Baudžiamoji byla Nr. 2K-17-788/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42690-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens G. R. kasacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio.

        Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžiu G. R. dėl nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu ir baudžiamoji byla jam nutraukta; vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam paskirtas uždraudimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams naudotis teise vairuoti transporto priemonę; vadovaujantis BK 72 straipsniu, G. R. paskirtas automobilio „Mercedes Benz“ vertę atitinkančios pinigų sumos – 11 218, 86 Eur – konfiskavimas.

        Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendis pakeistas sumažinant G. R. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą iki vienerių metų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas G. R. buvo teisiamas dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. apie 13 val. 40 min. Palangoje, Ganyklų g., ties Bangų gatve, vairavo automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,07 promilės etilo alkoholio.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2. Kasaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo G. R. prašo pakeisti nuosprendžių dalį dėl turto konfiskavimo ir netaikyti automobilio turto vertės konfiskavimo. Kasaciniame skunde nurodoma:

2.1. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės buvo netinkamai taikytas turto konfiskavimas, konfiskuojant turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo būtinumo skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę, o apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė.

2.2. Byloje negalėjo būti taikomas automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, nes kasatorius buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne nuteistas. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindas įtvirtintas BK 67 straipsnio 2 dalyje, taigi šios teisinės priemonės taikymo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Todėl spręsdamas dėl tokios priemonės taikymo teismas turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimai gali skirtis įvertinus, ar turtas buvo įgytas teisėtai, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas pas asmenį, ar turtas veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai 1A-86-334/2018, 2A-90-185/2018, 2A-361-209/2018) patvirtinta, kad turto konfiskavimas gali būti netaikomas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

2.3. Priimant sprendimus dėl baudžiamojo poveikio priemonių svarbūs ir asmenybę apibūdinantys duomenys. Kasatorius aktyviu darbu padeda visuomenės nariams, veda kursus vienuolyne, organizuoja krikščioniškąjį kiną, dailės terapiją. Jis apibūdinamas vien teigiamai, kaip iniciatyvus, paslaugus, atsakingas, organizuotas, darbštus, sąžiningas ir nekonfliktiškas žmogus. Gyvena tvarkingą gyvenimą, neturi žalingų įpročių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentavo, kad G. R. apibūdinamas išimtinai teigiamai. Be to, byloje nustatyta, kad jis pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, sunkesnių padarinių dėl nusikalstamų veiksmų nekilo, asmenys nebuvo sužaloti, turtas nesugadintas. Anksčiau neteistas, nebaustas už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ar kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taigi nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, automobilis nėra jo nuosavybė. Kasatoriaus turtinė padėtis yra labai sunki (dideli finansiniai įsipareigojimai (270 000 Eur), keturi vaikai, du iš jų mažamečiai, kuriems G. R. teikia išlaikymą). Taigi teismas, taikydamas turto vertės konfiskavimą, pažeidė proporcingumo principą. Visos bylos aplinkybės rodo, kad transporto priemonės vertės konfiskavimas yra neproporcinga (neadekvati) priemonė padarytam teisės pažeidimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-34-699/2018). Taikyta teisinė priemonė neatitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, kasatoriaus teises varžo labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras S. Stulginskis prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Teismai pagrįstai konstatavo, kad automobilis, kurį vairavo G. R., buvo nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį padarymo priemonė, nes šios veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal teismų praktiką teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, privalo įvertinti šios poveikio priemonės taikymo proporcingumą, t. y. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Nagrinėjamoje byloje G. R. vairavo transporto priemonę, kai jo kraujyje buvo 2,07 promilės etilo alkoholio, transporto priemonę tokios būsenos vairavo nesant tam jokio būtinumo, vairavo jam nepriklausančią transporto priemonę ir automobilyje vežė mažametį vaiką. Taip savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui. Apeliacinės instancijos teismas pateikė išsamius BK 72 straipsnio 2, 5 dalių taikymo motyvus, atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, į tai, kad kasatorius suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, veikė tyčia, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir tuo pagrindu neskyrus bausmės baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra būtinas.

3.2. Nagrinėjamu atveju sprendimas išieškoti iš G. R. konfiskuoto turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą neprieštarauja baudžiamojo poveikio tikslams, kuriais siekiama užtikrinti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų veikų prevenciją. Ši poveikio priemonė suderinama su kita paskirta baudžiamojo poveikio priemone (uždraudimu naudotis teise vairuoti transporto priemones), kurios terminas nustatytas tik vieneriems metams. Apeliacinės instancijos teismas įvertino aplinkybes, susijusias su G. R. turtine padėtimi, kad jis turi didelių finansinių įsipareigojimų, yra teigiamai apibūdinamas, neteistas, nebaustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, turi išlaikyti mažamečius vaikus. Visos šios aplinkybės, nepaisant to, kad buvo žinomos G. R., nesulaikė jo nuo įstatymo pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas analizavo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo proporcingumo klausimą, atsižvelgė į būtinumą užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atsižvelgė į bylos aplinkybes, susijusias tiek su konkrečia nagrinėjama nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe, ir pagrįstai pripažino, kad kasatoriui būtina taikyti automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens G. R. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo 

5. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

6. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą. 

7. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai). 

8. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

9. Pažymėtina ir tai, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas , nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas (tiek, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui). Tačiau, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).

10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atleisti G. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgė į tai, kad jis dirba, anksčiau nėra teistas, padarytas nesunkus, nesmurtinio pobūdžio nusikaltimas, dėl kurio jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Įsitikinęs, kad laiduotoja verta pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką G. R. elgesiui, teismas padarė išvadą, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kita vertus, sprendimas taikyti turto konfiskavimą išieškant automobilio vertę atitinkančią sumą teismo nuosprendyje nėra motyvuojamas.

11. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas G. R. argumentus dėl taikyto automobilio vertės konfiskavimo neproporcingumo, nurodė, kad jis vairavo transporto priemonę jo kraujyje esant 2,07 promilės alkoholio, t. y. esant apsvaigimui, kuris artimas sunkiam. Be to, jis žinojo, kad už tokią veiką gresia baudžiamoji atsakomybė ir automobilio konfiskavimas, jam taip pat buvo žinomos aplinkybės, dėl kurių jis prašo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės (turi išlaikyti mažamečius vaikus, sunki turtinė padėtis), tačiau šios aplinkybės jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos. Taigi apeliacinės instancijos teismas, argumentuodamas prevencine turto konfiskavimo paskirtimi, padarė išvadą, jog 11 218,86 Eur vertės konfiskavimas šiuo atveju nepažeidžia proporcingumo principo.

12. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, automobilio vertės konfiskavimo taikymas nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas, tačiau nepakankamai individualizuotas. Sprendimo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį pagrįstumą rodo ne tik apeliacinės instancijos teismo pabrėžtos aplinkybės, bet ir tai, kad G. R., būdamas neblaivus, vairavo automobilį, kuriame buvo mažametis vaikas. Pažymėtina, kad situacija, kai sunkiai apgirtęs asmuo vairuoja transporto priemonę, kurioje yra mažametis vaikas, rodo didesnį vairuotojo neatsakingumą, į tai atsižvelgiama sprendžiant dėl turto ar jo vertės konfiskavimo proporcingumo net ir tuo atveju, kai toks asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad automobilis priklauso įmonei, kuriai vadovauja G. R., taigi, nesant teisinės galimybės jo konfiskuoti, automobilis po teismo nuosprendžio ir toliau liko valdomas G. R. kaip įmonės direktoriaus. Ši aplinkybė sustiptina prevencinę automobilio vertės konfiskavimo reikšmę. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje teismai turėjo pagrindą svarstyti, bet nesvarstė klausimo, ar konfiskuotina visa automobilio vertė, ar tik jos dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, taikant visą transporto priemonės vertės (11 218,86 Eur) konfiskavimą, nepakankamai atsižvelgta į byloje esančias G. R. teigiamas charakteristikas, taip pat į tai, kad jis nėra nuteistas byloje, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Sprendimas konfiskuoti visą pakankamai didelę automobilio vertę šiuo atveju nėra pakankamai motyvuotas ir suvaržo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. R. skirtinas dalies turto vertės konfiskavimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl išieškotina suma mažintina iki 5000 Eur.  

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį pakeisti.

G. R. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo – sumą sumažinti iki 5000 Eur.

Kitą nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                        Artūras Pažarskis

                                        Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

                                        Olegas Fedosiukas