Civilinė byla Nr.e2-793-233-2020
Teisminio proceso numeris 2-37-3-001636-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.8.11.1;2.6.10.5.1;2.6.1.6.4;3.2.6.1
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 3 d.
Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė,
dalyvaujant posėdžių sekretorei Larisai Vizbarienei,
ieškovei , J. P. individualios įmonės , savininkei J. P. ir jos atstovui adv. M. B.,
atsakovui T. M., esančiam ir UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi,
trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje-A. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomos mokesčio priteisimo pagal ieškovės J. P. individualios įmonės ieškinį, atsakovai: T. M., UAB (duomenys neskelbtini), tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje-A. P..
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį, ji, būdama J. P. individualios įmonės savininke , žodžiu susitarė su atsakovu T. M., jog šis už 45000 Eur (+ PVM) sumą pirks ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą - 9/50 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)bei 9/50 kiemo statinių (kiemo aikštelė - 2991 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas T. M. ieškovę informavęs, jog minimą nekilnojamąjį turtą nupirks iki 2017-12-31, tuo tikslu gaudamas iš banko paskolą, tačiau išreiškė pageidavimą nekilnojamu turtu pradėti naudotis nuo 2017 m. birželio mėnesio nuomos pagrindais, kadangi nurodė, jog šiose patalpose nori nedelsdamas pradėti verstis komercine veikla. Ieškovė su T. M. susitarė, jog šis iki nekilnojamojo turto įsigijimo, mokės ieškovei 350 Eur (+PVM) dydžio kasmėnesinį nuomos mokestį ir sutarė, kad rašytinę nuomos sutartį šalys įformins vėliau.
2017-07-27 dieną atsakovė T. M. atstovas G. S. atsiuntė ieškovei 2017-07-19 data surašytą „Preliminariosios sutarties Nr. 17-1 Dėl nuomos" projektą, kuriame buvo įtvirtinta daug ieškovei keliamų ir iš anksto šalių neaptartų pareigų, su kuriomis ieškovė niekuomet nebuvo sutikusi, pvz., padengti sklypo aptvėrimo tvoros statymo darbų ir medžiagų išlaidas, padengti išnuomojamose patalpose įrengiamo dušo statymo darbų ir medžiagų išlaidas, padengti išnuomojamose patalpose dviejų langų pakeitimo darbų ir medžiagų išlaidas,
2
padengti išnuomojamos teritorijos vartų ir jų mechanizmų montavimo darbų išlaidas. Preliminarioje sutartyje buvo įrašyta sąlyga, jog nuomotojas duoda išankstinį sutikimą, kad Nuomininkas nuomos teises galėtų perleisti tretiesiems asmenims tokiomis pačiomis sąlygomis, kad būtinus dokumentus gali paruošti ir Nuomininko advokatas už Nuomotojo lėšas, buvo numatyta Nuomininko arba jo teisių perėmėjo teisė (bet ne pareiga) įsigyti nuomojamus Daiktus pirmumo tvarka per dvejus metus po nuomojamų daiktų perdavimo momento už kainą ne didesnę, kaip 45 000 Eur, teisė be atskiro raštiško Nuomotojo sutikimo savo teises ir pareigas, atsiradusias dėl šios Sutarties, perleisti tretiesiems asmenims, be atskiro Nuomotojo pritarimo subnuomoti išnuomotus Daiktus, ar jų dalį/is, be atskiro raštiško Nuomotojo sutikimo atlikti patalpų ir kito turto rekonstrukciją, pertvarkymus, bei būtinus veiklai vykdyti pakeitimus, kas su ieškove taip pat nebuvo iš anksto derinta. Preliminarioje sutartyje taip pat buvo numatyta, jog jeigu Nuomotojas nutraukia ankščiau galiojimo laiko, nepraėjus 10 (dešimt) metų, nuo Pagrindinės sutarties pasirašymo dienos, o Nuomininkas yra įsipareigojęs tretiesiems asmenims per šį laikotarpį nekeisti savo veiklos vietos, tai Nuomininkui reikalaujant, Nuomotojas įsipareigoja atitinkamai sumokėti netesybas, arba Nuomininko pasirinkimu 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Eur baudą, t.y. šioje nuostatoje buvo įtvirtinta ieškovės pareiga nuomoti nekilnojamąjį turtą ne mažesniam kaip 10 metų laikotarpiui, numatant didžiules sankcijas už sutarties nutraukimą, nors ieškovės tikslas buvo nekilnojamąjį turtą atsakovui parduoti kaip galima greičiau, o ne nuomoti 10 metų. Taip pat buvo numatyta, kad jeigu Pagrindinė sutartis nėra sudaroma šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir/ar per šios Sutarties 2.1. punkte nustatytą terminą dėl Nuomotojo kaltės, ši Sutartis yra laikoma nutrūkusi ir Nuomininkui, kaip nuostolių atlyginimą Nuomotojas sumoka 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur baudą, t.y. Preliminarioje sutartyje buvo įrašytos vienašališkos ieškovės atžvilgiu numatytos neprotingos ir neracionalios netesybos, nors toliau buvo įtvirtinta, kad jeigu Pagrindinė sutartis nėra sudaroma šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir/ar per šios Sutarties 2.1. punkte nustatytą terminą dėl Nuomininko kaltės, ši Sutartis yra laikoma nutrūkusi ir Nuomininkas privalo sumokėti arba užsiskaityti iš avanso vieno mėnesio nuomos dydžio baudą (t.y. 350 Eur + PVM dydžio baudą). Preliminarioje sutartyje taip pat buvo keliama ir kitų neracionalių ir iš anksto neaptartų sąlygų, su kuriomis ieškovė niekuomet nesutiko.
2017-07-27 ieškovė pateikė atsakovo atstovui atsakymą, jog šios sutarties ieškovė nepasirašys. Į tai atsakovo atstovas atrašė, pasiūlydamas pateikti savo sutarties versiją, ką ieškovė ir padarė, pateikdama atsakovui T. M. N. patalpų nuomos sutarties projektą, tačiau atsakovas šios sutarties taip pat nepasirašė. 2017-08-03 el. laiške atsakovo T. M. atstovas advokato padėjėjas G. S.(teismo posėdyje ieškovės atstovas patikslino, kad nurodant ieškinyje minėtą asmenį advokato padėjėju padaryta klaida, nes minėtas asmuo nėra advokato padėjėjas) nurodė, jog šioje sutartyje yra „kai kurių aiškių prieštaravimų ir neatitikimų", tačiau kokių konkrečiai neįvardijo.
Nepasirašius rašytinės nuomos sutarties atsakovas T. M. su savo atstovu G. S. pradėjo susirašinėti, persiųsdami ieškovei šio susirašinėjimo kopiją, apie T. M. neva investuotas į nuomojamą ir ketinamą įsigyti turtą lėšas, tokiu būdu siekdami parodyti atsakovo „ketinimų" įsigyti nekilnojamąjį turtą rimtumą.
2017-12-22 atsakovas T. M. paprašė, jog ieškovė duotų sutikimą įregistruoti nuomojamose patalpose T. M. steigiamos įmonės (duomenys neskelbtini) buveinę. Ieškovė tokį sutikimą davė, tačiau atsakovas vis tiek vengė sudaryti nuomojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, teigdamas, jog laukia finansavimo patvirtinimo iš banko, nors pirkimo - pardavimo dokumentai jau buvo paruošti pas notarę V. V..
2018-07-09 atsakovas atsiuntė ieškovei Sutarties dėl patalpų atidalijimo, atskirų vienetų suformavimo bei įregistravimo projektą, kuriame be visa ko kita (2.1.4.1 p.) buvo nurodyta, jog nuomininkas nuompinigius už nuomojamą turtą mokės tik baigęs patalpų remonto darbus, po
3
perdavimo akto pasirašymo. Šios sutarties ieškovė nepasirašė, kadangi jos sąlygos ieškovės taip pat netenkino.
2018-09-04 ieškovė išsiuntė atsakovui (duomenys neskelbtini) sąskaitą už naudojimąsi ieškovei priklausančiu nekilnojamuoju turto, tačiau gavo atsakovo T. M. atsakymą, jog pageidauja, kad sąskaita būtų patikslinta, įrašant, kad nuomojamas ne tik pastatas, tačiau taip pat ir kiemo statiniai bei aikštelė, be to, paprašė, jog būtų išrašomos dvi sąskaitos, t.y. už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2018-01-31 -atsakovui T. M., o už laikotarpį nuo 2018-02-01 - atsakovui (duomenys neskelbtini). Šiuos pataisymus ieškovė padarė, tačiau tuomet gavo atsakovo T. M. atsakymą, jog prieš atliekant mokėjimą ragina pasirašyti nuomos sutartį, kurios iki šiol neturi.
2018-09-20 ieškovė gavo T. M. atstovo G. S. el. laišką, kuriame buvo nurodyta, jog laukia patalpų ir žemės sklypo nuomos sutarties, nurodė, jog įmonės įkūrimas nepagrįstai buvo užvilkintas, o delsimas sudaryti nuomos sutartis, reikalaujant apmokėjimo, „nėra korektiškas", „sukelia neigiamas pasekmes". Po šių laiškų ieškovės savininkė bei jos sutuoktinis kelis kartus telefonu bendravo su T. M., tačiau šis atsisakė pasirašyti ieškovės pateiktą nuomos sutartį, reikalaudamas, jog būtų pasirašyta jo atstovo atsiųsta preliminarioji sutartis.
2018-12-20 ieškovė gavo T. M. atstovo G. S. el. laišką, kuriame buvo nurodyta, jog kelis kartus buvo atvažiavęs turto vertintojas, o turtas bendroje nuosavybėje su kiemo statiniais netraukia sutartos 45000 Eur kainos. Nurodyta, jog iki šiol delsiama pasirašyti nuomos sutartis ir „T. apie tai jau eilę kartų kalbėjo telefonu. Tačiau rezultato delsiama." Po šio laiško ieškovės savininkė bei jos sutuoktinis vėlgi bendravo su T. M., tačiau šis vėlgi atsisakė pasirašyti ieškovės atsiųstą nuomos sutartį, reikalaudamas, jog būtų pasirašyta jo atstovo atsiųsta preliminarioji sutartis.
2019-01-25 ieškovė gavo T. M. atstovo G. S. el. laišką, kuriame buvo vėlgi priekaištaujama, jog neva ieškovė vengia pasirašyti nuomos sutartį, buvo reiškiami nepagrįsti priekaištai dėl neva vengimo pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartį. Į tai ieškovė atsakė, jog patalpų nuomos sutartis ir perdavimo aktas buvo perduotas T. M. dar 2017-07-31 asmeniškai, tačiau sutarties nepasirašo atsakovas T. M.. Ieškovė pažymėjo, jog iš ieškovės pusės buvo padaryta daug: 1) leista naudotis patalpomis ((duomenys neskelbtini)); 2) patalpomis ir statiniais naudojasi nuo 2017-06-01, pradžioje T. M. kaip asmuo, vėliau (duomenys neskelbtini), už naudojimąsi patalpomis ir statiniais mokant 350,00+PVM mokestį kas mėnesį. Šio sutarto mokesčio dar negauta nė už vieną mėnesį, nei iš T. (2018-12-13 skola 2800,00), nei iš "(duomenys neskelbtini)" (skola 2018-12-31 4658,00); 3) sutikta registruoti įmonę adresu (duomenys neskelbtini)- įmonė (duomenys neskelbtini) įregistruota, naudojasi patalpomis ir statiniais bei vykdo veiklą šiuo adresu nuo 2018-02-01; 4) suderinta nuomojamos žemės naudojimosi tvarka 2017-08-03; 5) gauti pastato bendraturčių atsisakymai pirkti pastatą 2017-11-16; 6) gavus atsisakymus, notaras jau buvo paruošęs dokumentus pardavimui dar 2017 m.. Ieškovė pažymėjo, jog iš atsakovo pusės sulaukia tik priekaištų, nurodymų, pažadų, laiškų ir skambučių. Ieškovė nurodė, jog pas notarę ieškovės savininkės sutuoktinis A. buvo ir praeitą savaitę ir šią; bendraturčių atsisakymas pirkti galioja, kol nekinta pirkimo sąlygos (siūloma kaina, parduodamo turto apimtis ir panašiai) ar jie nepareiškia noro pirkti. Nurodė, jog laukia T eiti pas notarą. Į ši laišką ieškovei atsakovo atstovo buvo atsakyta, kad „sutarčių projektai, tai ne pasirašytos sutartys. Aš neturiu, T neturi ir Jūs neturite nei pasirašytų nuomos sutarčių, nei perdavimo aktų. Jei buvo susitarimai, juos reikia įforminti, o ne atskirus fragmentus pateikinėti, kaip įformintus." Tuomet ieškovė pasiūlė atsakovo atstovui dar kartą persiskaityti savo laiškus, tačiau į tai gavo atsakymą, jog „Viską perskaičiau, niekur nematau pasirašytos sutarties, perdavimo akto. Nėra ką perduoti bankui, turto vertintojui ir bendrovės balansą rengiančiai buhalterinės apskaitos įmonei. Jūsų p. J. laiškų juk nepridėsime." Į tai ieškovė atsakė, jog „Sutartį kaip supratau matot ir turit, tai tegu ponas T. atvyksta su parkeliu ir mes pasirašysim", į ką atsakovo atstovas atrašė „Dabar
4
nieko nematau" ir pridėjo, jog „Džiugu pranešti visiems, kad pagaliau 2019-01-30 p. J. sutiko pasirašyti patalpų nuomos sutartį ir turto perdavimo aktą". Nors T. M. atstovas šiuo el. laišku deklaravo T. M. ketinimą pasirašyti sutartį, tačiau po šio laiško T. M. nuomos sutarties pasirašyti neatvyko.
2019-01-28 ieškovė pas notarę V. V. užsakė dokumentus turto pardavimo sandoriui, apie ką informavo atsakovą, tačiau atsakovas pasirašyti pirkimo - padavimo sutarties nustatytu laiku vėlgi neatvyko. Tuomet atsakovas T. M. pradėjo ieškovei siuntinėti sąmatas, atliktų darbų aktus, teigdamas, jog patalpas ieškovė atsakovui iš tiesų yra perdavusi remontui, su tikslu jas vėliau išnuomoti, pradėjo reikalauti sumokėti 10 000 Eur dydžio netesybas pagal jo paruoštą preliminarią sutartį, kurios šalys nebuvo pasirašę, taip pat pradėjo reikalauti 35375,29 Eur už neva ieškovės užsakymu atsakovo atliktus statybos remonto darbus bei kelti kitus nepagrįstus reikalavimus. Nurodo, jog tokie atsakovo veiksmai sudaro ieškovei pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas išties neketino ir neketina pirkti ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, neketina pasirašyti ieškovės paruoštos rašytinės nuomos sutarties, neketina už turtą mokėti nuomos mokesčio. Atsakovo tikslas, ieškovės vertinimu, yra ilgą laiką ir nemokamai naudotis šiuo turtu arba bandyti įgyti jį kaip „netesybas" pagal jo paruoštą ir šalių nepasirašytą preliminarią sutartį arba kaip „išpirką" už neva jo suteiktas statybos remonto darbų paslaugas, kurių ieškovė iš atsakovo niekuomet neužsakinėjo.
Tuomet ieškovė darkart paragino pirkti nuomojamą turtą bei sumokėti įsiskolinimą už nuomą, tačiau iš atsakovų pusės jokių konstruktyvių veiksmų nebuvo sulaukta. 2020-10-06 ieškovė per atstovą išsiuntė atsakovui T. M. el. laišką, nurodydama, kad jis bei jo vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini) naudojasi ieškovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau nemoka sutarto mokesčio už naudojimąsi šiuo nekilnojamuoju turtu, atsisako pasirašyti ieškovės paruoštą šio turto nuomos sutartį, o taip pat nesutinka šio turto pirkti ieškovės siūlomomis sąlygomis, bei pasiūlydama situaciją spręsti taikiai, iki sutarto laiko išsikraustant iš užimto ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto bei sumokant įsiskolinimą už ligšiolinį naudojimąsi nekilnojamuoju turtu. Į tai atsakovas atsakė, jog jokio nekilnojamojo turto nenuomoja ir nieko nenaudoja, jokio įmonės turto nėra nurodytu adresu, tad nėra ką kraustyti ir nėra jokių jų neapmokėtų sąskaitų.
Nurodo, jog šalys susitarė dėl nuomos dalyko (9/50 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei 9/50 kiemo statinių (kiemo aikštelė - 2991 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini)) bei nuomos kainos (350 Eur + PVM), todėl laiko, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė nekilnojamojo turto nuomos sutartis. Atsakovas T. M. šalių tarpusavio santykiuose veikė ir veikia kaip fizinis asmuo bei kaip juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)" atstovas. Kaip minėta, 2018-09-04 ieškovė išsiuntė atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitą už naudojimąsi ieškovei priklausančiu nekilnojamuoju turto, tačiau gavo atsakovo T. M. atsakymą, jog pageidauja, kad būtų išrašomos dvi sąskaitos, t.y. už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2018-01-31 - atsakovui T. M., o už laikotarpį nuo 2018-02-01 - atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)". Ieškovės vertinimu, tokiu būdu atsakovas T. M. išreiškė poziciją, jog laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2018-01-31 atitinkamą nekilnojamąjį turtą nuomojosi jis kaip fizinis asmuo, o laikotarpį nuo 2018-02-01 - nuomojasi turtą kartu su vadovaujama įmone - atsakovu UAB „(duomenys neskelbtini).
Nurodo, jog CK 6.497 str. yra reglamentuotas nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu, kaip nurodyta šios dalies 3 punkte, nuomininkas nemoka nuomos mokesčio. Nagrinėjamu atveju atsakovai per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nemokėjo ieškovei nuomos mokesčio, nors ieškovė kelis kartus ragino atsakovus sumokėti nuomos mokestį. Ieškovės vertinimu, toks absoliutus nuomos mokesčio nemokėjimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu CK 6.217 str. prasme.
5
Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo teismą:
-nutraukti tarp ieškovės J. P. individualios įmonės, į.k. (duomenys neskelbtini) bei atsakovų T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)", į.k. (duomenys neskelbtini), sudarytą ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto (9/50 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei 9/50 kiemo statinių (kiemo aikštelė - 2991 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini)), žodinę nuomos sutartį;
-priteisti iš atsakovo T. M. ieškovės J. P. individualios įmonės naudai 2800 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2018-01-31;
-priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)", ieškovės J. P. individualios įmonės, į naudai 9317 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2018-02-01 iki 2019-11-30;
-priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)", ieškovės J. P. individualios įmonės, naudai po 423,50 Eur (350 Eur + PVM) nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2019-12-01 iki teismo sprendimo dėl šio turto nuomos sutarties nutraukimo įsiteisėjimo dienos;
-priteisti iš atsakovo T. M. ieškovės J. P. individualios įmonės naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo iš šio atsakovo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo;
-priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)" ieškovės J. P. individualios įmonės naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo iš šio atsakovo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo;
-priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė, J. P., duodama paaiškinimus 2020-10-15 teismo posėdyje, iš esmės nurodė pateiktame ieškinyje nurodytas aplinkybes, kai kurias aplinkybes papildydama. Paaiškino, kad ji, kaip jai priklausančios įmonės savininkė, 2017 m. nusprendė parduoti priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini) bei kiemo statinius (duomenys neskelbtini) Klausimus susijusius su minėto turto pardavimu, žodiniu pavedimu pavedė tvarkyti savo sutuoktiniui A. P., kuris taip pat yra ir jai priklausančios individualios įmonės darbuotojas. Paskelbus apie minėto turto pardavimą, A. P. paskambino T. M., kuris susidomėjo parduodamu turtu. Jiems susitarus susitikti, ji taip pat dalyvavo, T. M. buvo aprodytos paduodamos patalpos, jis nurodė, kad jam viskas tinka, buvo žodžiu sutarta, jog patalpos parduodamos už 45000 Eur + PVM, taip pat sutarta pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2017 m. pabaigos , o iki sutarties sudarymo T. M. nurodė, kad pageidauja perkamas patalpas nuomotis, kadangi nori greičiau pradėti veiklą, mokėdamas kas mėnesį po 350 Eur + PVM . Paaiškino, kad tariantis su T. M. dėl parduodamų negyvenamų patalpų, dar nebuvo gauti kitų pastato bendraturčių sutikimai dėl jai priklausančios pastato dalies pardavimo, taip pat nebuvo nustatyta tarp pastatų bendraturčių naudojimosi nuomojamos iš valstybės žemės sklypu naudojimosi tvarka, tai buvo padaryta 2017 m. pabaigoje ir jokių kliūčių sudaryti pastatų pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo. Nurodė, kad T. M. faktiškai nuomojamos patalpos buvo perduotos 2017 m. gegužės mėnesį, buvo perduoti raktai nuo nuomojamų patalpų. Nurodo, kad T. M. pateikus pasirašyti preliminarią sutartį dėl patalpų nuomos, ji nesutiko pasirašyti tokios sutarties, dėl joje nurodytų sąlygų, dėl kurių su T. M. nebuvo tartasi. Ji pateikė T. M. savo nuomos sutarties projektą, tačiau šios sutarties nepasirašė T. M., tačiau nuo patalpų jam perdavimo, jis perduotomis patalpomis faktiškai naudojosi, jai sutikus, įregistravo nuomojamų patalpų adresu UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ir nurodytu adresu vykdė veiklą, buvo iškabinti reklaminiai stendai. Kadangi T. M. vis žadėjo nuomojamas faktiškai patalpas pirkti, dėl ko ne kartą buvo gautos ir parengtos reikalingos pažymos pas notarą, tačiau T. M. neatvykstant sutartu laiku pas notarą pirkimo –pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. 2018 m. rugsėjo mėnesį ieškovė išrašė išrašyta PVM sąskaitą-faktūrą UAB “ (duomenys neskelbtini)“ dėl nuomos mokesčio už visą nuomos laikotarpį sumokėjimo, į ką T. M. nurodė, kad reikėtų išrašyti
6
dvi sąskaitas, t.y. už laikotarpį pirminį laikotarpį iki UAB “ (duomenys neskelbtini)“ įregistravimo išrašyti sąskaitą T. M., o už vėlesnį laikotarpį UAB “(duomenys neskelbtini)“, ką ji ir padarė, tačiau ir šių sąskaitų atsakovai neapmokėjo. Vėliau ir po minėtų saskaitų išrašymo ir jų pateikimo atsakovams apmokėjimui, buvo rašomos PVM sąskaitos-faktūros dėl jų apmokėjimo UAB “(duomenys neskelbtini)“ iki 2019 m. gegužės mėn., atsakovai nei vienos pateiktos sąskaitos neapmokėjo, sąskaitose nurodomo nuomos dydžio atsakovai neginčijo. 2019 m. gegužės mėnesį, ji būdama įmonės savininke priėmė sprendimą parduoti nuomojamas atsakovams patalpas pagal jų stovį 2017 m. birželio 1d., apie tai informavo T. M., nurodydama, jog apie tolesnę patalpų nuomą negali būti kalbos, po ko dar vyko derybos su atsakovu dėl parduodamo turto, tačiau susitarta nebuvo, nuomos mokesčio atsakovai nemokėjo, todėl kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą dėl ieškinio pateikimo teismui. Nurodo, kad sprendimo dėl minėtų patalpų pardavimo 2017 pavasarį, kuomet dėl jų pardavimo buvo tartasi su atsakovu T. M., nebuvo priėmusi. Paaiškino, kad visi atsakovo T. M., jo atstovo G. S. prašomi pateikti dokumentai, susiję su nuomojamu (parduodamu) turtu buvo atsakovui pateikti .
Ieškovė ir jos atstovas prašo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Tretysis asmuo , nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, A. P. pateiktuose teismui rašytiniuose paaiškinimuose ( teisme registuotame DOK 43646) nurodė ir teismo posėdyje 2020-10-15 paaiškino , kad jo žmona J. P. turi santuokos metu įkurtą individualią įmonę, kurios reikalus tvarko abu, pasitardami. Nurodo, jog 2017 m. nutarė parduoti žmonos įmonei priklausantį turtą - 9/50 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei 9/50 kiemo statinių (kiemo aikštelė - 2991 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), apie ką paskelbė įvairiose vietose iškabintuose skelbimuose. Skelbimuose buvo nurodytas jo, t.y. A. P., telefono numeris, kadangi žmona pageidavo, jog dėl turto pardavimo su potencialiais pirkėjais kalbėtųsi jis. 2017 m. gegužės mėnesį jam paskambino T. M., kuris pradėjo domėtis parduodamu nekilnojamuoju turto. T. M. papasakojo koks turtas parduodamas, pasakė, jog turtas priklauso žmonos J. P. individualiai įmonei. Atsakovas apžiūrėjo parduodamą turtą, susipažino su turimais turto nuosavybę patvirtinančiais dokumentais ir išreiškė pageidavimą šį turtą pirkti. Sutarė, jog turtas bus parduodamas už 45000 Eur (+ PVM) sumą. Atsakovas T. M. pažadėjo, jog minimą nekilnojamąjį turtą nupirks iki 2017-12-31, tuo tikslu gaudamas iš banko paskolą, o iki to nurodė pageidaująs turtą nuomotis. Suderėjo, jog T. M. iki nekilnojamojo turto įsigijimo mokės 350 Eur (+PVM) dydžio kasmėnesinį nuomos mokestį. Žodžiu sutarė, kad rašytinę nuomos sutartį pasirašys jis ir įmonės savininkė vėliau. Niekada atsakovui nei jis, nei jo žmona neprisiėmė jokių įsipareigojimų, jog atsakovas gaus E. S. paramą ar kad patalpos atitiks kažkokius specialius reikalavimus. Patalpos buvo parduodamos tokios būklės, kokios buvo ir atsakovui nežadėjo nei tų patalpų remontuoti, nei keisti jų paskirties. Perdavus atsakovui patalpų raktus, šis atsiuntė ne nuomos, o preliminarios nuomos sutarties projektą, kuriame buvo prirašyta daugybė pareigų ir įsipareigojimų, dėl kurių iš anksto nesitarė, tad šios sutarties nepasirašė, o pateikė savo ruoštą sutartį, kurios nepasirašė atsakovas. Sutartu laiku atsakovas patalpų nenupirko, žadėjo, jog pirks vėliau, tačiau savo pažadų nesilaikė. Nuomos mokesčio taip pat nemokėjo, nors žadėjo mokėti. Teismo posėdyje 2020-10-15 tretysis asmuo nurodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį sutarus su atsakovu T. M. dėl patalpų pirkimo, jam buvo atiduoti raktai nuo patalpų, o 2017 m. pabaigoje buvo gauti reikalinti pastato bendraturčių sutikimai dėl ieškovei priklausančių patalpų pardavimo, suderinta ir naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarka, ne kartą buvo parengti visi reikiami dokumentai pas notarę dėl pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo, tačiau kaip suprato iš pokalbių su atsakovu T. M. ir jo nurodytu atstovu G. S., atsakovas neturėjo reikiamos pinigų sumos patalpų pirkimui, o 2019 m. atsakovas T. M. pradėjo siūlyti mažesnę pirkimo kainą, nei
7
buvo sutarta.Nurodė, kad pripažįsta, jog vieną raktų egzempliorių nuo patalpų turėjo ir jis, matė, kad atsakovas viduje darė pertvarkymus, žino, jog buvo įrengta signalizacija, patalpas perduodant apsaugai kitai organizacijai, įrengta kieme tvora, bet jokio leidimo tam atsakovas neprašė. Nurodė, kad jam nebuvo perduotas įvestos signalizacijos slaptažodis ir patekti į 2-ro aukšto patalpas jis negalėjo. Nurodė, kad jis teiravosi pastato bendrasavininkio UAB ”(duomenys neskelbtini)” atstovo ar atsakovai yra atsiskaitę už naudotą elektros energiją, vandenį, jam buvo paaiškinta, jog atsakovai už šias paslaugas atsiskaitę. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovas T. M. pateiktame atsiliepime (teisme registruotame DOK 16402) nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu . Nurodo, jog jis 2017 m. pradžioje pradėjo domėtis E. S. [toliau - ES] struktūrinių fondų paramos galimybėmis smulkiam verslui, ar verslo pradžiai pagal 2014-2020 metų programos priemones. Paaiškėjo, kad paraiškos dėl paramos, verslo planai ir techninė dokumentacija turi būti paruošti ir pateikti įgaliotai institucijai iki 2017 m. rugsėjo pradžios. Tikslus terminas dar nebuvo žinomas, tačiau parengiamieji darbai jau buvo galima pradėti. T. M. pradėjo ieškoti patalpų ir žemės sklypo tachografų patikros garažo įrengimui. 2017 m. kovo mėnesį būdamas techninių apžiūrų centre (duomenys neskelbtini)pamatė skelbimą, kad šalimais yra parduodamos, arba nuomojamos patalpos su žemės sklypu. Po kiek laiko susisiekus nurodytu telefonu atsiliepė A. P.. Jis patvirtino, kad skelbime nurodytas turtas dar neparduotas, dar yra pardavinėjamas, o prašomą kainą įvardins žodžiu vietoje. Susitikus, A. P. aprodė patalpas ir šalia esantį sklypą – aikštelę, apie 0,5 ha ploto. Jokių dokumentų su savimi neturėjo ir susipažinimui nepateikė, situaciją nupasakojo savais žodžiais. Už parduodamą turtą pageidavo gauti 45 000 Eur per banko sąskaitą ir 10 000 Eur. grynaisiais, nerodant sutartyje, ir aiškindamas, kad taip išvengs didelių mokesčių, leisdamas suprasti, jog turto įsigijimo kaina buvo žymiai mažesnė. Tuo atveju, jei T. M. tokių pinigų neturėtų sutiko ir palaukti iki 2017m. gruodžio 31d..Nurodo, jog jis iš karto atskleidė kokiam tikslui jam reikalingas žemės sklypas ir patalpos, t.y. kad jis ieško ne bet kokio sklypo, ir ne bet kokių patalpų, o būtent tokių, kurie atitiktų ES paramos fondų finansavimo sąlygas. Tokiu atveju visi susitarimai, visos sutartys, visos sąlygos gali būti tik rašytinės, o mokėjimai tik bankiniais pavedimais. Numatoma veikla būtų vykdoma naujai įkurto juridinio vieneto [įmonės] pagrindu tik tuo atveju, jei parengus ir pateikus paraiškas, bei verslo planus būtų patvirtintas finansavimas. Patalpų paskirtis turi atitikti tachografų patikros garažų paskirtį. A. P., siekdamas gauti pageidaujamą pardavimo kainą, sutiko su jo, atsakovo T. M., nurodytomis sąlygomis. Parduodamos patalpos iki tol buvo nesėkmingai naudojamos autoserviso veiklai. Pažadėjęs pateikti vėliau aktualius nuosavybės dokumentus ir planus, A. P. delsė. Kadangi pati turto buvimo vieta pasirodė labai patraukli [šalia įvažavimas į miestą, techninio aptarnavimo centras, prekybinės-sandėliavimo teritorijos ir t.t.], jis pradėjo rimčiau vertinti būsimas projektines galimybes, atmesdamas kitus pasiūlymus, tačau A. P. delsė pateikti nuosavybės dokumentus, o supratęs jog be jų nebus eigos, pasiūlė laikinai turtą nuomotis. Kaip vėliau paaiškėjo, jokio greito turto pardavimo realiai ir negalėjo būti, nes siūlomas parduoti turtas buvo arba bendra nuosavybė su kitais bendraturčiais, arba iš viso nuosavybės teisės nepriklausė ieškovei (0,5 ha žemės sklypas yra valstybinė žemė, padalinta naudotis keliems pastato bendraturčiams), tačiau šias aplinkybes A. P. nuslėpė. Toliau gilinantis ir domintis parduodamu objektu, kaip jau buvo minėta, paaiškėjo iš trečiųjų šaltinių, kad tai yra ne asmeninė pardavėjo nuosavybė, o bendra dalinė nuosavybė ir pirmiausia turi būti siūloma įsigyti bendraturčiams. Šalia pastato esantis sklypas yra ne asmeninė nuosavybė, o priklauso valstybei ir nuomojamas ieškovei be teisės tiesiogiai pernuomoti, be to į jį pretenduoja ir kiti pastato bendraturčiai, o ne vien ieškovė., o pagal ieškovės sudarytą su valstybe žemės nuomos sutartį, pastaroji jo negali nei parduoti, nei išnuomoti pagal rašytinę nuomos sutartį. Taigi atsakovų atžvilgiu ieškovė buvo ir yra nesąžininga, todėl nesąžiningos šalies teismas neturėtų ginti. Siekdamas išlaikyti T. M. interesą įsigyti siūlomą turtą, A. P. pasiūlė pasirašyti laikiną nuomos sutartį, atkuriant prarastą laiką bei išsaugant galimybes gauti finansavimą, ir sutiko,
8
kad po įmonės įkūrimo bus pasirašyta ne bet kokia nuomos sutartis, o atitinkanti ES struktūrinių fondų reikalavimų sąlygas, bei terminus, tai yra tokia, kokią pateikė T. M., tuo kartu prisiimdamas įsipareigojimus siekti bendrų tikslų. Vėl gi siekiant išlaikyti T. M. interesus, ieškovė sutiko ir leido pradėti patalpų kapitalinį pertvarkymą pagal projektinius reikalavimus: tai yra atskirti antrą aukštą nuo pirmo išgriaunant laiptinę ir įrengiant atskirą įėjimą į antrą aukštą iš kiemo pusės, antrame aukšte pakeičiant langų išdėstymą, vienus langus užmūrijant, kitose vietose sienoje iškertant ertmes ir pastatant naujus langus, įrengiant virtuvę, dušus ir tualetus, pakeičiant atskirų dalių paskirtį į administracinę, buitinę, sandėliavimo, transporto serviso, garažų, lauke patvirtinus naudojimosi tvarką , teritoriją aptverti ir atskirti nuo bendros erdvės ir t.t. Ieškovė pripažįsta, kad nors galutinis tikslas buvo turtą parduoti, siekiant išlaikyti T. M. interesą jai buvo priimtina palaikyti nuomos klausimą ir vesti derybas dėl nuomos. Kol nebuvo teismui pateiktas ieškinys tol net nebuvo aišku kokia yra galutinė turto pardavėjos pozicija. Ir nors ieškinyje tvirtinama, kad dėl nuomos santykių buvo šalių žodinis susitarimas, ieškovė nepalaiko savo į bylą pateiktos 2017-07-31 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (Sutartis), kurios 2.1. rašoma, kad patalpos bus perduodamos pagal pasirašytą perdavimo aktą, nors tokio akto nėra. P. S. 4 p. pasibaigus Sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą patalpos turi būti perduodamos pagal priėmimo-perdavimo aktą, kurio taip pat nėra. P. S. 1.2p. apie sutarties nutraukimą ankščiau laiko šalys viena kitą turi informuoti prieš 30 dienų, tačiau ieškovė nepateikė jokios pretenzijos kad nori nutraukti tariamai sudarytą nuomos sutartį, tačiau su ieškiniu jau kreipiasi į teismą. P. S. 5p. Šalys nedelsdamos turi pranešti raštu viena kitai apie bet kokį įvykį, kuris galėtų turėti įtakos šiai sutarčiai vykdyti, tačiau tokių pranešimų nebuvo. 2019-05-27 J. P. individualios įmonės Pranešime Nr. 47 rašoma, kad dėl nuomos termino lyg tai buvo sutarta iki 2017-12-31, tačiau ieškinyje priešingai reiškiami reikalavimai dėl nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki teismo sprendimo dėl turto nuomos sutarties nutraukimo įsiteisėjimo dienos, t.y. beveik už trejus metus. Nurodo, jog reikėtų atskirti esminius dalykus, t.y. žodinį susitarimą ir tikrąją šalių valią, bei elgesį po susitarimo. Pirmiausia buvo sutarta, kad ieškovė parduos, o atsakovai nupirks tam tikros komplektacijos ir paskirties turtą, jei šis atitiks ES struktūrinių fondų paramos sąlygas. Tačiau ieškovė savo susitarimo neįvykdė, jokių sutartų pakeitimų, net ir tų kuriuos turėjo, iki šiol tyčia neįregistravo viešajame registre, o savo neveikimui pateisinti pasiūlė nuomą, bet vengė įforminti, nuomos sutartį, ją užregistruoti viešajame registre, tyčia įtraukė sąlygas, kurios iš karto eliminuoja bandymą gauti ES fondų paramą. Tikslinis susitarimas negali būti išplėstas į abstraktų, o tikslinė nuoma negali būti vienašališkai išplėsta į neapibrėžtus tikslus. Ieškovė neginčija, kad nepasirašius nuomos sutarties, neperdavus turto nuomai ir fakto neišviešinus viešajame registre jau šiame etape tikslai nebuvo pasiekti.
Atsakovė UAB ”(duomenys neskelbtini)”, atstovaujama direktoriaus T. M., pateiktame atsiliepime (teisme registruotame DOK 16993) nurodė, kad pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog atsakovas nėra atlikęs jokių mokėjimų, laikosi pozicijos, kad ieškovės nurodomo turto nenuomoja ir nenuomavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta tik 2018-02-01, todėl jokiose derybose su ieškove 2017 m. gegužės mėnesį akivaizdu jog nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti. Nurodo, jog UAB “(duomenys neskelbtini)“ buvo planuota įkurti iki 2017 m. liepos pabaigos ir 2017 m. rugsėjo mėnesį jau teikti paraiškas ES struktūrinių fondų finansavimui gauti, dėl to T. M. 2017-07-19 parengė preliminarią sutartį dėl nuomos, nes pirkimas aiškiai užtruko. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra teikusi jokios nuomos sutarties, jokio patalpų, ar kito turto perdavimo akto, niekada neperdavė jokių patalpų nuomai, atsakovė niekada nėra atlikusi jokių mokėjimų, ar davusi pažadų mokėti kol tai nebus raštu įforminta ir išviešinta viešajame registre, kol nuomotinas turtas nebus pritaikytas jos poreikiams ir pakeitimai nebus išviešinti viešajame registre. Ieškovė atsakovei nėra siuntusi jokių pretenzijų dėl nesumokėtos skolos, atvirkščiai, atsakovė iš savo pusės teikė pretenzijas ieškovei ir reikalavo apmokėti skolas. Pateiktame J. P. individualios įmonės 2019-05-27 Pranešime Nr.47 adresuotame UAB „(duomenys neskelbtini),, tvirtinama, kad
9
buvo atlikti patalpų remonto ir kiemo tvarkymo darbai be patalpų savininko raštiško sutikimo, tačiau neginčijama, kad buvo gautas žodinis savininkės sutikimas ir tai atitiko jos valią, tikslus, bei siekius. Ji aiškiai žinojo ir suprato kuriam tikslui daromi kapitaliniai remonto darbai, jų ne tik nestabdė, bet netgi ragino greičiau užbaigti ir prašė iki 2019-05- 29 informuoti kada bus galima užbaigti pardavimą. Jokių pretenzijų dėl nuomos mokesčio nemokėjimo ne tik nesiuntė, bet ir kitaip nereikalavo. Ieškovė tame pačiame pranešime pripažino, kad atsakovai patalpas turėjo pritaikyti savo veiklai, tai yra toks stovis, tokia būklė ir toks išviešinimas jų planuojamai veiklai netiko, tai yra kol patalpos nebuvo pertvarkytos apie jokį veiklos vykdymą net negalėjo būti kalbos. UAB „(duomenys neskelbtini),, savo 2019-05-30 atsakyme adresuotame ieškovei į 2019-05-27 pranešimą Nr.47 nurodė, kad pirks siūlomą įsigyti turtą už sutartą kainą, tačiau reikia nuosekliai laikytis susitarimų: pirmiausia pasirašyti ilgalaikę nuomos sutartį, ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui ir įregistruoti nekilnojamo turto registre (toliau NTR) ; atsidalinti nuo kitų bendraturčių ir tai įregistruoti NTR ; atliktą pirmo ir antro pastato aukštų atidalijimą įregistruoti NTR ir suformuoti atskirus turtinius vienetus; gauti iš Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą/leidimą dėl valstybinio žemės sklypo pernuomavimo UAB „(duomenys neskelbtini),, naudai, pasirašyti su NŽT nuomos sutartį ir ją įregistruoti NTR; įregistruoti NTR valstybinio žemės sklypo naudojimosi tvarką. Be to atsirado naujų aplinkybių, tai yra kitiems bendraturčiams atlikus bendro įvažiavimo remontą, pakibo klausimas kas apmokės 5173,13 Eur įsiskolinimą, nes ieškovei daryti atsisakius ir nesutikus išminusuoti šią skolą iš pardavimo kainos, bendraturčiai apriboję įvažiavimą į teritoriją . Neturėdami nuomos sutarties atsakovai jokiu būdu negalėjo vykdyti jokios veiklos, o Lietuvos transporto saugos administracija, atlikusi neeilinį patikrinimą 2019-05-29, UAB „(duomenys neskelbtini),, įpareigojo nukabinti visus reklaminius stendus nuo teritorijos adresu K(duomenys neskelbtini) tvorų, tuo pačiu konstatavo, kad jokia veikla nėra vykdoma. Nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini),, 2019-05-28 pretenzija „Dėl PVM sąskaitų-faktūrų už nuomą,, , ieškovę informavo, jog nepasirašius nuomos sutarties ir toliau siuntinėjant sąskaitas už nuomą, tokius ieškovės veiksmus skųs valstybinei mokesčių inspekcijai. Į tai atsakydama J. P. individuali įmonė 2019-05-30 Pranešime Nr.49 adresuotame UAB „(duomenys neskelbtini),, informavo, kad ieškovė 2019-05-30 vienašališkai nutraukia 2017 m. gegužės mėnesį padarytus susitarimus, nes aiškiai negali įvykdyti sutartų sąlygų. Jokių PVM sąskaitų -faktūrų po aukščiau paminėtos atsakovo pretenzijos ne tik nebuvo išrašyta, ieškovė aiškiai nurodė, jog pasirengusi padaryti nuolaidas ir surasti naują abiems pusėms priimtiną kainą, nurodydama , kad pasiūlymų dėl naujos pardavimo kainos lauks iki 2019m. birželio 30d.. Savo atsakyme ieškovė tvirtino, jog nuo 2017-06-01 su T. M., o nuo 2018-02-01 su UAB „(duomenys neskelbtini),, iki šiol, tai yra iki 2019m. gegužės 30d. nepavyksta susitarti dėl nuomos sąlygų tokių kaip nuomos terminai, turto perdavimo momento ir kitų. Todėl akcininke 2019m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. l nutarė patalpas parduoti, tai yra siūlyti pirkti be sutartų pakeitimų neįvardindama pardavimo kainos, tai yra tokiu atveju leisdama dėl kainos laisvai susitarti iš naujo. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai , kad dėl PVM sąskaitų-faktūrų neatitikimo I.MAS registre tarp UAB „(duomenys neskelbtini),, ir ieškovės, VMI pradėjo neplaninį patikrinimą vietoje. Po pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini),, paaiškinimų, kad J. P. individualios įmonės patalpomis ne tik nesinaudojama, jose nevykdoma jokia veikla, bet net ir nėra nuomos sutarties, VMI pasiūlė atsakovei geranoriškai išrašyti debetines PVM sąskaitas-faktūras ir anuliuoti dabar jau į bylą pateiktas ieškovės sąskaitas už tariamai patalpų ir žemės sklypo nuomą. Ieškovė neginčijo tokio UAB „(duomenys neskelbtini),, direktoriaus 2019-05-28 įsakymo, nesiekė, kad išliktų buhalterinė skola, neteikė jokių prieštaravimų dėl VMI siūlymo, taigi pilnai pripažino ir pakluso institucijos siūlymui. Juridiniam asmeniui vedančiam buhalterinę apskaitą ir neturint buhalterinės skolos nėra ir reikalavimo. Ieškovė nepanoro Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti nei savo nuomos sutarties variantą, nei paaiškinimus apie žodinius susitarimus su atsakovais pagal ieškovės teiginius. Nepateikė ir prieštaravimų kai UAB „(duomenys neskelbtini),, išrašė debetines PVM sąskaitas-faktūras, kurios anuliavo teikiamas ieškovės PVM sąskaitas-faktūras už tariamai suteiktas nuomos paslaugas. Net ir pačiame ieškinyje rašoma, kad
10
turtas nuomotinas, o ne išnuomotas. Į ieškovės atsisakymą nuo įsipareigojimų, naujai 2019-05-30 siūlant pirkti turtą tokio stovio koks jis buvo 2017-06-01, atsakovė 2019-06-29 pateikė naują pasiūlymą pirkti ieškovės patalpas (duomenys neskelbtini). mokant po 48 Eur/m2 antrame aukšte ir 144 Eur/m2 pirmame aukšte, tačiau ieškovei atsisakius atlikti aukščiau paminėtus sutartus įregistravimus viešajame registre, tyčia nesutikus nuleisti kainos iki rinkos vertės , pati ieškovė užkirtusi kelią užbaigti pirkimą.
Atsakovas T. M., būdamas ir atsakovės UAB “(duomenys neskelbtini)”direktoriumi, teismo posėdyje 2020-10-15 duodamas paaiškinimus , be pateiktuose atsiliepimuose jau nurodytų aplinkybių nurodė, kad jam apžiūrint A. P. aprodomas parduodamas patalpas, jis pastarajam sakę, kad jo planuojamai veiklai, kuriai sieks gauti ES paramą, parduodamos patalpos netinka ir reikalingos tam tikrų pervarkymų, t.y. kad netinka patalpų aukštis, 1 aukšte patalpos buvo apleistos, reikalinga atskirti 1 aukštą nuo 2-ro aukšto patalpų, pakeisti jų paskirtį. A. P. jam atidavė patalpų raktus ir sakė „daryk, ką tau reikia“. Tuo metu jokių nuosavybės dokumentų A. P. jam nerodė, sakė, kad viską pamatysi kai pirksi pas notarą, todėl buvo įsitikinęs, kad patalpos priklauso A. P.. Antro susitikimo su A. P. metu, jam paaiškino, kad reikia pastato nuosavybės dokumentų , kadangi tokios informacijos reikia rengiant projektą ES paramai gauti, reikia žinoti ar nėra kitų bendraturčių, ar jam priklauso žemė, kurioje yra parduodamas pastatas, ar nėra taikyta kokių apribojimų. A. P. jokių nuosavybės dokumentų nepateikė, apie esamus pastato bendraturčius nenurodė, apie tai sužinojo iš kitų asmenų, kuomet paaiškėjo, kad niekas tarp pastato bendraturčių neatidalinta, žemė yra kelių bendraturčių nuomojama iš valstybės ir negali būti pernuomota. Apie tai buvo sakyta A. P. , kaip ir tai, kad viskas turi būti įregistruota NTR., A. P. patikinęs, kad viskas bus padaryta. Kadangi A. P. nurodė perduodamas patalpų raktus, kad gali daryti, ką reikia patalpų pertvarkymui, ieškovės sutikimu įregistravus jai priklausančiose patalpose UAB“(duomenys neskelbtini)“ buveinę, pastaroji atliko 1 ir 2 aukštų atidalijimus, 2-rame aukšte patalpos pertvarkytos į tinkamas adminsitracinėms patalpoms, įrengtas valgomasis, dušai, tualetai, pakeisti langai, durys. Paprašius pakeisti pertvarkytų patalpų paskirtį, A. P. nesutikęs to padaryti, buvo prašoma suteikti atsakovui įgaliojimą tokius įregistravimus atlikti NTR atsakovo lėšomis, tačiau tokie įgaliojimai nebuvo suteikti. Nurodė, kad 2017 metais apie jokią patalpų nuomą kalbos su ieškove ar A. P. nebuvo, kalba apie nuomą buvo 2018 m. pabaigoje, kai nesant padarytų pakeitimų NTR dėl patalpų pertvarkymo, buvo kalbėta dėl galimybės atsakovui gauti paramą iš ES numatomai veiklai vykdyti ir pagal rašytinę, įregistruotą NTR patalpų nuomos sutartį ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Nurodo, kad pakeitus patalpų durų spynas, perdavė antrą raktų egzempliorių A. P. , jam pasakė ir apsaugos kodą , jei pastarasis norėtų parduoti patalpas kitam asmeniui. Nurodė, kad ieškovei ir A. P. nevykdant buvusių žodinių susitarimų, atsakovė, negalėdama rengti ir teikti projekto ES paramai gauti, kad galėtų būti vykdoma įmonės numatyta veikla, ieškovei priklausančiose patalpose veiklos ir nepradėjo vykdyti, signalizacija, elektra atjungta, už naudotą elektrą, vandenį yra atsiskaitęs, atsakovės UAB “(duomenys neskelbtini)“ buveinė JAR nurodytu adresu nėra išregistruota. Paaiškino, kad nors šiuo metu dar turi vieną egzempliorių raktų nuo ieškovei priklausančių patalpų, tačiau tik dėl to, kad tose patalpose atsakovų lėšomis yra atlikti pertvarkymai, už kuriuos ieškovė nėra atsiskaičiusi pagal jai pateiktą atsakovo UAB“(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą.Prašo ieškinį atmesti.
Pateiktas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovė, J. P. individuali įmonė, pateiktą ieškinį grindžia negyvenamų patalpų nuomos santykius reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, toliau-CK, VI knygos normomis , nurodo, tarp šalių buvusią sudarytą žodinę pastato, kiemo statinio, priklausančių ieškovei , esančių (duomenys neskelbtini)., nuomos sutartį, iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovu T. M., sudarymo.
Atsakovai T. M. ir UAB”(duomenys neskelbtini)” pateiktuose nurodytuose atsiliepimuose bei T. M. duotuose teismui paaiškinimuose, pagrindiniais atskirtimais , jų manymu
11
nepagrįstam ieškovės ieškiniui, nurodo tai, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė ieškovės nurodoma sutartis , nesurašytas patalpų perdavimo-priėmimo aktas, atsakovai nepasirašė ieškovės išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, neperduoti atsakovams ieškovės nurodomo nuomojamo turto dokumentai, atsakovė UAB ”(duomenys neskelbtini)” jokiose derybose dėl patalpų nuomos nedalyvavo, o ieškovės išrašytas UAB ”(duomenys neskelbtini)” apmokėjimui sąskaitas , bendrovės direktoriaus įsakymu, po atlikto neeilinio VMI patikrinimo, debetavusi, todėl neturinti pareigos jas apmokėti.
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso, toliau-CPK, 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia.
Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „K. F. Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Manfula“ v. UAB „Ekoresursai“, bylos Nr. 3K-3-372/2014). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vertinant teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visetą ir iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, prie procesinių dokumentų pateiktų įrodymų, šalių paaiškinimų teisme matyti, kad ginčas tarp šalių vyksta dėl to, ar tarp šalių buvo susiklostę negyvenamų patalpų,statinių nuomos teisiniai santykiai, ir jeigu taip, tai ar atsakovams buvo perduotos nuomojamos patalpos, statiniai ir su tuo susiję reikiami dokumentai, ar šalys susitarė dėl nuomos kainos dydžio. Ginčas taip pat vyksta ir dėl rašytinės nuomos sutarties, nuomojamų negyvenamų patalpų, statinių perdavimo-priėmimo akto nebuvimo teisinių pasekmių šalims.
CK 6.162 straipsnis, reglamentuojantis sutarties sudarymo tvarką, numato, jog sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais; kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas.
Sandorių formos taisyklės, reglamentuotos CK 1.71 straipsnyje , taikytinos visiems sudaromiems sandoriams. Minėto įstatymo normoje nurodyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais; sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Specialioji norma, aktuali nagrinėjamam ginčui dėl įsiskolinimo už išnuomotas pastato negyvenamąsias patalpas, išdėstyta CK 6.531 straipsnyje, nustatanti, kad pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis turi būti rašytinė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, o nuomos sutartis dėl pastatų, statinių visais atvejais turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis, 6.531 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2012). Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau apsunkina jos įrodinėjimą. CK 1.93 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.
12
Nors atsakovai nurodo, kad negyvenamų patalpų , statinių nuomos sutartis su ieškove nebuvo sudaryta, ieškovės nurodomų patalpų atsakovai nesinuomojo ir nesinuomoja, šie atsakovų argumentai paneigti byloje surinktais įrodymais. Pažymėtina, kad nors šalys savo procesiniuose dokumentuose, duotuose teismui paaiškinimuose, šalys daug dėmesio skyrė pirminiam šalių buvusiam žodiniam susitarimui dėl ieškovei priklausančio pastato, kiemo statinio pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, atsakovų nurodomų argumentų, jog ketintos įsigyti iš ieškovės patalpos, buvo susiję su atsakovo T. M. ketinimu gauti paramą iš ES struktūrinių fondų smulkiam verslui vystyti, šios aplinkybės nelaikytinos tiesiogiai susiję su esamu ginčo dalyku šioje nagrinėjamoje byloje, todėl nagrinėtinos tik tiek ir tik tokia dalimi, kiek tai gali padėti teismui objektyviai ir išsamiai išsiaiškinti šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes dėl buvimo ar nebuvimo tarp šalių sudarytos negyvenamos patalpos, statinių nuomos sutarties ir jos pagrindu atsirandančių teisinių santykių .
Byloje neginčijamai įrodyta, kad tiek atsakovas T. M. , tiek ieškovė J. P. individuali įmonė, teikė viena kitai jų parengtas ir siūlomas kitai šaliai pasirašyti ieškovei priklausančio pastato,, statinių nuomos sutartis, tačiau kaip matyti iš vykusio tarp šalių susirašinėjimo, atsakovo siūlomos pasirašyti 2017-07-19 preliminarios sutarties Nr.17-1 nepasirašė ieškovė, o ieškovės siūlomos pasirašyti 2017-08-31 negyvenamų patalpų nuomos sutarties nepasirašė atsakovas T. M.. Nors minima nuomos sutartis pasirašyta nebuvo, tačiau atsakovas T. M. neginčija, kad 2017 m. gegužės mėnesį jam ir A. P. susitariant žodžiu dėl ieškovei priklausančių negyvenamų patalpų pardavimo, A. P. jam perdavė ketinamų parduoti patalpų raktus, o T. M. paaiškinus, kokie patalpų pertvarkymai reikalinga atlikti, kad naujai įkurtos įmonės pagrindu būtų galima gauti ES paramą verslui vystyti, A. P., kuris kaip teismo posėdyje patvirtino ieškovė, atstovavo ieškovę jos žodiniu pavedimu, tam neprieštaravo. Iš pateikto prie procesinių dokumentų vykusio tarp šalių susirašinėjimo elektroniniais paštais matyti, kad kiekviena šalis bandė įtikinti kitą šalį, pasirašyti kiekvienos iš jų pateiktų nuomos sutarčių projektų reikalingumu, tačiau rašytinė nuomos sutartis nebuvo pasirašyta .Nesant tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties, ieškovė nereikalavo, kad atsakovas T. M. grąžintų faktiškai jam perduotas patalpas , sutiko, kad jai priklausančiose patalpose atsakovas įregistruotų jam priklausančios UAB ”(duomenys neskelbtini)” buveinę , o ieškovės nurodytam atstovui, A. P., turint perduotų patalpų raktus, jam pripažįstant, kad matė atliekant atsakovui T. M. tam tikrus patalpų pertvarkymus, jokių prieštaravimų dėl to nereiškė, pradėtų atlikti T. M. pertvarkymų nestabdė. Tuo pačiu atsakovas T. M., žinodamas, jog ieškovė nepasirašo jo pateiktos preliminarios 2017-07-19 nuomos sutarties, apie ką ieškovė aiškiai nurodė 2017-07-27 elektroniniame laiške adresuotame ir T. M. ir kaip jis teisme nurodė, jo atstovui G. S., su kuriuo buvo tartasi dėl projekto ES paramos lėšoms gauti, parengimo, negrąžino ieškovei jam perduotų patalpų , toliau jomis naudojosi, toliau vykdė patalpų pertvarkymus.
Ieškovė nurodo, kad po žodinio susitarimo dėl nuomojamų patalpų, atsakovui T. M. buvo perduoti atsakovo prašyti dokumentai dėl esamo patalpų išdėstymo, žemės sklypo planas, perduoti raktai nuo perduodamų jam patalpų , sutartas žodžiu nuomos mokestis 350 Eur kas mėnesį (+PVM). Atsakovo T. M. prašymu, ieškovė davė sutikimą dėl atakovui priklausančios UAB ”(duomenys neskelbtini)” buveinės įregistravimo ieškovei priklausančuose ir perduotose atsakovui nuomai patalpose (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovui T. M. nevykdant susitarimo dėl pastato, kiemo statinio pirkimo bei nemokant sutarto nuomos mokesčio, ieškovė 2018-08-31 išrašė PVM sąskaitą faktūrą dėl žodžiu susitarto nuomos mokesčio sumokėjimo už visa laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2018-08-31 . Iš ieškovės nurodytos PVM sąskaitos faktūros Nr. APJ006288 matyti, kad ji buvo išrašyta mokėtojui UAB”(duomenys neskelbtini)”, nurodant iki 2018-09-14 sumokėti nuomos mokestį už naudjimąsi pastatu (duomenys neskelbtini) už 15 mėnesių po 350 Eur (+PVM- 21%) iki 2018-08-31, bendra suma-6352,50 Eur. Iš pateikto tarp
13
šalių vykusi susirašinėjimo el.paštu matyti, kad atsakovas T. M. patvirtino 2018-09-06 laišku ieškovei, kad aukščiau nurodytą sąskaitą gavo, tačiau joje pastebėjo kai kuriuos netikslumus: t.y. kad sąskaitoje įrašyta tik pastato nuoma, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į nuomos kainą nėra įtraukta kiemo statinių ir aikštelės, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini)nuomos kaina; UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota šių metų vasario 1 d., todėl siūloma atskirti laikotarpius, išrašant dvi sąskaitas-T. M. ir UAB “(duomenys neskelbtini)“, prašoma sąskaitose įrašyti pastato bei aikštelės unikaliuosius numerius. Pažymėtina, kad pateikdamas aukščiau nurodytą laišką ieškovei dėl pateiktos PVM sąskaitos faktūros pataisymo, patikslinimo T. M. jau buvo įsteigtos UAB“(duomenys neskelbtini)“ direktorius , todėl jo kaip UAB“(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateikti atsiliepime argumentai, kad su minima bendrove nebuvo derinami ieškovės pastato nuomos klausimai, nebuvo tartasi dėl nuomos, laikytini nepagrįstais.
Iš pateiktos prie ieškinio ieškovės išrašytos 2018-09-06 PVM sąskaitos-faktūros Nr.APJ006294 matyti, kad ji buvo išrašyta mokėtojui T. M. už naudojimąsi pastatu ir statiniais K. (duomenys neskelbtini) už 8 mėnesius, t.y. nuo 2017-06-01 iki 2018-01-31 , po 350 Eur per mėnesį, bendrai 2800 Eur sumai. Iš 2018-08-31 ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr.APJ006288 matyti, kad už laikotarpį nuo 2018-02-01 iki 2018-08-31, mokėtojui UAB“(duomenys neskelbtini)“ išrašyta minėta sąskaita už naudojimąsi aukščiau nurodytais pastatu ir statiniais už 7 mėnesius po 350 Eur (+PVM- 21%), bendrai sumai- 2964,50 Eur. Nuo 2018-09-01 iki 2019-04-30 ieškovė kas mėnesį atsakovei UAB”(duomenys neskelbtini)” išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras už naudojimąsi aukščiau nurodytais pastatu ir statiniais, nurodomai 350 Eur (+PVM- 21%), t.y. bendrai sumai-, nurodytai kiekvienoje iš pateiktų sąskaitų,- 423,50 Eur (PVM sąskaitos faktūros Nr.APJ006329,Nr.APJ006382, Nr.APJ006458, Nr.APJ006497,Nr.APJ006538,Nr. APJ006576, Nr.APJ006612, Nr.APJ006679).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2015-11-27 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-629-313/2015) yra nurodžiusi, kad nuomos objekto (negyvenamųjų patalpų) perdavimo–priėmimo akto nepasirašymas, savaime nėra teisiniu pagrindu daryti išvados , jog šis objektas nuomininkui nebuvo perduotas, todėl nuomininkas neturi pareigos mokėti sulygtą nuomos mokestį. Pareigos pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą, kai nuomojamos negyvenamosios patalpos, CK normos imperatyviai šalims nenustato, šalys gali laisvai pasirinkti patalpų perdavimo būdą.
Pagal nagrinėjamos civilinės bylos duomenis, nors atsakovai ieškovės išrašytų PVM sąskaitų–faktūrų nepasirašė, atsakovas UAB (duomenys neskelbtini)” jas debetavo, vykęs tarp šalių susirašinėjimas aiškiai rodo, kad atsakovai, gavus sąskaitas, neginčijo, jog naudojasi ieškovei priklausančiu ir jiems perduotu pastatu, kuriame, kaip nurodė atsakovas T. M., atliko savo lėšomis patalpų remonto, rekonstrukcijos darbus ieškovei neprieštaraujant , ieškovei priklausančio patalpo adresu įregistravo UAB ”(duomenys neskelbtini)” buveinę, kuriose ta pati buveinė Juridinių asmenų registre nurodoma ir civilinės bylos nagrinėjimo metu, taip pat neginčijo sąskaitose nurodyto nuomos mokesčio dydžio. Priešingai , kaip jau buvo nurodyta aukščiau , ieškovei išrašius vieną PVM sąskaitą faktūrą už visą 15 mėnesių laikotarpį , pageidavo, jog būtų išrašytos dvi atskiros sąskaitos, t.y. laikotarpiui iki UAB ”(duomenys neskelbtini)” įregistravimo, sąskaitą išrašyti T. M., o vėlesniam laikotarpiui UAB ”(duomenys neskelbtini)”, ką ieškovė ir padarė.
Atsakovo T. M. nurodyti argumentai, kad perduodant jam patalpas naudotis nebuvo perduoti visi ieškovei priklausančių patalpų nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, kas iš dalies patvirtinta ir teismo posėdyje 2020-11-13 apklausto liudytojo G. S. parodymais, laikytini iš dalies pagrįstais. Tačiau iš paties atsakovo T. M. 2017-07-19 preliminarioje sutartyje nurodytų duomenų apie ieškovei priklausantį turtą, kuris nurodomas nuomos sutarties dalyku , minėtoje preliminariose sutartyje matyti, kad atsakovo turimi, o iš tarp šalių vykusio susirašinėjimo matyti ir gauti iš ieškovės duomenys apie perduotą ieškovės turtą, atsakovui buvo pakankami, kad galėtų naudotis jam perduotu turtu, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kokių konkrečiai dokumentų iš ieškovės reikalavo ir kokie jam reikalingi dokumentai
14
nebuvo pateikti. Liudytojas G. S. duodamas parodymus nurodė, kad T. M. kreipiantis į jį padėti parengti projektą ES paramai iš struktūrinių fondų gauti T. M. numatomam verslui finansuoti, jis T. M. paaiškino, kad tam , jog būtų galima pradėti rengti norimą projektą reikalinga , kad būtų pateikti T. M. nuosavybės teisę į pastatus pagrindžiantys dokumentai, t.y. nekilnojamo turto kadastro duomenų byla, duomenys iš NTR, arba pastatų, kuriuose numatoma vykdyti planuojamą veiklą rašytinė nuomos sutartis, sudaryta ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui, įregistruota T. T. kaip jau buvo nurodyta aukščiau , liudytojo G. S. nurodyti nuosavybės ar nuomos sutartį patvirtinantys dokumentai buvo reikalingi T. M. siekiant pateikti projektą ES paramai iš struktūrinių fondų gauti, tačiau tai neįrodo, kad ieškovės pateiktų duomenų ir dokumentų atsakovams nepakako, kad galėtų naudotis perduotomis patalpomis, statiniais pagal žodinę nuomos sutartį su ieškove.
Visetas aukščiau nurodytų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrdymų leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad tarp ieškovės J. P. individualios įmonės ir atsakovo T. M. laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2018-01-31, o laikotarpiu nuo 2018-02-01 su atsakove UAB“(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama jos direktoriaus T. M., buvo sudaryta žodinė ieškovei priklausančio pastato, statinio, esančių (duomenys neskelbtini). sutartis, atsakovams buvo perduotas išnuomotas pagal žodinę sutartį pastatas, statiniai, šių daiktų naudojimui reikalingi dokumentai, todėl atsakovai turi pareigą sumokėti sutartą nuomos mokestį ir išsinuomotą turtą . Tai, kad atsakovė UAB “(duomenys neskelbtini)“ debetavo jai, kaip paslaugos gavėjui, išrašytas PVM sąskaitas-faktūras dėl apmokėjimo už nuomojamas patalpas ir statinius, kaip nurodė atsakovės direktorius dėl to, kad nebuvo sudaryta rašytinė nuomos sutartis, nepasirašytas turto perdavimo-priėmimo aktas, neatleidžia atsakovės nuo pareigos mokėti sutarto dydžio nuomos mokestį nuomojamu laikotarpiu, teismui pripažinus buvus tarp šalių sudarytą žodinę nurodyto ieškinyje ieškovei priklausančio pastato, sutartį , dėl šalys turi prisiimti iš šios sutarties kylančias teisines pasekmes .
Įvertinus išdėstytą ir visumą byloje surinktų įrodymų, ieškovės- J. P. individualios įmonės ieškinys dalyje dėl : priteisimo iš atsakovo T. M. ieškovės naudai 2800 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2018-01-31 bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020-01-08 iki visiško prievolės įvykdymo; priteisimo iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)", ieškovės naudai 7080,50 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2018-02-01 iki 2019-04-30 , iš kurios už laikotarpį nuo 2018-02-01 iki 2018-08-31 -2964,50 Eur, už laikotarpį nuo 2018-09-01 iki 2019-04-30 4116 Eur bei 6 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnis) .
Likusioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas.
Iš aukščiau nurodytų šalių viena kitai pateiktų negyvenamos patalpos, nuomos sutarčių matyti, kad šalys siekė sudaryti terminuotas nuomos sutartis (atsakovas T. M. siūlė nuomos terminą 10 metų, ieškovė- metų terminą), tačiau šalims nesusitarus dėl kiekvienos iš jų siūlomų sąlygų, rašytinė sutartis nebuvo pasirašyta. Tačiau iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybų, jų duotų teisme paaiškinimų matyti, kad žodžiu sudarytą nuomos sutartį šalys siejo su ateityje numatomu sudaryti tarp šalių pagrindiniu sandoriu, pastato,statinio, priklausančio ieškovei pirkimo-pardavimo sutartimi. Dėl to laikytina, kad tarp šalių buvo sudaryta terminuota pastato, statinio nuomos sutartis , kurios terminas turėjo baigtis šalims susitarus ir įvykdžius savo susitarimo dėl pirkimo-pardavimo sutarties (CK 6.476 straipsnis).
Atsakovai neginčija, kad ieškovei nemokėjo nuomos mokesčio už naudojimąsi pastatu, kiemo statiniu, dėl ko, kaip matyti iš pateikto ieškovės ieškinio, pastaroji kreipiasi į teismą,
15
reikšdama reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, atsakovams nemokant nuomos mokesčio, vadovaudamasi CK 6.479 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Iš pateikto byloje ieškovės 2019-05-30 pranešimo Nr. 49 adresuoto UAB “ (duomenys neskelbtini)“, kuriuo ieškovė informuoja ir apie jos priimtą 2019-05-30 sprendimą Nr.1, kuriuo nuspręsta ieškovei priklausančias patalpas adesu (duomenys neskelbtini)parduoti, bei ieškovės pranešime nurodytą atsakovei informaciją, kad apie „jokią tolesnę nuomą negali eiti ir kalba“, ieškovės teisme duoti paaiškinimai, kad ji, kaip įmonės savininkė PVM sąskaitas-faktūras dėl apmokėjimo už patalpų nuomą atsakovui išrašė tik iki 2019 m. gegužės mėnesio, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė, būdama jai priklausančio turto nuomotoja, nuomininkams(atsakovams) nemokėjus susitarto nuomos mokesčio, vienašališkai nutraukė tarp šalių buvusią sudarytą žodinę negyvenamų patalpų nuomos sutartį 2019-04-30 , apie tai informuodama atsakovę UAB “ (duomenys neskelbtini)“.
Pateiktas byloje vykęs tolesnis susirašinėjimas tarp šalių po 2019-05-30 rodo, kad toliau vyko tarp šalių derybos dėl parduodamo ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto kainos ir pan., vienašališkam nuomos sutarties nutraukimui nuomotojo, t. y. ieškovės iniciatyva, atsakovai neprieštaravo, ką rodo T. M. laiške 2019-06-07 nurodytos aplinkybės, teismo posėdyje duoti T. M. paaiškinimai, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos nevykdė ir nevykdo, už laikotarpį kai naudojosi patalpomis atsiskaitė už sunaudotą elektros energiją, vandenį, jo žiniomis elektra patalpose atjungta. Kad atsakovas UAB “ (duomenys neskelbtini)“ nevykdo veiklos yra konstatuota ir oficialiame dokumente, Lietuvos transporto saugos administracijos 2019-05-22 patikrinimo akte, po atlikto neplaninio patikrinimo 2019 m. balandžio mėnesį, kurį atsakovas UAB “ (duomenys neskelbtini)“ pateikė teismui kartu su atsiliepimu į ieškinį.
Aukščiau nurodytos aplinkybės, kad ieškovei informavus atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie žodinės nuomos sutarties nutraukimą ir jai priėmus sprendimą dėl nuomoto atsakovams pastato, kiemo statinio pardavimo, nenurodant jo kainos, kas leidžia suprasti, kad toks sprendimas skirtas ne tik atsakovams, bet ir bet kuriems tretiesiems asmenims, atsakovams nepareiškus prieštaravimų dėl nuomos sutarties nutraukimo, o toliau derantis su ieškove dėl naujos parduodamo turto kainos, ieškovei neteikiant ir neišrašant PVM sąskaitų faktūrų laikotarpiu po 2019-04-30 , rodo, kad nors iniciatyva dėl nuomos sutarties nutraukimo buvo parodyta iš ieškovės kaip nuomotojos pusės, tačiau atsakovams dėl to neprieštaraujant, sutartis nutrūko abipusiu šalių sutikimu.
Ieškovės elgesys po to kai informavo atsakovę apie tai, kad nutraukiama nuomos sutartis, nepateikus jokio reikalavimo dėl daikto grąžinimo, nenurodant grąžinimo termino, bei tai, kad tretysis asmuo A. P., atstovavęs ieškovę sutartiniuose santykiuose su atsakovais , turėjo ir turi nuo ieškovei priklausančių pastato patalpų, kuriomis naudojosi atsakovai, vieną rakto egzempliorių rodo, kad ieškovei buvo žinoma, jog atsakovai ieškovei priklausančiomis patalpomis nebesinaudoja, todėl nebuvo pagrindo reikalavimui atsakovų nuomotų iš atsakovės patalpų kitokiam nei įvykęs faktinis, perdavimui. Vien ta aplinkybė, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)“ buveinė tebėra įregistruota ieškovei priklausančio pastato adresu- (duomenys neskelbtini), nėra teisiniu pagrindu konstatuoti, jog atsakovai neperdavė nuomotų patalpų ieškovei, nes kaip nustatyta bylos duomenimis, minėto juridinio asmens buveinė buvo įregistruota ieškovės sutikimu, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad pakeitė savo duotą atsakovui T. M. sutikimą ar kad pareikalavo, jog atsakovas UAB“ (duomenys neskelbtini)“ iš jai priklausančio pastato išregistruotų savo buveinę iš nurodyto jos buveinės adreso , nurodyto Juridinių asmenų registre .
Dėl išdėstyto, ieškovės ieškinys dėl nuomos mokesčio priteisimo iš atsakovės UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ieškovei už laikotarpį nuo 2019-05-01 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, skaičiuojant po 423,50 Eur už kiekvieną mėnesį bei žodinės negyvenamos patalpos, statinių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties tarp ieškovės ir atsakovų nutraukimo, teismui konstatavus, jog buvusi sudaryta tarp šalių žodinė sutartis buvo nutraukta nuomotojos, t.y. ieškovės iniciatyva, neprieštaraujant atsakovei UAB“ (duomenys neskelbtini)“ 2019-04-30, netenkintini.
16
Pateikiant ieškinį ieškovė sumokėjo 423 Eur žyminio mokesčio, iš jo: 150 Eur už neturtinį reikalavimą dėl sutartis nutraukimo ir 273 Eur už turtinį reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo. Pagal pateiktas byloje ieškovės atstovo pažymas apie turėtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų rengimu ir atstovavimu teismo posėdžiuose matyti, kad šias ieškovės išlaidas sudarė 1100 Eur.
Įvertinus ieškovės pateikto turtinio reikalavimo sumą-12117 Eur, teismo tenkintiną turtinį reikalavimą- 9880,50 Eur, įvertinus priteistinas ieškovei nuomos mokesčio sumas iš kiekvieno iš atsakovų laikytina, kad ieškovės reikalavimas atsakovui T. M. tenkintinas 100%, priteisiant iš jo ieškovei visa, t.y. 2800 Eur nesumokėto nuomos mokesčio sumą, tuo tarpu turtinis reikalavimas atsakovui UAB“ (duomenys neskelbtini)“ tenkintinas 76 % ((7080,50 Eur : 9317 Eur )x100%)). Bendra tenkintinų ieškovės turtinių reikalavimų atsakovams dalis-81,54 % ((2800 Eur +7080,50 Eur):12117 Eur x 100%)), todėl bendra priteistinų ieškovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų , proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai- 1119,54 Eur ((273 Eur+1100 Eur)x81,54 %)).
Dėl išdėstyto, priteistina ieškovei J. P. individualiai įmonei iš atsakovo T. M. 400 Eur, iš atsakovo UAB”(duomenys neskelbtini)” 719,54 Eur jos turėtų bylinejimosi išlaidų atlyginimui (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso , toliau-CPK , 93 straipsnio 2 dalis).
Priteistina atsakovų T. M. ir UAB ”(duomenys neskelbtini)” po 6,65 Eur iš kiekvieno, teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259,263-265,269 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės J. P. individualios įmonės ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei J. P. individualiai įmonei (kodas 273218030):
- iš atsakovo T. M., g. (duomenys neskelbtini), 2800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) nesumokėto nuomos mokesčio, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020-01-08 iki visiško prievolės įvykdymo , ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų;
-iš atsakovo UAB ”(duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) 7080,50 Eur (septynis tūkstančius aštuoniasdešimt eurų 50 centų) nesumokėto nuomos mokesčio, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020-01-08 iki visiško prievolės įvykdymo, ir 719,54 Eur (septynis šimtus devyniolika eurų 54 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje iekovės ieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovų T. M. ir UAB ”(duomenys neskelbtini)” po 6,65 Eur (šešis eurus 65 centus) iš kiekvieno, teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) vieną iš surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.
Teisėja Irena Stulgienė