Baudžiamoji byla Nr. 2K-345/2009
Procesinio sprendimo kategorija
2.6.
2.6.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Gintaro Godos ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant Dianai Šataitytei,
dalyvaujant prokurorui Mindaugui Bliuvui,
gynėjui advokatui Romualdui Briliui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas patenkintas: Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – E. Ž. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį išteisintas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendžiu E. Ž. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendžiu E. Ž. buvo nuteistas už tai, kad jis, 2007 m. kovo 13 d., laikotarpiu tarp 11.02 val. ir 11.08 val., (duomenys neskelbtini) automobilyje „Škoda Oktavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stovėjusiame automagistralėje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Vilnius, Neravai, prie degalinės „EMSI", 14-15-ame kilometre Kauno kryptimi, valstybės tarnautojams – (duomenys neskelbtini) A. J. bei I. P. tiesiogiai davė 100 Lt kyšį, padėdamas pinigus prie rankinio stabdžio svirties, tuo siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų – A. J. ir I. P. veikos vykdant įgaliojimus, t.y. kad šie įstatymų nustatyta tvarka neįformintų administracinio teisės pažeidimo už nustatyto greičio viršijimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnį. Tokiais savo veiksmais E. Ž. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą, 2009 m. vasario 13 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendį ir E. Ž. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį išteisino, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad E. Ž. kaltė buvo grindžiama specialiųjų tyrimo tarnybos Vilniaus valdybos operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto surašytu operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu, panaudojant operatyvines technikos priemones padarytu vaizdo ir garso įrašu. Tačiau konstatavus, kad nebuvo teisinio pagrindo operatyviniams veiksmams atlikti, nurodyti duomenys negali būti pripažįstami įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo pažeista Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 9 dalis, leidžianti technines priemones naudoti operatyvinėje veikloje bendra tvarka, vykdant operatyvinės veiklos uždavinius, yra nepagrįsta. E. Ž. kaltė dėl 100 Lt kyšio davimo policijos pareigūnams, kad šie vykdydami savo įgaliojimus nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už E. Ž. padarytą administracinį pažeidimą, buvo pagrįsta 2007 m. kovo 15 d. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu ir vaizdo bei garso įrašu, kurie, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, buvo gauti neteisėtai, o tai prieštarauja BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Todėl apeliacinės instancijos teismas nurodytus duomenis pripažino neleistinais įrodymais. Tokiu būdu neleistinais pripažinus visus įrodymus, kuriais buvo grindžiama nuteistojo kaltė, byloje neliko jokių kaltinančių įrodymų, todėl E. Ž. išteisintas.
Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai ir nepagrįstai, prokuroro nuomone, interpretavo Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas, neteisingai išsiaiškino Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalį, kurioje buvo nurodyta išsiaiškinti faktą, ar techninės priemonės bendra tvarka buvo panaudotos pagal operatyvinės veiklos subjekto pagrindinės institucijos nustatytą tvarką ir ar apskritai tokia tvarka yra nustatyta. Prokuroras nurodo, kad nors operatyvinės veiklos pagrindinės institucijos ir neturėjo pareigos reglamentuoti techninių priemonių panaudojimo bendra tvarka, tačiau Lietuvos policijos generalinis komisaras 2006 m. gruodžio 12 d. įsakymu patvirtino Techninių priemonių naudojimo operatyvinėje veikloje instrukciją, įsakymas įsigaliojo nuo 2007 m. sausio 1 d. Šis teisės aktas sudaro tarnybos paslaptį, jam suteikta žyma „riboto naudojimo“, dėl to jis nebuvo pridėtas prie bylos. Vilniaus m. VPK 2006 m. spalio 4 d. raštas „Dėl bendradarbiavimo“ laikytinas pagrindu operatyviniams veiksmams atlikti (Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punktas). Šis raštas kaip tik įrodo išskirto trečiojo būtino aspekto, norint panaudoti technines priemones bendra tvarka, buvimą – operatyvinės veiklos subjektai savo iniciatyva prašė naudoti šias priemones, siekiant užtikrinti jų saugumą ir imunitetą ir siekiant surinkti informaciją apie daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje. Prokuroras teigia, kad Vilniaus apygardos teismas, vertindamas tik Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolą su garso ir vaizdo įrašu ir nevertindamas kitų byloje esančių įrodymų, negalėjo išsamiai išnagrinėti visų bylos aplinkybių ir padarė esminį BPK pažeidimą. Kadangi yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, byla nutrauktina.
Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo prašymų
Reikalavimai kasaciniam skundui suformuluoti BPK 368 straipsnio 2 dalyje. Pagal šį straipsnį kasaciniame skunde turi būti nurodyti ne tik apskundimo pagrindai, teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, bet ir kasatoriaus prašymas. Kasatorius gali prašyti priimti BPK 382 straipsnio 2-6 punktuose numatytą sprendimą, nurodydamas konkrečią tokio sprendimo formuluotę. Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti. Visų pirma Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 3 d. priėmė išteisinamąjį nuosprendį, ne nutartį, kaip nurodoma kasaciniame skunde. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad toks sprendimas, kurį siūlo kasatorius - panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti –įstatyme nenumatytas. Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, vadovaudamasis su BPK 382 straipsniu, priima vieną iš šių nutarčių:
- atmeta kasacinį skundą;
- panaikina nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukia;
- panaikina nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles;
- panaikina apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų;
- panaikina apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka;
- pakeičia teismo nuosprendį ar nutartį.
Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį (nuosprendį) lieka galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai todėl apeliacinės instancijos nuosprendis naikintinas, o baudžiamoji byla nutrauktina. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. apkaltinamasis nuosprendis priimtas BK 95 straipsnio 1 dalies 1a punkte nustatyto dvejų metų termino ribose, todėl nėra pagrindo numatyto BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte naikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžio ir bylą nutraukti.
Dėl kasacinio nagrinėjimo ribų (BPK 376 straipsnio)
Kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos yra numatytos BPK 376 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Kasacine tvarka byla nagrinėjama tik tais pagrindais, kurie nurodyti kasaciniame skunde, ir teismas neturi teisės pasunkinti nuteistojo padėties. Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas turi teisę pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą arba kitaip pasunkinti nuteistojo teisinę padėtį tik tuo atveju, jeigu yra paduotas prokuroro ar nukentėjusiojo kasacinis skundas, kuriuo prašoma pasunkinti nuteistojo teisinę padėtį.
Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinio skundo prašymo reziumė – taikyti BK 95 straipsnio nuostatą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Baudžiamoji byla nutraukiama tada, kai nustatoma, jog nagrinėjant bylą pirmosios ar apeliacinės instancijų teisme buvo aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), arba kai buvo BK numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau byla nebuvo nutraukta.
Prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. išteisinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Tokiu atveju lieka galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. apkaltinamasis nuosprendis, dėl kurio kasacinis skundas nepaduotas ir kasacinės instancijos teismas negali tikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo.
Teisėjų kolegija negali tenkinti prokuroro prašymo ir priimti nenumatytą BPK 382 straipsnyje sprendimą. Taip pat teisėjų kolegija negali išeiti už kasacinio skundo ribų ir priimti sprendimą, kuris pasunkintų nuteistojo teisinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nenumatyta galimybė papildyti ar pakeisti paduotą kasacinį skundą, todėl nesvarstomas ir prokuroro žodinis prašymas išsakytas kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Nurodytais motyvais prokuroro kasacinis skundas atmetamas, o nagrinėti skundo argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo nėra prasmės, nes nepriklausomai nuo šio nuosprendžio įvertinimo kasacinis skundas turi būti tik atmestas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Gintaras Goda
Josifas Tomaševičius