Civilinė byla Nr. e2S-976-796/2023
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05319-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo R. C. ieškinio atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl nuosavybės teisės gynimo priėmimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su naudmenomis – (duomenys neskelbtini) tvora, užimančia užstatytą (duomenys neskelbtini) teritoriją, ir (duomenys neskelbtini) plotą užimančiais želdiniais, suformavimą ir 2016 m. birželio8 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 13SK‑193‑(14.13.111.) bei taikyti restituciją, tai yra grąžinti ieškovo nuosavybėn žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudmenas, t. y. (duomenys neskelbtini) užimančią (duomenys neskelbtini) tvorą, (duomenys neskelbtini) plotą užimančius želdinius, o nesant galimybės restituciją taikyti natūra, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo R. C. ieškinį atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl nuosavybės teisės gynimo, nutarė grąžinti ieškovui 32 Eur žyminį mokestį. Teismo nutarties motyvai:
2.1. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. lapkričio 24 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2334-1030/2021 pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės į inžinerinius statinius įregistravimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, R. C., valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gatvių apšvietimas“. Nurodyta nutartimi civilinė byla pagal ieškovo ieškinį buvo nutraukta. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-183-460/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis palikta nepakeista. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-2334-1030/2021 ieškovas siekė leisti jam įregistruoti nuosavybės teisę į pagal 2003 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 16-88 (duomenys neskelbtini) ploto (duomenys neskelbtini) teritorijoje (įskaitant žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) įrengtus išvardytus inžinerinius tinklus.
2.2. Teismas, susipažinęs su ieškovo ieškiniu, nustatė, kad ginčas šioje byloje taip pat kyla tarp inžinerinių statinių savininko (šiuo atveju ieškovo) ir žemės valdytojo, kaip tarp civilinių teisinių santykių subjektų. Ieškovas siekia tapataus materialaus teisinio rezultato – siekia pašalinti kliūtis, trukdančias jam valdyti sukurtą infrastruktūrą, t. y. šiuo atveju ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu skyriaus vedėjo sprendimą ir taikyti restituciją grąžinti ieškovo nuosavybėn žemės sklypo naudmenas – (duomenys neskelbtini) tvorą bei (duomenys neskelbtini) plotą užimančius želdinius. Nustatyta, kad tiek minėtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, tiek pateiktu ieškiniu ieškovas iš esmės siekia to paties materialinio teisinio rezultato – nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo naudmenas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo tikslai abejose bylose yra tie patys – nuosavybės teisės įregistravimas į žemės sklypą ir jo naudmenas. Pažymėta ir tai, kad ieškovas ieškinį taip pat grindžia tapačiomis aplinkybėmis, kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje, t. y. 2003 m. vasario 17 d. sutartimi Nr. 16-88, pagal kurią žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo lėšomis buvo sutvarkyta apleista teritorija ir joje išplėtota infrastruktūra, t. y. įrengtas vandentiekis, želdiniai, sutvarkytos teritorijos atitvaros ir kt. Taigi ieškovas įrodinėja iš esmės tas pačias aplinkybes, siekiant sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tai patvirtina tiek pirmesnio ieškinio turinys, tiek ir bylos medžiaga, joje vykęs procesas ir šio proceso metu teikiami argumentai.
2.3. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovo suformuotas reikalavimas iš esmės nėra identiškas reikalavimas pareikštiems minėtoje išnagrinėtoje byloje, tačiau vien tai nesudaro pagrindo spręsti, jog skiriasi siekiamas materialinis teisinis rezultatas, kadangi abiem ieškiniais siekiama to paties rezultato – pašalinti kliūtis, trukdančias ieškovui valdyti sukurtą infrastruktūrą, t. y. siekiama nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) jo naudmenas. Nustačius, kad teismui pateiktas ieškinys yra tapatus išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. e2‑2344-1030/2021, ieškovo ieškinį atsisakyta priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir priimti ieškinį arba ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Ieškovo teigimu, tik po 10 dienų nuo kreipimosi į teismą dienos Klaipėdos apylinkės teismas priėmė 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį, ja užkirto galimybę bylos eigai, t. y. atsisakant priimti ieškovo ieškinį neteisėtai užkirto teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą.
3.2. Teismas neįsigilino į ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškinio pagrindas (Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-380-524/2023 konstatuotos išvados apie ieškovo nuosavybės nusavinimą ir kt.) ir dalykas (reikalaujama pripažinti neteisėtu žemės sklypo suformavimą / nuosavybės paėmimą ir taikyti restituciją) yra pakankamai aiškūs, todėl nepriimti ieškinio nėra jokio pagrindo. Skundžiamoje nutartyje neužsimenama apie ieškinio pagrindą, sprendimas minėtoje kitoje byloje suformulavo ieškovo siekį ginti savo teises ne tik dėl dalies infrastruktūros, bet dėl visos infrastruktūros, nes ji buvo neteisėtai nusavinta iš ieškovo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 ir 1.81 straipsniai). Ieškinio dalyku yra siekiama pripažinti ieškovo nuosavybės nusavinimą neteisėtu ir taikyti restituciją natūrą, o to nebegalint padaryti, prašoma taikyti restituciją pinigais.
3.3. Ieškovo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nurodomoje civilinėje byloje ir šioje byloje materialieji reikalavimai, šalys ir įrodinėjimo dalykai yra skirtingi. Civilinėje byloje Nr. e2‑2334-1030/2021 buvo pareikšti visai kito pobūdžio reikalavimai. Joje nebuvo keliamas ginčas dėl žemės sklypo suformavimo teisėtumo, nebuvo prašoma pripažinti ieškovo nuosavybės paėmimo (perdavimo būdu) neteisėtu ir nebuvo reikalaujama taikyti restituciją. Šioje civilinėje byloje reikalavimas dėl nuosavybės teisės pažeidimo reiškiamas valstybei, ji nebuvo proceso dalyvė civilinėje byloje Nr.e2-2334-1030/2021. Reikalavimų pobūdis, esmė ir dalyvis, kuriam reikalavimas reiškiamas, yra visiškai nauji. Be to, civilinėje byloje Nr. e2‑2334-1030/2021 iškeltas ginčas iš esmės taip ir nebuvo išspręstas. Materialusis reikalavimas dėl restitucijos akivaizdžiai atriboja civilinę bylą Nr. e2‑8822‑1032/2023 nuo civilinės bylos Nr. e2‑2334‑1030/2021. Ieškinyje nurodoma, kad nusavinant nuosavybę buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos.
3.4. Ieškovas nurodo, kad analogiškas reikalavimas dėl restitucijos (tik dėl kitos dalies infrastruktūros) buvo reiškiamas ieškinyje nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2‑380-524/2023 ir ieškovo reikalavimas buvo pripažintas pagrįstu. Esant tokiai situacijai, teismui nebuvo jokio pagrindo teigti, kad reikalavimas tik dėl kitos infrastruktūros dalies restitucijos neva nebegali būti teisminio nagrinėjimo dalykas.
3.5. Ieškovas nurodo, kad civilinė byla Nr. e2-8822-1032/2023 suformuota visiškai analogišku pagrindu tik dėl kito dalyko, kaip ir civilinė byla Nr. e2-380-524/2023, jų esmė yra nuosavybės nusavinimo neteisėtumo pripažinimas ir restitucijos taikymas. Kadangi infrastruktūra įrengta tame pačiame žemės plote ir pagal tą pačią sutartį, tai pripažinus pažeistomis ieškovo teises dėl dalies infrastruktūros, nėra pagrindo atsisakyti ginti teisę ir dėl kitos dalies infrastruktūros (želdynų su gerbūvio elementu – tvora). Teismas neįsigilino, kad dėl konstatuoto CK 4.48 straipsnio 1 dalies pažeidimo fakto atskirais ieškiniais yra reikalaujamos grąžinti neteisėtai nusavintos infrastruktūros visumos atskiros dalys.
3.6. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje nesiaiškino teismingumo klausimo, t. y. kad byla galbūt gali būti teisminga Klaipėdos apygardos teismui. Ieškovo vertinimu, civilinę bylą turėtų nagrinėti ir ieškinio priėmimo klausimą spręsti ne Klaipėdos apylinkės teismas, o Klaipėdos apygardos teismas, todėl klausimas dėl ieškinio priėmimo išspręstinas iš esmės Klaipėdos apygardos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
6. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, neteisėtai užkirto ieškovo teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, netinkamai ir be pagrindo taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą.
7. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė tik po 10 dienų nuo kreipimosi į teismą dienos, atmestini kaip nepagrįsti. CPK 137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis dėl ieškinio priėmimo turi būti priimta ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atitinkamo ieškinio registravimo teisme dienos. Ieškovo ieškinys Klaipėdos apylinkės teisme gautas ir užregistruotas 2023 m. rugsėjo 4 d. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo nutartis priimta 2023 m. rugsėjo 14 d. Skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant įstatyme nustatyto termino (CPK 73 straipsnio 3 dalis, 137 straipsnio 3 dalis).
8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
9. Apeliantas nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2‑2334-1030/2021 iškeltas ginčas iš esmės taip ir nebuvo išspręstas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėta civilinė byla Nr. e2‑2344-1030/2021 pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės į inžinerinius statinius įregistravimo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo nutraukta. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis įsiteisėjo ją palikus nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S‑183-460/2022. Pažymėtina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Taigi apelianto argumentai šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi. Spęsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas turi patikrinti, ar nėra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
10. Bylų tapatumas nustatomas taip pat, kaip ir ieškinių tapatumas. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa teismui pareikšto ieškinio, dėl kurio tapatumo sprendžiama, ir ieškinio, kuris buvo pareikštas byloje, kurioje yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, ginčo šalys, dalykas ir pagrindas.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovo teismui pateiktas ieškinys yra tapatus išnagrinėtam Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2‑2344-1030/2021. Apelianto teigimu, skundžiamoje nutartyje nurodomoje civilinėje byloje ir šioje civilinėje byloje materialieji reikalavimai, šalys ir įrodinėjimo dalykai yra skirtingi.
12. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013).
13. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju reikalavimas dėl nuosavybės teisės pažeidimo reiškiamas valstybei, ji nebuvo proceso dalyvė civilinėje byloje Nr.e2-2334-1030/2021. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2334-1030/2021 ieškovo R. C. ieškinys dėl nuosavybės teisės į inžinerinius statinius įregistravimo pareikštas atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, R. C., VĮ Registrų centras, UAB „Gatvių apšvietimas“. Nagrinėjamu atveju ieškovas R. C. 2023 m. rugsėjo 4 d. ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo reiškia atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Taigi šiuo atveju ieškovas ir dvi atsakovės yra tos pačios šalys, tik skiriasi dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis – išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2334-1030/2021 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dalyvavo kaip trečiasis asmuo, o nagrinėjamu atveju yra nurodyta kaip atsakovė. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį papildė dar viena atsakove – valstybe, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovas teigia, kad be ieškovo dalyvavimo savivaldybė perėmė iš ieškovo sukurtą infrastruktūrą ir perdavė valstybei žemės sklypui suformuoti.
14. Apeliantas taip pat teigia, kad civilinėje byloje Nr. e2‑2344-1030/2021 buvo pareikšti kito pobūdžio reikalavimai – joje nebuvo keliamas ginčas dėl žemės sklypo suformavimo teisėtumo, nebuvo prašoma pripažinti ieškovo R. C. nuosavybės paėmimo (perdavimo būdu) neteisėtu ir nebuvo reikalaujama taikyti restituciją, o šis reikalavimas dėl restitucijos taikymo akivaizdžiai atriboja civilines bylas.
15. Ieškinio dalykas – tai ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).
16. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑317‑421/2019, 38 punktas). Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas).
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su naudmenomis – (duomenys neskelbtini) tvora, užimančia užstatytą (duomenys neskelbtini) teritoriją, ir želdiniais, užimančiais (duomenys neskelbtini) plotą, suformavimą ir 2016 m. birželio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 13SK‑193‑(14.13.111.) bei taikyti restituciją – grąžinti ieškovo nuosavybėn minėto žemės sklypo naudmenas – minėtą (duomenys neskelbtini) tvorą ir želdinius, o nesant galimybės restituciją taikyti natūra, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu.
18. Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2‑2344-1030/2021 ieškovo ieškiniu buvo prašoma leisti ieškovui įregistruoti nuosavybės teisę į pagal 2003 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 16‑88 (duomenys neskelbtini) ploto (duomenys neskelbtini) teritorijoje (įskaitant žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) įrengtus inžinerinius tinklus: vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų inžinerinių tinklų atšaką nuo (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); privažiavimo kelią nuo (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); greta žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), esančią automobilių apsisukimo aikštelę su želdynais; šaligatvį (duomenys neskelbtini), ir privažiavimo kelią nuo (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kelkraštyje iki pat automobilių apsisukimo aikštelės; gatvės apšvietimo stulpus su visa elektros instaliacija nuo (duomenys neskelbtini), į automobilių apsisukimo aikštelę ties (duomenys neskelbtini); tvorą, šilumos tinklų sustiprintą atšaką, elektros liniją su gelžbetonio atramomis ir lauko ryšio tinklais nuo (duomenys neskelbtini), iki automobilių apsisukimo aikštelės.
19. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinyje suformuotas reikalavimas pažodžiui nėra identiškas reikalavimams, suformuluotiems ir pareikštiems minėtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2‑2344-1030/2021. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tokiu atveju svarbu įvertinti ne tik reikalavimų lingvistines formuluotės, tačiau svarbu įvertinti teisminio nagrinėjimo objektu esantį ginčo materialųjį santykį ir gynybos būdą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo vienareikšmiškai pripažinti abiejose civilinėse bylose ieškovo pareikštų ieškinių dalyko ir pagrindo tapatumą.
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 20 punktas).
21. Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, t. y. vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikštuose ieškiniuose, jeigu ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas) skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą ar, jei toks ieškinys buvo priimtas, nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, tik gali sukelti padarinius pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą – atleidimą nuo atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020, 39 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 21 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑59‑378/2021, 19 punktas).
22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje, t. y. 2003 m. vasario 17 d. sutartimi Nr. 16-88, pagal kurią žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo lėšomis buvo sutvarkyta teritorija ir joje išplėtota infrastruktūra, t. y. įrengtas vandentiekis, želdiniai, sutvarkytos teritorijos atitvaros ir kt. Ieškovas ieškiniuose nurodo, kad 2016 m. iš 2003 m. vasario 17 d. sutartimi Nr. 16-88 apibrėžtos (duomenys neskelbtini) žemės (duomenys neskelbtini) ploto teritorijos dalies buvo suformuotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) su ieškovo privačiomis lėšomis sukurtomis naudmenomis (tvora, želdynai ir kt.). Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2‑2334‑1030/2021 ieškovas nurodė argumentus, kad tai, jog suformuotam žemės sklypui priklauso inžineriniai statiniai ir želdynai turi reikšmės suformuojant žemės sklypą, nes tokie duomenys įrašomi į formuojamo daikto kadastrą ir į jų vertę atsižvelgiama apskaičiuojant formuojamo žemės sklypo vertę, taip pat nurodė, argumentus, kad kyla ginčas, trukdantis įregistruoti nuosavybės teisę į visus pagal 2003 m. vasario 17 d. sutartimi Nr. 16-88 pastatytus inžinerinius statinius. Nagrinėjamu atveju pateiktame ieškinyje ieškovas nurodo argumentus, kad 2016 m. birželio 6 d. Nacionalines Žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr.13SK-193-(14.13.111.) suformuotas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su ieškovo pagal 2003 m. vasario 17 d. sutartį Nr. 16-88 sukurtomis naudmenomis – (duomenys neskelbtini) tvora ir želdiniais. Ieškovas nurodo, kad žemės sklypo suformavimu buvo pažeista jo nuosavybės teisė, nes į žemės sudėtį, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, buvo įtrauktos ieškovo privačiomis lėšomis sukurtos naudmenos (tvora, želdynai ir kt.).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšminga įvertinti tai, kad įsiteisėjusioje Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2‑2344-1030/2021 konstatuota, kad nurodytoje civilinėje byloje ieškovas kelia ne civilinio pobūdžio reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo, bet klausimus, susijusius su viešojo administravimo subjektų veikla, t. y. daiktų ir daiktinių teisių registravimu, įpareigojimais Nacionalinei žemės tarnybai atitinkamai veikti registravimo procese. Taip pat reikšminga įvertinti ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S‑183‑460/2022, kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis palikta nepakeista, apeliacinės instancijos teismas, identifikuodamas materialųjį teisinį santykį, kuris sieja ginčo šalis, įvertinęs ieškovo pateiktų procesinių dokumentų turinį, ieškinio dalyką ir pateiktus įrodymus nusprendė, kad ieškovo ieškinio reikalavimas nėra susijęs su ginčo infrastruktūros objektų nuosavybės teisės pripažinimu (dėl to ginčo nėra), nėra susijęs su valdymu (jo atsiradimu, praradimu, (ne)pažeidimu), o išimtinai yra susijęs su ginčo infrastruktūros objektų įregistravimu (išviešinimu) VĮ Registrų centre. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas kelia ne civilinio pobūdžio reikalavimą dėl pažeidimų, susijusių su valdymu ir jų pašalinimu (tokio esminio reikalavimo nėra), bet reikalavimą, susijusį su viešojo administravimo subjektų veikla, t. y. daiktų ir daiktinių teisių registravimu. Minėtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad ieškovas siekia įregistruoti infrastruktūrą viešajame registre, t. y. galutinis ieškovo tikslas, kaip minėta, yra inžinerinių statinių registracija.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2023 m. rugsėjo 4 d. ieškiniu dėl nuosavybės teisės gynimo teigia, kad savivaldybė, valdžiusi 2003 vasario 17 d. sutartimi Nr.16-BB apibrėžtos (duomenys neskelbtini) žemės (duomenys neskelbtini) ploto teritoriją, perėmė ieškovo sukurtą infrastruktūrą be ieškovo dalyvavimo ir perdavė valstybei žemės sklypui suformuoti, o ši sukūrė vientisą daiktą – žemės sklypą su (duomenys neskelbtini) plotą užimančia (duomenys neskelbtini) tvora ir (duomenys neskelbtini) plotą užimančiais želdiniais. Ieškovas remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-380-524/2023. Ieškovas nagrinėjamu atveju nurodo, kad po žemės sklypo (daikto su ginčo naudmenomis) suformavimo, pagal CK 4.40 straipsnio 1 dalį, valstybei nuo 2016 m. birželio 8 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) tvora, užimančia užstatytą (duomenys neskelbtini) teritoriją, ir (duomenys neskelbtini) užimančiais želdiniais ir valstybė šį daiktą valdo, taip privačiomis ieškovo lėšomis sukurtos infrastruktūros dalis buvo paimta iš ieškovo žemės sklypo, kaip daikto, suformavimo būdu ir valstybė nuosavybės teisę į privatų turtą įgijo perdavimo būdu de facto (faktiškai). Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį grindžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, ieškovas reiškiamu reikalavimu prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su naudmenomis ((duomenys neskelbtini) tvora ir želdiniais) suformavimą ir 2016 m. birželio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 13SK‑193‑(14.13.111.) ir siekia restitucijos taikymo – žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudmenų ((duomenys neskelbtini) užimančios (duomenys neskelbtini)tvoros ir (duomenys neskelbtini) plotą užimančių želdinių) grąžinimo natūra, o nesant tam galimybės prašo taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu.
25. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kitoje civilinėje byloje ir nagrinėjamu atveju pareikštų ieškinių dalykas nėra visiškai tapatus, ne vien tik dėl jų lingvistinės formuluotės, bet ir dėl ieškovo pasirinkto gynybos būdo. Ankstesnėje byloje (Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2‑2344-1030/2021) buvo reiškimas ne civilinio pobūdžio reikalavimas, bet su viešojo administravimo subjektų veikla (daiktų ir daiktinių teisių registravimu) susijęs reikalavimas ir galutinis ieškovo siektas teisinis rezultatas buvo inžinerinių statinių registracija viešajame registre. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinio reikalavimus sieja su jo daiktinių teisių pažeidimu, pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo nuostatas, ir siekia restitucijos taikymo natūra arba, tam nesant galimybės, piniginiu ekvivalentu.
26. Nagrinėjamu atveju, nesant būtinų kriterijų visumos, nėra pagrindo konstatuoti ieškinių tapatumą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
27. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje nesiaiškino teismingumo klausimo, t. y., kad byla galbūt gali būti teisminga Klaipėdos apygardos teismui. Apelianto teigimu, ieškinio priėmimo klausimą turėtų spręsti ne Klaipėdos apylinkės teismas, o Klaipėdos apygardos teismas. Šią poziciją apeliantas grindžia argumentais, kad reikalaujamos grąžinti neteisėtai perduotos valstybei infrastruktūros vertė viršija 125 413 Eur sumą, tačiau visa daikto vertė dokumentuose nurodyta tik 1 413 Eur. Pirma, pažymėtina, kad ieškinio priėmimo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 137 straipsnis). Antra, pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį, ieškinio sumą nurodo ieškovas, tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Šiuo atveju ieškovas su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą, ieškinyje ieškovas nurodė, kad ieškinio suma – 1 413 Eur. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad žyminis mokestis apskaičiuojamas pagal daikto suformavimo dokumentuose nurodytą vertę (1 413 Eur), būtent nuo nurodytos sumos ieškovas sumokėjo žyminį mokestį. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentai, kad šiame bylos etape ieškinio priėmimo klausimą pagal CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktą turėtų spręsti apeliacinės instancijos teismas, atmestini.
28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs ieškovo pareikštų ieškinių tapatumą, netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą. Kadangi dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo ieškovo ieškinio priėmimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir šis klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Teisėja Kristina Domarkienė