lapkričio 23 d. pateikė pakartotinę pretenziją, kurioje, kaip pirmojoje, buvo prašoma vėliausiai iki 2021 m. gruodžio 7 d. grąžinti visą už Pirštines sumokėtą pirkimo kainą ir atlyginti patirtus nuostolius. Atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad su nurodytais Pirštinių trūkumais nesutinka. Duomenų, kad nustatytu terminu sumokėjo reikalaujamas atlyginti sumas, byloje nenustatyta.
29. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės (žr. šios nutarties 28 punktą) sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2021 m. balandžio 15 d., t. y. nuo kitos dienos, kai buvo gautas atsakovės atsakymas į pirmąją pretenziją dėl nesutikimo ginčą spręsti taikiai. Tai, kad atsakovė siūlė ir kitus galimus susiklosčiusios situacijos sprendimo būdus, nepaneigia aplinkybės, kad jau 2021 m. balandžio 14 d. pateiktame atsakyme atsakovė nesutiko su pretenzijoje apeliantės nurodytais reikalavimais. Nors apeliantė teigia, kad iš atsakovės atsakymo į pirmąją pretenziją nebuvo aišku, ar ji sutinka ar nesutinka su nurodytais trūkumais ir nustatytais reikalavimais, tačiau aplinkybė, kad atsakovė nesumokėjo reikalaujamų atlyginti sumų iki nurodyto termino, leidžia spręsti, jog atsakovė nesutiko su reikalavimais. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantės ieškinys teisme gautas 2022 m. sausio 17 d., todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pateikdama ieškinį apeliantė buvo praleidusi ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su tokio pobūdžio reikalavimu. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas, tokių priežasčių nenustatė ir teismas, todėl darytina išvada, kad nagrinėjimu atveju atnaujinti ieškinio senaties termino nėra pagrindo.
30. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju apeliantė prašo priteisti nuostolius ir palūkanas, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo. Remiantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 8 punktu, tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti yra taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Todėl, nepaisant pritaikyto ieškinio senaties termino, teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako ir dėl ginčo esmės.
Dėl reikalavimo grąžinti už pirštines sumokėtą kainą (ne)pagrįstumo
31. Apeliantė nesutinka, kad byloje buvo įrodyta, jog atsakovė iki sutarties sudarymo atskleidė ir detaliai išvardino Pirštinių trūkumus. Nurodo, kad iš atsakovės įsigijo Pirštines, atitinkančias EN374 ir EN455 standartus, o ne EN420, EN ISO374-1 bei EN ISO374-5 standartus, kaip nurodyta atsakovės pateiktoje patikrinimo ataskaitoje. Akcentuoja, kad nepaisant to, jog atsakovės pateiktoje ataskaitoje nurodyti Pirštinių trūkumai, kurie savo pobūdžiu iš esmės sutampa su J. S. patikrinimo metu nustatytais trūkumais (skylės, įplėšimai, purvas, skirtinga medžiaga, skirtingi Pirštinių atspalviai ir pan.), šių trūkumų apimtis neabejotinai viršijo atsakovės nurodytų galimų trūkumų apimtį ir toks pažeidimas laikytinas esminiu.
32. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
33. Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).
34. Pirkėjas, kuriam parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis neaptartų trūkumų, gali pasinaudoti įstatyme nustatytais pažeistų teisių gynybos būdais, kaip antai, pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir kai kitų teisės gynimo būdų apginti jo teisėms, įskaitant ir nuostolių atlyginimą, nepakanka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta teise pirkėjas turėtų pasinaudoti, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir kai kitų teisės gynimo būdų apginti jo teisėms, įskaitant ir nuostolių atlyginimą, nepakanka. Ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis, nustatytina taikant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).
35. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas, esant ginčui, bus pripažintas esminiu. Esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015).
37. Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo apeliantei perduoti 6 100 vienetų Pirštinių dėžučių, o apeliantė įsipareigojo už jas sumokėti nustatytą kainą. Apeliantė neneigia, kad ikisutartinėje stadijoje atsakovė jai pateikė: 1) Pirštinių pavyzdžius iš tos pačios partijos Nr. 2323020812WG; 2) Pirštinių ir jų dėžučių nuotraukas; 3) 2020 m. rugsėjo 3 d. ES atitikties deklaracijas; 4) ES tipo patikros sertifikatus (sertifikavimo galiojimo laikas 2020 m. rugpjūčio 11 d. – 2025 m. liepos 29 d., 2020 m. spalio 22 d. – 2025 m. liepos 29 d.); 4) apeliantei skirtą 2021 m. gruodžio mėnesį atliktą Pirštinių patikrinimo ataskaitą Nr. ISTWT00022542. Kaip matyti iš minėtos ataskaitos turinio, Pirštinių patikrinimui buvo atrinkti įvairaus dydžio pavyzdžiai iš 40 kartoninių dėžių kiekio (patikrintos imties apimtis 500 vienetų). Patikrinus Pirštinių atitiktį rūšies, medžiagų ir spalvos reikalavimams neatitikimų nenustatyta, tačiau pažymėta, kad kalbant apie Pirštinių spalvą nustatytos trys atspalvių grupės: 1 grupė (70 proc.) atitinka etaloninį mėginį; 2 grupė (25 proc.) buvo tamsesnė už etaloninį mėginį; 3 grupė (5 proc.) buvo šviesesnė už etaloninį mėginį. Patikrinus Pirštinių atitiktį išvaizdos ir (ar) funkcijų reikalavimams, buvo nustatytas didelis neatitikimas: ant vienos dėžės nebuvo galiojimo pabaigos datos, Pirštinėse buvo rastos skylės (5), įplyšimai (4) ir dėmės (2). Patikrinus Pirštinių ženklinimo / etiketės atitiktį nustatytiems reikalavimams, nustatyta, kad ant 60 proc. patikrintų prekių nebuvo hologramos (,,banderolės“) lipduko. Kartu su patikrinimo ataskaita buvo pateiktos ir nuotraukos, kuriose galima matyti išorinį ir vidinį kartoninių dėžių bei dėžučių, kuriose supakuotos Pirštinės, vaizdą. Taip pat ir paties gaminio – Pirštinių vaizdą. Vienoje iš nuotraukų matyti, kad pirštinės supakuotos netvarkingai, kitoje viena šalia kitos sudėtos trijų skirtingų atspalvių pirštinės. Apeliantė, susipažinusi su patikrinimo išvada ir jai pateiktais Pirštinių pavyzdžiais, atsakovei pateikė užsakymą ir apmokėjo sąskaitas už Pirštines.
38. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad tik gavusi užsakymą pastebėjo, jog Pirštinės yra netinkamos kokybės. Atitinkamai, apeliantės užsakymu įgaliotas Suomijos Centrinių prekybos rūmų prekių kokybės tikrinimo specialistas J. S. atliko detalų Pirštinių patikrinimą. Kaip matyti iš 2021 m. birželio mėnesio patikrinimo ataskaitos turinio, patikrinimo metu buvo tikrinama Pirštinių pakavimo bei vizuali kokybė, matmenų stabilumas, nešvarumas, sugadinti mėginiai (skylės, trūkstamos dalys), užsimovimo lengvumas ir vandens pralaidumas. Taikant atsitiktinio tipo atranką buvo atrinkta 20 dėžučių (2 000 vienetų Pirštinių) S, M, L, XL dydžio Pirštinių. Patikrinus pakavimo kokybę, buvo nustatyta, kad skiriasi Pirštinių supakavimo į dėžutes būdas. Taip pat, pastebėta, kad trūksta hologramos lipduko. Patikrinus kiek iš mėginių yra sugadinta, buvo nustatyta, kad skylės, plyšiai buvo dažniausiai pasitaikantis defektas atrinktuose mėginiuose. Patikrinus vizualią Pirštinių kokybę, buvo nustatyta, kad jos yra skirtingų mėlynos spalvos atspalvių. Patikrinus stabilumą, kuris apėmė tokias savybes kaip vienodumas, matmenys ir storis, buvo nustatyta, kad to paties dydžio pirštinės yra skirtingų matmenų, skirtingos Pirštinių dalys yra skirtingo storio. Patikrinimo metu ant kai kurių Pirštinių taip pat buvo pastebėta pilkų / rudų dėmių arba vietų, kurias galima pavadinti purvu. Nešvarumai (arba papildomas žymėjimas) buvo rasti ant pirštinių visose mėginių dėžutėse. Patikrinus užsimovimo lengvumą, buvo nustatyta, kad kyla sunkumų dėl matmenų skirtumų. Patikrinus Pirštinių pralaidumą buvo nustatyta, kad ne visos tikrintos Pirštinės buvo nepralaidžios vandeniui. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad pernelyg didelis patikrintų vienetų ir savybių skaičius parodė, jog patikrintų mėginių kokybė neatitinka nustatyto lygio. Defektų, tokių kaip skylės ar plyšiai, nešvarumai, matmenų ir dydžių skirtumai, kiekio reikšmės ir svarba buvo tokie dideli, kad negali būti vertinami kaip atitinkantys geros kokybės sąvoką.
39. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė, teikdama apeliantei pasiūlymą dėl Pirštinių įsigijimo, atskleidė visas aplinkybes dėl Pirštinių kokybės ir trūkumų. Apeliantė neginčija, kad iki užsakymo pateikimo jai buvo pateikti Pirštinių pavyzdžiai. Kaip matyti atsakovės apeliantei pateiktoje patikrinimo ataskaitoje buvo nurodyti iš esmės analogiški Pirštinių trūkumai kaip ir apeliantės užsakymu atliktame patikrinime: 1) skylės ir įplėšimai, esantys Pirštinėse; 2) skirtingi mėlynos spalvos atspalviai; 3) ant Pirštinių įpakavimo dėžučių esantys neatitikimai; 4) purvas ant Pirštinių (pilkos ir (ar) rudos purvo dėmės); 5) netinkamas Pirštinių įpakavimas. Aplinkybė, kad apeliantės užsakyto Pirštinių patikrinimo metu nustatytų trūkumų apimtis viršijo atsakovės nurodytų galimų trūkumų apimtį, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, kadangi tiek atsakovės, tiek ir apeliantės užsakyto Pirštinių patikrinimo metu tikrinami pavyzdžiai buvo pasirinkti atsitiktine tvarka, todėl patikrinimo metu gauti rezultatai procentine išraiška galėjo ir nesutapti. Apeliantės užsakyto patikrinimo metu buvo atrinkta dvidešimt Pirštinių dėžučių, o atsakovė pardavė 6 100 vienetų Pirštinių dėžučių. Be to, kaip matyti iš patikrinimo ataskaitų, ne visos prekės buvo su trūkumais, o tik tam tikra procentinė dalis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad apeliantė neįrodė esminės pirkėjo pažeistų teisių gynybos būdo sąlygos – kad egzistavo Pirštinių trūkumai, apie kuriuos atsakovė neinformavo apeliantės ir apeliantė apie juos nežinojo, t. y. kad įsigijo Pirštines, kurios neturi tų savybių, kurių apeliantė galėjo protingai tikėtis. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad konstatuoti esminį sutarties pažeidimą CK 6.217 straipsnio nuostatų kontekste nėra pagrindo.
40. Nors apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Pirštinės, kurias ji įsigijo, skirtingai nei nurodyta atsakovės pateiktoje patikrinimo ataskaitoje, neatitinka EN420, EN ISO374-1 bei EN ISO374-5 standartų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, jog apeliantei iki užsakymo pateikimo buvo nusiųsti atitinkami sertifikatai dėl Pirštinių atitikties standartams ir ji, turėdama visus duomenis apie Pirštinių kokybę ir defektus, vis tiek pateikė užsakymą joms įsigyti, galima daryti išvadą, kad griežtų kokybės reikalavimų, nustatytų standartuose, laikymasis neturėjo esminės reikšmės teikiant užsakymą. Pažymėtina, kad apeliantė yra juridinis asmuo, kuris valdo elektroninę parduotuvę, pardavinėjančią COVID-19 apsaugos priemones, įskaitant vienkartines pirštines. Prieš darydama Pirštinių užsakymą, apeliantė turėjo galimybę ne tik apžiūrėti prekę, bet ir susipažinti su ekspertine ketinamų pirkti Pirštinių kokybės vertinimo ataskaita, kurioje tiek raštu, tiek ir fotonuotraukų pagalba buvo atskleista visa informacija apie Pirštinių trūkumus. Įvertinusi visą pateiktą informaciją, apeliantė galėjo atsisakyti sudaryti sutartį, tačiau ją sudarė, taip patvirtindama, kad sutinka su prekių kokybe ir prisiima su tuo susijusią riziką. Todėl darytina išvada, kad pačios apeliantės priimto verslo sprendimo (rizikos) pasekmės nagrinėjamu atveju negali būti perkeliamos atsakovės atsakomybei.
41. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė tinkamai įvykdė pareigas dėl Pirštinių kokybės ir galimų trūkumų informavimo, todėl jos atžvilgiu taikyti atsakomybę nėra pagrindo. Atitinkamai apeliantės reikalavimai dėl Pirštinių sumokėtos kainos grąžinimo laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.
Dėl reikalavimo priteisti nuostolius ir palūkanas (ne)pagrįstumo
42. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis aplinkybe, jog atsakovė nepadarė esminio sutarties pažeidimo, nepagrįstai padarė išvadą, jog nėra nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Teigia, kad patyrė nuostolius už kokybės reikalavimų neatitinkančių prekių sandėliavimą (1 200 Eur), Pirštinių patikrinimo ataskaitos parengimą ( 3 502,84 Eur) ir teisines paslaugas (3 097,50 Eur), kurie yra susiję su atsakovės veiksmais (netinkamos kokybės prekių pristatymu) ir laikytini būtent atsakovės veiksmų rezultatu, todėl atsakovei taikytina civilinė atsakomybė.
43. Sutarties nutraukimas atleidžia šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl sutarties neįvykdymo ir netesybų atlyginimo (CK 6.221 straipsnio 1, 2 dalys). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai, taip pat tarp šių sąlygų egzistuojantis priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei kilti yra būtinas įvardintų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas lemia tai, kad civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
44. Įvertinus šioje nutartyje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes (nutarties 30 – 40 punktai), teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog atsakovė padarė esminį sutarties pažeidimą – pardavė apeliantei netinkamos kokybės prekes. Nenustačius atsakovės netinkamo sutarties vykdymo (neteisėtų veiksmų), taigi, ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir apeliantės prašomų priteisti nuostolių, t. y. nesant visų būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, darytina išvada, kad apeliantė neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės atlyginti jos patirtus nuostolius ir palūkanas. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo spręsti dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl apeliantės prašomų priteisti nuostolių ir palūkanų nepagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
45. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
46. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir išanalizavo bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas. Apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
48. Apeliantės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
49. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir kitas su civilinės bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, kurios sudaro iš viso 4 187,57 Eur (išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 4 017,20 Eur ir kitos su civilinės bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos – 170,37 Eur). Atsakovė taip pat pateikė įrodymus apie tai, kad už suteiktas teisines paslaugas apmokėta.
50. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
51. Apskaičiuojant atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį, taikomas 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudaro 1 900,30 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 470,39 Eur (1,3 x 1 900,30 Eur).
52. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų parengimą apeliacinės instancijos teisme viršija maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, įvertinusi atsakovės bylos nagrinėjimo metu pateiktų procesinių dokumentų turinį ir juose dėstomus argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija vertina, jog yra pagrindas mažinti atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nuo 4 017,20 Eur iki 2 470,39 Eur. Prašymas dėl papildomos 170,37 Eur sumos priteisimo taip pat tenkinamas, kadangi šios išlaidos atitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytų būtinųjų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų sampratą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Unishop“, juridinio asmens kodas 302499583, iš ieškovės Innoflame OY, juridinio asmens kodas 1055712-8, 2 640,76 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimties eurų ir septyniasdešimt šešių centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Neringa Švedienė
Žilvinas Terebeiza