Civilinė byla Nr. e2A-2303-643/2022
Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00227-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.5.; 3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Andriaus Ignoto, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės B. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. V., R. V. ir I. Z. ieškinį atsakovei B. V. dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, ir pagal atsakovės B. V. priešieškinį ieškovams Z. V., R. V. ir I. Z. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai Z. V., R. V. ir I. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) padalinti jiems ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 1.6400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), suformuojant 4 žemės sklypus: 1.1. 1600 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 560-1, kurio teritorija yra užstatyta pastatais ir skirta namų valdai, šis žemės sklypas priklausys bendrai ieškovams ir atsakovei; 1.2. 7376 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 560-2, šis žemės sklypas priklausys ieškovams Z. ir R. V.; 1.3. 885 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 560-3, šis žemės sklypas priklausys ieškovei I. Z.; 1.4. 6491 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 560-4, šis žemės sklypas priklausys atsakovei B. V.; 2) nustatyti bendrai šalims priklausančio suformuoto 1600 kv. m ploto sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2021 m. spalio 14 d. UAB „Atskaitos taškas“ parengtą pastatų ir namų valdos valdymo ir naudojimo projektinį pasiūlymą – planą; 3) įpareigoti šalis, teismo sprendimui įsiteisėjus, pertvarkyti žemės sklypą pagal ieškovų pateiktus projektinius pasiūlymus ir atlikti šalims paskirtų žemės sklypo dalių kadastrinius matavimus, nesant atsakovės sutikimo; 4) priteisti iš atsakovės ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai paaiškino, kad jiems ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1.6400 ha bendro ploto žemės sklypas gyvenamosios paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau žemės sklypas). Žemės sklype yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais-kiemo statiniais (su šuliniu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) Ieškovams Z. ir R. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise - ½ dalis žemės sklypo, ieškovei I. Z. - 10/164 dalių žemės sklypo, atsakovei - 72/164 dalys žemės sklypo. Be to, ieškovams R. ir Z. V. priklauso 25/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/100 dalys kitų inžinerinių statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovui Z. V. priklauso tų pačių pastatų - 25/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 25/100 dalys kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovei I. Z. priklauso 6/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6/100 dalys kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei priklauso 44/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 44/100 dalys kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Taip pat paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Atskaitos taškas“ pagal ieškovų užsakymą 2021 m. spalio 14 d. parengė žemės sklypo atsidalijimo planą ir 2021 m. spalio 14 d. pastatų ir namų valdos valdymo ir naudojimo planą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) patvirtinto projektą ir pažymėjo, kad projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, buvo nustatyti mažareikšmiai trūkumai dėl to, kad projektui turi pritarti visi žemės sklypo bendraturčiai, šiuo atveju nepateiktas bendraturtės B. V. raštiškas pritarimas projektui.
4. Nurodė, kad bendraturčiams bendram naudojimui prie gyvenamojo namo ir jo priklausinių, o taip pat pastatų užimtų plotu suformuotas 1600 m2 ploto namų valdos žemės sklypas, kuris priklausys visiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovai siūlo paskirti namų valdos 1600 m2 naudotis visiems bendraturčiams bendrai pagal 2021 m. spalio 14 d. UAB „Atskaitos taškas“ sudarytą pastatų ir namų valdos valdymo ir naudojimo projektinį planą. Pažymėjo, kad atsakovei priklauso 44/100 dalys gyvenamojo namo, kas atitinka atsakovei siūlomos gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos patalpomis, kurių bendras plotas sudaro 61,4900 m2, ji turės galimybę naudotis gyvenamojo namo keturiomis patalpomis, turės vieną bendrą su ieškove I. Z. įėjimą į namą iš jai paskirto žemės sklypo. Ieškovams Z. ir R. V., I. Z. ir atsakovei pagal 2021 m. spalio 14 d. UAB „Atskaitos taškas“ sudarytą pastatų ir namų valdos valdymo ir naudojimosi tvarkos planą siūloma naudotis bendrai, atsižvelgiant į šalims priklausančias gyvenamojo namo dalis, žemės sklype išdėstytus ūkinius pastatus ir patalpų užimtą žemės plotą bei kiemo plotą aplink namų (su šuliniu) pagal poreikį.
5. Pabrėžė, kad ieškovų ir atsakovės atidalijamų sklypų dydžiai teismui teikiamoje schemoje atitinka VĮ Registrų centro nurodytas žemės sklypo ploto dalis, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, kiekviena proceso šalis turės galimybę patekti į jai paskirtą naudotis namo dalį, turės priėjimą prie namo ir šalia esančio šulinio, o šaliai priklausantys ūkiniai pastatai randasi jai siūlomoje žemės sklypo dalyje. Prie kiekvieno žemės sklypo yra privažiavimai – 8 m. pločio kaimo kelias. Ieškovai Z. ir R. V. naudosis atskiru įėjimu į namus, o atsakovė kartu su ieškove I. Z. naudosis bendrai kitu atskiru įėjimu į namus.
6. Atsakovė B. V. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašydama jį atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad iš patikslinto ieškinio neaišku, pagal kokį konkretų planą prašoma atidalinti žemės sklypą, nes nurodyti keli plano variantai, pažymėjo, kad ieškovų pateiktas žemės sklypų atsidalijimo planas ir ieškiniu reiškiami reikalavimai tiek techniškai, tiek teisiškai yra ydingi.
8. Paaiškino, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,6400 ha, tačiau ieškovų pateiktame žemės sklypų atsidalijimo plane nurodoma, kad atidalijamas 14752 m² ploto žemės sklypas (1,4752 ha), todėl neaišku, kodėl ieškovai išskiria 14 752 m² žemės sklypą kaip atskirą dalintiną. Šalims bendros dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra 16400 m² ir nėra padalintas į jokias dalis, tačiau net ir dalinant 14752 m² plotą, atsakovei priskiriamas plotas neatitinka jos turimos nuosavybės dalies, nes ji nuosavybėje turi 72/164 dalis.
9. Pažymėjo, kad ieškovai nepateikia jokių paaiškinimų ir pagrindimo, kodėl atsakovei plane yra atidalijamas dabar jau didesnio ploto žemės sklypas nei jos turima dalis, kodėl kitiems bendraturčiams atidalinama mažesnė nei priklauso nuosavybės dalis, kodėl ir kokiu pagrindu yra daromi tokie pakeitimai, nes taip atsakovei formuojamas atidalijamas žemės sklypas bei suformuota naudojimui žemės sklypo dalis yra atskirti vienas nuo kito, dėl ko naudojimas tampa nepatogus ir apsunkintas. Be kita ko, nenurodoma, kokia konkrečiai nuosavybės dalis priklausytų kiekvienam iš bendraturčių, o iš pateiktų dokumentų nesuprantama, koks galutinis plotas yra išdalinamas tarp bendraturčių, neaišku, kur dingsta 48 m².
10. Atsakovė B. V. teismui pateikė priešieškinį, prašydama nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymą, priskiriant atsakovei B. V. naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis numeriu IV, V, ir VI, ieškovei I. Z. naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta numeriu III, ieškovams Z. V. ir R. V. naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta numeriu II, bendrai atsakovei B. V., ieškovei I. Z., ieškovams Z. V. ir R. V. priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta numeriu I.
11. Atsakovė nurodė, kad priešieškiniu ji prašo nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kokia iš esmės yra nusistovėjusi tarp šalių: asmeniškai atsakovei būtų priskiriama naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis numeriu IV, V, ir VI (viso 7347 m²); ieškovei I. Z. asmeniškai būtų priskiriama naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta numeriu III (viso 1002 m²); ieškovams Z. V. ir R. V. lygiomis dalimis asmeniškai būtų priskiriama naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta numeriu II (viso 8213 m²); šalims bendram naudojimui būtų priskirta žemės sklypo dalis, plane pažymėta numeriu I, ant kurios stovi šalių bendra daline nuosavybe valdomas gyvenamasis namas (iš viso 308 m², iš kurių 135 m² atsakovei, 19 m² I. Z., 154 m² Z. ir R. V.).
12. Pažymėjo, kad atsakovės prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka iš esmės atitinka praktiškai susiklosčiusią ir ieškovus tenkinančią tvarką, ką patvirtina ir ieškovų su patikslintu ieškiniu pateiktas atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo planas,
13. Atsakovė taip pat nurodė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane naudojimosi tvarka yra nustatoma 16735 m² plote ir nors Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypo plotas yra įregistruotas 16 400 m², tačiau pagal atliktus kadastrinius žemės sklypo matavimus ir nuosavybės plane nustatytus atstumus juos atidėjus faktinis žemės sklypo plotas yra didesnis, todėl atitinkamai šalims naudojimosi tvarkoje yra priskirtos žemės sklypo dalys, atitinkančios turimą nuosavybės dalį, t. y. atsakovei, turinčiai 72/164 dalis, priskirta iš viso 7 347 m², ieškovei I. Z., turinčiai 10/164 dalis, priskirta iš viso 1021 m², ieškovams Z. ir R. V., turintiems ½ dalį, priskirta viso 8367 m².
14. Ieškovai pateikė atsiliepimą į ieškovės priešieškinį, prašydami jį atmesti ir patenkinti jų ieškinį. Nurodė, kad atsakovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką, paskiriant ieškovei I. Z. naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta numeriu III - 1002 kv. m. plotu, tačiau prie šio žemės sklypo nėra jokio privažiavimo, o skiriant naudoti ieškovei I. Z. sklypą prie nenaudojamo kelio pagal atsakovės pasiūlytą projektinį planą, kartu turi būti šalių susitarimas dėl šių išlaidų arba teikiama kelio išvalymo ir sutvarkymo išlaidų sąmatą su pasiūlymu dėl šių bendraturčių išlaidų apmokėjimo. Pažymėjo, kad pagal ieškovų siūlomą planą visi bendraturčiai prie nuosavų sklypų turės privažiavimus iš kaimo 8 m pločio keliu, esančiu prie visų trijų žemės sklypų.
15. Papildomai nurodė, kad pagal ieškovų siūlomą žemės sklypo atsidalijimo planą žemės sklype esantis tvenkinys yra ieškovams Z. ir R. V. skirtame žemės sklype ir atsakovei B. V. siūlomame žemės sklype, o pagal atsakovės projektinį pasiūlymą šis žemės plotas skiriamas naudotis atsakovei B. V., kuri niekuo nebuvo prisidėjusi prie tvenkinio įrengimo ir jo priežiūros.
16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį nurodydama kad atsakovės pateiktame UAB „Žemės matavimų grupė“ 2022 m. vasario 11 d. parengtame Naudojimosi tvarkos nustatymo plane žemės sklypo 8-9-10-11 riboje, nurodytas projektuojamas 4 m pločio kelias nepatenka į ieškovų ir atsakovų žemės sklypo ribas, todėl žemės sklypo dalių „III“ ir „VI“ naudotojai atskirai turėtų spręsti privažiavimo klausimą iki nurodytų dalių. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad šiam keliui būtų nustatytas kelio servitutas ar kad būtų numatoma sudaryti kelio servituto sutartį, todėl teismui patvirtinus naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą UAB „Žemės matavimų grupė“ 2022 m. vasario 11 d. parengtą Naudojimosi tvarkos nustatymo planą, turėtų būti atskirai sprendžiamas klausimas dėl privažiavimo prie žemės sklypo dalių, pažymėtų „III“ ir „VI“, nes jos nesiriboja su pagrindiniu bendro naudojimo keliu. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, atsakovė nepagrįstai teikia projektuojamo kelio, išeinančio už ginčo žemės sklypo ribų, sprendinius, neatitinkančius nei teritorijų planavimo dokumentų sprendinių nei gretimų žemės sklypų suformavimo dokumentų, todėl tokia naudojimosi tvarka negalėtų būti įgyvendinama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. birželio 15 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Nusprendė ieškovams Z. V., R. V., I. Z. ir atsakovei B. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 1.6400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalinti pagal 2021 m. spalio 14 d. UAB „Atskaitos taškas“ parengtą, sklypų padalijimo planą, suformuojant 4 žemės sklypus: 1. 1600 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. 560-1, kurio teritorija yra užstatyta pastatais ir skirta namų valdai, atidalinti bendrai ieškovams Z. V., R. V., I. Z. ir atsakovei B. V.; 2. 7376 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. 560-2 atidalinti ieškovams Z. ir R. V.; 3. 885 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. 560-3 atidalinti ieškovei I. Z.; 4. 6491 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. 560-4 atidalinti atsakovei B. V.. Taip pat nustatyti bendrai šalims priklausančio suformuoto 1600 kv. m. ploto sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2021 m. spalio 14 d. UAB „Atskaitos taškas“ parengtą pastatų ir namų valdos valdymo ir naudojimo projektinį pasiūlymą - planą: 1. Ieškovams Z. V. ir R. V. paskirti naudotis plane pažymėtus ženklu Nr. 560-1-2 A plotus: 1.1. 800 kv. m. namų valdos žemės, iš jų – 679 kv. m. (528+151) - kiemo ploto ir 121 kv m – bendro naudojimo ploto namų valdos žemės ploto, iš jų - 85 kv. m. gyvenamojo namo užstatyto ploto; 1.2. gyvenamojo namo patalpomis: Nr.1-1, 3,5600 kv. m. ploto, 1-26,6000 kv. m., 1-3 10,5900 kv. m., 1-4, 4,59 kv. m., 1-5 10,0400 kv. m., 1-6 8,1700 kv. m., 1-7 15,5000 kv. m., 1-8 13,8900 kv. m., viso 72,9400 kv. m. 2. Ieškovei I. Z. paskirti naudotis plane pažymėtus ženklu Nr. 560-1-3 plotus: 2.1. 96 kv. m. ploto namų valdos žemės, iš jų 82 kv. m. – kiemo ploto, 14 kv. m. bendro naudojimo ploto, iš jų - 10 kv. m. ploto gyvenamojo namo užstatyto ploto; 2.2. gyvenamojo namo patalpomis: Nr. 3-1, 8,59 kv. m. ploto. 3. Atsakovei B. V. paskirti naudotis plane pažymėtus Nr. 560 – 1-1C: 3.1. 704 kv. m. namų valdos žemės, iš jų – 597 kv. m. - kiemo ploto ir 107 kv. m. – bendro naudojimo ploto namų valdos žemės plotą, iš jų – 75 kv. m. gyvenamojo namo užstatyto ploto; 3.2. gyvenamojo namo patalpomis: Nr.2-1, 11,6400 kv. m. ploto, 2-3, 10,9500 kv. m. ploto, 2-4, 8,4700 kv. m. ploto ir 2-5, 30,43 kv. m. ploto, viso 61.4900 kv. m. ploto. Teismo sprendimui įsiteisėjus, įpareigojo šalis pertvarkyti žemės sklypą pagal ieškovų pateiktus projektinius pasiūlymus ir atlikti šalims paskirtų žemės sklypo dalių kadastrinius matavimus, nesant atsakovės sutikimo. Taip pat priteisė ieškovui Z. V. iš atsakovės B. V. 1 155,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų pateiktas 2021 m. spalio 14 d. UAB „Atskaitos taškas“ žemės sklypo atidalinimo planas puikiai atitinka jam keliamus reikalavimus ir šalių interesus. Teismas nustatė, kad atidalijamų žemės sklypų plotai nepažeidžia šalių turimų žemės sklypo nuosavybės dalių, visi bendrasavininkai turi privažiavimus prie jiems tenkančių žemės sklypų, be to, žemės sklypų atidalijimas iš esmės atitinka ilgalaikę nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl ieškovų ieškinį tenkino.
19. Teismo nuomone, nors atsakovė prašė ieškovei I. Z. tenkantį žemės sklypą perkelti ties atsakovės žemės sklypo viduriu, tačiau toks žemės sklypų padalijimas pažeistų I. Z. teises, nes nors dokumentuose matyti, kad šalia sklypo yra 4 metrų pločio servitutinis kelias, tačiau išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad realiai jokio kelio nėra, kelio vieta apaugusi krūmais ir medžiais, o padaryti kelią būtų neproporcingai brangu, kadangi I. Z. tenkanti žemės sklypo dalis yra labai maža, t. y. tik 885 m².
20. Teismas vertino, jog atsakovės nurodomas neatitikimas pagal ieškinio reikalavimą dėl jai tenkančios didesnės ploto dalies negu jai priklauso nelaikytinas dideliu ir yra jai naudingas, su tokiu padalijimu sutinka ieškovai. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, jog tokiu būdu atsakovės teisės nėra pažeidžiamos.
21. Įvertinęs ieškovų siūlomą namo ir 1600 m2 žemės sklypo aplink namą naudojimo tvarką, teismas sprendė, jog ji tinkama ir atitinka šalių interesus, todėl gali būti tvirtinama.
22. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ji neturi tiesioginio priėjimo prie įėjimo į namą, nes iš naudojimosi tvarkos plano matyti, kad atsakovė į namą patenka per tas pačias duris, per kurias į namą patenka ir ieškovė I. Z., ir kadangi kito įėjimo į jų naudojamą namo dalį nėra, tai jos abi į namą turi patekti per tas pačias duris. Taip pat nurodė, kad aplink namą numatyta 2 metrų pločio bendro naudojimosi žemė visiškai pakankama atsakovei patekti į namą.
23. Teismas pažymėjo, kad atsakovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia ieškovų teises, todėl jos priešieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
24. Atsakovė B. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą, ieškovų ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti, taip pat priteisti atsakovės naudai iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
25. Nurodo, kad ginčo žemės sklype nėra atlikti tikslieji kadastriniai matavimai, žemės sklypo atidalijimo planas yra parengtas turint tik preliminarius matavimus, kurie nustato tik preliminarų žemės sklypo plotą, preliminarias žemės sklypo ribas, kas reiškia, jog toks planas nėra techniškai priimtinas, nes nėra tikslus. Be to, sprendimu atidalinti žemės sklypų plotai jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo gali keistis, nes bus atliekami tikslieji žemės sklypo matavimai ir šalims gali priklausyti kitokio ploto sklypai nei nurodyta atidalijimo plane ir teismo sprendime, o tokia situacija teisiškai yra ydinga.
26. Taip pat nurodo, kad be tiksliųjų kadastrinių matavimų, joks atidalijimas nėra galimas, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šalims priklauso 1,6400 ha ploto žemės sklypas, o pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo atidalijimo projektą yra atidalijamas 1,6352 ha ploto žemės sklypas, atitinkamai, įgyvendinus tokį sprendimą pagal pateiktą planą, lieka 48 kv. m. ploto sklypo dalis, kuri nėra niekaip padalinama ir niekam nepriskiriama bei atskirai neformuojama. Pažymi, kad atlikus tiksliuosius matavimus, žemės sklypo plotas gali iš viso pasikeisti ir neatitikti nei preliminariais matavimais nustatyto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ploto, nei atidalijimo plane bei sprendime nustatytų plotų.
27. Paaiškina, kad sprendime nurodoma, jog 1600 kv. m. ploto žemės sklypas Nr. 560-1, kurio teritorija yra užstatyta pastatais ir skirta namų valdai, atidalinamas bendrai ieškovams ir atsakovei, tačiau nei sprendime, nei ieškinyje nenurodoma, kokiomis dalimis šis naujai formuojamas žemės sklypas priklausys šalims. Pažymi, jog sklypas šalims priklausytų bendros dalinės, o ne bendros jungtinės nuosavybės teise, todėl būtina nustatyti konkrečias kiekvieno savininko nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atitinkamai, sprendimas dėl „bendrai“ atidalinamo žemės sklypo nėra galimas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atkreipia dėmesį, jog „bendrai“ atidalinamas ketvirtas žemės sklypas netgi nėra pažymėtas atidalinimo plane, pagal pateiktą planą atidalijami yra trys atskiri žemės sklypai, o likusiam neatidalintam plotui yra nustatoma naudojimosi tvarka.
28. Pažymi, kad įėjimui į atsakovei priskirtą patalpą ieškovė I. Z. turės naudotis atsakovės naudojimui priskirta patalpa, kadangi joms abiem patekimui į namą skirtas tas pats įėjimas, atskiro įėjimo nėra, o tokia naudojimosi tvarka neišsprendžia šalių konflikto ir tik toliau jį eskaluoja, be kita ko, visiškai neatitinka atsakovės interesų.
29. Atsakovė pabrėžia, jog ginčo žemės sklypas yra skirtas ir suformuotas gyvenamajam namui eksploatuoti, todėl, neatidalijant gyvenamojo namo ir neformuojant atskirų nekilnojamojo turto objektų, nėra galimas ir žemės sklypo atidalijimas.
30. Ieškovai Z. V., R. V. ir I. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės B. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti ieškovų naudai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
31. Pažymi, kad tik atlikus kadastrinius matavimus, galutinai paaiškės sklypo 560-1 suformuoto sklypo plotas, kiekvieno žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų ir riboženklių gali skirtis, tačiau neturi viršyti leistinos paklaidos, o ieškovų pateiktas preliminarus žemės sklypo plotas atitinka maksimalią leistiną (ribinę) matavimo paklaidą.
32. Nurodo, kad formuojant šalims žemės sklypus iš 14752 kv.m. ploto, atsakovei B. V. atiteko 14 kv. m. ploto didesnis sklypas, negu jai priklauso turimai idealiai daliai bendrosios dalinės nuosavybės teise, kas rodo, jog teismo sprendimas atsakovės teisės nepažeidė.
33. Pabrėžia, jog ieškovų siūlomas atidalijimo planas atitinka šalių interesus, net valstybės institucija konstatavo, kad turimo žemės sklypo projektas parengtas teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūras nustatyta tvarka.
34. Ieškovai pažymi, kad turto atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra
prioritetinis bendro turto atsidalijimo būdas, kas reiškia, jog ieškovų siūlomas turto atidalijimo variantas, nors ir yra dalinis atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau yra prioritetinis pasiūlymas.
35. Paaiškina, kad skiriant naudoti ieškovei I. Z. sklypą pagal atsakovės pasiūlytą projektinį planą prie nenaudojamo kelio, kartu turi būti nustatomas objektyviai būtinas servitutas naudotis pagrindiniu keliu per atsakovės naudojamą žemės sklypą arba sudaromas šalių susitarimas dėl nepravažiuojamo kelio sutvarkymo ir išlaidų tarp bendraturčių paskirstymo, tačiau šiuo metu minėtas ir atsakovės siūlomas 4 m pločio lauko kelias egzistuoja tik dokumentuose, tuo tarpu, teismo patvirtintas ieškovų žemės sklypų atsidalijimo pasiūlymas pasižymi tuo, kad visi bendraturčiai prie nuosavų sklypų turės privažiavimus 8 m pločio keliu, esančiu prie visų trijų žemės sklypų.
36. Nurodo, kad klausimas dėl atsakovės ir ieškovės I. Z. įėjimo į bendrą namo dalį per tą patį įėjimą teismo išspręstas teisingai pagal nusistovėjusią tvarką iš senų laikų. Papildomai pažymi, kad atlikus namo remonto darbus, galės būti sprendžiamas klausimas dėl papildomo įėjimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
37. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
38. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
39. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovų ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei atmestas atsakovės priešieškinys dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo.
40. Atsakovė B. V. kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą (nuomonę) dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo ir pridėjo papildomus įrodymus.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama.
42. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
43. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateikto prašymo turinį, atsižvelgdama į apeliacinio proceso paskirtį, laiko, jog naujame prašyme teikiama pozicija vertintina kaip apeliaciniame skunde jau išdėstytos atsakovės pozicijos papildymas, kuris pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nėra leidžiamas. Pažymėtina ir tai, kad byla nagrinėjama jau ilgą laiką, šalys turėjo galimybę ir pakankamai laiko visus paaiškinimus ir įrodymus teikti tiek pirmosios instancijos teismui, tiek kartu su apeliaciniu skundu ar atsiliepimu į jį. Todėl, atsižvelgdama į paminėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, atsakovės papildomą prašymą (nuomonę) kartu su papildomais įrodymais teisėjų kolegija atsisako priimti.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių.
44. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams Z. V., R. V., I. Z. ir atsakovei B. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir statiniai, esantys šiame žemės sklype. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo priklauso: ieškovams Z. ir R. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ½ dalis viso žemės sklypo, ieškovei I. Z. priklauso 10/164 dalių žemės sklypo, atsakovei B. V. priklauso 72/164 dalys žemės sklypo.
45. Ieškovai pateiktu ieškiniu prašė atidalinti žemės sklypą į keturias dalis, vienoje iš jų nustatant naudojimosi sklypo dalimi ir namu tvarką, o atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį patenkino ir nusprendė ieškovams Z. V., R. V., I. Z. ir atsakovei B. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 1.6400 ha ploto žemės sklypą padalinti pagal 2021 m. spalio 14 d. UAB „Atskaitos taškas“ parengtą, sklypų padalijimo planą, suformuojant 4 žemės sklypus, bei nustatyti bendrai šalims priklausančio suformuoto 1600 kv. m. ploto sklypo naudojimosi tvarką taip pat pagal 2021 m. spalio 14 d. UAB „Atskaitos taškas“ parengtą pastatų ir namų valdos valdymo ir naudojimo projektinį pasiūlymą – planą. Atsakovės priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatyto teismas atmetė, nurodydamas, jog atsakovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia ieškovų teises. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovė pateikė apeliacinį skundą.
Dėl ginčo esmės.
46. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti (nuosavybės teisės objektą valdyti, naudoti bei juo disponuoti) tik suderinę valią, t. y. nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi būti paisoma visų bendraturčių nuožiūros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).
47. Žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Aptarta CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
48. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).
49. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ginčo žemės sklypas yra skirtas ir suformuotas gyvenamajam namui eksploatuoti, todėl, neatidalijant gyvenamojo namo ir neformuojant atskirų nekilnojamojo turto objektų, nėra galimas ir žemės sklypo atidalijimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka.
50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; kt.).
51. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-213/2011). Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018).
52. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju prioritetas skiriamas žemės sklypo atidalijimui, nes remiantis teismų praktika ir sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas nustatyti naudojimosi nekilnojamojo turto objektais tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir kaip nepagrįstą atmeta atsakovės argumentą, kad pirmiau neatidalijant gyvenamojo namo ir neformuojant atskirų nekilnojamojo turto objektų žemės sklypo atidalijimas negalimas.
53. Iš atsakovės apeliacinio skundo taip pat matyti, jog ji nesutinka su ieškovų pasiūlytu projektu dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliaciniame skunde nurodo, jog ginčo žemės sklype nėra atlikti tikslieji kadastriniai matavimai, žemės sklypo atidalijimo planas yra parengtas turint tik preliminarius matavimus, kurie nustato tik preliminarų žemės sklypo plotą, preliminarias žemės sklypo ribas, todėl toks planas nėra techniškai priimtinas. Taip pat pažymi, jog ginčijamu teismo sprendimu atidalinti žemės sklypų plotai jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo gali keistis, nes bus atliekami tikslieji žemės sklypo matavimai ir šalims gali priklausyti kitokio ploto sklypai nei nurodyta atidalijimo plane ir teismo sprendime.
54. Atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, jog kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką kito bendraturčio nenoras, kad būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, jog toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas priimtiniausias; kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).
55. Nagrinėjamoje byloje ieškovai siekia turto atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl pateikė 2021 m. spalio 14 d. UAB „Atskaitos taškas“ žemės sklypo atidalinimo planą. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad minėtas planas atitinka jam keliamus reikalavimus bei šalių interesus, jam pritarė Nacionalinė žemės tarnyba, atidalijamų žemės sklypų plotai nepažeidžia šalių turimų žemės sklypo nuosavybės dalių, visi bendraturčiai turi privažiavimus prie jiems tenkančių žemės sklypų. Priešingai nei ieškovai, atsakovė nepateikė savo siūlomo turto atidalijimo projekto, priešieškiniu prašė tik nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklype esančiais nekilnojamaisiais objektais. Atsižvelgiant į tai ir remiantis prieš tai nurodyta kasacinio teismo praktika spręstina, jog minėtas atsakovės argumentas nepagrįstas, kadangi asmeniui CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nepriklausoma nuo kitų bendraturčių pozicijos, kitaip tariant, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, nesvarstomas atidalijimo tikslingumas, svarstoma tik dėl atidalijimo būdo ir kaip teisingai atidalyti turtą, įvertinant ir suderinant visų bendraturčių interesus, jeigu jie pateikia savo projektus dėl atidalijamo turto. Pažymėtina, jog atsakovė, nesutikdama su ieškovų pasiūlytu projektu dėl ginčijamo turto atidalijimo, turėjo teisę pateikti savo siūlomą projektą, tačiau to nepadarė. Be kita ko, byloje yra duomenys apie tai, kad ieškovų žemės sklypo formavimą ir pertvarkymo projektą rengianti UAB „Atskaitos taškas“ parengė „Aiškinamąjį raštą Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo“, kuriame yra nurodyti projekto sprendiniai: „Atidalinamo žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) preliminari riba pažymėta Nekilnojamo Turto Kadastro žemėlapyje (plotas 16352 m²). Preliminaraus žemės sklypo plotas atitinka maksimalią leistiną (ribinę) matavimo paklaidą (1,5632<1,6400<1,7168). Žemės sklypas atidalijamas į atskirus žemės sklypus, kurių numeriai projekte: Nr. 560 – 1, Nr. 560 – 2, Nr. 560 – 3, Nr. 560 – 4. Atidalintų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas nekeičiami.“ Visa tai rodo, jog parengtas preliminarus žemės sklypo projektas atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus, reglamentuojančius žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūras, Nacionalinė žemės tarnyba pritarė tokiam projektui ir nusprendė jį tvirtinti. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu teiginiu, jog tik atlikus kadastrinius matavimus, galutinai paaiškės bendras sklypo plotas, todėl kiekvieno žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų ir riboženklių gali skirtis, tačiau neturi viršyti leistinos paklaidos. Atsižvelgiant į tai, atmetamas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, jog žemės sklypo atidalijimo planas turint tik preliminarius matavimus nėra techniškai priimtinas.
56. Niekuo nepagrįstas ir deklaratyvaus pobūdžio yra sekantis atsakovės argumentas, jog nei ginčijamame sprendime, nei ieškovų ieškinyje nenurodoma, kokiomis dalimis naujai formuojamas 1600 kv. m. ploto žemės sklypas Nr. 560-1, kurio teritorija yra užstatyta pastatais ir skirta namų valdai, priklausys šalims bei nurodo, kad teismo sprendimas dėl „bendrai“ atidalinamo žemės sklypo nėra galimas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
57. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
58. Kaip teisingai paaiškino pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, dalies žemės sklypo, kuriame yra namas, praktiškai neįmanoma racionaliai padalinti, tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, todėl projekte jis pagrįstai išskirtas į atskirą žemės sklypą, kuriame ieškovai prašė nustatyti naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarką. Be kita ko, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje, nesant galimybės racionaliai padalinti aptariamo sklypo dalies, nustatė bendrai šalims priklausančio suformuoto 1600 kv. m. ploto sklypo naudojimosi tvarką pagal 2021 m. spalio 14 d. UAB „Atskaitos taškas“ parengtą pastatų ir namų valdos valdymo ir naudojimo projektinį pasiūlymą – planą ir atsakovei paskyrė naudotis plane pažymėtus Nr. 560 – 1-1C: 704 kv. m. namų valdos žemės, iš jų – 597 kv. m. - kiemo ploto ir 107 kv. m. – bendro naudojimo ploto namų valdos žemės plotą, iš jų – 75 kv. m. gyvenamojo namo užstatyto ploto; gyvenamojo namo patalpomis: Nr.2-1, 11,6400 kv. m. ploto, 2-3, 10,9500 kv. m. ploto, 2-4, 8,4700 kv. m. ploto ir 2-5, 30,43 kv. m. ploto, viso 61.4900 kv. m. ploto. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog pagal ieškovų pateiktą projektą siūloma namo ir 1600 kv. m. žemės sklypo aplink namą naudojimosi tvarka yra tinkama, atitinka šalių interesus ir gali būti tvirtinama, ji nepažeidžia atsakovės teisių, priešingai, tokiu būdu jai tenka didesnė negu jai priklauso dalintino ploto dalis. Todėl ginčijamas teismo sprendimas nelaikytinas netinkamu vien dėl to, jog „bendrai“ atidalinamas ketvirtas žemės sklypas nėra pažymėtas atidalinimo plane ir pagal pateiktą planą atidalijami yra trys atskiri žemės sklypai, o likusiam neatidalintam plotui yra nustatoma naudojimosi tvarka.
59. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018).
60. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, jog įėjimui į jai priskirtą patalpą ieškovė I. Z. turės naudotis atsakovės naudojimui priskirta patalpa, kadangi joms abiem patekimui į namą skirtas tas pats įėjimas. Ieškovės nuomone, tokia naudojimosi tvarka neišsprendžia šalių konflikto ir tik toliau jį eskaluoja, be kita ko, visiškai neatitinka atsakovės interesų. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog klausimas dėl atsakovės ir ieškovės I. Z. įėjimo į bendrą namo dalį per tą patį įėjimą teismo išspręstas teisingai pagal nusistovėjusią tvarką iš senų laikų. Papildomai pažymėjo, kad atlikus namo remonto darbus, galės būti sprendžiamas klausimas dėl papildomo įėjimo.
61. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019). Byloje konkrečiu atveju šalys pateikė du skirtingus pasiūlymus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.
62. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė į namą patenka per tas pačias duris, per kurias į namą patenka ir ieškovė I. Z., kito įėjimo į jų naudojamą namo dalį nėra, kas reiškia, jog jos abi į namą turi patekti per tas pačias duris. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog atsakovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, siekiant padaryti atskirą įėjimą į namą ieškovei I. Z., pažeidžia ieškovų teises. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti, nes kaip buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo išvažiuojamojo posėdžio metu realiai jokio kelio, kurį siūlo atsakovė, nėra, kelio vieta apaugusi krūmais ir medžiais, o padaryti kelią būtų neproporcingai brangu, kadangi I. Z. tenkanti žemės sklypo dalis yra labai maža. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų pozicija, jog pagal atsakovės pasiūlytą projektinį planą dėl ieškovės I. Z. atskiro privažiavimo prie namo pro nenaudojamą kelią, kartu turi būti nustatomas objektyviai būtinas servitutas naudotis pagrindiniu keliu per atsakovės naudojamą žemės sklypą arba sudaromas šalių susitarimas dėl nepravažiuojamo kelio sutvarkymo ir išlaidų tarp bendraturčių paskirstymo, nes šiuo metu minėtas ir atsakovės siūlomas 4 m. pločio lauko kelias egzistuoja tik dokumentuose, todėl prašomo privažiavimo nustatymas pažeistų ieškovės teises.
63. Be kita ko, teisėjų kolegija sutinka su ieškovų pozicija, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai, bet tik tokiu atveju, jeigu tokia tvarka yra realiai susiklosčiusi. Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaujantis racionalumo ir patogumo principais, galima nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuojant kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką. Tvarkos keitimo reikalaujančiai šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019). Paminėtina ir tai, kad nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
64. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, jog atsakovė nepateikė tokio naudojimosi bendru įėjimu į namą tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projekto, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.
Dėl bylos procesinės baigties.
65. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentas nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
66. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
67. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
68. Nagrinėjamu atveju atmetus atsakovės B. V. apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš priešingos šalies nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
69. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės (apeliantės) B. V. bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš apeliantės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
apeliantės B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Andrius Ignotas
Margarita Stambrauskaitė
Jelena Šiškina