Baudžiamoji byla Nr. 1A-142-768/2021

Proceso Nr. 1-01-1-60063-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija

2.4.6.4.4. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ir Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei,

nuteistajam D. P., jo gynėjui advokatui Sauliui Kučiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. M., jo atstovui advokatui Mažvydui Aliukoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. buvo nuteistas:

-       pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (D. J. sveikatos sutrikdymas) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

-       pagal 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas prie užeigos „(duomenys neskelbtini)“) - 50 parų areštu;

-       138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (N. M. sveikatos sutrikdymas) – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;

-       pagal 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“) – 50 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. P. skirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. P. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. P. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams ir 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant D. P. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą), per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 12 mėnesių nuo nuosprendžio vykdymo pradžios nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Iš nuteistojo D. P. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. M. priteista 22 Eur turtinei žalai ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistojo D. P. nuspręsta išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. M. naudai 350 Eur už atstovavimo išlaidas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Bylos esmė

1.       D. P. 2016 m. gruodžio 26 d.:

1.1.                      apie 4 val. viešojoje vietoje – prie užeigos ,,(duomenys neskelbtini)“ (esančios (duomenys neskelbtini)), veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: be jokios priežasties užpuolė D. J., stovėjusį prie užeigos su A. M., sudavė jam ne mažiau 2 smūgių kumščiu į veidą ir nesunkiai sutrikdė D. J. sveikatą (padarė odos nubrozdinimus kaktoje ir kairės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste ir dešinės akies apatiniame voke, apatinio žandikaulio lūžimą dešinėje pusėje subkondiliarinėje srityje (sąnarinės ataugos lūžimą)); nenustatytas asmuo tuo pačiu metu sudavė ne mažiau 2 smūgių kumščiu A. M. į veidą ir nežymiai sutrikdė A. M. sveikatą;

1.2.                      apie 4.15 val., viešojoje vietoje – prie naktinio klubo ,, (duomenys neskelbtini)“ (buvusio (duomenys neskelbtini)), veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką: be jokios priežasties užpuolė N. M., stovėjusį gatvėje prie naktinio klubo su L. M. ir S. J., po to kai nenustatytas asmuo trenkė ranka 1 smūgį N. M. į veidą ir jį pagriovė, D. P. spyrė N. M. į kojas; tęsdamas veikas sudavė 1 smūgį atsistojusiam N. M. į veidą, taip jį vėl pargriaudamas, po ko nenustatytas asmuo 2 kartus spyrė N. M. į galvą ir tokiu būdu bendrais veiksmais su nenustatytu asmeniu nesunkiai sutrikdė N. M. sveikatą (padarė veido sumušimą, pasireiškusį nosikaulių lūžiu, muštinėmis žaizdomis nosies nugarėlėje ir prieangyje, odos nubrozdinimu kairio smilkinio srityje, poodinėmis kraujosruvomis dešinio paakio srityje ir kairės ausies kaušelyje); nenustatytas asmuo tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, suduodamas vieną smūgį kumščiu L. M. į veidą nesunkiai sutrikdė L. M. sveikatą ir suduodamas vieną smūgį kumščiu S. J. į krūtinę sukėlė S. J. fizinį skausmą.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį, susijusią su jo pareikštu civiliniu ieškiniu tiek dėl turtinės žalos, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo, jį tenkinant pilna apimtimi ir priteisti 4000 Eur turtinės žalos bei 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma išieškoti visas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmojoje instancijoje, t. y., 1000 Eur. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą dėl išlaidų dydžio, atsižvelgiama į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. iR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius. Pagal minėtas rekomendacijas už ieškinio parengimą nustatytinas iki 2,5 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju įvertinus tai, kad ieškinys parengtas 2017 m. spalio 10 d., šis koeficientas nustatytinas pagal 2017 metų 11 ketvirtį (838,7 kur x 2,5). Šioje rekomendacijoje už vieną valandą teisintų konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą (838,7 x 0,l);

2.2.                      Teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais duomenimis dėl nukentėjusiojo atstovavimo, privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad įvykę 2017 m spalio 11 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 m. sausio 9 d. teismo posėdžiai nebuvo nagrinėjami iš esmės dėl kaltinamojo elgesio. Nukentėjusiojo N. M. gyvenamojo vieta (duomenys neskelbtini), o atstovo advokato M. Aliukonio darbo vieta Vilniuje. Net nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės, įvyko minėti teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo nukentėjusysis ir jo atstovas. Nevertinant kelionėje prarasto laiko, 2017 ra. spalio 11 d. teismo posėdis vyko 30 min., 2017 m. lapkričiu 27 d. teismo posėdis vyko 1 val. 30 min., 2018 m. sausio 9 d. teismo posėdis vyko 30 min.;

2.3.                      Teismas nurodydamas išlaidų pagrįstumą už advokato pagalbą nukentėjusiajam, nepagrįstai daugiau dėmesio skyrė nuteistojo turtinei padėčiai, o ne nukentėjusiojo patirtiems nuostoliams dėl kaitinamojo padarytos nusikalstamos veikos;

2.4.                      Dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto turtinės žalos dydžio teigia, jog teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusysis negalėjo atlikti dėl D. P. nusikalstamos veikos atsiradusių padarinių pašalinimo ateityje dėl savo finansinės padėties. Cituodamas skundžiamo nuosprendžio motyvus teigia, jog teismas labiau rūpinosi nuteistojo turtine padėtimi, jo negalėjimu patenkinti civilinio ieškinio dėl turtinio reikalavimo;

2.5.                      Akcentuoja, jog teismų praktikoje nepatirtos išlaidos gali būti pripažįstamos nusikalstama veika padaryta žala, jei iš konkrečių bylos duomenų galima nustatyti, kad tokios išlaidos yra realios, t. y., kad nukentėjusiajam ateityje tikrai reikės atlikti šią operacija, tokia operacija reikalinga patirtų sužalojimų pašalinimui;

2.6.                      Cituodamas skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl neturtinės žalos dydžio su jais nesutinka ir pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžių metu, kai reikėdavo dalyvauti procese, apeliantas patirdavo iš naujo patirtus išgyvenimus, dvasinį diskomfortą. Teigia, jog teismas visiškai nekreipė jokio dėmesio į tai, kad satisfakcija iš nuteistojo įvyko tik daugiau nei po 4 metų, taip pat mano, jog teismas per daug sureikšmino nuteistojo D. P. turtinę padėtį. Pabrėžia, jog teismas faktiškai ignoruodamas specialistų išvadas, konstatavo, kad nukentėjusiojo N. M. sužalojimo pasekmės iš esmės pasireiškė tik ribotą laiką.

3.       Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, jo atstovas advokatas ir prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas – atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.        Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai paduoti.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

6.       Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. M. prieštarauja teismo sprendimui nepriteisti jam 4000 Eur turtinės žalos už rekomenduojamą atlikti gydymosi procedūrą – uždaro nosies septo-rino-concho-plastikos ir galimos išsiplėtusio rando ekscizijos operacijas, nes nukentėjusysis ir civilinis ieškovas net ir praėjus 4 metams nuo įvykio nesikreipė dėl minėtų procedūrų ir išlaidų dėl jų nepatyrė. Apeliaciniame skunde jis teigia, kad teismų praktikoje nepatirta turtinė žala priteisiama, jei iš konkrečių duomenų galima nustatyti, jog tokios išlaidos yra realios, kas ir nustatyta nagrinėjamu atveju.

6.1.       Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad nukentėjusysis N. M. praėjus beveik 4 metams po kaltinime nurodyto įvykio dėl jo nurodomų procedūrų vis dar nesikreipė į gydymo įstaigą, leidžia daryti išvadą, jog šios procedūros iki šiol nebuvo ir nėra jam būtinos. Tai patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje apeliaciniame skunde įvardijamos operacijos nurodomos tik kaip rekomendacinio pobūdžio pasiūlymas. Be kita ko, minėtoje pažymoje plastikos chirurgas D. R. nurodė tik preliminarią operacijos kainą - tai reiškia, kad ši kaina gali būti tiek didesnė, tiek ir mažesnė (2 t., b. l. 124). Nemažiau svarbu ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiojo N. M. blogą turtinę padėtį, dėl kurios būtų galima konstatuoti, jog jis neturi finansinės galimybės atlikti rekomenduojamų procedūrų.

6.2.       Įvertinusi išdėstytus duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui paneigus būsimos turtinės žalos būtinumą, tenkinti civilinį ieškinį visiškai ir priteisti 4000 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui nebuvo teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo civilinio proceso tvarka.

7.       Be kita ko, nukentėjusysis N. M. prašė atlyginti ir 10 000 Eur neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas šį jo reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė 1500 Eur. N. M. su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka, prašo priteisti jam visą reikalautą sumą – 10 000 Eur, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, jog satisfakcija iš nuteistojo D. P. įvyko daugiau nei po 4 metų, mano, jog teismas per daug sureikšmino nuteistojo turtinę padėtį.

8.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

9.       Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.) bei pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir kt. Taip pat, turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju.

10.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė priteistinos neturtinės žalos kriterijus, juos išsamiai aptarė bei teisingai išsprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nurodytų motyvų vertinti kitaip ir jiems pritaria. Nors nukentėjusiojo skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino nuteistojo materialinę padėtį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo turtinė padėtis nors ir yra svarbi, tačiau tai buvo tik vienas iš kriterijų, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas nustatatė neturtinės žalos dydį. Be to, pirmosios instancijos teismo priteistas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis nėra ypatingai per mažas ar neteisingas, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pusiausvyra tarp nukentėjusiojo N. M. teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir nuteistojo D. P. teisinės padėties yra išlaikyta. Todėl teisėjų kolegija, neturi jokio teisinio pagrindo tenkinti apeliaciniame skunde nurodomą prašymą ir padidinti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. M. priteistą neturtinės žalos dydį.

Dėl proceso išlaidų

11.       Advokato darbo apmokėjimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis. Tiek šiuo metu galiojančioje (2020 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija), tiek ankstesnėse šio straipsnio redakcijose nustatytos taisyklės, pagal kurias iš kaltinamojo taip pat išieškomos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

12.       Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. M. savo atstovui advokatui M. Aliukoniui už jo interesų atstovavimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1000 Eur ir šias išlaidas prašė priteisti iš nuteistojo D. P.. Pirmosios instancijos teismas šį N. M. prašymą tenkino iš dalies - priteisė 350 Eur, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiojo N. M. civilinis ieškinys tenkinamas tik iš dalies, o ir atstovo advokato darbų apimtis šio proceso metu neleidžia manyti, kad prašomų išieškoti išlaidų dydis už advokato pagalbą yra pagrįstas. Nukentėjusysis su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka ir prašo priteisti visas jo patirtas išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

13.       Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad nukentėjusiojo N. M. civilinis ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, savaime nesudaro pagrindo mažinti jo parirtų proceso išlaidų. Minėta pinigų suma advokatui M. Aliukoniui buvo sumokėta ne vien už civilinio ieškinio parengimą, bet taip pat ir už pasirengimą baudžiamosios bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose: nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo advokatas M. Aliukonis nukentėjusįjį atstovavo teisme tiesiogiai dalyvaudamas teismo posėdžiuose Panevėžyje 2017 m. spalio 11 d. (posėdis truko 30 min.), 2017 m. lapkričio 27 d. (posėdis truko 1 val. 30 min.), 2018 m. sausio 9 d. (posėdis truko 30 min.) (2 t., b. l. 140-142, 164-169, 177-178). Pabrėžtina, jog šių posėdžių metu byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės ne dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. M. ar jo atstovo advokato M. Aliukonio kaltės, be kita ko, ši aplinkybė taip pat nepaneigia advokato įdėto darbo ruošiantis posėdžiams bei laiko sąnaudų vykstant į juos (advokato M. Aliukonio darbo vieta yra Vilniuje). Nepaisant to, jog byla buvo išnagrinėta per vieną posėdį ir taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas M. Aliukonis buvo aktyvus, tinkamai gynė nukentėjusiojo interesus ir visapusiškai užtikrino jo atstovavimą (3 t., b. l. 155-163).

14.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs N. M. apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje, bylos nagrinėjimo rezultatą – D. P. pripažinimą kaltu ir nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dalinį patenkinimą, taip pat advokato įdėto darbo kiekį ir laiko sąnaudas, nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydį, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu N. M. priteista 350 Eur dydžio atstovavimo išlaidų suma yra per maža, ir turi būti padidinta iki pateiktais dokumentais patvirtintos sumos. Taigi šioje dalyje skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo, o taip pat bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių principais, konstatuoja, kad N. M. turi būti atlyginta visa atstovavimo išlaidų suma - 1000 Eur. Taip nuspręsdama teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo, kuris šiuo atveju buvo ir civilinis ieškovas, patirtos atstovavimo išlaidos yra realios ir protingos, neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžio dalį dėl atstovavimo išlaidų nukentėjusiajai N. M. išieškojimo:

išieškoti iš D. P. nukentėjusiojo N. M. naudai 1000 (vieną tūkstantį) Eur jo turėtų išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                 Sigitas Bagdonavičius

                                Algirdas Gaputis

                                Donatas Jatužis