Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-50-290/2019
Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00179-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10., 21.11.11
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria buvo atmestas jos skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. rugsėjo 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Institucija 2018 m. lapkričio 6 d. priėmė nutarimą skirti G. V. 300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tai yra už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 13 d. 04.58 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,52 promilės).
2. Nesutikdama su šiuo nutarimu, G. V. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams, tačiau teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi G. V. skundą atmetė.
3. G. V. Kauno apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti šią Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde ji nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. apie 4 val. 30 min. kartu su J. S. lengvuoju automobiliu ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko pas I. ir V. Z., gyvenančius (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo draugas J. S.. Atvykę įvažiavo į I. ir V. Z. kiemą. Buvo dar tamsu, todėl nuėjo pas juos į namus išgerti puodelį kavos. Po to ruošėsi visi kartu važiuoti į mišką grybauti. Neužilgo atvykę policijos pareigūnai nustatė 0,52 prom. neblaivumą ir apkaltino ją vairavus transporto priemonę. Jie nekreipė dėmesio į jiems nurodytą aplinkybę, kad automobilį vairavo ne ji, o draugas J. S.. Tokias aplinkybes teisme patvirtino ir liudytojais apklausti J. S., I. Z. bei V. Z.. Teismas visiškai be pagrindo jos bei liudytojų parodymus vertino kritiškai ir juos atmetė, prioritetą suteikdamas policijos pareigūnų parodymams.
3.2. Pažymi, kad automobilį pastatė pasukę už namo bei papildomai pateikiamos fotonuotraukos patvirtina, kad policijos pareigūnai nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Jie teigė, kad prie automobilio privažiavo maždaug po 20-30 sekundžių. Tai rodo, kad policijos pareigūnai nematė kaip jie sustojo, kaip išlipo iš automobilio ir nuėjo į Z. namus. Šią aplinkybę patvirtina ir policijos pareigūnų duoti parodymai apie tai, kad jie automobilį pastebėjo likus iki jo apie 500 metrų, kai jau suko į keliuką, vedantį į Z. kiemą. Akivaizdu, kad nuvažiuoti žvyrkeliu apie pusę kilometro, po to pasukti į kiemą ir važiuoti dar apie 60 metrų policijos pareigūnai galėjo ne mažiau, kaip per vieną minutę. Be to, policijos pareigūnai savo automobilį sustabdė prie Z. gyvenamojo namo tarp šiukšlių konteinerių ir šulinio. Tarnybinio automobilio šviesos buvo nukreiptos važiavimo kryptimi, į medinį kluoną. Todėl policijos pareigūnai niekaip negalėjo matyti, kas išlipo iš automobilio, pasukusio ir sustojusio už namo, vairuotojo pusės, o kas iš keleivio pusės, juolab, kad tuo metu dar tik švito ir matomumas buvo nepakankamas. Atsižvelgtina ir į tai, jog vienas iš dalyvavusių policijos pareigūnų - G. S. teisme patvirtino, kad jo tėvai yra apeliantės kaimynai, su kuriais santykiai jau ne vienerius metus yra labai įtempti. Todėl vertinti šio policijos pareigūno parodymus, kaip neginčijamus, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo.
3.3. Skunde apeliantė pažymi, kad policijos pareigūnas J. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą, jame įrašė ir jos paaiškinimą. Teisme liudijęs policijos pareigūnas J. B. patvirtino, kad užrašė paaiškinimą taip, kaip jam buvo pasakiusi. Administracinio nusižengimo protokole apeliantė patvirtino, kad važiavo jai priklausančiu automobiliu grybauti, tačiau nepripažino, kad vairavo šį automobilį. Esant tokiai situacijai, policijos pareigūnai privalėjo surinkti visus įrodymus tariamo įvykio vietoje, t. y. apklausti įvykį mačiusius J. S., V. bei I. Z., panaudoti garso bei vaizdo fiksavimo priemones. Tokiu būdu visi atsiradę prieštaravimai būtų patvirtinti arba atmesti. Institucijos pareigūnai nesurinko visų įrodymų apie įvykio aplinkybes, netinkamai bei tendencingai vertino byloje surinktus įrodymus, o administracinio nusižengimo bylą pagal skundą nagrinėjęs teismas nepagrįstai atmetė jos bei atsivestų liudytojų duotus parodymus ir vertino juos kritiškai. Tuo buvo pažeisti ANK 566 straipsnyje numatyti principai bei įrodymų vertinimo taisyklės ir dėl to buvo padarytos klaidingos išvados, jog būtent ji 2018 m. rugpjūčio 13 d. rytą vairavo jai priklausančią transporto priemonę ir darė tai būdama neblaivi.
3.4. Mano, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ji buvo tinkamai supažindinta su policijos pareigūnų surašytais dokumentais. Su tokia teismo išvada nesutinka, nes be akinių skaitymui ir esant nepakankamam apšvietimui kieme neturėjo jokių galimybių perskaityti surašytų dokumentų. Policijos pareigūnui įsakmiai pareikalavus pasirašyti, pasirašė jo nurodytose vietose, tačiau su surašytais dokumentais nesutiko.
4. Atsiliepimu į G. V. skundą, Institucijos viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,
k o n s t a t u o j a :
5. G. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, nesutinkant jog G. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.
8. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, tinkamai vertino bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai, sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtino G. V. kaltę dėl jai inkriminuoto ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimto sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi G. V., kad skundžiamos nutarties išvados jai nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo ir teisėto pagrindo šią nutartį pakeisti ar panaikinti.
9. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.
10. Apeliantė savo kaltę neigia ir nurodo, kad automobilį vairavo jos draugas J. S.. Vertindamas šią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją, teismas sprendžia, jog tai tik gynybinė versija siekiant išvengti pakankamai griežtos administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Konstatuojant šią išvadą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apylinkės teisme apklaustas liudytojas J. B. parodė, kad dirba Institucijoje vyr. patruliu. 2018 m. rugpjūčio 13 d. apie 500 m. atstumu pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį. Staiga automobilis nusuko į namų valdą. Prie sustojusio automobilio privažiavo per 20-30 sekundžių, likęs buvo apie 50 m atstumas. Nuvažiuojantį automobilį matė nuo pradžios iki sustojimo. Aiškiai matė, kad iš automobilio vairuotojo pusės išlipo moteris, o vyriškis išlipo iš keleivio pusės. Įsidėmėjo, kad automobilio vairuotoja žemo ūgio, stambesnio kūno sudėjimo. Apylinkės teisme apklaustas liudytoju G. S. parodė, kad dirba Institucijoje tyrėju. 2018 m. rugpjūčio 13 d. pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį, kuris staiga nusuko į kiemą, pavažiavo ir sustojo. Visą laiką matė šį automobilį. Iš vairuotojo vietos išlipo moteris, o iš keleivio – vyriškis. Įsidėmėjo, kad išlipusi automobilio vairuotoja - moteris buvo stambesnio kūno sudėjimo. Matomumas buvo geras, jau buvo prašvitę. G. V. nurodė, kad vakare gėrė šampaną, galvojo, kad ryte yra blaivi. Iš 2018 m. rugpjūčio 13 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad G. V. sutiko su padarytu pažeidimu, jo neginčijo ir paaiškino, kad: ,,vakar vakare išgėriau šampano ir šiandien ryte pasikėliau, jaučiausi gerai, todėl važiavau grybaut“. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė pasirašė tiek po administracinio nusižengimo protokolu, tiek ties savo pasiaiškinimu. 2018 m. rugpjūčio 13 d. Institucijos vyriausiojo patrulio J. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš vairuotojo pusės išlipo moteris, jos paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Nustatyta, kad automobilį vairavo G. V.. Iš moters burnos pasijuto sklindantis alkoholio kvapas. Apeliantė nurodė, kad vakar gėrė šampano. Nustatytas 0,52 promilių neblaivumas. Institucijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu G. V. buvo nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo, po šiuo sprendimu ji taip pat pasirašė. Iš aukščiau išdėstytų įrodymų matyti, kad policijos pareigūnai įsidėmėjo, jog iš vairuotojo pusės išlipo stambaus sudėjimo moteris. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, apeliantė jį pateikė, buvo patikrintas jos blaivumas.
11. Atkreiptinas dėmesys, kad G. V. iškart po pažeidimo padarymo, pripažino kaltę, nurodė, jog iš vakaro gėrė šampano ir neginčijo pažeidimo padarymo, neneigė vairavusi transporto priemonę. Versija, kad automobilį vairavo pažeidėjos draugas J. S. atsirado tik apskundus Institucijos nutarimą. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio vietoje buvęs J. S. nenurodė ir netvirtino policijos pareigūnams, kad jis vairavo transporto priemonę. Nurodytų įrodymų visetu nustatyta, kad būtent G. V. vairavo transporto priemonę, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas. Apeliantės versija, kad automobilį vairavo jos draugas, atmetama kaip nepagrįsta, vertinama kaip gynybinė, kadangi paneigta byloje esančiais įrodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netikėti aukščiau paminėtais nurodytų liudytojų parodymais nėra pagrindo, jie tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas visus aukščiau paminėtus įrodymus įvertino netinkamai ar G. V. kaltę grindė įrodymais, neatitinkančiais ANK 569 straipsnio reikalavimų. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad minėti liudytojai siektų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui, jų šališkumas nenustatytas, todėl jų paaiškinimais pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų aukščiau paminėtų duomenų visumos visiškai pakanka išvadai, kad G. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje t. y. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas lengvas neblaivumas.
13. Skunde apeliantė taip pat nurodo, jog be pagrindo buvo vertinti kritiškai ir atmesti liudytojų J. S., I. Z. bei V. Z. parodymai, kad automobilį vairavo J. S.. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas šių liudytojų parodymais nesirėmė ir juos vertino kritiškai, atmetė. Tokiam vertinimui pritaria ir apygardos teismas, kadangi nors ir G. V. nurodytą versiją patvirtina jos pačios bei liudytojų J. S., I. Z., V. Z. duoti paaiškinimai, tačiau teismas šiuos įrodymus vertina kartu su kitais įrodymais, atsižvelgdamas ir į tai, kad J. S. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens partneris, todėl jis yra suinteresuotas asmuo byloje, o I. Z. ir V. Z. yra su pažeidėja susiję asmenys, juos sieja geri, artimi santykiai, todėl taip pat suinteresuoti padėti G. V. išvengti administracinės atsakomybės.
14. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas kaip nepagrįstas, kad policijos pareigūnai niekaip negalėjo matyti, kas išlipo iš automobilio, pasukusio ir sustojusio už namo, vairuotojo pusės, kadangi tuo metu dar tik švito ir matomumas buvo nepakankamas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas labai išsamiai pasisakė ir nustatinėjo aplinkybę, ar pažeidimo padarymo metu buvo pakankamai šviesu. Teismas konstatavo, kad dėl nurodytos datos paros meto (ankstyvo ryto) policijos pareigūnai galėjo realiai matyti iš sustojusio automobilio išlipančius asmenis ir juos atpažinti pagal kūno sudėjimą (ūgį, kūno kompleksiją), nes iki saulėtekio jau buvo likusi tik valanda laiko, o policijos pareigūnai važiavo paskui priekyje jų važiuojantį automobilį, jiems nebuvo kitų objektų, kurie ribotų matomumą ir ištisai nuo pastebėto automobilio važiavimo pradžios iki sustojimo tiesiogiai stebėjo šią transporto priemonę. Šiems motyvams pritaria ir apygardos teismas. Policijos pareigūnai J. B. ir G. S., apklausti pirmosios instancijos teisme nurodė, jog matomumas buvo geras – jau prašvitę, nuvažiuojantį automobilį matė nuo pradžios iki sustojimo bei įsidėmėjo, jog automobilio vairuotoja žemo ūgio, stambesnio kūno sudėjimo. Sprendžiant iš aukščiau aptartų įrodymų visumos, galima pagrįstai teigti, kad policijos pareigūnai turėjo realią galimybę identifikuoti automobilį „Opel Astra“ vairavusį asmenį – apeliantę, kadangi, tiek ūgis, tiek ir kūno sudėjimas G. V. ir J. S. akivaizdžiai skiriasi, o pažeidėjos automobilį matė betarpiškai nuo pastebėjimo momento iki jo sustojimo. Taigi, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. 04.58 val. (duomenys neskelbtini) būtent G. V. vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekyla jokių abejonių.
15. Apeliantė skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo protokole ji patvirtino, kad važiavo jai priklausančiu automobiliu grybauti, tačiau nepripažino, kad vairavo šį automobilį, todėl, esant tokiai situacijai, policijos pareigūnai privalėjo surinkti visus įrodymus tariamo įvykio vietoje, t. y. apklausti įvykį mačiusius J. S., V. bei I. Z., panaudoti garso bei vaizdo fiksavimo priemones. Atsakant į šį skundo argumentą, apygardos teismas pažymi, jog teismų praktikoje yra pripažįstama, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis ar savitikslis procesas, įrodymų turi būti tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju, įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, galima pagrįstai vertinti, kad byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu G. V. pripažinta padariusi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Šiuo atveju, administracinių nusižengimų proceso metu priimant nutarimą ne teismo tvarka, buvo imtasi reikiamų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.
16. Atkreipiamas dėmesys, kad skunde apygardos teismui apeliantė iš esmės kelia tuos pačius klausimus, dėl kurių jau yra pasisakyta skundžiamoje nutartyje, t. y. skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriuos ji nurodė apylinkės teismui, kaip patvirtinančius institucijos priimto nutarimo nepagrįstumą. Apylinkės teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl skunde keliamų argumentų, todėl apygardos teismas jų nekartoja.
17. Apygardos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šioje byloje G. V. kaltės, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, klausimas išspręstas teisingai. Atsižvelgiant į visą tai skundžiama nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl ją nei keisti, nei naikinti nėra jokio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
n u t a r ė :
palikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį nepakeistą ir G. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Jurgis Kiškis