Civilinė byla Nr. e2-285-912/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01018-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.3.2.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Necolt Labs“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Baltijos pažangių technologijų institutas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Necolt Labs“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl įpareigojimo tinkamai atlikti darbus; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalvimų, viešoji įstaiga „Inovacijų agentūra“ (buvęs pavadinimas – viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra),
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Baltijos pažangių technologijų institutas“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Necolt Labs“ priteisti 57 542,01 Eur skolą, 2 607,82 Eur palūkanas, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo tinkamai atlikti projekto „El. komercijai skirtos blokų grandinių technologijos ir ja paremtos platformos vystymas“ (toliau – projektas) darbus natūra; nustatyti ieškovei 100 Eur baudą, mokamą už kiekvieną dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, kol ieškovė iki galo įvykdys prievolę – tinkamai atliks projekto darbus.
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 11 d. sprendimu atmetė ieškinį ir patenkino priešieškinį – įpareigojo ieškovę tinkamai atlikti projekto darbus natūra; nustatė ieškovei 100 Eur baudą už kiekvieną šios prievolės nevykdymo dieną bei priteisė atsakovei iš ieškovės 8 213,90 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 9 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – patenkino ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovės 57 542,01 Eur skolą, 2 607,82 Eur palūkanas, 6 proc. procesines palūkanas, 10 058,65 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir 4 825 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme; atmetė priešieškinį.
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimą.
6. Pareiškėja UAB „Necolt Labs“ prašė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1023-640/2022 ir priimti naują teismo sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį, patenkinti atsakovės priešieškinį bei priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
7. Pareiškėja prašymą grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu – naujai paaiškėjo esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.
8. Pareiškėja nurodė, kad, bylą išnagrinėjus kasaciniame teisme, trečiasis asmuo VšĮ „Inovacijų agentūra“ 2023 m. spalio 10 d. ir 2023 m. lapkričio 13 d. raštais informavo atsakovę, kad ieškovė projekto veiklas vykdė netinkamai, atlikti darbai nefinansuojami, t. y. paaiškėjo naujos aplinkybės, buvusios bylos nagrinėjimu metu, bet šalims nežinomos. Trečiasis asmuo nepateikė atsiliepimo į kasacinį skundą, procese nedalyvavo, nepateikė su byla susijusio vertinimo pagal savo kompetenciją teismui. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad ieškovė projekto darbus atliko netinkamai, todėl neturi teisės reikalauti atlyginti išlaidas, bet į bylą nebuvo pateiktas trečiojo asmens įvertinimas. Dėl šio įvertinimo keičiasi teisės taikymas ir aiškinimas byloje. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo vertinime nustatė, jog ieškovės darbai neturi mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) elementų. Teisės aktuose nustatyta, kad tik trečiasis asmuo įgaliotas atlikti nurodytą įvertinimą. Be to, ieškovė, gavusi VšĮ „Inovacijų agentūra“ 2023 m. spalio 10 d. raštą, 2023 m. spalio 16 d. raštu patvirtino, kad darbus vykdė žemesniu negu 3 technologijų parengtumo lygiu (toliau – TPL), t. y. ieškovė pripažino, kad pagal paraišką (verslo planą) vykdė nefinansuotinus darbus (finansuojami 3 ir aukštesni TPL atitinkantys darbai). Trečiasis asmuo 2023 m. lapkričio 13 d. rašte pakartotinai įvertino, kad visos ieškovės užduotys atliktos netinkamai. Rašte nurodyta, kad atsakovė negali tinkamai atlikti savo darbų tol, kol ieškovė tinkamai neatliks savo. Ieškovė netinkamai atliko darbus – neįrodė koncepcijos įgyvendinamumo. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 9 d. sprendimo 36 ir 53 punktuose padarė išvadas, kurios prieštarauja trečiojo asmens 2023 m. spalio 10 d. pateiktam įvertinimui. Dėl to buvo neteisingai išnagrinėta byla. Pagal trečiojo asmens įvertinimą, ieškovė patyrė išlaidų, kurios neatitinka paraiškoje (verslo plane) nurodytų darbų. Pagal jungtinės veiklos sutarties 5.4 papunktį ieškovei kompensuojamos tik teisėtai patirtos išlaidos. Ieškovė nesutinka atlikti darbų tinkamai, todėl lėšos turi būti grąžintos
.
II. Pinutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, priteisė suinteresuotam asmeniui VšĮ „Baltijos pažangių technologijų institutas“ iš pareiškėjos 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidas; laikė nepaduotu pareiškėjos prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.
10. Teismas nurodė, kad, baigus nagrinėti bylą iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, nauji byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami. Teismas nenustatė pagrindo bylos nagrinėjimui iš esmės atnaujinti, todėl pareiškėjos prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą nagrinėti žodinio proceso, pateiktą teismui išėjus į pasitarimų kambarį, laikė nepaduotu.
11. Teismas įvertino tai, kad pareiškėja prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad galėtų pateikti papildomus paaiškinimus ir pasisakyti dėl aplinkybių, kurios būtų vertinamos atnaujinus procesą. Dėl to netenkino nurodyto prašymo.
12. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino prašymui atnaujinti procesą paduoti, nes jį pateikė 2024 m. sausio 3 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo
.
13. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės – trečiojo asmens raštai – nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
14. Teismas iš Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimo ir pačios pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių nustatė, kad atsakovė (nagrinėjamoje byloje – pareiškėja) įrodinėjo, jog ieškovė projekto darbus atliko netinkamai, jie nepriskirtini MTEP darbams. Pareiškėja žinojo, kad šias aplinkybes gali patvirtinti tik trečiasis asmuo, bet ji bylos nagrinėjimo metu nebuvo pakankamai aktyvi, nesiėmė visų jai suteiktų procesinių galimybių įrodyti šią aplinkybę. Projektas buvo užbaigtas ir ataskaita 2021 m. rugpjūčio 25 d. pateikta atsakovei ir trečiajam asmeniui. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nepasinaudojo teise pareikalauti teismo įpareigoti trečiąjį asmenį pateikti vertinimą ar įrodymus, todėl po bylos išnagrinėjimo negali teikti aptariamą jos argumentą pagrindžiančius naujus įrodymus.
15. Teismas nusprendė, kad pareiškėjai buvo ir galėjo būti žinomos jos nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės. Tai, kad trečiasis asmuo raštus parengė tik po kasacinio skundo priėmimo nagrinėti (2023 m. spalio 10 d. raštas) ir jo išnagrinėjimo (2023 m. lapkričio 13 d. raštas), kitokios išvados negu dėl aptariamos aplinkybės (ne)naujumo, nei dėl jos reikšmės nesuponuoja – ir po gautų trečiojo asmens raštų faktinė situacija liko nepakitusi, t. y. pareiškėja ir toliau įrodinėja, kad ieškovė projekto darbus atliko netinkamai.
16. Teismas nenustatė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo. Pareiškėja neįrodė, kad, priimant procesinius sprendimus išnagrinėtoje civilinėje byloje, pareiškėjai nebuvo žinomos teisiškai reikšmingos esminės faktinės bylos aplinkybės, kurias nustačius galėtų pasikeisti priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio kvalifikacija, įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 178 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Pareiškėja UAB „Necolt Labs“ atskirajame skunde prašo priimti į bylą naujai pateikiamus įrodymus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1023-640/2022, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Teismas neteisingai nustatė, kad projektas pasibaigė pagrindinės bylos nagrinėjimo metu, todėl buvo galima gauti VšĮ „Inovacijų agentūra“ įvertinimą bylos nagrinėjimo metu, bet atsakovė to nepadarė.
17.2. Projektas pasibaigė tik 2023 m. rugpjūčio 31 d., t. y. po to, kai įsiteisėjo teismo sprendimas. Dėl to atsakovė negalėjo gauti trečiojo asmens įvertinimo. Trečiasis asmuo byloje buvo pasyvus. Atsakovė veikė aktyviai, pateikė kitą ieškovės darbų įvertinimą. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad ji atliko darbus tinkamai.
17.3. Aplinkybė, kad atsakovė pagrindinės bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog ieškovė projekto darbus atliko netinkamai, nepaneigia naujai paaiškėjusios aplinkybės, t. y. kad trečiasis asmuo įvertino, jog ieškovės atlikti darbai nefinansuojami, nes nepasiekė finansuojamo 3 TPL. Nurodytas įvertinimas bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo žinomas, jis galėjo turėti esminės reikšmės bylos rezultatui.
17.4. Apeliacinės instancijos teismas netyrė išvados turinio. Išvadoje nenurodyta, kad atlikti darbai nefinansuojami, neaptartas TPL.
17.5. Aplinkybės, kad ieškovė vykdė darbus netinkamai, jie nepasiekė 3 TPL, atlikti dabai nefinansuojami, nes nėra MTEP elementų, paaiškėjo tik gavus trečiojo asmens įvertinimą. Trečiojo asmens vertimas nebuvo pateiktas į bylą.
17.6. Trečiasis asmuo galėjo įvertinti atliktus darbus tik užbaigus projektą ir pateikus ataskaitas. Projektas nepabaigtas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo 2023 m. vasario 9 d., jis užbaigtas 2023 m. rugpjūčio 31 d.
17.7. Atsakovė prašo atnaujinti bylos procesą ne dėl atskiro ieškovės darbų įvertinimo, bet dėl trūkumų, kuriuos trečiasis asmuo nustatė bendrame vertinime, atliktame po projekto pabaigos. Visi ieškovės atlikti darbai pripažinti nefinansuotinais. Pateikusi prašymą atnaujinti procesą, pareiškėja sužinojo, kad visos projekto veiklos pripažintinos netinkamomis, todėl bus reikalaujama grąžinti lėšas. Tik trečiasis asmuo turi teisę įvertinti atliktų darbų atitiktį MTEP veikloms, todėl jo išvada turi byloje esminę reikšmę. Ieškovė neinformavo trečiojo asmens, sutinka ištaisyti darbų trūkumus ar ne. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar ieškovės atlikti darbai priskiriami MTEP darbams, finansuotini pagal TPL.
17.8. Ieškovės ataskaita išsiųsta 2021 m. rugpjūčio 25 d., bet projektas užbaigtas tik 2023 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė neprieštaravo, kad projekto terminas būtų pratęstas. Atsakovė nežinojo, kad ieškovė vykdė nefinansuojamus darbus, todėl jos neteisėtai patirtos išlaidos nekompensuotinos. Dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės pakeistų bylos išnagrinėjimo rezultatą.
17.9. Trečiasis asmuo 2024 m. vasario 22 d. raštu trečią kartą įvertino, kad ieškovė užduotis atliko netinkamai, ne taip, kaip numatyta verslo plane, neištaisė 2023 m. lapkričio 13 d. rašte nurodytų trūkumų. Trečiasis asmuo 2024 m. vasario 23 d. rašte pareikalavo pateikti patikslintas ataskaitas, o to nepadarius bus inicijuotas sutarties nutraukimas ir išmokėtų lėšų susigrąžinimas.
18. Suinteresuotas asmuo VšĮ „Baltijos pažangių technologijų institutas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Išnagrinėtoje byloje ieškovės prievolių įvykdymo tinkamumas (jos atliktų darbų kokybė ir tinkamumas) buvo įrodinėjimo dalykas.
18.2. VšĮ „Inovacijų agentūra“ byloje dalyvavo ne kaip išvadą teikianti institucija ar ekspertas, bet trečiojo asmens teisėmis. Trečiasis asmuo nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. turėjo galutinę ieškovės atliktų darbų ataskaitą, bet nepareiškė prieštaravimų ar pastabų dėl ataskaitos kokybės, todėl yra saistomas teismų procesinių sprendimų. Atsakovė neįrodė, kad trečiasis asmuo galėjo įvertinti ieškovės atliktus darbus tik po to, kai gavo ir atsakovės darbų ataskaitą.
18.3. Atsakovė, įrodinėdama ataskaitos trūkumus, pasitelkė specialistą A. R. Jis pateikė 2021 m. spalio 12 d. vertinimą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl įvertinimo. Atsakovė ir trečiasis asmuo byloje veikė pasyviai.
18.4. Projektas pagal jo paraiškos dokumentus turėjo būti užbaigtas 2021 m. vasario 19 d., bet terminas pratęstas atsakovės iniciatyva. VšĮ „Inovacijų agentūra“ pastabos ar jo pozicija nėra esminės aplinkybės byloje, nes tai trečiojo asmens procesinė pozicija. Trečiasis asmuo nepriėmė galutinio sprendimo dėl projekto. Be to, galutinė trečiojo asmens pozicija būtų dėl viso projekto, bet ne dėl ieškovės ataskaitos dalies.
18.5. Atsakovė nepagrindė, kad ji galėjo atlikti darbus tik po to, kai juos atliko ieškovė. Partnerės visas užduotis turėjo vykdyti kartu (ieškovė – 20 proc., atsakovė – 80 proc.), bet ne vieną po kitos. Atsakovės vadovas S. G. turėjo koordinuoti MTEP veiklų vykdymą. Be to, kasacinis teismas įvertino jungtinės veiklos sutarties dalyvių atsakomybių pasiskirstymą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas netenkino apeliantės prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių) ar ne.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme
21. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
22. Kasacinis teismas nurodė, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas ar apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
23. CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).
24. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė tokius naujus dokumentus – VšĮ „Inovacijų agentūra“ 2024 m. vasario 22 d. pranešimą ir raštą, byloje dalyvaujančių asmenų 2024 m. vasario 9–23 d. susirašinėjimą elektroniniais laiškais. Apeliantė teigia, kad ji juos gavo po to, kai byla buvo išnagrinėta iš esmės, pirmosios instancijos teismas neteisingai atsisakė juos priimti.
25. Suinteresuotas asmuo prašo netenkinti pareiškėjos prašymo priimti naujus įrodymus. VšĮ „Inovacijų agentūra“ – byloje dalyvaujantis asmuo. Nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nepaaiškėjo naujų aplinkybių.
26. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui nurodytų rašytinių įrodymų, išskyrus dalį elektroninių laiškų, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pateikti įrodymai neturės esminės reikšmės vertinant apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nes juose iš esmės nurodytos tos pačios aplinkybės, kaip ir ankstesniuose trečiojo asmens raštuose. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad trečiasis asmuo tas pačias aplinkybes konstatavo trečią kartą. Taigi, aplinkybė, kad atsakovė gavo nurodytus įrodymus, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, savaime nepagrindžia būtinybės juos priimti. Be to, įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims turėtų būti sudaryta galimybė pateikti nuomonę dėl naujų įrodymų reikšmės nagrinėjamam klausimui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad yra pagrindas taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį, todėl atsisako juos priimti į bylą.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
27. Pagal CPK 336 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.
28. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
29. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pakartotinai apklausti liudytojus ieškovės darbuotojus R. P. ir E. F., kurie paaiškino aplinkybes, susijusias su projekto ataskaitos įvertinimu. Apeliantė teigia, kad ieškovė atsiliepime į skundą nurodo prieštaraujančias aplinkybes.
30. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo procesui atnaujinti. Apeliantės prašyme nurodytos aplinkybės galėtų būti nagrinėjamos tik atnaujinus procesą. Prašomų apklausti liudytojų paaiškinimai neturės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Dėl to netenkinamas apeliantės prašymas skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir apklausti liudytojus.
Dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą
31. Apeliantė teigia, kad paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios jai ir teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).
33. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 20 punktas; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 30 punktas).
34. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-31/2014).
35. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė išnagrinėtoje byloje siekė įrodyti, jog ieškovė darbus atliko netinkamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 25 d. baigė vykdyti projekto darbus ir išsiuntė apeliantei ir trečiajam asmeniui ataskaitą. Byloje nėra duomenų, kad po šios datos ieškovė atliko kokius nors darbus pagal projektą ar tikslino ataskaitą. Atsakovė savo darbus atliko vėliau, todėl visas projektas buvo baigtas 2023 m. rugpjūčio 31 d., t. y. po to, kai įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas.
36. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą svarbu tai, kad ieškovė užbaigė projekto darbus 2021 m. rugpjūčio 25 d., t. y. tuo metu, kai byla buvo nagrinėjama – pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2022 m. liepos 11 d., apeliacinės instancijos teismo – 2023 m. vasario 9 d. Dėl to atliktų darbų kokybę ir atitikimą projektui galėjo įvertinti ne tik apeliantė ir trečiasis asmuo, bet ir anksčiau bylą nagrinėję teismai, jeigu į bylą būtų buvę pateikti įrodymai.
37. Byloje nekilo šalių ginčo, kad tik VšĮ „Inovacijų agentūra“ turėjo teisę nuspręsti, atitinka ieškovės atlikti darbai projektui ar ne, t. y. nustatyti jų TPL, MTEP elementus. Akcentuotina tai, kad VšĮ „Inovacijų agentūra“ byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, bet ji iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė ieškovės atliktų darbų įvertinimo. Apeliantė žinojo (siekė įrodyti), kad ieškovė darbus atliko netinkamai, bet nesikreipė į trečiąjį asmenį, kad šis įvertintų ieškovės atliktus darbus, jų atitiktį projektui. Ji taip pat nepasinaudojo teise prašyti teismo, kad šis įpareigotų trečiąjį asmenį pateikti darbų įvertinimą. Tai, kad apeliantė pasirinko kitą atsakovės atliktų darbų netinkamumo nustatymo būdą – kreipėsi į specialistą A. R., kad šis įvertintų atsakovės darbus – nėra pagrindas konstatuoti, kad ji aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis ir negalėjo gauti kitų įrodymų, t. y. trečiojo asmens įvertinimo (išvadų apie ieškovės atliktus darbus). Aplinkybę, kad trečiasis asmuo, gavęs ieškovės ataskaitą, galėjo įvertinti tik jos atliktų darbų dalį, nevertindamas apeliantės darbų, pagrindžia atskirojo skundo argumentai, jog trečiasis asmuo įvertino, kad ieškovės atlikti darbai nefinansuojami, nes nepasiekė finansuojamo 3 TPL, todėl ir atsakovės darbai gali būti pripažinti nefinansuotinais.
38. Byloje nustatyta, kad ieškovė užbaigė darbus 2021 m. rugpjūčio 25 d. Nuo nurodytos datos iki apeliantės prašymo atnaujinti procesą pateikimo teismui dienos ieškovės atlikti darbai nebuvo taisomi ar keičiami. Ar ieškovės atlikti darbai atitinka projektui, buvo galima sužinoti bylos nagrinėjimo metu. Dėl to atsakovės pateikti trečiojo asmens 2023 m. spalio 10 d. ir 2023 m. lapkričio 13 d. raštai, kuriais jis informavo atsakovę, jog ieškovė projekto veiklas vykdė netinkamai, atlikti darbai nefinansuojami, nelaikytini naujais įrodymais. Nauja aplinkybe taip pat nelaikytinas trečiojo asmens paaiškinimas, kad dėl netinkamai įvykdytų darbų gali būti pareikalauta grąžinti projekto lėšas. Jungtinės veiklos sutarties šalys – juridiniai asmenys. Jie, sudarydami sutartį ir prisiimdami įsipareigojimus, turėjo ir galėjo įvertinti šią aplinkybę iki dalyvavimo projekte.
39. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybės pripažįstamos naujomis tik tuomet, jeigu jos atitinka visus naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius. Nagrinėjamoje byloje apeliantė žinojo, kad ieškovė atliko darbus ir galėjo pareikalauti, kad juos įvertintų trečiasis asmuo. Tai, kad ieškovė atliko darbus netinkamai, apeliantė žinojo, nes šios aplinkybės buvo įrodinėjimo dalykas byloje, kurios procesą apeliantė siekia atnaujinti. Nustačius, kad apeliantės nurodytos aplinkybės neatitinka žinomumo požymio (nebuvo ir negalėjo būti žinomos), jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir jos negali būti vertinamos kaip CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas procesui, užbaigtam civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atnaujinti.
40. Nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo teismas nusprendžia, yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų ar ne, bet galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie galėtų būti įvertinti tik atnaujinus išnagrinėtos bylos procesą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
41. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas pareiškimų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
42. Nepatenkinus atskirojo skundo, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Suinteresuotas asmuo prašė priteisti 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikė bylinėjimosi išlaidas, patvirtinančius įrodymus: PVM sąskaitą faktūrą, patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
44. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte įtvirtinta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento (dabar – Valstybinė duomenų agentūra) skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).
45. Suinteresuotas asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas 2024 m. I ketvirtį. Užpraėjusio ketvirčio – 2023 m. III ketvirčio – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 018,20 Eur. Dėl to rekomenduotinas atlyginti maksimalus užmokestis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 807,28 Eur (2 018,20 x 0,4 = 807,28).
46. Vertindamas prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Teismas daro išvadą, kad suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduotiną atlyginti maksimalų dydį už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, todėl jis mažintinas iki 807,28 Eur. Suinteresuotam asmeniui iš apeliantės priteisiama 807,28 Eur bylinėjimosi išlaidų (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį paikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Baltijos pažangių technologijų institutas“ (juridinio asmens kodas 301846141) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Necolt Labs“ (juridinio asmens kodas 302571805) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.