Civilinė byla Nr. e2-6776-1157/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02488-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1; 3.4.1.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,
sekretoriaujant Raimondai Mikalajūnaitei,
dalyvaujant ieškovui G. M., ieškovo atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei, atsakovei V. V., atsakovės atstovui advokatui Artūrui Cibulskui,
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei Eglei Matonytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei V. V. ir atsakovės V. V. priešieškinį ieškovui G. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovas G. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei V. V. (toliau – ir atsakovė) dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).
2. Ieškovas ieškiniu prašo: 1) nustatyti vaiko D. M. gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės; 3) vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; 4) nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku bei 5) priteisti iš atsakovės valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį, teismo išlaidas bei išlaidas už advokato suteiktą pagalbą).
3. Ieškovas paaiškino, kad su atsakove susipažino 2016 metais, kaip šeima gyveno nuo 2016 m. rudens. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. M.. Su atsakove santuoka sudaryta nebuvo, tačiau ieškovas pripažino vaiką ir į gimimo liudijimą yra įrašytas kaip jo tėvas. Su atsakove skyrium gyvena nuo 2021 m. lapkričio vidurio.
4. Ieškovo teigimu, nuo 2021 m. lapkričio atsakovė porą kartų kelioms dienoms buvo pasiėmusi vaiką, tačiau darė tai kada nori ir atveždavo kada panorėjusi. 2022 m. sausio 19 d. eilinį kartą atvežė vaiką ir nieko nesakiusi išvažiavo. Į ieškovo skambučius ir trumpąsias žinutes neatsako.
5. Ieškovas paaiškina, kad sūnus nuo gimimo gyveno su juo, todėl prašo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu G. M..
6. Pasisakydamas dėl priteistino išlaikymo vaikui, ieškovas nurodo, jog atsakovė yra darbinga, dirba (duomenys neskelbtini). Pats ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos sudaro apie 550 Eur per mėnesį. D. M. lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Ieškovo skaičiavimu, apytikriai per mėnesį sūnaus išlaikymui jis turėtų išleisti apie 392 Eur. Atsižvelgdamas į tai, siekia prisiteisti iš atsakovės priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200 Eur (kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą.
7. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu ir siekiant ateityje išvengti ginčų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, ieškovas prašo nustatyti tokią atsakovės (toliau – ir motina) bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi:
1) metų porinių savaičių savaitgaliais motina paima vaiką penktadienį 18 val. iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį sekmadienį 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
2) nesant galimybės bendrauti su vaiku vieną iš nustatyto savaitgalio dienų, motina bendrauja su vaiku laisvą nustatyto savaitgalio dieną paimdama vaiką 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį tą pačią dieną 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
3) motina su vaiku bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val., paimdama vaiką iš ugdymo įstaigos, jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
4) Vasaros atostogų metu motina praleidžia su vaiku 14 dienų, grafiką iš anksto, ne vėliau kaip prieš mėnesį, suderinusi su tėvu. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis poriniais metais tenka tėvui, neporiniais – motinai;
5) Vaiko gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), motina bendrauja su vaiku ne mažiau kaip keturias valandas, bendravimo laiką iš anksto raštu suderinus tarp šalių ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas;
6) porinių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmą dieną 10 val. Motina paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą; neporinių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną 10 val. Motina paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
7) kiekvienų metų Motinos dieną vaikas praleidžia su motina. Jeigu tai nėra motinos bendravimo laikas su vaiku, motina vaiką paima Motinos dienos 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
8) kiekvienų metų Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu. Jeigu tai yra motinos bendravimo laikas su vaiku, vaikas grąžinamas Tėvo dienos 10 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
9) dėl objektyvių, svarbių priežasčių ar vaiko ligos atveju (liga šiuo atveju turi būti tokia, dėl kurios vaikas negalėtų (neturėtų) išvykti iš namų į kitą gyvenamąją vietą) numatytas bendravimas neįvyksta;
10) apie priežastis, trukdančias laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, šalys informuoja viena kitą raštu nedelsiant, kai tik tokios priežastys paaiškėja;
11) šalims susitarus raštu, galimas ir kitoks motinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas;
12) bendravimo tvarkoje nurodomas „susitarimas raštu“ reiškia susitarimo patvirtinimą elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute šalių kontaktais. Apie kontaktų pasikeitimą šalys privalo informuoti viena kita nedelsiant, ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną.
8. Atsakovė V. V. pateikė priešieškinį, kuriame nurodo, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka ir reiškia priešieškinį, kurį prašo kartu laikyti ir jos atsiliepimu. Pateiktu priešieškiniu atsakovė prašo: 1) nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina V. V.; 2) priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus naudai išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį nuo priešieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; 3) ieškovo nepilnamečiui sūnui mokamo išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti V. V.; 4) nustatyti atsakovės siūlomą ieškovo (tėvo) ir nepilnamečio vaiko D. M. (sūnaus) bendravimo tvarką.
9. Priešieškinyje atsakovė paaiškina, jog savo sūnų D. M. augino nuo pat jo gimimo, gyveno ieškovo bute. Atsakovės teigimu, jų bendras gyvenimas klostėsi sunkiai, kadangi G. M. prieš ją naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, ne kartą dėl to teko kreiptis į policiją. Būtent dėl ieškovo smurto jai teko išsikraustyti iš jo namų, būtent dėl ieškovo kaltės šeima negali gyventi kartu, todėl gyvenant skyrium jų vaikas turėtų gyventi su atsakove. Be to, smurtaujantis ir prieš mamą nuteikinėjantis tėvas sūnui nėra geras pavyzdys.
10. Atsakovė paaiškina, jog ji nuo pat gimimo auklėjo, prižiūrėjo ir rūpinosi šalių sūnumi, su juo yra labai artimi, todėl berniuko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakove. Atsakovė nurodo dėsianti visas pastangas, kad sūnus būtų tinkamai auklėjamas ir turėtų kiek įmanoma geresnes vystymosi sąlygas atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitus poreikius. Atsakovė turi nuolatinį darbą, nuomojasi butą, todėl gali užtikrinti sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas.
11. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo atsakovė nurodo, jog G. M. ieškinyje nurodoma, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį jis turėtų išleisti apie 392 Eur. Atsakovės manymu, jeigu vaikas gyventų su ja, jai vaiko minimalių poreikių patenkinimui taip pat pakaktų apie 400 Eur per mėnesį, o ieškovas prie to privalėtų prisidėti bent pusę reikalingos sumos, t. y. po 200 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovė nurodo, jog viena tokios sumos skirti ji neturi finansinių galimybių. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Jos mėnesio pajamos – apie 550 Eur gaunamas darbo užmokestis.
12. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos atsakovė nurodo, jog mano, kad ieškovo ieškinyje siūloma jos bendravimo su vaiku tvarka yra racionali ir turėtų būti priimtina jam pačiam, jeigu sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Todėl prašo nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:
1) metų porinių savaičių savaitgaliais tėvas paima sūnų penktadienį 18 val. iš jo gyvenamosios vietos ar tėvo ir motinos (šalių) raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį sekmadienį 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
2) nesant galimybės bendrauti su sūnumi vieną iš nustatyto savaitgalio dienų, tėvas bendrauja su vaiku laisvą nustatyto savaitgalio dieną paimdamas vaiką 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį tą pačią dieną 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
3) tėvas su sūnumi bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val., paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
4) vasaros atostogų metu tėvas praleidžia su sūnumi 14 dienų, grafiką iš anksto, ne vėliau kaip prieš mėnesį, suderinęs su motina. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis poriniais metais tenka tėvui, neporiniais – motinai;
5) vaiko gimimo diena, t. y. (duomenys neskelbtini), tėvas bendrauja su sūnumi ne mažiau kaip keturias valandas, bendravimo laiką iš anksto raštu suderinus tarp šalių ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas;
6) porinių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmą dieną 10 val. tėvas paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą; neporinių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną 10 val. tėvas paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
7) kiekvienų metų Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu. Jeigu tai nėra tėvo bendravimo laikas su vaiku, tėvas sūnų paima Tėvo dienos 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
8) kiekvienų metų Motinos dieną vaikas praleidžia su motina. Jeigu tai yra tėvo bendravimo laikas su sūnumi, vaikas grąžinamas Motinos dienos 10 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
9) dėl objektyvių, svarbių priežasčių ar vaiko ligos atveju (liga šiuo atveju turi būti tokia, dėl kurios vaikas negalėtų (neturėtų) išvykti iš namų į kitą gyvenamąją vietą) numatytas bendravimas neįvyksta;
10) apie priežastis, trukdančias laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, šalys informuoja viena kitą raštu nedelsiant, kai tik tokios priežastys paaiškėja;
11) šalims susitarus raštu, galima ir kita tėvo bendravimo su sūnumi tvarka;
12) bendravimo tvarkoje nurodomas „susitarimas raštu“ reiškia susitarimo patvirtinimą elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute šalių kontaktais. Apie kontaktų pasikeitimą šalys privalo informuoti viena kita nedelsiant, ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną.
13. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas nurodo, jog su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškina, jog į teismą su ieškiniu kreipėsi, siekdamas apsaugoti sūnaus interesus ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad vaikas nors kiek bendrautų su motina, o motina matytų pareigą susitikti su vaiku. Šiuo metu situacija yra tokia, kad atsakovė paliko vaiką. Ji blokuoja ieškovo skambučius, ieškovas su ja negali susisiekti. Nuo 2022 m. sausio 19 d. atsakovė su vaiku buvo susitikusi 2022 m. vasario 7 d., kuomet atėjo pas ieškovą su vaiku ir praleido namuose apie valandą. Vaikui jokių lauktuvių neatnešė. 2022 m. kovo 25 d. ieškovas atėjo pas ją į jos darbo vietą ir prašė, kad atsakovė susitiktų su vaiku. Ji pažadėjo ateiti 2022 m. kovo 26 d. ir paimti vaiką, tačiau taip ir nepasirodė. Vaikas laukė mamos, tačiau taip ir nesulaukė. Ieškovas paaiškina neginčijantis, jog atsakovė vaiką augino nuo gimimo, tačiau dabar paliko ir vaiku nesidomi. Todėl ieškovas mano, kad net ir patenkinus priešieškinį vaikas faktiškai liks gyventi su juo. Atmetus priešieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, negali būti patenkinti ir kiti reikalavimai.
14. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadas dėl ieškinio ir priešieškinio.
15. Tarnyba nurodė, jog apsilankymo ieškovo gyvenamojoje vietoje metu nustatyta, jog ieškovas kartu su savo broliu Š. M., motina D. M. ir sūnumi D. M. gyvena trijų kambarių bute, kuris, ieškovo teigimu, nuosavybės teise priklauso ieškovui. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Būstas su visais patogumais. Bendraujant ieškovas nurodė, kad jis su vaiku dalijasi vienu kambariu. Kambaryje yra sofa-lova, spinta, lentynos, krėslas, komoda, vaikiška staliukas su kėdute, žaislai, televizorius, rašomasis stalas. Vaikas miega kartu su tėčiu. Ieškovas sakė, jog planuoja pirkti atskirą lovytę. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai bei reikalingi baldai.
16. Apsilankius atsakovės V. V. gyvenamojoje vietoje, nustatyta, jog atsakovė nuomojasi kambarį dviejų kambarių bute, kitame kambaryje taip pat gyvena nuomininkas. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Būstas su visais patogumais. Pasak atsakovės, svečiavimosi metu berniukas miega jos lovoje. Kambaryje yra sofa-lova, lentyna, komoda, rašomasis stalas, vaiko rūbeliai, daiktai, žaislai. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai bei reikalingi baldai.
17. Tarnyba nurodė, jog D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Vaikas sveikas. Sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu su vaiku buvo bendrauta tėvui dalyvaujant. Ieškovas neprieštaravo bendrauti su vaiku be jo dalyvavimo, tačiau vaikas tėtį atsivedė atgal į kambarį. Vaikas buvo tvarkingai aprengtas, drovus, ramus, smalsus. Jautėsi artimas ryšys tarp tėčio ir sūnaus – vaikas glaudėsi prie tėčio, nepasiliko vienas su specialiste, buvo išėjęs ieškoti ir atsivesti tėčio. Vaikas sakė, jog mama gyvena name su dėde D. Pasak vaiko, jam patinka bendrauti su dėde D. Vaikas nurodė, kad su mama kartu žaidžia mašinytėmis, kaladėlėmis, piešia, važiuoja į Ozo ir Akropolio prekybos centruose esančius žaidimų kambarius. Su tėčiu taip pat žaidžia mašinytėmis, dėlioja kaladėles, žaidžia su kamuoliuku, eina į lauką, skaito knygutes, eina čiuožinėti rogutėmis nuo kalniuko. Pasak vaiko, mama jam nuperka šokoladinį kiaušinį, o tėtis – mašinytes. Vaiko teigimu, jam smagiau ir linksmiau būti su tėčiu; labiausiai patinka miegoti tėčio namuose.
18. Tarnyba pateikė duomenis, jog šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. 2021 m. rugpjūčio 19 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2021 m. rugsėjo 1 d. Tarnybos specialistai atliko vaiko situacijos vertinimą ir nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) poreikį šeimai. Nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas.
19. Pasisakydama dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos, Tarnyba pateikė nuomonę, jog šiai dienai iš byloje esančių dokumentų, tiek ieškovas, tiek atsakovė stengiasi tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi bei tenkinti jo poreikius, rūpinasi sūnaus tinkamomis gyvenimo sąlygomis, ugdymusi bei poilsiu. Pažymėjo, kad nepilnametis galimai yra pripratęs gyventi savo dabartinėje gyvenamoje vietoje ir Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo tėvu.
20. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, Tarnyba pažymėjo, jog vaikas galimai turi ryšį su kiekvienu iš tėvų ir tai atspindi Vaiko nuomonės išklausymo akte pateikta informacija, kadangi vaikas apie abu tėvus atsiliepia teigiamai, aiškiai įvardijo ką veikia su tėvu ir motina. Tarnyba susipažinusi su ieškovo pateiktomis bendravimo tvarkos sąlygomis mano, jog pateiktos bendravimo tvarkos sąlygos yra gan aiškios, detalios ir išsamios, tačiau keletą punktų būtų galima pakoreguoti, šiek tiek papildyti. Tarnyba atkreipė dėmesį, jog svarbiausia, kad nepilnamečiui būtų sudarytos visos galimybės nuosekliai, optimaliai ir konstruktyviai bendrauti su motina, o motina galėtų dalyvauti sūnaus gyvenime jį prižiūrint, auklėjant ir rūpinantis.
21. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, Tarnybos vertinimu, yra pareikštas nepilnamečio interesais. Prašoma priteisti išlaikymo suma galimai atitiktų nepilnamečio geriausius interesus.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
22. Teismo posėdžio metu ieškovas G. M. ir jo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovas patikslino, kad jo tikslas – kad motina nenusisuktų nuo vaiko. Atsakovė blokuoja jo telefoną, ypač, jei jis primena apie vaiką. Ieškovo teigimu, atsakovė pasirodo, kada nori, dažniausiai su trenksmais. Ieškovas norėtų, jog atsakovė bent prieš dieną informuotų tiek apie planuojamus atvykimus, tiek apie tai, jog negalės pasiimti vaiko.
23. Vaikui apie motiną ieškovas nieko blogo nesako. Ieškovo teigimu, šalims gyvenant kartu, atsakovė ant vaiko dažnai rėkdavo, bet ir rūpindavosi.
24. Taip pat ieškovas paaiškino, jog vaikas šiuo metu bijo ir atsisako eiti į darželį. Anksčiau galėdavo nuvesti tik atsakovė, tačiau šiuo metu ji to nedaro. Socialinė darbuotoja rekomendavo psichologę, kuri ieškovui patvirtino, jog jis elgiasi teisingai (per prievartą nevesdamas į darželį).
25. Pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką atsakovė su vaiku bendrauja nepilnai – tik savaitgaliais, ir tai ne visuomet, o darbo dienomis nesusitinka. Po susitikimų vaikas nenori išsiskirti su mama, verkia. Papildomai paaiškino, jog atsakovė nepasirodė per vaiko gimtadienį, Kalėdas, nesimatė su vaiku 2022 m. sausį, vasarį, birželį. Balandžio mėnesį su vaiku matėsi 1 kartą (2 dienas), gegužės mėnesį – 2 kartus (žadėjo ir 3 kartą, tačiau nepasirodė), abu kartus grąžino anksčiau sutarto laiko. Liepos 8 d. su vaiku pabuvo 5 valandas, liepos 22 d. neįspėjusi pasiėmė vaiką 2 dienoms. Rugpjūčio 4 d. po įkalbinėjimų pasiėmė vaiką 21 val. Rugsėjo 9 d. pasiėmė vaiką ir pasibuvo iki antradienio. Be to, žadėjo pasiimti vaiką rugsėjo 23 d., tačiau nepasirodė.
26. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Artūras Cibulskas paaiškino, jog atsakovės teigimu, ji pati norėtų ir galėtų auginti vaiką. Santykiai nutrūko dėl ieškovo kaltės. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovas nepratina vaiko prie darželio. Pasak atstovo, atsakovė jam minėjo, jog dabar dirba 2 darbovietėse, ketinimų susirasti bendravimui palankesnį darbą neatsisakė.
27. Pati atsakovė teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės nepasirodė (dalyvavo tik parengiamuosiuose posėdžiuose), dėl jos neatvykimo buvo atidėtas 1 teismo posėdis, paskirtas kitas posėdis ir jos dalyvavimas atsakovės atstovo prašymu buvo pripažintas būtinu, sudarytos sąlygos atsakovei prie posėdžio jungtis nuotoliniu būdu. Tačiau ir kitame posėdyje atsakovė nepasirodė, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymų atidėti teismo posėdį teismui nepateikė.
28. Liudytoja apklausta D. M. (ieškovo motina) teismui paaiškino, jog padeda sūnui auginti anūką, prižiūri jį, kai ieškovas būna darbe. Nurodė, jog 4 metus stebėjo sūnaus ir atsakovės šeimą. Liudytojos nuomone, mama elgiasi kaip ligonė – agresyvus, psichopatiškas elgesys, blogai bendraudavo, ją tekdavo raminti. Tik dėl močiutės ir tėvo elgesio pavyko išsaugoti vaiką. Liudytojos teigimu, vaikui susirgus, biuletenį ima tėvas. Nuo išėjimo, atsakovė pasirodo, kada jai šauna į galvą ir tai labai retai. Kai atsakovė pasirodydavo neperspėjusi, vaikas bijodavo. Taip pat liudytoja paaiškino, kad kai tėvas būna darbe, vaikas žaidžia kaladėlėmis, piešia, raides rašo, kartu su liudytoja eina į lauką, važinėjasi dviračiu.
29. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimu, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Duomenų apie vaiko teisių pažeidimus tėvo gyvenamojoje vietoje nėra. Ieškiniu prašomas priteisti išlaikymas – vaiko interesais. Taip pat Tarnyba nurodė, jog abiejų šalių siūlomos bendravimo tvarkos vienodos, Tarnyba joms neprieštarauja. Tačiau Tarnyba siūlo palikti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytą tvarką bei pridėti papildomus punktus iš ieškinio. Taip pat Tarnyba atkreipė dėmesį, kad reikėtų sukonkretinti 14 dienų atostogų laikotarpį, galbūt išskaidyti po 7 dienas. Dėl bendravimo darbo dienomis Tarnyba siūlo palikti 1 dieną. Velykas, Kalėdas – daryti rotaciją, kad vaikas galėtų likti pas tėvą (motiną) su nakvyne. Taip pat palikti laisvę dėl papildomos tvarkos, įspėjant prieš 3-4 dienas.
k o n s t a t u o j a:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
30. Ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinis atmetamas.
31. Iš bylos rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų D. M. (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini)). Berniukui šiuo metu yra 4 metai. Šalys niekada nebuvo sudarę santuokos, kartu nebegyvena.
32. Ieškiniu ieškovas prašo: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) priteisti periodinį išlaikymą vaikui po 200 Eur per mėnesį; 3) nustatyti atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką bei 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
33. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieškovo, atsakovės atstovo, liudytojos paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų
34. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.
35. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo metu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui daro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija).
36. Iš Tarnybos į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad Tarnybos atstovams lankantis ieškovo namuose, nustatyta, kad ieškovas, kartu su savo broliu Š. M., motina D. M. ir sūnumi D. M. gyvena trijų kambarių bute, kuris, ieškovo teigimu, nuosavybės teise priklauso ieškovui. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Būstas su visais patogumais. Ieškovas su vaiku dalijasi vienu kambariu. Kambaryje yra sofa-lova, spinta, lentynos, krėslas, komoda, vaikiška staliukas su kėdute, žaislai, televizorius, rašomasis stalas. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai bei reikalingi baldai.
37. Tarnybos atstovams apsilankius atsakovės V. V. gyvenamojoje vietoje, nustatyta, jog atsakovė nuomojasi kambarį dviejų kambarių bute, kitame kambaryje taip pat gyvena nuomininkas. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Būstas su visais patogumais. Svečiavimosi metu berniukas miega jos lovoje. Kambaryje yra sofa-lova, lentyna, komoda, rašomasis stalas, vaiko rūbeliai, daiktai, žaislai. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai bei reikalingi baldai.
38. Vertinant buities sąlygų vaikams užtikrinimą, darytina išvada, jog galimai abu tėvai vaikui gali suteikti tinkamas sąlygas gyvenimui. Tačiau, remiantis nurodyta teismų praktika, sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimą, svarbus ir stabilumo vaikams užtikrinimo aspektas.
39. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad nepilnametis D. M. po šalių gyvenimo skyrium liko gyventi su tėvu.
40. Tarnybos specialistai išklausė vaiko nuomonę (2022 m. vasario 7 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 1VAIK-28). Vaikas nurodė, jog su abiem tėvais jis žaidžia, abu tėvai jam kažką perka (šokoladinius kiaušinius, mašinėles), t. y. vaikas gerai jaučiasi su abiem tėvais. Tačiau pasak vaiko, jam smagiau ir linksmiau būti su tėčiu. Labiausiai patinka miegoti tėčio namuose.
41. Kita vertus, šioje byloje svarbu įvertinti aplinkybę, kad jau daugiau nei metus vaikas gyvena su tėvu. Mama vaiko gyvenime pasirodo labai epizodiškai. Netgi teismui nustačius laikiną bendravimo tvarką, kurioje motinai numatyta galimybė (tuo pačiu ir pareiga) bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį ir po vieną darbo dieną, atsakovė tokios laikinosios bendravimo tvarkos visa apimtimi nevykdo. Iš ieškovo ir liudytoja apklaustos D. M. paaiškinimų matyti, jog mama su vaiku bendrauja itin retai ir dažnai netgi neišbūna viso jai skirto laiko.
42. Be to, atsakovė neatvyko ir į teismo posėdžius ir neteikė paaiškinimų netgi tuomet, kai jos dalyvavimas pripažintas būtinu, nors žinojo, kokie klausimai nagrinėjami šioje byloje. Tai tam tikra prasme rodo jos požiūrį į nagrinėjamų klausimų svarbą, t. y. jos nesuinteresuotumą bylos baigtimi.
43. Taip pat ieškovo atstovės prašymu prie bylos buvo prijungta 2016 m. spalio 24 d. nutartis iš Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2YT-38795-558/2016, kuria buvo tenkintas V. Ž. (dabartinė pavardė V.), t. y. šios bylos atsakovės, pareiškimas ir patvirtintas jos sutikimas įvaikinti jos nepilnametę dukrą I. Ž.. Įvertinus šios nutarties turinį ieškovo paaiškinimų apie atsakovės elgesį (neprognozuojami apsilankymai su trenksmais, neadekvačios reakcijos ir pan.), retą bendravimą su vaiku ir jo grąžinimą anksčiau laiko, nurodant, jog pavargo ir pan., likusių bylos įrodymų kontekste, darytina išvada, jog motina galimai negalėtų nuolat tinkamai rūpintis nepilnamečio D. M. interesais, užtikrinti vaikui tinkamą bei saugią aplinką.
44. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, Tarnybos pateiktą išvadą bei prie jos pridėtus dokumentus, šalių paaiškinimus bei vaiko nuomonę sprendžia, jog geriausiai vaiko interesus atitinka, leidžia užtikrinti aplinkos stabilumą būtent vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (ieškovu). Byloje nenustatyta, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi vaiku, neužtikrintų jo interesų ar būtų kitų priežasčių, dėl kurių nepilnamečio gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su tėvu ieškovu, todėl teismas sprendžia, kad atitinkamas ieškinio reikalavimas tenkintinas.
Dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
45. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Net ir esant konfliktiškiems tėvų santykiams, abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.
46. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
47. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti. Todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami vaikų tėvai, siūlydami teismui bendravimo su vaiku tvarką, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).
48. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
49. Pažymėtina, jog prioritetiniu vaiko interesu laikomas jų gyvenamosios aplinkos saugumas ir stabilumas. Be to, nustatant bendravimo tvarką, pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
50. Ieškovas prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką:
1) metų porinių savaičių savaitgaliais motina paima vaiką penktadienį 18 val. iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį sekmadienį 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
2) nesant galimybės bendrauti su vaiku vieną iš nustatyto savaitgalio dienų, motina bendrauja su vaiku laisvą nustatyto savaitgalio dieną paimdama vaiką 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį tą pačią dieną 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
3) motina su vaiku bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val., paimdama vaiką iš ugdymo įstaigos, jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
4) vasaros atostogų metu motina praleidžia su vaiku 14 dienų, grafiką iš anksto, ne vėliau kaip prieš mėnesį, suderinusi su tėvu. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis poriniais metais tenka tėvui, neporiniais – motinai;
5) vaiko gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), motina bendrauja su vaiku ne mažiau kaip keturias valandas, bendravimo laiką iš anksto raštu suderinus tarp šalių ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas;
6) porinių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmą dieną 10 val. motina paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą; neporinių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną 10 val. motina paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
7) kiekvienų metų Motinos dieną vaikas praleidžia su motina. Jeigu tai nėra motinos bendravimo laikas su vaiku, motina vaiką paima Motinos dienos 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
8) kiekvienų metų Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu. Jeigu tai yra motinos bendravimo laikas su vaiku, vaikas grąžinamas Tėvo dienos 10 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
9) dėl objektyvių, svarbių priežasčių ar vaiko ligos atveju (liga šiuo atveju turi būti tokia, dėl kurios vaikas negalėtų (neturėtų) išvykti iš namų į kitą gyvenamąją vietą) numatytas bendravimas neįvyksta;
10) apie priežastis, trukdančias laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, šalys informuoja viena kitą raštu nedelsiant, kai tik tokios priežastys paaiškėja;
11) šalims susitarus raštu, galimas ir kitoks motinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas;
12) bendravimo tvarkoje nurodomas „susitarimas raštu“ reiškia susitarimo patvirtinimą elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute šalių kontaktais. Apie kontaktų pasikeitimą šalys privalo informuoti viena kita nedelsiant, ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną.
51. Atsakovė, teikdama priešieškinį, pasiūlė analogišką tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Be to, kitokios bendravimo tvarkos ar korekcijų ieškovo pasiūlytai bendravimo tvarkai (jei ji turėtų būti taikoma atsakovės atžvilgiu), atsakovė nenurodė, jokių pasiūlymų, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta sprendžiant dėl atsakovės bendravimo su vaiku, nepateikė.
52. Įvertinus ieškovo siūlomą atsakovės bendravimo su vaiku tvarką nurodytos teismų praktikos kontekste, darytina išvada, jog iš esmės ja siekiama užtikrinti motinos ir vaiko bendravimo stabilumą, tęstinumą, iš esmės didžiausias dėmesys skiriamas laikui savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogoms. Kita vertus, atsižvelgiant į teismo posėdžio metu ieškovo ir liudytoja apklaustos D. M. paaiškinimus, Tarnybos atstovės pateiktą nuomonę, tam tikri ieškovo siūlomos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos aspektai tikslintini, atsižvelgiant į Tarnybos teismo posėdyje pateiktą išvadą.
53. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovės retą bendravimą su vaiku, dažnai trumpiau nei sutarta trukusius bendravimo laikotarpius, netikslinga numatyti, jog darbo dienomis motina su vaiku bendraus 2 dienas – tokios nuostatos įtraukimas būtų iš esmės deklaratyvus ir neefektyvus, o šaliai tokios nuostatos nevykdant, tai keltų papildomų konfliktų tikimybę, sukeltų nepagrįstus lūkesčius nepilnamečiui vaikui. Kita vertus, bendravimo tvarkoje numatant galimybę šalims susitarti dėl papildomo bendravimo laiko (Tvarkos 11 punktas), šalims paliekama galimybė inicijuoti papildomus susitikimus, atsakovei su vaiku bendrauti daugiau negu numatyta tvarkoje.
54. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovės pasirodymu nepranešus, vaiko emocinę būklę tokiose situacijose, Tarnybos išvadą, tikslintinas ir ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 11 punktas, numatant, jog dėl papildomos bendravimo tvarkos turi būti susitarta likus bent 2 dienoms iki numatomo papildomo susitikimo.
55. Taip pat teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė išreiškė abejonę dėl vasaros atostogų trukmės. Teismo vertinimu, ieškovo siūlomoje bendravimo tvarkoje numatytos 14 dienų nelaikytinos per ilgos trukmės atostogomis. Pažymėtina, kad siūlomoje bendravimo tvarkoje neprašoma nustatyti 14 nepertraukiamų kalendorinių dienų trukmės atostogų, kas leidžia daryti išvadą, jog šalys gali susitarti dėl trumpesnės trukmės, tačiau keliais etapais su vaiku leidžiamų atostogų. Be to, vertinant aplinkybę, jog mokyklinio amžiaus vaikai vasarą paprastai atostogauja ilgiau (2-3 mėn.), tuo tarpu dirbantys asmenys paprastai turi 20 darbo dienų atostogų per metus, laikytina teisinga, jog vasaros laikotarpiu motina turi turėti galimybę (tuo pačiu ir pareigą) su vaiku praleisti bent 14 dienų.
Dėl išlaikymo priteisimo
56. Ieškiniu ieškovas prašo nustatyti periodinį išlaikymą vaikui po 200 Eur per mėnesį.
57. Ieškovas nurodo, kad apytiksliai per mėnesį sūnaus išlaikymui turėtų išleisti apie 392 Eur (komunalinės paslaugos – apie 40 Eur; maistas – apie 150 Eur; vaistai, vitaminai – apie 10 Eur; Higienos priemonėms – apie 10 Eur; stomatologo paslaugos, dantų priežiūra – apie 10 Eur; drabužiai, avalynė vasarai – apie 10 Eur; drabužiai, avalynė žiemai – apie 20 Eur; drabužiai, avalynė demisezoniniai – apie 20 Eur; apatiniai drabužiai – apie 7 Eur; darželio mokestis – apie 70 Eur; rinkliavos darželyje – apie 5 Eur; buities apyvokos daiktai – apie 10 Eur; laisvalaikiui ir pramogoms – apie 30 Eur). Papildomai savo prašymą argumentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vaikų išlaikymo klausimais.
58. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
59. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
60. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
61. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
62. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
63. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
64. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 procentų. Tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. minimali mėnesinė alga – 730 Eur, o minimali mėnesinė alga, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 533,65 Eur.
65. Taip pat, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Nuo 2022 m. birželio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 80,5 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui.
66. Nors minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus laikytinas tik orientaciniu, tačiau tais atvejais, kai yra nukrypstama nuo šio kriterijaus, t. y. priteisiamas mažesnis nei pusės mėnesinės algos dydžio išlaikymas, toks sprendimas turi būti pagrįstas konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
67. Kaip minėta, vienas iš kriterijų nepilnamečiam vaikui priteisimo išlaikymo dydžiui nustatyti – tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinėje jurisprudencijoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytas kriterijus taikomas vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).
68. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
69. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Pabrėžtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
70. Ieškovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalauja priteisti sumą, kuri yra iš esmės net mažesnė nei teismų praktikoje įtvirtintas orientacinis dydis ((533,65-80,50)/2=226,58 Eur). Atsakovė, teikdama priešieškinį, iš ieškovo taip pat prašė priteisti tokio pačio dydžio išlaikymo vaikui sumą, kas iš esmės leidžia daryti išvadą, jog ieškovo reikalaujamos sumos atsakovė iš esmės neginčija.
71. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, nurodo, jog dėl gaunamų nedidelių pajamų, turimų finansinių įsipareigojimų, tokio dydžio išlaikymo mokėjimas atsakovei būtų per sunki našta.
72. Iš byloje pateiktų įrodymų apie ieškovo G. M. ir atsakovės V. V. gaunamas pajamas matyti, jog jų gaunamos pajamos per mėnesį yra labai panašios – artimos minimaliai algai.
73. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog abi šalys yra darbingos, nedarbingumas nei ieškovui, nei atsakovei nėra nustatyti, abu yra panašaus amžiaus, kitų išlaikytinių nei viena iš šalių neturi.
74. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės tikėtinai rodo, kad abiejų tėvų finansinė padėtis ir galimybės papildomai užsidirbti yra iš esmės panaši. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyta vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga suma yra iš esmės racionali ir pagrįsta.
75. Atsižvelgiant į aptartas ir nustatytas aplinkybes, teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga ieškovo nurodyta suma yra racionali ir pagrįsta.
76. Sprendžiant dėl to, kokiomis dalimis turi būti teikiamas išlaikymas, pažymėtina, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, jie turi lygias teises ir pareigas vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, galimybės daugiau uždirbti iš esmės taip pat nesiskiria, kitų išlaikytinių šalys neturi, įvertinus šalių turtinės padėties proporcijas, darytina išvada, kad šalys gali teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui lygiomis dalimis.
77. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovės V. V. nepilnamečio vaiko D. M. naudai priteistinas 200 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. sausio 31 d. (t. y. bylos iškėlimo momento) iki vaiko pilnametystės, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į nepilnamečio vaiko tėvo (ieškovo) G. M. nurodytą banko sąskaitą.
78. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui D. M. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skiriamas ieškovas G. M., kuris yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir su kuriuo nustatoma nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
79. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
80. Šiuo sprendimu ieškovo reikalavimai tenkinti visiškai (100 proc.). Nežymios teismo iniciatyva padarytos korekcijos ieškovo pasiūlytoje vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančia motina tvarkoje nesudaro pagrindo daryti kitokios išvados.
81. Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) 2022 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-2909-174 ieškovas G. M. yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Taip pat byloje pateiktas VGTPT 2022 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. (8.1Mr)TP-22T-309-1857, kuriuo nuspręsta atsakovei V. V. teikti antrinę teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje, nurodant jog pareiškėja 50 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo.
82. Į bylą pateikta VGTPT 2022 m. rugsėjo 23 d. pažyma Nr. (12.32Mr)PT-7045, kad už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 1 141,60 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo reikalavimai tenkinti visiškai, o atsakovė atleista nuo 50 procentų išlaidų, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 570,80 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
83. Ieškovas įstatymu ir pagal aukščiau nurodytą VGTPT sprendimą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovė atleista nuo 50 procentų išlaidų, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 112 Eur dydžio žyminis mokestis (žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo: 200 Eur x 12 mėn. x 3 proc.= 72 Eur; žyminis mokestis už 2 neturtinius reikalavimus dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo: 2 x 113,3 (indeksas ieškinio teikimo metu)=226,6 Eur; ieškinys buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis (75 proc.) bei įvertinama tai, jog atsakovė atleista nuo 50 proc. išlaidų: (72+226,6)*0,75/2)).
84. Byloje patirta 4,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis), jos taip pat priteistinos iš atsakovės valstybės naudai.
85. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis (nuo kurio ieškovas buvo atleistas), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir bylinėjimosi išlaidos už antrinę teisinę pagalbą, t. y. bendrai iš atsakovės priteistina 687,28 Eur. Teismo vertinimu, šių išlaidų dydis pagrįstas, protingas ir teisingas. Atsižvelgiant į atsakovės procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu (neatvykimas į posėdžius, dėl ko buvo atidėti posėdžiai), darytina išvada, jog nėra pagrindo mažinti priteistinų sumų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
86. Teismas 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones –nustatė laikiną atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką.
87. Atsižvelgiant į teismo pareigą užbaigus bylą kartu išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kartu įvertinus tai, jog išnagrinėjus civilinę bylą, išnyksta tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos įsiteisėjus teismo sprendimui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo tėvu (ieškovu) G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:
1) metų porinių savaičių savaitgaliais motina paima vaiką penktadienį 18 val. iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį sekmadienį 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
2) nesant galimybės bendrauti su vaiku vieną iš nustatyto savaitgalio dienų, motina bendrauja su vaiku laisvą nustatyto savaitgalio dieną paimdama vaiką 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį tą pačią dieną 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
3) motina su vaiku bendrauja kiekvieną antradienį nuo 17 val. iki 20 val., paimdama vaiką iš ugdymo įstaigos, jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
4) vasaros atostogų metu motina praleidžia su vaiku 14 dienų, grafiką iš anksto, ne vėliau kaip prieš mėnesį, suderinusi su tėvu. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis poriniais metais tenka tėvui, neporiniais – motinai;
5) vaiko gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), motina bendrauja su vaiku ne mažiau kaip keturias valandas, bendravimo laiką iš anksto raštu suderinus tarp šalių ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas;
6) porinių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmą dieną 10 val. motina paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą; neporinių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną 10 val. motina paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
7) kiekvienų metų Motinos dieną vaikas praleidžia su motina. Jeigu tai nėra motinos bendravimo laikas su vaiku, motina vaiką paima Motinos dienos 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių raštu sutartos kitos vietos ir grąžina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
8) kiekvienų metų Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu. Jeigu tai yra motinos bendravimo laikas su vaiku, vaikas grąžinamas Tėvo dienos 10 val. į jo gyvenamąją vietą ar abiejų šalių raštu sutartą kitą vietą;
9) dėl objektyvių, svarbių priežasčių ar vaiko ligos atveju (liga šiuo atveju turi būti tokia, dėl kurios vaikas negalėtų (neturėtų) išvykti iš namų į kitą gyvenamąją vietą) numatytas bendravimas neįvyksta;
10) apie priežastis, trukdančias laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, šalys informuoja viena kitą raštu nedelsiant, kai tik tokios priežastys paaiškėja;
11) šalims susitarus raštu, galimas ir kitoks motinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas. Dėl papildomo motinos bendravimo su vaiku laiko šalys turi raštu susitarti likus bent 2 dienoms iki numatomo papildomo susitikimo;
12) bendravimo tvarkoje nurodomas „susitarimas raštu“ reiškia susitarimo patvirtinimą elektroniniu paštu arba trumpąją SMS žinute šalių kontaktais. Apie kontaktų pasikeitimą šalys privalo informuoti viena kita nedelsiant, ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną.
Priteisti iš atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki jo pilnametystės pinigus pervedant į ieškovo nurodytą sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Paskirti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 116,48 Eur (vienas šimtas šešiolika eurų 48 ct) bylinėjimosi išlaidų už žyminį mokestį ir pašto išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 570,80 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų 80 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant „už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti įsiteisėjus teismo sprendimui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė