Civilinė byla Nr. e2-168-330/2023

                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01565-2022-8

        Procesinio sprendimo kategorijos:        3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.1.1.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Ad markers“, uždarosios akcinės bendrovės „Optimetrija“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Home“, K. R., G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Ad markers“, uždarosios akcinės bendrovės „Optimetrija“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Home“, K. R., G. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SME Capital 3“ dėl faktoringo sutarties pripažinimo niekine, vekselio panaikinimo, reikalavimo pagal vekselį pripažinimo neteisėtu ir vykdomojo įrašo panaikinimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ad markers“, UAB „Optimetrija“, UAB „Baltic Home“, K. R., G. R. pateikė teismui ieškinį, prašydami: 1) pripažinti niekine 2022 m. balandžio 19 d. tarp ieškovės UAB „Ad Markers“ ir atsakovės UAB „SME Capital 3“ sudarytą faktoringo sutartį Nr. CP3F/22-04-07/13; 2) pripažinti 2022 m. balandžio 19 d. vekselį, išduotą vekselio davėjos UAB „Ad Marker“ vekselio turėtojai UAB „SME Capital 3“, ir laiduotojų K. R., G. R., UAB „Baltic Home“, UAB „Optimetrija“ netekusiu galios; 3) pripažinti notarės J. Š. 2022 m. lapkričio 10 d. vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JŠ-11783) negaliojančiu nuo jo išdavimo dienos. 

2.       Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, vykdomose notarės J. Š. 2022 m. lapkričio 10 d. išduoto vykdomojo įrašo pagrindu: vykdomąją bylą Nr. 0110/22/02444 (antstolis A. Š.), kurioje vykdomas išieškojimas atsakovės naudai iš ieškovės UAB „Ad Markers“, vykdomąją bylą Nr. 0162/22/01513 (antstolė V. V.), kurioje vykdomas išieškojimas atsakovės naudai iš ieškovės UAB „Optimetrija“, vykdomąją bylą Nr. 0186/22/02420 (antstolė V. P.), kurioje vykdomas išieškojimas atsakovės naudai iš ieškovės UAB „Baltic Home“, vykdomąją bylą Nr. 0088/22/01629 (antstolė G. A.), kurioje vykdomas išieškojimas atsakovės naudai iš ieškovo G. R., vykdomąją bylą Nr. 0114/22/01656 (antstolė S. V.), kurioje vykdomojo vykdomas išieškojimas atsakovės naudai iš ieškovo K. R..

3.       Ieškovų teigimu, grėsmė ieškovams tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui pasireiškia tuo, kad ieškinio reikalavimų patenkinimo atveju, jeigu jau būtų įvykdytas išieškojimas pagal notarės išduotą vykdomąjį dokumentą, ieškovams atsirastų objektyvus būtinumas papildomai kelti civilines bylas dėl atsakovės UAB „SME Capital 3“ naudai išieškotų lėšų pagal panaikintus vykdomuosius dokumentus atgręžtinio išieškojimo. Perleidus išieškotą turtą tretiesiems asmenims, išieškojimo įvykdymo atgręžimas gali būti labai sudėtingas. Neteisėtai išieškant ir vėliau grąžinant be pagrindo išieškotas sumas, bus pažeidžiamos ne tik ieškovų teisės, bet ir trečiųjų asmenų interesai.

4.       Ieškovai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš viešai skelbiamų atsakovės finansinės atskaitomybės duomenų matyti, jog atsakovės įstatinis kapitalas sudaro tik 2 500 Eur, be to, nepaisant turimo turto masės, atsakovė yra prisiėmusi daug įsipareigojimų, dėl kurių jos nuosavas kapitalas (t. y. turto ir įsipareigojimų santykis) yra minusinis. 2020 metais atsakovės veikla buvo nuostolinga. Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui atsakovė nėra pateikusi paskutiniųjų metų finansinės atskaitomybės dokumentų, o tai leidžia daryti prielaidą, kad yra slepiama tikroji atsakovės finansinė būklė.

5.       Ieškovai nurodė, kad atsakovės UAB „SME Capital 3“ turtas yra įkeistas. Pasak ieškovų, tokia aplinkybė patvirtina, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, neteisėtai išieškotų lėšų atgavimą apsunkintų jų įkeitimo trečiajam asmeniui faktas, nes vykdant neteisėtus išieškojimo veiksmus atsakovės gautas turtas taptų įmonės hipotekos sandorio pagrindu trečiajam asmeniui įkeistu turtu. Ieškovų teigimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų proporcingos, ekonomiškai pagrįstos, jos pernelyg nesuvaržytų atsakovės teisių ir teisėtų interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7.       Teismas nurodė, kad nėra duomenų apie akivaizdų ieškovų ieškinio nepagrįstumą, todėl nusprendė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

8.       Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, teismas pažymėjo, kad vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės, – nustatęs akivaizdžią grėsmę asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Įvertinęs ieškovų argumentus dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo bei juos pagrindžiančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad vien prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytos aplinkybės savaime (nesant kitų nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų) negali būti pakankamas pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9.       Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovės turtas yra įkeistas sutartine hipoteka, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė neįvykdys ieškovams tikėtinai palankaus teismo sprendimo ar pasunkės jo vykdymo galimybės. Teismas akcentavo, kad ieškovai nepateikė duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, nukreiptą apsunkinti savo turtinę padėtį siekiant išvengti galimo teismo sprendimo įvykdymo. Teismas formulavo išvadą, kad ieškovai neįrodė antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizikos egzistavimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atskirajame skunde ieškovai UAB „Ad markers“, UAB „Optimetrija“, UAB „Baltic Home“, K. R., G. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nepagrįstai nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų apie tai, jog atsakovė ketina perleisti arba apsunkinti savo turtą. Būtent atsakovė, siekdama išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti savo mokumą patvirtinančius įrodymus.

11.2.                       Teismas nepasisakė dėl atsakovės pareigos teikti VĮ Registrų centrui finansines ataskaitas nevykdymo. Be to, atsakovės veikla 2020 metais buvo nuostolinga, o tokia aplinkybė leidžia daryti objektyvią prielaidą, kad yra slepiama atsakovės tikroji finansinė padėtis.

11.3.                      Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovams kils poreikis inicijuoti kitas civilines bylas dėl neteisėtai išieškotų lėšų grąžinimo.

12.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „SME Capital 3“ prašo ieškovų skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė papildomus duomenis, kuriuos prašo priimti ir vertinti sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

13.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais motyvais:

13.1.                      Teismas įvertino visus ieškovų nurodytus argumentus, tariamai patvirtinančius grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ir pagrįstai nusprendė, kad jie neįrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

13.2.                      Priešingai nei teigia ieškovai, atsakovė neslepia savo finansinės padėties. Atsakovės finansinės ataskaitos buvo audituojamos, todėl atsakovė anksčiau dar nebuvo jų pateikusi. Šiuo metu yra pateikta finansinė atskaitomybė tiek už 2021 metus, tiek už 2022 metų pirmuosius tris ketvirčius.

13.3.                      Ieškovų ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas net neprivalėjo vertinti kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus penkiose vykdomosios bylose, pagrįstumo bei teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas analizuoja vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti atskirajame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas nenustatyta.

Dėl papildomų įrodymų (ne)priėmimo

15.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodyta praktika).

16.       Atsakovė UAB „SME Capital 3“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui duomenis apie savo veiklą – 2021 metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijas.

17.       Teismas, spręsdamas dėl poreikio priimti atsakovės papildomai teikiamus duomenis kaip naujus įrodymus, pažymi, kad jais siekiama paneigti ieškovų skundo argumentus, kuriais remiantis apibūdinama prasta atsakovės turtinė padėtis bei teigiama, jog atsakovė siekia nuslėpti tikrąją finansinę būklę. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovo turtinės padėties vertinimas svarbus tame kontekste, kiek tai patvirtina galimus nesąžiningus atsakovo veiksmus. Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra reikšmingi ne duomenys apie šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinę (finansinę) padėtį, bet duomenys apie turtinės padėties pokytį ir jo priežastis. Atsižvelgiant į tai, su atsakovės atsiliepimu teikiamus jos 2021 metų finansinės apskaitos duomenis atsisakoma priimti. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad teismas turi teisę ir galimybę, esant poreikiui, susipažinti su juridinių asmenų finansinės atskaitomybės duomenimis viešuose registruose (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo

18.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).

19.       Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų ieškinys preliminariai pagrįstas, tuo pripažindamas, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

20.       Teismo atliktas ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimas ieškovų atskirajame skunde nekvestionuojamas. Susipažinus su ieškinio pareiškimu bei ieškovų pateiktais duomenimis, nėra objektyvių prielaidų manyti, kad ieškovų reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad jie pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Skundžiamos nutarties teisingumą tikrinantis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminariai) pagrįstas, tad dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo plačiau nepasisako.

21.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą dėstomi argumentai dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo nevertinami sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Ar ieškinys yra pagrįstas, bus atsakyta galutiniame teismo procesiniame sprendime, kai teismas visapusiškai įvertins byloje esančius įrodymus ir nustatys jais patvirtinamas aplinkybes.

22.       Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020, 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįstų reikalavimų ieškinyje iškėlimas nesukuria būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nenustatomos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo aplinkybės.

23.       Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškovai nepagrindė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti. Apeliantai nesutinka su tokia teismo išvada, teigdami, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepasisakė dėl visų argumentų, kuriais ieškovai grindė prašymą.

24.       Galiojantys teisės aktai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, todėl vadovaujantis rungimosi principu ir bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle pareiga įrodyti abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą tenka ginčo šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiga paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį bei tai, kad nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, atsakovui kiltų tik tuomet, jei teismas pritaikytų ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovas teikiamu skundu siektų paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingas aplinkybes. Analizuojamu atveju teismas netenkino ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atsakovei, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nekilo pareiga įrodinėti, kad neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

25.       Vertinant apeliantų teiginio, kad teismas nevertino visų aplinkybių, kuriomis ieškovai grindė grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, pagrįstumą, pastebėtina, jog CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinio sąrašo kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus ir įvertinus konkrečios faktinės situacijos aplinkybes.

26.       Analizuojamu atveju pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovai pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti niekiniais ar negaliojančiais sandorius (faktoringo sutartį, vekselį). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ieškiniai dėl pripažinimo paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo. Pagal pareikštus ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo) paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).

27.       Pripažintina, jog ieškovų reikalavimų patenkinimo atveju kiltų atitinkamos teisinės pasekmės – išnyktų išieškojimo pagrindas šiuo metu vykstančiuose priverstinio vykdymo procesuose. Visgi, šio teisminio ginčo pobūdis pats savaime nesąlygoja ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio.

28.       Kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis prašoma sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus, taikymo, pažymėtina, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019, 17 punktas ir jame išdėstyta praktika).

29.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013), tačiau tokių priemonių taikymas galimas tik išimtiniais atvejais, t. y. tik tada, kai jo taikymo prašanti šalis pateikia įtikinamų argumentų ir konkrečių duomenų (įrodymų) apie kitos šalies nesąžiningumą, jos elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu galėtų būti vertinami šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, ir atlikti jos nagrinėjimo metu, kitaip tariant, turi būti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-910/2022, 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1221-464/2022).

30.       Apeliantų teigimu, atsakovės nesąžiningumą ir kartu poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones liudija atsakovės vengimas pateikti VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentus bei tikėtinai prasta atsakovės finansinė padėtis.

31.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais teiginiais. Visų pirma, ieškovams tikėtinai palankaus teismo sprendimo sėkmingas įvykdymas gali priklausyti nuo įvairių aplinkybių, o ne išimtinai tik nuo atsakovės finansinio pajėgumo. Be to, finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra savo turiniu skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės.

32.       Antra, nors finansinių ataskaitų neteikimas Juridinių asmenų registrui apsunkina atsakovės turtinės padėties ir jos pokyčių įvertinimą, tačiau vien tai nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovai galėjo ir kitomis leistinomis priemonėmis įrodinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, bet tokia galimybe nepasinaudojo.

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skunde išdėstytais argumentais apeliantai iš esmės įrodinėja esą blogą atsakovės finansinę būklę, bet ne atsakovės ketinimus ar bandymą paslėpti, perleisti, apsunkinti turtą, mažinti jo masę ar vertę ar kitaip sąmoningai pabloginti turtinę padėtį. Apeliantai nepateikė konkrečių duomenų (pavyzdžiui, išrašų iš viešų registrų) apie tai, kad atsakovė nesąžiningai elgdamasi perleido, perleidžia ar ketina perleisti turtą tretiesiems asmenims, apsunkina jį bet kokia forma ir pan. Tikslas išvengti būsimo tikėtinai nepalankaus šaliai teismo sprendimo įvykdymo turi būti aiškiai nustatomas iš prašančios tokių priemonių taikymo kitos šalies pateiktų įrodymų, nes tai šaliai ir kyla pareiga įrodyti sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvimą (CPK 178 straipsnis). Be to, pagal duomenis Juridinių asmenų registre matyti, kad atsakovė yra pateikusi 2021 metų ir 2022 metų trijų ketvirčių veiklos finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl ir šiuo aspektu (keliant prielaidas dėl bandymo slėpti tikrąją finansinę padėtį) atsakovės nesąžiningumas neįžvelgiamas.

34.       Nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ir ieškovų akcentuojama aplinkybė, kad atsakovės turtas yra įkeistas. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė pažymėjo, kad hipotekos sutartimi buvo užtikrinti atsakovės įsipareigojimai, kylantys iš 2020 m. birželio 26 d. paskolos sutarties. Kadangi sandoris, kurio įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas atsakovės turtas, buvo sudarytas dar iki ieškovų ginčijamų sandorių ir su jais susijusių faktų atsiradimo, akivaizdu, kad ši aplinkybė taip pat neįrodo, jog atsakovė imasi nesąžiningų veiksmų, kuriais būtų apsunkintas būsimo ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

35.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teigdami apie galimą atsakovės nesąžiningą elgesį ieškovai nepateikė tokius teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis remiantis konstatuota, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovė ėmė ar realiai ketina imtis veiksmų, siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymo. Remiantis išdėstytais motyvais atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas           Gintaras Pečiulis