Administracinė byla Nr. eA-387-815/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07997-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus namai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus namai“ (toliau – ir pareiškėjas, ir užsakovas, ir bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Inspekcija, ir VDI) 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 31270 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, kuriuo bendrovei paskirta 2 200 Eur bauda (toliau – ir Nutarimas).
2. Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. VDI atliko tyrimą dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatų pažeidimo ir įvertinusi surinktus duomenis 2023 m. liepos 7 d. surašė bendrovei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0893-0092 (toliau – ir Protokolas). VDI nustatė, kad bendrovė, būdama statybos objekto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statybos objektas) statytoju, nesilaikė Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalies nuostatų, kadangi neužtikrino, jog visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (toliau – ir kodas), t. y. nesilaikė kontrolės, kad 2023 m. gegužės 27 d. atlikto patikrinimo metu objekte dirbantys, atliekantys mūro darbus A. S. ir Y. B., dirbtų tik turėdami kodą.
2.2. 2023 m. gegužės 27 d. (šeštadienį) VDI inspektoriams atliekant patikrinimą statybos objekte, jie sutiko 2 asmenis, kurie inspektorių atvykimo į objektą metu jokių darbų, taip pat ir statybos nevykdė. Dokumentų patikrinimo metu paaiškėjo, kad tai buvo A. S. ir Y. B. Apie tai, kad minėti asmenys 2023 m. gegužės 27 d. buvo minėtame objekte pareiškėjas sužinojo Inspekcijoje.
2.3. Iš filmavimo medžiagos matyti, kad VDI inspektoriai nurodė minėtiems asmenims kokio turinio paaiškinimus jie turi rašyti, todėl paaiškinimai sutapo. A. S. ir Y. B. paaiškino, kad jiems niekas jokio nurodymo atvykti į statybos objektą nedavė. Apie atlygio, darbo grafiką, pavaldumą susitarimo nebuvo.
2.4. Protokole neteisingai aprašytas pažeidimas, objekte turėjo dirbti ne atskiri fiziniai asmenys, o juridinis asmuo mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Blokeliai namams“ (toliau – ir rangovas). Minėti asmenys aptikti ne įmonės darbo metu, objektas buvo aptvertas ir užrakintas, todėl tik rangovas atsakingas už skaidriai dirbančio asmens kodų kontrolę. Ši pareiga rangovui numatyta Rangos sutarties 4.2. ir 4.2.2 papunkčiuose.
2.5. Bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai vadovautasi dokumentais ir filmavimo medžiaga užsienio kalba, pažeista teisė į teisingą procesą.
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsiliepime atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
4.1. Pagal Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalį pareiga užtikrinti, kad visi statybos objekte statybos darbus atliekantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus, numatyta užsakovui (statytojui). Tai yra specialioji teisės norma, nustatanti statytojo (užsakovo) specialią pareigą – statybos objekte esančių ir (ar) statybos darbus atliekančių asmenų identifikavimo tvarkos nustatymą ir jos kontrolę. Bendrosios statytojo (užsakovo) teisės ir pareigos nustatytos Statybos įstatymo 14 straipsnyje, o rangovo teisės ir pareigos nustatytos Statybos įstatymo straipsnyje.
4.2. 2023 m. gegužės 16 d. tarp užsakovo UAB „Vilniaus namai“ ir rangovo MB „Blokeliai namams“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 2023/05/16 (toliau – ir Sutartis). Pagal šią sutartį rangovas įsipareigojo atlikti mūro darbus už sulygtą kainą (1.1 p.); dirbti vadovaujantis galiojančiomis statybos normomis ir taisyklėmis (4.2.2 p.). Sutarties 4.2.2 papunkčio formuluotė universalaus pobūdžio, preziumuojanti, kad rangovas laikysis visų galiojančių įstatymų reikalavimų, neišskiriant nei vieno iš jų. Sutartyje nenumatyta, kad rangovas įgaliojamas ir (ar) jam pavedama užtikrinti užsakovui Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalyje numatytos prievolės vykdymą, t. y. Sutartyje nenumatyta, kad rangovas atsakingas už visų statybvietėje esančių asmenų skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodų kontrolę.
4.3. Rangovas galėjo būti atsakingas už Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalyje numatytų statytojo (užsakovo) pareigų vykdymą tik tuo atveju, jeigu užsakovas būtų raštu įgaliojęs jį vykdyti statytojui numatytas kontrolės funkcijas, o rangovas raštu sutiktų šias funkcijas atlikti, tačiau byloje nėra duomenų, kad toks susitarimas būtų sudarytas, t. y. užsakovas nebuvo perdavęs savo įgaliojimų rangovui, atitinkamai, rangovas negalėjo ir neprivalėjo numanyti, jog jam yra perkeltos ir (ar) perduotos užsakovo pareigos.
4.4. Pareiškėjas turėjo nustatyti tokią tvarką, kad objekte statybos darbus atliekantys asmenys dirbtų tik turėdami skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus. Iš bylos medžiagos matyti, kad tokia tvarka nebuvo nustatyta, t. y. pareiškėjas nepakankamai rūpestingai atliko savo pareigas ir neužtikrino, kad statybos objekte negalėtų dirbti asmenys be skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodų.
4.5. Statybos objekte be kodų aptikti dirbantys asmenys paaiškino, jog dirba nuo 2023 m. gegužės 24 d. (trečiadienio), tad ši aplinkybė tik patvirtina išvadą apie tai, kad pareiškėjo atsakingas asmuo netikrino, ar objekte dirbantys asmenys turi minėtus kodus ne tik savaitgalį, bet ir įprastomis darbo dienomis (2023 m. gegužės 24–26 d.).
4.6. Pareiškėjo statybos objekte statybos darbus atlikusių A. S. ir Y. B. nelegalų darbą atsakomybėn patrauktas jų darbdavys (MB „Blokeliai namams“), šis pažeidimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, pareiškėjui nėra ir nebuvo inkriminuojamas šių asmenų nelegalaus darbo organizavimas.
II.
5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vilniaus namai“ skundą tenkino, panaikino Inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 7 d. Nutarimą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 125 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Inspekcijos vyriausiasis inspektorius 2023 m. liepos 7 d. juridiniam asmeniui UAB „Vilniaus namai“ surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 0893-0092, kuriame konstatavo, kad: 1) UAB „Vilniaus namai“, atstovaujama komercijos direktoriaus E. D., neužtikrino ir nekontroliavo, kad statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), visi esantys asmenys turėtų nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą ir pateiktų jį (juos) VDI patikrinimo metu; 2) Statybvietėje buvę asmenys A. S. ir Y. B. neturėjo skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodų ir jų VDI inspektoriams nepateikė. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) UAB „Vilniaus namai“ pažeidė imperatyvias Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalies nuostatas.
6.2. Inspekcija, remdamasi Protokole nurodytomis aplinkybėmis, priėmė 2023 m. rugpjūčio 7 d. Nutarimą, kuriuo UAB „Vilniaus namai“ už Užimtumo įstatymo 592 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 2 200 Eur baudą. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
7. Teismas, vertindamas skundo pagrįstumą, vadovavosi Užimtumo įstatymo 592 straipsnio 1 dalimi, Statybos įstatymo 221 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo išdavimo, panaikinimo, kodo galiojimo ir jame užšifruotų duomenų teisingumo patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. V-100 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 6 punktu.
8. Įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą, teismas padarė išvadą, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje suformuojamas skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas yra siejamas ne tik su dirbančiu asmeniu, bet ir su draudėju.
9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad asmenų, nurodytų Protokole ir Nutarime, buvusių statybvietėje VDI patikrinimo dieną, t. y. 2023 m. gegužės 27 d., ir neturėjusių kodų, draudėjas yra UAB „Vilniaus namai“.
10. Teismas taip pat pastebėjo, kad Nutarime, be kita ko, nurodyta, jog surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo nurodyta, kad A. S. ir Y. B. be identifikavimo kodo dirbo tik 2023 m. gegužės 27 d., tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad jie dirbo statybos objekte nuo 2023 m. gegužės 24 d., t. y. 2023 m. gegužės 24 – 27 dienomis. Taip pat Nutarime nurodyta, kad patikrinus bendrovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdraustųjų sąrašus nustatyta, kad apie A. S. ir Y. B. draudimą duomenų nėra. Minėti asmenys pateikė VDI inspektoriams rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad šiame objekte kaip MB „Blokeliai namams“ darbuotojai dirba nuo 2023 m. gegužės 24 d.
11. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis teismas nustatė, kad leidimas statyti gyvenamosios paskirties pastatą, gyvenamąjį (vieno buto) namą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išduotas UAB „Vilniaus namai“ (statytojas). Byloje pateikta 2023 m. gegužės 16 d. statybos rangos sutartis Nr. 2023/05/16 sudaryta tarp užsakovo UAB „Vilniaus namai“ ir rangovo MB „Blokeliai namams“, taigi rangovas įsipareigojo atlikti mūro darbus už sulygtą kainą.
12. Teismas pažymėjo, kad statybos objekte A. S. ir Y. B., kaip MB „Blokeliai namams“ darbuotojai, dirbo nuo 2023 m. gegužės 24 d. Dėl šių aplinkybių atliktas atskiras tyrimas, A. S. ir Y. B. nelegaliai įdarbinęs darbdavys MB „Blokeliai namams“ patrauktas atsakomybėn už nelegalų darbą, taip pat administracinėn atsakomybės patraukti statybos objekte be skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodų dirbę A. S. ir Y. B..
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-833-1188/2024 nustatė, kad trys Baltarusijos Respublikos piliečiai – D. S., A. S. ir Y. B. – VDI inspektorių pastebėti ir nustatyti 2023 m. gegužės 27 d., šeštadienį, individualaus gyvenamojo namo statybvietėje (duomenys neskelbtini), kurioje MB „Blokeliai namams“ vykdė mūro darbus pagal atitinkamą Sutartį užsakovo statybos objekte. A. S. ir Y. B. VDI inspektoriams skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodų nepateikė. MB „Blokeliai namams“ minėtus asmenis įdarbino po VDI patikrinimo: A. S. – nuo 2023 m. gegužės 30 d., Y. B. – nuo 2023 m. gegužės 31 d.
14. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčijamas Nutarimas priimtas 2023 m. rugpjūčio 7 d., o minėtoje LVAT nutartyje nustatyta, kad MB „Blokeliai namams“ A. S. įdarbino nuo 2023 m. gegužės 30 d., o Y. B. – nuo 2023 m. gegužės 31 d.
15. Teismas pažymėjo, kad Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas užsakovo (statytojo) pareigų. Statybos įstatyme nėra įtvirtinta užsakovo (statytojo) pareiga kontroliuoti rangovo darbuotojus ar kitus rangovo pasamdytus fizinius asmenis, jog šie statybvietėje, kuri pagal perdavimo–paėmimo aktą buvo perduota rangovui, turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą.
16. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, darė išvadą, kad UAB „Vilniaus namai“ nagrinėjamu atveju negali būti atsakinga už Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą, nes UAB „Vilniaus namai“ nėra statybvietėje 2023 m. gegužės 27 d. buvusių ir Protokole bei Nutarime nurodytų asmenų draudėjas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo prasme. UAB „Vilniaus namai“, kaip užsakovas, nėra įpareigotas kontroliuoti rangovo darbuotojus ir duoti jiems privalomuosius nurodymus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Nutarimas, priimtas Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, panaikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
17. Teismas taip pat konstatavo, kad perduoti Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą VDI tyrimui atlikti iš naujo nėra pagrindo, nes visos faktinės aplinkybės, susijusios su juridiniu asmeniu UAB „Vilniaus namai“ Protokole nustatytos. Papildomas aplinkybių tyrimas nagrinėjamu atveju siejamas ne su UAB „Vilniaus namai“ veiksmais, o galimai su kito juridinio asmens, kuris nėra šios nagrinėjamos bylos dalyvis, veika.
III.
18. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Nutarimą.
19. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
19.1. Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad būtent užsakovas (statytojas), šiuo atveju – UAB „Vilniaus namai“, privalo užtikrinti, kad visi statybos objekte statybos darbus atliekantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus. Tai yra specialioji teisės norma, nustatanti statytojo (užsakovo) specialią pareigą — statybos objekte esančių ir (ar) statybos darbus atliekančių asmenų identifikavimo tvarkos nustatymą ir jos kontrolę. Ši užsakovo pareiga niekaip nesusijusi su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 1 dalyje nurodytomis nuostatomis, nes užsakovas ir neturėjo minėtų asmenų įdarbinti bei drausti socialiniu draudimu, tai darbdavio / draudėjo pareiga. Užsakovo pareiga yra kontroliuoti, kad visi asmenys, esantys statybvietėje, turėjo skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus.
19.2. Tik Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais yra suformuojamas skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas. Jeigu asmuo dirba nelegaliai ir jis nėra socialiai draustas, tokiam asmeniui nebus formuojamas šis kodas. Atkreiptinas dėmesys, kad skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas (išskyrus atvejus, kai jis negali būtu suformuotas) privalomas visiems be išimties asmenims, atliekantiems statybos darbus statybos objekte, nepriklausomai nuo jų užimtumo formos (darbo sutartis ar (arba) individuali veikla), o tais atvejais, kai jis negali būtu suformuotas – kita statytojo ar įgalioto rangovo nustatyta asmens identifikavimo priemonė. Tokiu būdu įstatymų leidėjas siekia ištraukti nelegaliai dirbančius asmenys iš „šešėlio“ ir būtent todėl yra nustatyta prievolė užtikrinti, kad statybos objekte dirbantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą.
19.3. Užsakovas turi sudaryti kontrolės sąlygas ir mechanizmus, kurie leistų jam, kaip užsakovui, įgyvendinti kontrolės pareigą, kad į statybvietę patektų tik asmenys, turintys kodus. Ar kodas galiojantis, gali pasitikrinti kiekvienas užsakovas per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos internetinę nuorodą. UAB „Vilniaus namai“, kaip užsakovas, nėra įpareigotas kontroliuoti rangovo darbuotojus ir duoti jiems privalomuosius nurodymus. UAB „Vilniaus namai“ privalėjo organizuoti jam Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalyje jam specialia įstatymo norma pavestą statybvietėje dirbančiųjų asmenų skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodo kontrolę, o ne kontroliuoti rangovo darbuotojus ir duoti jiems privalomus nurodymus. Statytojas (užsakovas) gali kodų kontrolės funkciją deleguoti vienam iš rangovų. Tokiu atveju, statytojas raštiškai turėtų pavesti šią funkciją rangovui, tačiau tokios funkcijos delegavimui neužtenka bendrųjų normų rangos sutartyse. Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalyje statytojui pavestos prievolės bendrovė niekaip neperleido. Bendrovė sąmoningai klaidina teismą, teikdama tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva rangovui raštu perduotą užsakovo (atsakovo) pareigą užtikrinti ir kontroliuoti Statybos įstatymo 221 straipsnio nuostatos vykdymą.
19.4. Tai, kad užsakovas ir jo atstovas savaip, sau naudinga linkme interpretuoja imperatyvias Statybos įstatymo nuostatas, niekaip nekeičia padarytos priešingos teisei veikos kvalifikavimo ir negali būti pagrindas netraukti UAB „Vilniaus namai“ atsakomybėn už teisės pažeidimo padarymą ir (ar) naikinti VDI priimta Nutarimą.
19.5. Pirmosios instancijos teismo nepagrįstai sprendė, kad bendrosios statytojo (užsakovo) teisės ir pareigos nustatytos tik Statybos įstatymo 14 straipsnyje ir tas pareigų sąrašas yra baigtinis. Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalyje statytojui (užsakovui) nustatyta speciali pareiga – t. y. nurodyta, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus (kai jiems kodas negali būti suformuojamas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus), o kiti statybvietėje esantys asmenys turėtų statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytas identifikavimo priemones ir juos (jas) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka.
19.6. Pažymėtina, kad Vilniaus apylinkės teismas priėmė nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Nutartis įsiteisėjo, administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „Vilniaus namai“ atsakingas asmuo – direktorius A. D. šio teismo sprendimo neskundė ir baudą sumokėjo), kurioje, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pasisakė dėl tų pačių pažeidimo aplinkybių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą juridiniam asmeniui nevertino Vilniaus miesto apylinkės teismo jau nustatytų aplinkybių, t. y. susiklostė tokia situacija, kuomet du teismai skirtingai vertina ir traktuoja Statybos įstatymo nuostatas.
19.7. VDI, priimdama Nutarimą, tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visos bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymų ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 31270 Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, kuriuo bendrovei paskirta 2 200 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Pirmosios instancijos teismas Nutarimą panaikino. Inspekcija, nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisinį reguliavimą.
22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas bus tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
23. Šioje administracinėje byloje ginčas apeliacinėje instancijoje kyla dėl teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo: pasak Inspekcijos, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisinį reguliavimą. Šioje byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad pareiškėjas yra statytojas, kad jis Sutartimi ir jokiu kitu dokumentu rangovui neperleido savo pareigos, numatytos Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad būtent užsakovas (statytojas), šiuo atveju – UAB „Vilniaus namai“, privalo užtikrinti, kad visi statybos objekte statybos darbus atliekantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus. Šios pareigos pareiškėjas tinkamai neįvykdė – tai konstatuota ir įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjo darbuotojas pripažintas neatlikęs šios pareigos: šios aplinkybės pareiškėjas nepaneigė. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas klaidingai išaiškino Statybos įstatymo nuostatas, pabrėždamas, kad šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas užsakovo (statytojo) pareigų (nors Statybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statytojas (užsakovas) turi ir kitų teisių bei pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose), kad Statybos įstatyme nėra įtvirtinta užsakovo (statytojo) pareiga kontroliuoti rangovo darbuotojus ar kitus rangovo pasamdytus fizinius asmenis, jog šie statybvietėje, kuri pagal perdavimo–paėmimo aktą buvo perduota rangovui, turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą (žr. šio sprendimo 15 punktą). Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino, kad Statybos įstatymo 221 straipsnio 4 dalyje nustatyta kontroliavimo pareiga turi būti sietina tik su tuo asmeniu, kuris yra kartu draudėjas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo prasme (žr. šio sprendimo 9 punktą).
24. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog VDI, priimdama Nutarimą, tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visos bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymų ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus.
25. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai išaiškino materialinės teisės nuostatas, todėl jas netinkamai taikė ir priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas. Atitinkamai, priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas, o Nutarimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus namai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Iveta Pelienė
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė