Administracinė byla Nr. eA-1205-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01177-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1; 15.8

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. D., A. M., Kauno miesto savivaldybei ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2015 m. liepos 7 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu (I t., b. l. 1–7), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 53–61; II t., b. l. 67–75). Administracija prašė teismo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 8SD-1397-(14.8.7) (toliau – ir 2015 m. kovo 13 d. sprendimas); 2) panaikinti NŽT 2015 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 1SS-1643-(9.5) (toliau – ir 2015 m. birželio 26 d. sprendimas); 3) įpareigoti NŽT suderinti UAB „Žemėtvarkos darbai“ pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą su išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui ir jo pagrindu nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) eksploatavimui.

2. Administracija nurodė, kad 2013 metais buvo pradėtos Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio 99/100 dalių ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo statinys), privatizavimo procedūros. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą su išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui ir pateikė jį derinti NŽT Kauno miesto skyriui, kuris ginčijamu 2015 m. kovo 13 d. sprendimu atsisakė jį suderinti, nes ginčo statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį, tai reiškia, jog ir valstybinės žemės sklypas nenaudojamas statiniui eksploatuoti.

3. Administracija pažymėjo, kad NŽT, sudarydama valstybinės žemės nuomos sutartį, pripažino ir tą aplinkybę, kad ginčo statiniui eksploatuoti reikalinga tam tikra žemės sklypo dalis. Aplinkybė, jog ginčo statinys yra fiziškai pažeistas ir nusidėvėjęs, nereiškia, jog jo savininkai neturi teisės ir neturės tokios teisės ateityje pasinaudoti tam tikromis pastato savybėmis. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suformuotas detaliuoju planu, kurio brėžinyje yra numatyta galima užstatymo zona ginčo statinio vietoje. Detalusis planas yra galiojantis, nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka ir yra privalomas toje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams.

4. Administracija nurodė, kad ginčo statinys yra teisiškai įregistruotas, taip pat įregistruotos daiktinės teisės į jį. Kauno miesto savivaldybei priklausantis ginčo statinys teisės aktų nustatyta tvarka niekada nebuvo pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Nenustačius ginčo statinio naudojimui tenkančios žemės sklypo dalies ir tokiu būdu užkirtus kelią privatizavimo procesui, Kauno miesto savivaldybė patirs nepagrįstų nuostolių. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu buvo suformuotas prie pastatų, šiame detaliajame plane numatyta galimybė atlikti statybos darbus esamų statinių vietoje, po detaliojo plano patvirtinimo buvo sudarytas žemės sklypo naudotojų susitarimas dėl naudojamų dalių dydžio ir šio susitarimo pagrindu NŽT išnuomojo žemės sklypo dalį.

5. Atsakovas NŽT, atstovaujamas NŽT Kauno miesto skyriaus, atsiliepime nurodė, kad su Administracijos prašymu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 120–124).

6. NŽT atsiliepime nurodė, kad į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas patenka gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys – ūkinis pastatas (ginčo statinys).

7. Pažymėjo, jog NŽT 2015 m. gegužės 8 d. atliko minėto žemės sklypo patikrinimą vietoje ir nustatė, kad prie nuosavybės teise Kauno miesto savivaldybei ir R. D. valdomo ūkinio pastato (ginčo statinio) žemė yra nenaudojama, apaugusi medžių, krūmų želdiniais, o pats ginčo statinys neišlikęs, jo vietoje yra griuvėsiai. Jei sunyksta statinys esantis žemės sklype, tai ir žemės sklypas negali būti naudojamas statinio eksploatacijai. Taip pat nurodė, kad ginčo dėl detaliuoju planu numatytos užstatymo zonos nėra, tačiau tai nereiškia, kad užstatymo zonoje esantys griuvėsiai suteikia teisę į valstybinės žemės išpirkimą ar nuomą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas), atstovaujamas Departamento Kauno skyriaus, atsiliepime nurodė, kad su Administracijos prašymu sutinka (III t., b. l. 121–124). Paaiškino, kad ginčo statinys yra siūlomas nugriauti, jo vieta nurodoma kaip galimo užstatymo zona. Sutvarkius šiuo metu apleistą ir nenaudojamą sklypo dalį, pašalinus jame esančias ginčo statinio liekanas (griuvėsius), būtų sutvarkyta saugoma vietovė – Kauno senamiesčio dalis.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. atsiliepimo į Administracijos prašymą nepateikė, pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė Administracijos prašymą tenkinti.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M., atstovaujama V. M., atsiliepime prašė Administracijos prašymą atmesti NŽT nurodytais motyvais (III t., b. l. 157–158, 172–173). Papildomai nurodė, jog privažiavimo prie prašomo suformuoti žemės sklypo nėra, jo nustatyti neįmanoma.

II.

11. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą atmetė (IV t., b. l. 21–27).

12. Teismas konstatavo, kad žemės sklypo formavimas yra siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu, vykdant tam tikrą veiklą ir jį eksploatuojant pagal jo tiesioginę paskirtį. Aplinkybė, jog ginčo statinys yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas.

13. Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog teritorija aplink sugriuvusį ginčo statinį yra nenaudojama ir pats ginčo statinys yra nenaudojamas pagal paskirtį. Administracija nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – Sklypų pardavimo taisyklės), 2.4 punktu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4 punktu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika administracinėje byloje Nr. A-272-492/2016.

III.

15. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Administracijos patikslintą prašymą patenkinti (IV t., b. l. 35–40).

16. Apeliaciniame skunde Administracija paaiškina, kad ginčo statinys (99/100 jo dalis) Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. T-612 buvo įtrauktas į Kauno miesto savivaldybės privatizavimo objektų sąrašą. Administracija nurodo, kad pagal Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1023 (toliau – Privatizavimo objektų pardavimo taisyklės), 2.1 punktą, privatizuojant valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – statinius ir įrenginius ar jų dalis pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, kartu su privatizavimo objektu turi būti parduodami ar išnuomojami valstybei priklausantys žemės sklypai ar jų dalys, kurių reikia privatizavimo objektams eksploatuoti.

17. Pasak Administracijos, Sklypų pardavimo taisyklių 2.4 punktas šiuo atveju netaikytinas, nes Kauno miesto savivaldybė niekada nebuvo išreiškusi valios įsigyti nuosavybėn žemės sklypo dalies, nes minėtais tarybos sprendimais yra apsisprendusi parduoti ginčo statinį viešo aukciono būdu, t. y. rinkos kaina tam, kad jį įsigijęs subjektas būtų suinteresuotas sutvarkyti šį turtą, jame vykdyti veiklą ir gauti naudos. Taigi, ginčo statinį ir jam priskirtą žemės sklypo dalį numatoma parduoti ne lengvatine Sklypų pardavimo taisyklėse nustatyta tvarka, o viešo aukciono būdu, todėl teismas turėjo vadovautis specialiaisiais teisės aktais (Privatizavimo objektų pardavimo taisyklėmis bei Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimus Nr. 1178), tačiau tai nebuvo padaryta.

18. Ginčas, pasak Administracijos, kilo ne dėl žemės sklypo formavimo, o dėl tam tikros dalies išskyrimo suformuotame žemės sklype. Paaiškina, kad žemės sklypas jau yra suformuotas detaliuoju planu ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

19. Administracijos nuomone, teismas nenurodė, kokią reikšmę ginčo statinio faktinis naudojimas gali turėti ginčo atveju, nes ginčo statiniui priskirta žemės sklypo dalis būtų parduota viešo aukciono tvarka didžiausią kainą pasiūliusiam aukciono dalyviui. Administracija paaiškina, kad ji yra verčiama atsisakyti jai priklausančio turto neatlygintinai, be to, investuoti papildomas lėšas į ginčo statinio griovimą (išardymą), užuot gavus papildomų lėšų už nereikalingo nekilnojamojo turto pardavimą.

20. Administracija taip pat nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog pastatas yra fiziškai pažeistas, neatima iš statinio savininko teisės atstatyti statinį. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo statinio nėra galimybės remontuoti ar rekonstruoti.

21. NŽT, atstovaujamas NŽT Kauno skyriaus, atsiliepime nurodo, kad su Administracijos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (IV t., b. l. 53–57).

22. NŽT pažymi, kad Kauno miesto savivaldybė neturi ir negali turėti jokių teisių į valstybinį žemės sklypą (jo dalį prie sunykusio ginčo statinio), taip pat neturi teisės pardavinėti šį sklypą aukciono būdu.

23. NŽT atsiliepime nurodo, kad Administracijos pamąstymai, jog ginčo statinį ir jam priskirtą žemės sklypą įgijęs asmuo bus suinteresuotas sutvarkyti šį turtą nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, todėl nėra teisiškai reikšmingi.

24. NŽT pažymi, kad net ir Administracijos nurodytame Privatizavimo objektų pardavimo taisyklių 2.1 punkte yra nustatytas sklypo reikalingumas nekilnojamojo daikto eksploatavimui. Neišlikęs statinys negali būti eksploatuojamas, todėl Administracijos argumentai yra nepagrįsti. Administracija nepagrįstai teigia, kad neegzistuojantį – neišlikusį ginčo statinį parduotų aukcione.

25. Pasak NŽT, nėra jokių objektyvių duomenų, kad žemės sklypą valdant NŽT, jis bus valdomas ar juo bus disponuojama neracionaliai. Negana to, jeigu Administracija atlaisvintų žemės sklypą nuo sunykusio statinio likučių, šios valstybinės žemės vertė išaugtų. NŽT nurodo, kad sunykusio statinio atstatymas, pagal suformuotą teismų praktiką, iš esmės yra nauja statyba. Ginčas kyla dėl žemės sklypo dalies išskyrimo ginčo statinio eksploatavimui, o ne naujam būsimam statiniui. NŽT pažymi, kad naujam statiniui žemės sklypo dalis negali būti išskiriama.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas, atstovaujamas Departamento Kauno skyriaus, atsiliepime nurodo, kad su Administracijos apeliaciniu skundu sutinka, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Administracijos patikslintą prašymą patenkinti (IV t., b. l. 49–52).

27. Paaiškina, kad detaliajame plane ginčo statinys yra siūlomas nugriauti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo statinį netikslinga atstatyti ar naudoti pagal paskirtį, tačiau ginčo statinį neprivalo nugriauti Administracija. Mano, kad ginčo statinį gali išardyti ir kitas subjektas, kuris ginčo statinį turės galimybę įsigyti viešo aukciono būdu.

28. Departamentas remiasi Sklypų pardavimo taisyklių 8 punktu, kuriame nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams  eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio savininkui parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui eksploatuoti.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime nurodo, kad su Administracijos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (IV t., b. l. 63–68).

30. A. M. nurodo, kad Administracija neginčija faktinių aplinkybių, kad ginčo statinys yra netinkamas naudoti, taip pat, kad nenaudojama ir prie ginčo statinio griuvėsių esanti žemė.

31. Pasak A. M., Administracijos pateiktas UAB „Žemėtvarkos darbai“ paruoštas planas neatitinka Sklypų pardavimo taisyklių 8 punkto reikalavimų, nes jame nėra užtikrintas patekimas į ginčo statiniui projektuojamą sklypo dalį nuo įvažiavimo į nurodytą žemės sklypą.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. atsiliepimo į Administracijos apeliacinį skundą teismui nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

33. Byloje kilusio ginčo pobūdis yra susijęs su teisės klausimais, kurie apima kelias teisinių santykių sritis. Pareiškėjas, yra savivaldybės institucija ir siekia aukcione parduoti jam priklausančio  ginčo statinio dalį, tuo tikslu atliko veiksmus, susijusius su žemės sklypo reikalingo šiam statiniui eksploatuoti formavimu, o atsakovas atsisakė suderinti šio žemės sklypo plano sprendinius. Šio statinio bendrasavininku yra ir  trečiasis  suinteresuotas asmuo R. D. Ginčo statinys yra fiziškai pažeistas, jo fizinis nusidėvėjimas 74 %, tačiau yra  įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

34. Iš ginčijamų atsakovo ir pirmosios instancijos teismo sprendimų matyti, kad šie sprendimai iš esmės yra grindžiami Žemės įstatymo 9; 10 straipsnių ir juos įgyvendinančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, patirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (Sklypų pardavimo taisyklių) nuostatomis.

Pagal savo paskirtį šios teisės normos reglamentuoja teisinius santykius, kurie susiklosto tarp fizinių bei juridinių asmenų iš vienos pusės ir valstybinės valdžios institucijų iš kitos pusės, žemės, priklausančios valstybei,  nuomos ir/ar pardavimo srityje (Žemės įstatymo 9 1;6 d.; 10 str. 1; 5 d.; Sklypų pardavimo taisyklių 2.1.1-2.1.3. p.).

35. Kadangi pareiškėjas yra savivaldybės institucija, kuri siekia, kad prie jos  nuosavybės teise turimo pastato būtų suformuotas šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas, todėl minėtos teisės normos jo atžvilgiu negali būti taikomos, nes jis (pareiškėjas) neatitinka subjekto, nustatytų šiais teisės aktais, požymių. Be to, aptartos teisės normos reglamentuoja žemės sklypų įgijimo iš valstybės būdus - nuomą ir pirkimą – pardavimą, o  savivaldybėms turtas iš valstybės yra perduodamas neatlygintinai arba patikėjimo teise (žr. Žemės įstatymo 10 str. 1 d. 3 p.; Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas; Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 str.).

Visa tai lemia, kad aptartos teisės normos, byloje kilusių teisinių santykių nereglamentuoja, dėl ko byloje ginčijamų sprendimų išvados, kurios grindžiamos šių teisės normų nuostatomis negali būti pripažintos pagrįstomis.

36. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad „Panaudoti nereikalingą ar netinkamą (negalimą) naudoti valstybės ar savivaldybės nematerialųjį, ilgalaikį materialųjį ir trumpalaikį materialųjį turtą, išskyrus šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą atvejį, galima <...> nekilnojamuosius daiktus parduodant šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka“, t. y., viešo aukciono būdu.

Byloje nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad egzistuoja teisinės prielaidos, sudarančios galimybę  pareiškėjui parduoti ginčo statinį, kuris šiuo metu yra fiziškai susidėvėjęs ir savivaldybei nereikalingas.

37. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1178, kuris įgyvendina  Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21straipsnio nuostatas, 2.1. punkte nustatyta, kad „Valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas viešo aukciono būdu parduodamas kartu su jam priskirtu valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ar jo dalimi (toliau – žemės sklypas), kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti, jeigu pagal valstybinės žemės sandorių sudarymą reglamentuojančius įstatymus žemės sklypas gali būti perduodamas privačion nuosavybėn.“

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad jame yra įtvirtinta taisyklė, nustatanti, jog paprastai, valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, viešo aukciono būdu turi būti parduodamas kartu su jam priskirtinu žemės sklypu, išskrus atvejus, kai pagal valstybinės žemės sandorių sudarymą reglamentuojančius įstatymus žemės sklypas negali būti perduodamas privačion nuosavybėn.

38. Šiuo atveju pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintame Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos apraše (Aprašas) yra įtvirtintos taisyklės, kurios nustato atitinkamas pareigas ir teises aukciono organizatoriui bei Nacionalinei žemės tarnybai, žemės sklypų, priskirtinų aukciono būdu parduodamiems statiniams, formavimo srityje (žr.  Aprašo 12-18 punktus).

Šio Aprašo 19 punkte taip pat nustatyta, kad „Jeigu valstybės ar savivaldybės nekilnojamasis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, aukciono organizatorius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka turi pateikti bendraturčiams rašytinį pranešimą apie ketinimą aukcione parduoti savo nekilnojamojo turto dalį ir nurodyti Aprašo 22 punkte nustatytas aukciono sąlygas.“ Šiuo reguliavimu yra išspręstas ir ginčo statinio priklausomybės pareiškėjui ir trečiajam  suinteresuotam asmeniui R. D. klausimas, vykdant viešo aukciono procedūras.

39. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas byloje ginčijamą sprendimą grindė teisės normomis, kurios nėra skirtos reglamentuoti atsiradusį tarp šalių teisinį santykį. Tai savo ruožtu lėmė, kad yra neištirtos bei neįvertintos tos faktinės aplinkybės, kurios pagal  Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto  Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo nuostatas, yra reikšmingos nustatant šio teisinio santykio subjektų teisių ir pareigų pobūdį bei apimtį.

40. Dėl šių priežasčių tiek ginčijamas atsakovo sprendimas, tieki pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinami, perduodant atsakovui iš naujo įvertinti bei teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti   UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą bei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą su išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

              Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

              Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 8SD-1397-(14.8.7) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 1SS-1643-(9.5) bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrių iš naujo įvertinti bei priimti sprendimą dėl UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano sprendinių suderinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Stasys Gagys

                                                                                                                                                                        Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius