Civilinė byla Nr. e2-153-880/2018

Proceso Nr. 2-44-3-00938-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

2.6.16.8.; 3.2.6.1.; 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 29 d.

Širvintos

        Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Lelija“ atstovams I. M., A. Z.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. B.,

trečiojo asmens Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovei D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lelija“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Širvintų rajono savivaldybės administracijai, dėl įsakymų, kuriais nutrauktos žemės sklypų nuomos sutartys, panaikinimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Lelija“ kreipėsi į teisimą su ieškiniu prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus (toliau - NŽT Širvintų skyriaus) 2017-10-06 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2002 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“;

2) panaikinti NŽT Širvintų skyriaus 2017-10-06 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 1994 m. spalio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“ prieš terminą;

3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad 2002-04-04 su Vilniaus apskrities viršininku sudarė žemės sklypo (duomenys neskelbtini)  (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybinę ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas - kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai (poliklinikos pastato statybai), terminas - 99 metams, numatyta galimybė statyti kitus pastatus, statinius ir įrenginius laikantis teisės aktų reikalavimų. NŽT Širvintų skyrius 2017-04-20 atliko planinius patikrinimus ieškovo nuomojamose valstybiniuose žemės sklypuose unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad žemės sklypas yra nenaudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą žemės sklype (duomenys neskelbtini) nebaigto statyti pastato-poliklinikos nėra, pamatai demontuoti, sklype plotas išlygintas, nušienautas ir t.t. Ieškovas NŽT Širvintų skyriaus 2017-07-31 pranešimu buvo informuotas, kad po 2 mėnesių po šio rašto gavimo vienašališkai bus nutraukta 2002-04-04 valstybinės žemės nuomos sutartis. NŽT Širvintų skyrius 2017-10-06 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl 2002 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“, kuriuo nutraukė prieš terminą žemės nuomos sutartį. 2002-04-04 valstybinės žemės nuomos sutarties 3 punkte nurodyta žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas: kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai (poliklinikos pastato statybai). Kadangi, žemės sklypas su paskirtimi „kita“ gali būti naudojamas visiems kitos paskirties žemės naudojimo būdams, todėl šiuo pagrindu niekaip negali būti nutraukta žemės nuomos sutartis, nes ieškovas žemės paskirties „kita“ naudojimo nepažeidė. Be to, net ir esant sutarties pažeidimui turi būti dedamos maksimalios pastangos sutarčiai išsaugoti, kas nėra vykdoma iš NŽT Širvintų skyriaus pusės. Taip pat, NŽT Širvintų skyriaus nurodytas aplinkybes, kad pastato - poliklinikos nėra, buvę pamatai demontuoti, paneigia didesnę įrodomąją galią (prima facie) turintys rašytiniai įrodymai - 2017-08-16 Registrų centro duomenys, pagal kuriuos ginčo žemės sklype yra įregistruotas ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas-poliklinika, baigtumas 14 proc., kiti statiniai, asfaltuotas įvažiavimas ir tvora, taip pat 2017-10-02 datos Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad matomi sumontuoti pamatai, ant kurių sumontuotos perdangos plokštės. Ieškovas išsinuomotame žemės sklype vykdo turimo pastato-poliklinikos ir kitų statinių eksploataciją ir priežiūrą. Per sklypą eina ieškovo asfaltuotas privažiavimas skirtas privažiuoti prie ieškovui nuosavybės teise valdomo pastato-poliklinikos, kitų statinių ir ieškovui nuosavybės teise valdomo kito pastato-siuvimo cecho esančio kitame žemės sklype, t. y. (duomenys neskelbtini). Privažiavimas ir patekimas iki siuvimo cecho pastato yra būtinas. NŽT Širvintų skyriaus nutraukimo įsakymas priimtas be teisinio pagrindo turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat, ieškovas turėjo teisėtą lūkestį pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir pastatyti sporto ir pramogų kompleksą ginčo sklype, tačiau dėl Širvintų savivaldybės vilkinimo to padaryti iki šiol negalėjo, nors ieškovas savo lėšomis parengė detalųjį planą, gavo žemės sklypo nuomotojo ir Širvintų savivaldybės sutikimus. Taip pat parengė ir papildomai komercinio pastato projektinius pasiūlymus, kurie buvo atmesti. Šios aplinkybės įrodo ieškovo aktyvius veiksmus dėl žemės sklypo naudojimo ir savivaldybės veiksmus - trukdančius ieškovui naudotis žemės sklypu ir vystyti statybas. Ieškovas prižiūri nuosavybės teise turimą pastatą ir kitus statinius, jis 2015 metais pastatė tvorą ir ją įregistravo Registrų centre. Todėl paskutiniai atlikti ir įregistruoti žemės ir statybos darbai žemės sklype vyko prieš nepilnus 2 (dvejus) metus. Vadovaujantis tuo, ir šiuo atveju negalima būtų teigti, kad ginčo žemės sklype nevykdomi žemės ar statybos darbai, ar kad žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį „kita“. Vadovaujantis tuo, šiuo atveju neatsirado neigiamų padarinių (žalos) nei atsakovui nei trečiajam asmeniui, todėl esminio sutarties pažeidimo nebuvo ir nutraukti žemės sutarties nėra/nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovas nurodė, kad 1994-10-28 dieną ieškovas su Širvintų rajono žemėtvarkos tarnyba sudarė 2 (dvi) valstybinės žemės nuomos sutartis: 1) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos terminas iki 2093-10-25 ir 2) (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį, nuomos terminas iki 2093-05-19, kuris skirtas siuvimo fabriko statybai. Ieškovas 1995 metais pastatė multifunkcinį pastatą — siuvimo cechą su komercinėmis viešbučio, kavinės ir parduotuvės patalpomis, kitais inžinieriniais statiniais. Pastatų inventorinėje byloje pastatai ir kiti statiniai buvo inventorizuoti kaip vientisas nedalomas kompleksas einantis per abu sklypus. Ieškovas išsinuomotame žemės sklype vykdo ieškovo Širvintų siuvimo įmonės veiklą - veikia siuvimo įmonė, kuri užsiima siuvimo paslaugomis - masiniu siuvimu, įrengtas siuvimo cechas, pastatyta siuvimo įranga, mašinos, sukurtos darbo vietos ir dirba 52 darbuotojai. Ieškovas turėjo teisėtą lūkestį, kad galės naudoti sklypą siuvimo įmonės veiklą, dėl to buvo sudaryta žemės nuomos sutartis ir vykdyta veikla. NŽT Širvintų skyrius 2017-05-20 atlikęs jau minėtus planinius patikrinimus ieškovo nuomojamose valstybiniuose žemės sklypuose, nustatė, kad dalis žemės sklypo yra aptverta metaline tvora, sklype yra pasodinta tujų gyvatvorė, išasfaltuota aikštelė, likęs plotas nušienautas, pastatyto siuvimo fabriko statinių, kaip numatyta žemės nuomos sutartyje, nėra, todėl valstybinis žemės sklypas nenaudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (siuvimo fabriko statybai). NŽT Širvintų skyrius 2017-07-31 pranešimu informavo ieškovą, kad po 2 mėnesių po šio rašto gavimo vienašališkai bus nutraukta 1994-10-28 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Širvintų skyrius 2017-10-06 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 1994 m. spalio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“, kuriuo nuspręsta nutraukti prieš terminą žemės nuomos sutartį.

1994-10-28 sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja žemės sklypą panaudoti siuvimo fabriko statybai. Žodis „fabrikas“ - reiškia didelė mechanizuota pramonės įmonė, gamykla. Tai reiškia, kad žodis „fabrikas“ yra suprantamas plačiau, kaip didelė mechanizuota pramonės įmonė su jos priklausiniais automobilių aikštelėmis, tvoromis, kitais priklausiniais, veikiančia įmone su įmonės administracija, darbininkais ir t.t., kuri veikia žemės sklype. Po sutarčių sudarymo išnuomotuose žemės sklypuose (ginčo žemės sklype ir (duomenys neskelbtini)) ir buvo vykdoma siuvimo įmonės veikla, pastatytas komercinis kompleksas su siuvimo cechu ir kitais statiniais (automobilių aikštele, tvora ir taku), žemės sklype vykdoma ieškovo (duomenys neskelbtini) siuvimo įmonės veikla, kurioje yra siuvimo cechas su mechanizuotais įrenginiais, dirba darbininkai, įmonės administracija, žemės sklypas aktyviai naudojamas siuvimo įmonės veiklai. Taigi žemės sklypas yra naudojamas siuvimo fabriko - didelės mechanizuotos pramonės įmonės, gamyklos veiklai. NŽT Širvintų skyriaus siaurai aiškinama žemės sklypo naudojimo paskirtis ir tuo pagrindu padaryta išvada, kad ieškovas žemės sklypo nenaudoja pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį - turėtų būti pripažinta neteisėta ir neatitinkanti tikrovės. Ieškovas turėjo teisėtą lūkestį naudoti žemės sklypą siuvimo įmonės veiklai, ką ir darė, taip ieškovas suprato žemės sutartyje nurodytą pagrindinę žemės paskirtį, taip paskirtis išaiškinta ir tuo metu galiojusiuose teisės aktuose. Visos sutarties sąlygos, kurios kelia abejonių turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies (ieškovo) naudai ir atsakovo nenaudai. Be to, VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - nenustatytas. Kadangi, žemės sklypo naudojimo būdas nenustatytas - šis žemės sklypas gali būti naudojamas visiems žemės naudojimo būdams, priskirtiniems kitos paskirties žemės sklypams. Atitinkamai nebuvo pažeidimo atitinkančio esminio pažeidimo kriterijus, atsakovo interesai iš esmė nėra pažeisti, priešingai teisėti lūkesčiai įgyvendinti, todėl nėra pagrindų ir negali būti nutraukiama žemės nuomos sutartis. Be juridinio pagrindo, esant žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį - negali būti teikiami pranešimai dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo.

NŽT Širvintų skyrius priėmęs žemės sklypų nuomos nutraukimo įsakymus, neinformavo apie nutraukimą prieš 30 dienų ieškovo, tačiau anksčiau nei ieškovui pateikė nutraukimo įsakymą Širvintų savivaldybei, bei VĮ Registrų centrui. Šie veiksmai įrodo NŽT Širvintų skyriaus pranešimo apie nutraukimą pažeidimus ir NŽT Širvintų skyriaus nesąžiningumą kitos žemės sutarties šalies - ieškovo atžvilgiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypų naudojimo patikrinimai atlikti pagal neteisėtą NŽT Širvintų skyriaus vedėjo įsakymą, todėl iš neteisėtų NŽT Širvintų skyriaus atlikto planinio patikrinimo veiksmų ir jo pagrindu padarytų išvadų - negali kilti teisinės pasekmės ieškovui.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad valstybinės žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui buvo išnuomotas lengvatinėmis sąlygomis (t. y. be aukciono) tik dėl to, kad ieškovė, kaip šiame žemės sklype esančio pastato - poliklinikos savininkė, galėtų tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į pastatą. Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis: kitos paskirties žemė: kitai ne žemės ūkio ir ne mišku ūkio veiklai (poliklinikos pastato statybai) (Sutarties 3 punktas). Kitu atveju, t. y. nesant pastatų valstybinės žemės sklype, žemės sklypas negalėjo būti išnuomotas ieškovei be aukciono. Taigi nors Nekilnojamojo turto registre žemės naudojimo būdas nebuvo įregistruotas, tačiau pagal tuo metu galiojusias teisės normas Sutarties 3 punkte aiškiai buvo nustatytas žemės sklype leidžiamos veiklos būdas - poliklinikos pastato statybai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentas, kad šis žemės sklypas gali būti naudojamas visiems žemės naudojimo būdams, priskirtiems kitos paskirties žemės sklypams yra nepagrįstas. Be to, jokių faktinių duomenų, patvirtinančių ieškovės naudojimąsi ginčo žemės sklypu, ieškovės nurodytais visais kitais žemės naudojimo būdais, taip pat nėra. Ieškovės atlikti aktyvūs veiksmai (pastato išmontavimas, dalies statybinių medžiagų (pamatų blokų, perdengimo plokščių) pašalinimas iš žemės sklypo, paliekant sklype keletą šių statybinių medžiagų, sudėtų į krūvą, žemės paviršiaus išlyginimas, išskyrus dalyje sklypo paliktą pamatų duobę ir statybines atliekas, bei teritorijos šienavimas) patvirtina Sutarties pažeidimą ir įsakymo pagrįstumą. Nuo Sutarties sudarymo (2002 m. balandžio 4 d.) iki Detaliojo plano rengimo pradžios (2007 m.), t. y. 5 metų laikotarpyje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės žemės sklypo naudojimą pagal Sutartį ir pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Be to, ieškovės pozicija byloje dviprasmiška: ieškovė įrodinėja, kad visą Sutarties laikotarpį naudojo ginčo žemės sklypą, vykdė pastato-poliklinikos ir kitų statinių eksploataciją ir priežiūrą, tačiau kartu įrodinėja, kad ginčo žemės sklypą ketino naudoti kitoms reikmėms, naudoja ginčo žemės sklypą pravažiavimui iki kito savo nuomojamo žemės sklypo, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas siuvimo cechas, prieš Sutarties sudarymą domėjosi kitomis ginčo žemes sklypo naudojimo galimybėmis, parengė Detalųjį planą ir komercinės paskirties pastato projektinį pasiūlymą. Komercinio pastato projektiniai pasiūlymai buvo parengti ir pateikti Širvintų rajono savivaldybei 2017 m. rugsėjo 7 d., t. y. tuo metu, kai ieškovė buvo aiškiai informuota apie valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą. Pažymėtina, kad 2017-05-25 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla sudaryta tik įvažiavimui ir tvorai, bet ne pastatui - poliklinikai. Pastato - poliklinikos teisinės registracijos duomenys, kurie buvo nustatyti kadastrinių matavimų metu 1998-01-07 neatitinka (ir neatitiko Sutarties nutraukimo metu) faktinės situacijos, t.y. tokių statinio konstrukcijų valstybiniame žemės sklype nebėra, neginčijant to fakto, kad žemės sklype yra vienaip ar kitaip išdėliotos statybines medžiagos - betono blokai ir perdangų plokštės, blokais užstatytas plotas yra sumažėjęs, nesutampa su buvusių pamatų vieta, taip pat žemės sklype yra asfaltuotas įvažiavimas ir tvora. Atsakovui nustačius, kad ginčo žemės sklype nebėra pagrindinio statinio (pastato poliklinikos), kuris buvo savarankišku teisinių santykių objektu ir kurio eksploatavimui buvo būtinas žemės sklypas, laikoma, kad nėra ir žemės sklypo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms. Kiti inžineriniai statiniai - tvora ir asfaltuotas įvažiavimas yra ne pagrindiniai daiktai, o priklausiniai, neturintys savarankiškos naudojimo paskirties ir vieni negalintys būti naudojami kokiai nors ūkinei veiklai. Ieškovo išasfaltuotas įvažiavimas faktiškai skirtas ne ginčo žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį ir Sutartį, o keliui (privažiavimui) iki kito ieškovo naudojamo žemės sklypo, kas taip pat prieštarauja Sutarties esmei, pažeidžia atsakovo lūkesčius, nes didžiąja dalimi negavo to, ką pagal Sutartį pagrįstai tikėjosi gauti. Privažiavimo iki žemės sklypo sprendiniai gali būti sprendžiami kitomis teisinėmis priemonėmis, pvz., suformuojant bendro naudojimo kelią arba nustatant kelio servitutą žemės sklype. Darytina išvada, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, teisingai įvertino faktinę situaciją, patvirtinančią ginčo žemės sklypo nenaudojimą, ir pagrįstai neatsižvelgė į sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenis. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota situacija yra papildanti Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus žemes naudojimo valstybinės kontrolės duomenis ir Inspekcijos patikrinimo duomenis. Atsakovo nuomone, antstolio padarytuose nuotraukose matomi blokai ir plokštės tik įrodo, kad daikto (pastato - poliklinikos) naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Laikytina, kad ieškovė valstybinės žemės sklype ilgą laiką vykdo neefektyvią veiklą, neracionaliai naudoja visuomeninius išteklius, todėl tokių sutartinių santykių išsaugojimas neturi jokios vertės ir negali būti ginamas remiantis sutarties stabilumo principu.

Dėl 0,1680 ha valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) atsakovas nurodė, kad su ieškove 1994 m. spalio 28 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovei aukciono būdu buvo išnuomotas 0,1680 ha valstybinės žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Sutarties 3 punkte ieškovė įsipareigojo žemės sklypą panaudoti siuvimo fabriko statybai. Ieškovei tą pačią dieną (1994 m. spalio 28 d.) išnuomotas kitas valstybinės žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), šalia ginčo žemės sklypo. Abu minėti žemės sklypai ieškovei buvo išnuomoti skirtingais pagrindais ir esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms. Žemės sklypas (0,1547 ha), esantis (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas ir užstatytas ieškovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais, dėl ko ieškovė jį išsinuomoti turėjo teisę lengvatine tvarka (be aukciono), žemės sklypo dydžio skyrimo metu buvo faktiškai įvertintas jo naudojimas ir statiniui eksploatuoti reikalingas plotas, tuo tarpu ginčo žemės sklypas (0,1680 ha), esantis (duomenys neskelbtini), buvo naujas žemės sklypas, t. y. neužstatytas jokiais statiniais, jo dydis nustatytas ir patvirtintas toks, koks buvo numatytas siuvimo įmonės statybai, bet ne ieškovės aikštelei ir tvorai įrengti. Nuo Sutarties sudarymo 1994 m. iki jos nutraukimo 2017 m. praėjo nepateisinamai ilgas laiko tarpas 23 metai, kuris patvirtina, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai, neatsakingai, valstybinės žemės sklypo nenaudojo taip, kaip buvo numatyta Sutartyje (pastato - siuvimo fabriko statinių statybai) bei pastato eksploatavimui ir taip, kaip naudoti žemę įpareigoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnio, 21 straipsnio nuostatos bei kiti teisės aktai. Ginčo žemės sklype joks siuvimo fabriko statinys faktiškai nėra pastatytas ar įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ginčo žemės sklypo naudojamos dalies dydis palyginus su nenaudojama dalimi yra labai mažas. Atsakovui nustačius, kad ginčo žemės sklype nėra pagrindinio statinio (pastato - siuvimo cecho), kuris buvo numatytas Sutartyje kaip savarankiškas teisinių santykių objektas ir kurio statybai bei eksploatavimui buvo būtinas žemės sklypas, laikoma, kad nėra ir žemės sklypo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms. Kiti inžineriniai statiniai - dalis tvoros, tako ir aikštelės yra ne pagrindiniai daiktai, o priklausiniai pastato siuvimo cecho, esančio kitame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neturintys savarankiškos naudojimo paskirties ir vieni negalintys būti naudojami kokiai nors ūkinei veiklai. Tokių žemės sklypų nuoma yra negalima. Ieškovės įrengta aikštelė faktiškai skirta ne ginčo žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį ir Sutartį, o keliui (privažiavimui) iki kito ieškovo naudojamo žemės sklypo, kas taip pat prieštarauja Sutarties esmei, pažeidžia atsakovo lūkesčius, nes didžiąja dalimi negavo to, ką pagal Sutartį pagrįstai tikėjosi gauti. Privažiavimo iki žemės sklypo sprendiniai gali būti sprendžiami kitomis teisinėmis priemonėmis, pvz., suformuojant bendro naudojimo kelią arba nustatant kelio servitutą žemės sklype. Darytina išvada, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, teisingai įvertino faktinę situaciją, patvirtinančią ginčo žemės sklypo nenaudojimą. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad ieškovė valstybinės žemės sklype ilgą laiką 23 metus vykdo neefektyvią veiklą, neracionaliai naudoja visuomeninius išteklius, todėl tokių sutartinių santykių išsaugojimas neturi jokios vertės ir negali būti ginamas remiantis sutarties stabilumo principu. Atitinkamai, nenaudojant žemės sklypo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nėra galimybės papildyti Sutarties nuostata dėl galimybės keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą nėra teisinio pagrindo. Ieškovo kartu su ieškiniu pateikta schema (projektas), kuriame ginčo žemės sklype suprojektuota 40 vietų parkingas, vieta vilkiko apsisukimui, vieta žaliai vejai, ne tik patvirtina, kad ginčo žemės sklype faktiškai nėra Sutartyje numatytų statinių, bet tai, kad ieškovas neketina statyti siuvimo fabriko statinių ir žemės sklypo eksploatuoti būtent siuvimo fabriko pastatui. Iš aukščiau paminėtų ieškovės veiksmų suprantama, kad ieškovė ne tik neketino naudoti ginčo žemės sklypo pagal Sutartį siuvimo fabriko statinių statybai, bet ketino pakeisti ginčo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nors tam teisinio pagrindo nėra, kas taip pat patvirtina valstybinės žemės nuomotojo neteisėtus veiksmus ir Sutarties nutraukimo teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo iš anksto pranešta apie Sutarties nutraukimą vadovaujantis specialiojoje normoje CK 6.565 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dviejų mėnesiu terminu, todėl ieškovės reikalavimas, kad kartu turėjo būti taikomas ir CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trisdešimties dienų terminas, yra nepagrįstas. Išnuomotų valstybinės žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimai ir išnuomotų ar panaudos pagrindais suteikti) kitos paskirties valstybines žemės sklypų nuomos ir panaudos sutarčių sąlygų vykdymo patikrinimai yra įtraukti į Nacionalines žemės tarnybos Širvintų skyriaus 2017 metų veiklos planą, kuris yra patvirtintas Nacionalinės žemes tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus 2017 metu veiklos plano patvirtinimo“. Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyrius turi teisę atlikti tiek planinius, tiek ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, todėl neatsižvelgiant į tai, kokia forma buvo pasirinkta atliekant ginčo žemes sklype žemes naudojimo valstybinę kontrolę, esminės įtakos priimtam įsakymui neturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas teisingai įvertinus faktinę situaciją, remiantis teisės normomis, reglamentuojančiomis ginčo teisinius santykius bei atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Širvintų rajono savivaldybės administracija su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad valstybinės žemės sklypas, išnuomotas be aukciono, turi būti naudojamas būtent tam statiniui, kuriam eksploatuoti išnuomotas valstybinės žemės sklypas. Pagal byloje esančius duomenis, matyti, kad ginčo žemės sklype yra įregistruoti ieškovei nuosavybės teise priklausantys: pastatas ir inžineriniai statiniai (nekilnojamasis daiktas - pastatas-poliklinika (baigtumas 14 procentų), daikto priklausiniai - kiti inžineriniai statiniai - įvažiavimas, tvora, iš kurių ieškovė realiai naudojasi tik įvažiavimu privažiuoti prie siuvimo cecho, esančio kitame žemės sklype, o pastato, kuriam naudoti lengvatinėmis sąlygomis buvo išnuomotas ginčo žemės sklypas, nėra, ginčo sklype likę tik demontuoti pamatų blokai, todėl ieškovės ieškinys nėra pagrįstas. Ieškovės argumentai dėl detaliojo plano šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad nuo 2002-04-04, t. y. nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo iki detaliojo plano rengimo pradžios (2007 m.), t. y. 5 metų laikotarpyje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės žemės sklypo naudojimą pagal sutartį ir pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (pastatas demontuotas, ginčo žemės sklype likę pamatų blokai, kitos statybinės medžiagos sudėtos į krūvą). 2007 m. spalio 30 d. ieškovė sudarė su Širvintų rajono savivaldybės administracija Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo 8 mėnesius nuo jos pasirašymo momento. Tačiau Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2007 m. spalio 30 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytais terminais ieškovė sutartų darbų neatliko. Ieškovė teigia, kad detalusis planas buvo parengtas nustatytais terminais, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad jis buvo teisės aktų nustatyta tvarka suderintas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.

Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties panaikinimo teisėtumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2002 m. balandžio 4 d. Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovas iš valstybės išsinuomojo 8153 m3 ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punkte numatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas yra kitai paskirčiai – kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai (poliklinikos pastato statybai). Išnuomotame žemės sklype yra ieškovui priklausantys poliklinikos pastato pamatai. 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. gegužės 16 d. atsakovas atliko ieškovui išnuomoto žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir patikrinimo aktuose užfiksavo, kad žemės sklype poliklinikos pamatų nėra, jie yra išmontuoti, pietrytinėje dalyje yra likusi buvusių pamatų duobė, šalia jos yra sukrauti pamatų blokai ir perdangos plokštės, aplink duobę yra savaime želiančių medžių ir krūmų, o likęs žemės sklypo plotas užlygintas ir nušienautas. Atsakovas padarė išvadą, kad pastatas nenaudojamas pagal tikslinę paskirtį, t. y. poliklinikos pastato eksploatavimui. 2017 m. liepos 31 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas ieškovą informavo, kad ieškovas nenaudoja išnuomoto žemės sklypo pagal paskirtį, žemės sklype poliklinikos pastato nėra, todėl žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bus vienašališkai nutraukta suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. 2017 m. spalio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus vedėjas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nutraukti prieš terminą 2002 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Įsakyme vedėjas nurodė, kad ieškovas nevykdo žemės nuomos sutartyje numatyto įsipareigojimo naudoti žemę pagal tikslinę paskirtį, žemės sklype poliklinikos pastato nėra, o buvę pamatai demontuoti.

Ieškovas su atsakovo priimtu sprendimu nutraukti žemės nuomos sutartį nesutinka ir prašo jį panaikinti, nurodydamas, kad poliklinikos pastatas yra, žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, per jį eina kelias į gamybines patalpas, jame yra pastatyta tvora, o tai, kad naujas pastatas žemės sklype nepastatytas iš esmės kaltas tretysis asmuo (Širvintų rajono savivaldybė), nes jis nesuderino ieškovo parengto žemės sklypo detalaus plano.

Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį, valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. CK 6.549 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip devyniasdešimt devyneriems metams. CK 6.562 straipsnyje įtvirtinta, kad žemės nuomos sutartis baigiasi: 1) kai sueina nuomos terminas; 2) po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra; 3) kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas; 4) kai nuomojama žemė parduodama, padovanojama ar kitaip perleidžiama nuomininkui; 5) kai žemės nuomos sutartis nutraukiama šio kodekso 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais; 6) šalių susitarimu. CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriuo remiantis buvo nutraukta sutartis su ieškovu nurodyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nuomos sutartyje nurodyta pagrindinė tikslinė valstybinės žemės naudojimo paskirtis – kitai ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai – reiškia, kad žemės sklypo nuomininkas išnuomotame sklype turi plėtoti ūkinę veiklą, kuri neįmanoma nepastačius atitinkamų objektų ir jų nenaudojant. Jeigu nuomininkas pagal valstybinės žemės nuomos sutartį nepradeda komercinės ūkinės veiklos ar kitos veiklos, tokiai veiklai plėtoti nepastato atitinkamų statinių, tai yra pagrindas pripažinti, kad nuomininkas žemės sklypo nenaudoja pagal tikslinę naudojimo paskirtį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl statinių buvimo ir žemės sklypo naudojimo jiems eksploatuoti kaip būtinos nuomos sąlygos jau yra pasisakyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Betono statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-570/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB sveikatos centras „Energetikas“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-550/2013). Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką ir tais atvejais, kai išnuomotame žemės sklype nevykdomi statybos ar žemės darbai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. UAB „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-378/2010). Jokios komercinės veiklos nevykdymas išnuomotame valstybinės žemės sklype daugiau kaip šešerius metus pripažįstamas pakankamu pagrindu nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ethical Products Distribution“ v. Marijampolės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. UAB „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-378/2010). Atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo (kuo jis didesnis) sudaro faktinį pagrindą pripažinti esant esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldaras“ ir kt., bylos Nr.3K-P-346/2004).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nuo nuomos sutarties sudarymo ginčo sklype jokios veiklos, išskyrus žolės nupjovimą ir teritorijos sutvarkymą, ieškovas nevykdė. Žemės sklype nėra pastatyto poliklinikos pastato, kurio statybai buvo išnuomotas žemės sklypas ne aukciono būdu. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog žemės sklype būtų vykdoma kokia nors veikla, išskyrus sklypo priežiūrą. Tai reiškia, kad žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, jis pagal paskirtį nenaudojamas nuo 2002 metų, t. y. daugiau kaip penkiolika metų nuo sutarties sudarymo ir šis terminas laikytinas labai ilgu, todėl atsakovas, atsižvelgęs į ieškovo visišką neveikimą, pagrįstai nutraukė žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Nors ieškovas teigia, kad sutartį sudarant buvo sutarta, jog poliklinikos pastatas nebus statomas, o ieškovui bus leista statyti komercinės paskirties pastatą, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą dėl žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, siekiant sklype vykdyti kokią nors komercinę veiklą.

Priešingos išvados daryti neleidžia ir ieškovo teiginys, jog jis parengė detalųjį planą, o jis nebuvo patvirtintas tik dėl Širvintų rajono savivaldybės neveikimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2007 m. spalio 30 d. sudarė su Širvintų rajono savivaldybe Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ši sutartis galiojo 8 mėnesius nuo jos pasirašymo momento. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas detalusis planas buvo laiku padarytas ir pateiktas Širvintų rajono savivaldybei. Priešingai iš Širvintų rajono savivaldybės raštų matyti, kad ne visos detaliojo plano rengimo procedūros buvo baigtos. Tai iš dalies patvirtina ir paties ieškovo veiksmai, t. y. mažai tikėtina, kad 2008 metais, kaip tai teigia ieškovas, pateikęs tvirtinti savivaldybei detalųjį planą, į savivaldybę dėl plano patvirtinimo kreiptųsi tik 2017 metais, t. y. po beveik 9 metų. Toks ieškovo delsimas, savivaldybės veiksmų nederinant detalaus plano neskundimas daugiau kaip 8 metus, tik patvirtina, kad ieškovas nepadarė detalaus plano iki galo ir neketino sklype vykdyti detaliajame plane numatytos veiklos. O tai tik patvirtina, jog išnuomotas sklypas nebuvo naudojamas pagal paskirtį ir buvo nesistengiama ją pakeisti. Be to, aktyvesnius veiksmus, rašyti raštus ieškovas pradėjo tik atsakovui ėmus tikrinti žemės sklypų naudojimą ir informavus apie sutarties nutraukimą po dviejų mėnesių.

Nepagrįstai ieškovas teigia, kad jis eksploatuoja poliklinikos pastatą. Iš paties ieškovo pateikto Antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo akto matyti, kad pastato vietoje likę tik dalis pamatų su keliomis perdangomis ir šiuo pastatu (jeigu jį taip galima pavadinti) realiai naudotis neįmanoma. Iš prie akto pridėtų nuotraukų taip pat matyti, kad didžioji dalis pamatų blokų sukrauta į krūvą, t. y. didžioji dalis pamatų yra išardyta.

Šiuo atveju teisiškai nesvarbūs ir kiti ieškovo argumentai apie netinkamą žemės sklypo patikrinimo eigą ir informavimą apie sutarties nutraukimą. Apie sutarties nutraukimą ieškovas įspėtas laiku (prieš du mėnesius, t. y. anksčiau nei nurodo ieškovas, motyvuodamas, jog sutartį atsakovas galėjo nutraukti informuodamas prieš vieną mėnesį), sutartį nutraukti buvo pagrindas, antrasis žemės sklypo patikrinimas atliktas dalyvaujant ir ieškovo atstovams, atsakovas turi teisę tikrinti kaip naudojama valstybinė žemė, o nustatydamas, jog žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį teismas vadovavosi ieškovo pateiktu Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktu.

Teismas nesutinka su ieškovu, kad šiuo atveju būtina vadovautis VĮ Registrų centro išrašu, kuriame yra nurodyta, jog žemės sklype yra poliklinikos pastato pamatai, o ne kitais įrodymais. Priešingai, vertinant žemės naudojimą pagal paskirtį svarbi reali situacija natūroje, o ne ta, kuri nurodyta registre. Byloje nustatyta, kad realiai jau eilę metų žemės sklype nieko nedaroma, pastatas neeksploatuojamas ir netęsiamos jo statybos, o tai reiškia, kad ieškovas nesilaiko nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. 

Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutarties panaikinimo teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad 1994 m. spalio 28 d. dieną ieškovas su Širvintų rajono žemėtvarkos tarnyba sudarė 2 (dvi) valstybinės žemės nuomos sutartis: 1) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos terminas iki 2093-10-25 ir 2) (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį, nuomos terminas iki 2093-05-19, kuris skirtas siuvimo fabriko statybai. Byloje nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) ieškovas yra pastatęs siuvimo cechą su kitais inžineriniais statiniais ir jį naudoja. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatų nėra, o ieškovas per minėtą žemės sklypą yra įrengęs asfaltuotą privažiavimą bei minėtame žemės sklype yra dalis prie besiribojančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio cecho automobilių stovėjimo aikštelės. Tai patvirtina ir Nekilnojamo daikto (žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byla, kurioje aiškiai matyti, kad žemės sklype jokių statinių nėra išskyrus kelią ir aikštelę. 2017 m. balandžio 25 d. atsakovas žemės naudojimo patikrinimo akte nurodė, kad dalis žemės sklypo yra aptverta metaline tvora, sklype pasodinta tujų gyvatvorė, yra apie 2 arų išasfaltuota aikštelė, o likęs žemės sklypo plotas neužstatytas. Jokių statinių kaip numatyta žemės nuomos sutartyje nėra, todėl sklypas naudojamas ne pagal paskirtį. 2017 m. liepos 31 d. raštu (duomenys neskelbtini) atsakovas informavo ieškovą apie valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukimą prieš terminą vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. 2017 m. spalio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus vedėjas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nutraukti prieš terminą 1994 m. spalio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Įsakyme vedėjas nurodė, kad ieškovas nevykdo žemės nuomos sutartyje numatyto įsipareigojimo naudoti žemę pagal tikslinę paskirtį, žemės sklype siuvimo fabriko nėra.

Šiuo atveju, kaip ir žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo atveju, teismas sprendžia, kad atsakovas pagristai nutraukė žemės nuomos sutartį, nes ji nebuvo naudojama pagal sutartyje numatytą paskirtį. Iš minėtos Kadastro bylos matyti, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra tik išasfaltuotas kelias ir apie 2 arų automobilių aikštelė bei tvora. Nors jie naudojami ieškovui privažiuoti prie siuvimo cecho, statyti viešbučio lankytojams automobilius, vien jų nepakanka, kad būtų galima teigti, jog minėtas žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, t. y. siuvimo cecho statybai. Juolab, kad didžioji sklypo dalis stovi visiškai tuščia ir yra nenaudojama. Tiek tvora, tiek kelias yra tik pagrindiniam daiktui tarnaujantys statiniai ir pagal juos niekaip negalima spręsti dėl žemės naudojimo paskirties.

Nors ieškovas teigia, kad jis abu išnuomotus žemės sklypus suplanavo taip, kaip jam patogiau vykdyti veiklą ir ginčo sklypas reikalingas jo veiklai, iš bylos medžiagos matyti, kad 1994 metais sudarant dviejų žemės sklypų nuomos sutartis, žemės sklype, (duomenys neskelbtini) siuvimo cechas jau buvo pastatytas, todėl sudarant nuomos sutartį dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nurodant joje paskirtį – siuvimo fabriko statybai, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad žemės sklypas bus naudojamas nurodytai paskirčiai, o ne privažiavimui ir aikštelei.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog ieškovas planuotų minėtame žemės sklype kažką statyti, būtų kreipęsis į institucijas dėl statybos sąlygų ar leidimo išdavimo, todėl teismas sprendžia, kad ieškovui per 20 metų nesiėmus jokių aktyvių veiksmų įgyvendinti žemės nuomos sutartimi N. (duomenys neskelbtini) prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas pagrįstai nutraukė žemės nuomos sutartį su ieškovu.

Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad privažiavimas ir aikštelė yra būtini ieškovo veiklai vykdyti, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą įsakymą ir pripažinti, kad žemės nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Šiuo atveju ieškovas gali kreiptis į atsakovą dėl servituto po keliu ir aikštele nustatymo, juolab, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja dėl servitutų nustatymo.

Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis moka žemės nuomos mokestį, todėl atsakovas nepatyrė jokios žalos ir dėl to nėra pagrindo nutraukti žemės nuomos sutartis. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad žemė ieškovui buvo išnuomota ne aukciono tvarka, t. y. ženkliai pigiau negu valstybė gautų žemę išnuomojant aukciono būdu. Be to, abu žemės sklypai yra Širvintų miesto centre ir jie galėtų būti sėkmingai naudojami visuomenės poreikiams arba komercinei veiklai vystyti, kas yra svarbu miestui ir jo gyventojams. O šiuo atveju miesto centre esantys žemės sklypai yra aptverti ir praktiškai nenaudojami.

Atmetus ieškovo ieškinį, netenkinamas ir jo prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-153-880/2018 (ankstesnis bylos Nr. e2-1209-880/2017) ir 2017 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1210-880/2017 (prijungta civilinė byla) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

        Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

        Teisėjas                                                        Linas Zinkevičius