Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-496-125/2012
Teisėja Regina Bertašienė Proceso Nr. 2-06-3-06153-2011-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
14.1; 14.4; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. kovo 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant atsakovės atstovei advokatei Galinai Morozovai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. (V. Z.) ieškinį atsakovei kredito kooperatinei bendrovei „Prisna“ dėl darbo užmokesčio priteisimo ir įpareigojimo grąžinti socialinio draudimo pažymėjimą,
n u s t a t ė:
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės neišmokėtą 854,54 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2008 m. lapkričio 18 d., 18 364,10 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką, įpareigoti atsakovę grąžinti Socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. 2168008, išduotą 1993 m. rugpjūčio 1 d. Nurodė, kad 2008-04-18 pažįstamas V. C., prisistatęs kredito kooperatinės bendrovės „PRISNA“ vadovu, pasiūlė jam darbą. Jis atvyko į firmos biurą, padavė pasą ir Socialinio draudimo pažymėjimą, parašė pareiškimą ir nurodė datą 2008-04-23. Kitą dieną V. C. grąžino pasą, o Socialinio draudimo pažymėjimą atsisakė atiduoti ir pasakė, kad kol dirbs, tol pažymėjimas bus pas V. C.. Rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas nurodė, kad naujojoje turgavietėje esančiame kioske jis prekiavo, pats kraudavo prekes, dirbo daug valandų per parą. Darbo metu iškilo konfliktų su V. C. dėl prekių kainų ir kitų klausimų. Atlyginimas mokamas buvo nereguliariai. Į darbą prekiauti tame pačiame kioske buvo priimta moteris, vardu J., apie savaitę dirbo abu kartu, o po to V. C. jam pasakė nebeateiti į darbą. Apie tai, kad buvo atleistas iš darbo, sužinojo tik 2009 m. sausio mėn., kai V. C. pareikalavo atsiimti asmeninius daiktus. Ieškovas nurodė, kad jis kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių, sužinojo, kad buvo įformintas vairuotoju-pardavėju-vadybininku tik nuo 2008-05-05, kad minėtos bendrovės vadovė yra M. C.. Iš Darbo inspekcijos darbuotojų sužinojo, kad yra atleistas iš darbo pagal paties prašymą, nors jokio prašymo nerašė, bei kad egzistuoja 2008-11-25 aktas, pasirašytas 3 komisijos narių, kuriame nurodyta, kad nutraukiant darbo sutartį yra sumokėtas atsiskaitymas už lapkričio mėnesį bei išeitinė pašalpa – 854,54 Lt, nors iš tiesų jokio atsiskaitymo jis nėra gavęs. Ieškovas teigė, kad darbdavys uždelsė išmokėti darbo užmokestį nuo 2008-11-19 iki 2011-04-07. Pagal darbo sutartį darbdavys įsipareigojo mokėti minimalų atlyginimą – 800 Lt (išskaičiavus mokesčius – 660, 80 Lt), todėl darbdavys skolingas už 27 mėnesius 19 dienų 18 364,10 Lt (660,80 Lt x 27 mėnesiai 19 dienų, kai l diena kainoja 27,50 Lt, 19 dienų x 27,50 Lt = 522,50 Lt) už uždelstą atsiskaityti laikotarpį.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 854,54 Lt neišmokėto atlyginimo ir išeitinės kompensacijos bei 1 321,60 Lt už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, iš viso 2 176,14 Lt; iš atsakovės priteisė 57,60 Lt žyminio mokesčio valstybei; iš ieškovo priteisė atsakovei 900 Lt; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, jog ieškovo prašomas priteisti 854,54 Lt neišmokėtas darbo užmokestis sutampa su mokėjimų žiniaraštyje nurodoma priskaičiuota suma, tačiau atsakovė teigia, kad pinigus ieškovas pasiėmė, tačiau atsisakė pasirašyti. Teismas konstatavo, jog mokėjimo žiniaraštis, kuriame nėra darbuotojo parašo, nepatvirtina darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojui fakto. Aplinkybę, kad ieškovas pasiėmė pinigus, bet atsisakė pasirašyti, atsakovė įrodinėjo aktu bei liudytojų M. C., V. C., J. S. parodymais, tačiau teismas pažymėjo, jog liudytojų paaiškinimai prieštaringi ir keliantys abejonių dėl patikimumo, nes M. C. ir V. C. yra sutuoktiniai, suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, o J. S. buvusi atsakovės darbuotoja. Nė vienas iš apklaustų asmenų neparodė, kad pinigai mokėjimo vietoje būtų buvę perskaičiuoti, todėl teismas darė išvadą, jog negalima teigti, kad visi trys asmenys galėjo tiksliai žinoti apie pinigų sumą. Teismo posėdžio metu visi apklausti asmenys patvirtino, kad pinigai buvo sumokėti ieškovo darbo vietoje – kioske, tačiau ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-2-00263-09 J. S. liudytojo apklausos protokoluose užfiksuota, kad atsiskaitymas vyko mikroautobuse, M. C. parodymuose taip pat nurodyta, kad atsiskaitymas vyko mikroautobuse. Todėl įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė pakankamai neginčytinų įrodymų, kad buvo atsiskaityta su atleidžiamu darbuotoju ir priteisė iš atsakovės ieškovui 854,54 Lt atsiskaitymą už lapkričio mėn. bei išeitinę pašalpą. Dėl išmokų už uždelstą atsiskaityti laikotarpį teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas santykiuose su darbdaviu nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir sąžiningas, nes ieškovas į teismą dėl savo teisių pažeidimo kreipėsi tik po dvejų metų šešių mėnesių nuo atleidimo iš darbo dienos. Kilus ginčui atsakovas skundėsi Darbo inspekcijai, kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ieškovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų davimo, tačiau šios aplinkybės netrukdė ginti pažeistą teisę civilinio proceso tvarka. Ieškovas kredito kooperatinėje bendrovėje „Prisna“ faktiškai dirbo tik šešis mėnesius. Nepaneigti M. C. bei V. C. parodymai, kad po konflikto ilgą laiką ieškovo nebuvo galima rasti, nes jis neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Todėl teismas, įvertinęs visas aplinkybes, padarė išvadą, kad iš atsakovo už uždelstą atsiskaityti laikotarpį priteistina dviejų atlyginimo dydžių suma, t. y. 1 321,60 Lt.
Dėl socialinio draudimo pažymėjimo išreikalavimo teismas nustatė, jog ieškovas be savo paaiškinimų nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad darbdavys ar darbdavio įgaliotas atstovas paėmė iš jo darbo pažymėjimą ir negrąžino, todėl konstatavo, kad dėl šios dalies nėra pagrindo tenkinti ieškinį.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-18 sprendimą, ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką. Nurodo, kad už uždelstą atsiskaityti laikotarpį priteista dviejų atlyginimo dydžių suma pažeidžia proporcingumo principą, kai faktiškai su atleistu darbuotoju neatsiskaityta už 27 mėnesius. Teigia, kad buvo nagrinėjami jo skundai Valstybinėje darbo inspekcijoje, taip pat buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio, todėl užsitęsė laikas dėl kreipimosi į teismą, tačiau jis nepraleido senaties termino. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad jo nebuvo galima rasti, nes jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, nes nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad jam kokiu nors adresu buvo siunčiami raštai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-18 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjami skundai bei atliekamas ikiteisminis tyrimas netrukdė ieškovui ginti savo pažeistas teises teisme, ir teigia, kad ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai turi laikytis įstatymų, elgtis sąžiningai bei nepiktnaudžiauti savo teise.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuo 2008-05-08 iki 2008-11-25 pagal darbo sutartį dirbo pardavėju vadybininku–vairuotoju KKB „Prisna“. Atleidžiant ieškovą su juo nebuvo atsiskaityta, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl 854,54 Lt darbo užmokesčio priteisimo bei 18 364,10 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, priteisė ieškovui iš atsakovės 854,54 Lt darbo užmokesčio bei dviejų mėnesių darbo užmokestį – 1 321,60 Lt – už uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Ieškovas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą priteisti už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį.
Teisėjų kolegija pažymi, jog DK 141 str. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 str. 1 d.). Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad DK 141 str. 3 d. nustato visų pirma kompensacinį mechanizmą, kuriuo kompensuojami darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, antra, tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Tačiau minima sankcija, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plėtojo DK 141 str. 3 d. aiškinimo ir taikymo praktiką, išaiškindamas, kad teisės principai reikalauja, jog tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, taip pat pažymėdamas, jog neadekvačios sankcijos taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB „ Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB „Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008). Nagrinėjamos bylos aspektu nustatyta, jog darbdavys su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitė jo atleidimo dieną, todėl konstatuotina, jog sankcija darbdaviui – atsakovei – taikyta pagrįstai, tačiau būtina įvertinti, ar taikyta sankcija proporcinga teisės pažeidimui. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas pas atsakovą dirbo tik 6 mėnesius, neišmokėtas darbo užmokestis sudaro 854,54 Lt, ieškovas pats ilgą laiką nesikreipė į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo ir taip didino žalą, be to, byloje yra abejonių, ar ieškovas tikrai negavo darbo užmokesčio, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog dviejų mėnesių darbo užmokesčio priteisimas yra tinkama ir atitinkanti sąžiningumo bei protingumo principus sankcija (DK 141 str. 3 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Dėl apelianto argumentų, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad jo nebuvo galima rasti, nes jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, pažymėtina, kad tai nebuvo pagrindinis teismo argumentas dėl priteistino už uždelstą atsiskaityti laikotarpį darbo užmokesčio dydžio, todėl dėl jo plačiau nepasisakytina.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo vaidmuo darbo bylose yra aktyvus, nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, atsižvelgdamas į ieškinio, apeliacinio skundo pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas (CPK 320 str. 2 d., 414 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti darbo užmokestį atskaičius mokesčius, teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą, neišmokėtą darbo užmokestį bei darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį priteisė atskaičius mokesčius. Teisėjų kolegija pažymi, jog darbdaviui yra pareiga atlikti mokėjimus į valstybės biudžetą bei valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų mokėjimus VSDFV biudžetui už darbuotoją nuo jo priskaičiuoto darbo užmokesčio, todėl darytina išvada, jog priteisiant ieškovui neišmokėtą darbo užmokestį bei su tuo susijusias išmokas, turėjo būti priteisiamas darbo užmokestis neatskaičius privalomųjų įmokų. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas – ieškovui iš atsakovės priteistinas 1 065,40 Lt (neatskaičius mokesčių) neišmokėtas atlyginimas ir išeitinė kompensacija bei dviejų atlyginimo dydžių suma – 1 600 Lt (neatskaičius mokesčių) už uždelstą atsiskaityti laikotarpį.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti nėra teisinio pagrindo, tačiau teismo sprendimas tikslintinas, priteistas ieškovui sumas priteisiant neatskaičius mokesčių (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui V. Z. iš atsakovės kredito kooperatinės bendrovės „Prisna“ priteistas 854,54 Lt neišmokėtas atlyginimas ir išeitinė kompensacija bei 1 321,60 Lt už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, iš viso 2 176,14 Lt, pakeisti ir išdėstyti taip:
ieškovui V. Z. iš atsakovės kredito kooperatinės bendrovės „Prisna“ priteisti 1 065,40 Lt (neatskaičius mokesčių) neišmokėto atlyginimo ir išeitinės kompensacijos bei 1 600 Lt (neatskaičius mokesčių) už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, iš viso 2 665,40 Lt (neatskaičius mokesčių).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Bronius Valius
Kolegijos teisėjos Aušra Maškevičienė
Erika Misiūnienė