Civilinė byla Nr. e2-32237-996/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26049-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.2; 3.2.6.1; 3.4.1.7 

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant ieškovo A. P. atstovei advokatei Linai Andriuškevičienei,

atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovėms Ingai Grigienei, Ingai Skutkevičiūtei,

trečiajam asmeniui J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, tretieji asmenys J. K., viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, dėl konkurso rezultatų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

A. P. (toliau – ieškovas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – atsakovė, SAM) (el. b. t. I, b. l. 1–8), prašydamas panaikinti 2018 m. liepos 31 d. įvykusio konkurso viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – Ligoninė) direktoriaus pareigoms užimti (toliau – Konkursas) rezultatą – komisijos sprendimą dėl Konkurso laimėtojos J. K., nurodytą 2018 m. liepos 31 d. Konkurso komisijos posėdžio protokole.

Ieškovas paaiškino, kad atsakovė 2018 m. liepos 2 d. paskelbė Konkursą, 2018 m. liepos 31 d. vyko pretendentų atranka, kurioje be kitų pretendentų dalyvavo jis bei trečiasis asmuo J. K., Konkurso komisija atrankoje jo kompetenciją įvertino antru pagal dydį balų skaičiumi, o J. K. įvertino suteikdama jai didžiausią vertinimo balų skaičių iš visų atrankoje dalyvavusių pretendentų ir ją pripažino Konkurso laimėtoja. Teigė, kad su Konkurso rezultatais jis nesutinka, kadangi, ieškovo įsitikinimu, Konkurso atranka vyko nesilaikant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-574, (toliau – Nuostatai) patvirtintos tvarkos, buvo neobjektyvi ir šališka. Nurodė, kad Konkurso atrankos komisiją sudarė šeši nariai: P. G., O. V., A. Š., I. B., V. S., I. R., jo kompetenciją komisijos nariai įvertino 9 balais iš 10 galimų, o J. K. kompetenciją keturi iš šešių komisijos narių įvertino maksimaliu – 10 balų skaičiumi ir vienas komisijos narys įvertino 9 balais. Pabrėžė, jog jo kompetenciją vertino šeši komisijos nariai, o J. K. kompetenciją vertino penki komisijos nariai, nes vienas iš komisijos narių – P. G. nusišalino nuo pretendentės J. K. vertinimo, pareiškęs, jog jis yra registruotas Karoliniškių poliklinikoje kaip pacientas, kurios vadove ji yra iki šiol, ir J. K. kompetencijos nevertino. Pažymėjo, jog paties komisijos nario P. G. nurodytos aplinkybės kelia abejonių jo nešališkumu, tačiau šis komisijos narys kitų atrankos dalyvių kompetenciją vertino, todėl, ieškovo įsitikinimu, atranka vyko neskaidriai ir jos rezultatai yra neteisėti, be to, ieškovo įsitikinimu, Nuostatuose nėra numatyta, jog komisijos narys gali nevertinti vieno ar kelių atrankos dalyvių, ieškovo vertinimu, nusišalinęs komisijos narys turėjo būti pakeistas kitu komisijos nariu, todėl komisijos sudėtis buvo neteisėta. Ieškovo vertinimu, komisijos narių kompetencija ir pasirengimas vykdyti jiems pavestas komisijos narių funkcijas įvertinant jų užimamas pareigas yra abejotinas. Nurodė, jog Konkurso atrankos pradžioje buvo paskelbta, kad yra šeši pretendentai, tačiau po atrankos pradžios, t. y. po to, kai komisijos pirmininkas pretendentams pranešė komisijos narius, taip pat suteikė informaciją apie atrankos eigą, formą ir pretendentai buvo pašalinti iš salės, atsirado dar vienas, septintasis pretendentas – R. T., taip komisija nesilaikė Nuostatų normų. Pabrėžė, kad atrankos pradžioje, suteikiant informaciją apie atrankos eigą ir formą, pretendentams komisijos pirmininkas nurodė, jog pretendento strateginių veiklos gairių pristatymas turi trukti ne ilgiau nei 15 minučių, taigi, pretendentams jų parengtų strateginių veiklos gairių pristatymo laikas ir apimtis, kuri netilpo į 15 minučių laiką, buvo apribota – suėjus 15 minučių laikui jo pristatymą komisija nutraukė ir pristatymo iki galo neišklausė. Mano, jog komisijos pirmininko pareiga informuoti atrankos dalyvius apie atrankos eigą ir formą nesuteikia teisės nustatinėti savo tvarką ir dar tokią, kuri nėra aprašyta jokiame teisės akte. Ieškovo įsitikinimu, neišklausę atrankoje dalyvių pristatomų strateginių veiklos gairių ar išklausę jas nepilnai, komisijos nariai neturėjo ką vertinti, o susidarę nuomonę iš nepilno dokumento pristatymo, vertindami buvo subjektyvūs, subjektyvus vertinimas ar vertinimas neišklausius strateginių veiklos gairių bent iš dalies, ieškovo įsitikinimu, sudarė formalų ir materialų pagrindą komisijos nariams jo kompetenciją vertinti pasirinktinai, remiantis ne jo tikrąja kompetencija, tačiau kitais, teisės aktuose nenustatytais kriterijais. Ieškovo manymu, komisijos nariai galėjo turėti ir asmeninę išankstinę nuomonę, jo įsitikinimu, aukščiausias vertinimas už strateginių veiklos gairių pristatymą per atrankos metu apribotą laiką reiškia tik tai, kad J. K. komisija arba leido strategines veiklos gaires pristatyti neribotai, arba ji vienintelė iš anksto žinojo apie tai, kad pristatymas truks 15 minučių. Teigė, jog pasiruošė iš anksto prieš atranką strategines veiklos gaires, žinojo, kad jas pristatinės žodžiu, dėl ko nusistatė kalbėjimo apimtį, pasirinko pagalbines priemones ir laiką, tačiau atrankos metu negalėjo pristatyti savo strateginių veiklos gairių, nes komisijos buvo nutrauktas, dėl laiko apribojimo nepristačius išsamiai savo strateginių veiklos gairių, jis negavo lygiaverčių komisijos narių klausimų ir komisijos nariai negavo jo atsakymų, dėl šių priežasčių, ieškovo įsitikinimu, komisijos sprendimas dėl Konkurso laimėtojo, t. y. Konkurso rezultato, yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Lina Andriuškevičienė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad ieškovas ginčija teisinį Konkurso organizavimą ir prašo panaikinti Konkurso rezultatą, t. y. pašalinti J. K., o patį Konkursą palikti toliau vykti – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui parenkant vieną iš šešių pretendentų; komisijos narys P. G. pareiškė, kad yra šališkas, todėl jis turėjo nusišalinti nuo visų pretendentų vertinimo – nuo komisijos darbo, tačiau jis Konkurso procedūrose dalyvavo, šešis pretendentus vertino, o J. K. nevertino, todėl visus pretendentus vertindamas Konkurse dalyvaujant J. K., jis buvo šališkas, pretendentus jis vertino pagal J. K. asmenį, jis buvo nešališkas tik visų šešių pretendentų atžvilgiu jiems konkuruojant tarpusavyje, bet be J. K. dalyvavimo; iš garso įrašo girdėti, kad J. K. strateginių veiklos gairių pristatymas vykdomas jas skaitant ir truko lygiai 15 minučių, be pasiruošimo tai atlikti objektyvių galimybių nėra; Konkursas yra neskaidrus tol, kol jame dalyvauja J. K.. 

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. t. I, b. l. 78–84).

Atsakovė nurodė, kad 2018 m. liepos 31 d. vyko pretendentų į Ligoninės vadovo pareigas atranka, pretendentus vertino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-828 „Dėl konkurso viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus pareigoms užimti komisijos sudarymo“ (toliau – 2018 m. liepos 20 d. įsakymas) sudaryta komisija, kurią sudarė šeši nariai, t. y., O. V., A. Š., V. S., I. B., I. R., P. G., į komisijos posėdį nustatytu laiku atvyko šeši pretendentai, pavėlavusiam septintam pretendentui, komisijai pasitarus ir vienbalsiai priėmus sprendimą, buvo leista dalyvauti Konkurse, ieškovas, surinkęs 9 balus, atrankoje užėmė antrą vietą, pirmą vietą, surinkusi 9,8 balo, užėmė J. K.. Atsakovės įsitikinimu, komisija buvo teisėta, jos darbe dalyvavo visi šeši jos nariai, komisijos narys P. G. atrankos posėdžio pradžioje dalyvaujant atvykusiems pretendentams paminėjo, kad jo šeimos gydytoja dirba Karoliniškių poliklinikoje, todėl nuo pretendentės J. K. vertinimo nusišalino. Atsakovės vertinimu, aplinkybė, kad vienas iš komisijos narių yra prisirašęs pas šeimos gydytoją, dirbančią Karoliniškių poliklinikoje, kuriai vadovauja J. K., nelemia komisijos sudėties neteisėtumo ar kurio nors jos nario galimo šališkumo, todėl komisijos sudėtis nebuvo keičiama. Pažymėjo, jog net ir tuo atveju, jei vienas iš komisijos narių (P. G.) būtų nusišalinęs ne tik nuo J. K. vertinimo, bet ir nuo ieškovo vertinimo, ieškovo užimta vieta nebūtų pakitusi, jis būtų surinkęs 9,2 balo ir vis tiek būtų užėmęs antrą vietą – tai, kad Konkursą laimėjo J. K., lėmė ne P. G. vertinimas, o būtent visų komisijos narių aukščiausias šios pretendentės įvertinimas. Atsakovės vertinimu, 2018 m. liepos 20 d. įsakymas nepatenka į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų skelbtinų teisės aktų sąrašą, todėl teisės aktų registre jis nebuvo skelbtas teisėtai ir pagrįstai. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras komisijos nariais skyrė penkis SAM valstybės tarnautojus: A. Š. – SAM viceministrą, I. B. – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patarėją, O. V. – Slaugos koordinavimo skyriaus vedėją, laikinai vykdančią SAM kanclerio funkcijas, V. S. – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patarėją ir I. R. – Ekonominio planavimo ir biudžeto skyriaus vyriausiąją specialistę, laikinai einančią Personalo skyriaus vedėjos pareigas; atsakovės vertinimu, Nuostatų 15 punkte nėra nurodomas nė vienas reikalavimas, keliamas SAM ar SAM pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, kuriuos komisijos nariais skiria ministras, šių asmenų kompetencijomis bei gebėjimu įvertinti atrankos kandidatus nėra abejojama, vadovaujantis Nuostatų 15 punktu, į komisijos sudėtį buvo įtrauktas šeštasis komisijos narys – P. G. – Ministro Pirmininko patarėjas sveikatos, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais. Atsakovės vertinimu, aplinkybė, kad komisijos nariai nėra susiję su Ligoninės ar kokios nors kitos ligoninės direktoriaus pareigomis, užtikrina komisijos narių visišką nešališkumą. Nurodė, kad septintajam kandidatui paaiškinus komisijai savo vėlavimo priežastis, komisija pasitarusi vieningai nusprendė leisti šiam kandidatui dalyvauti atrankoje, kadangi kandidatų eilė jau buvo sudaryta, šiam pretendentui buvo leista dalyvauti paskutiniu numeriu, toks jo numeris būtų buvęs ir tuo atveju, jei jis nebūtų pavėlavęs, šis pretendentas, siekdamas dalyvauti Konkurse, dokumentus buvo pateikęs iš anksto bendra tvarka, kaip ir visi kiti pretendentai, todėl, atsakovės vertinimu, faktas, kad komisijos nariai leido pavėlavusiam asmeniui dalyvauti atrankoje, niekaip nenulėmė to, kad ieškovas atrankoje užėmė antrą vietą (pavėlavęs kandidatas užėmė ketvirtą vietą), ar kad dėl šios priežasties komisijos veikla turėtų būti laikoma neteisėta. Pabrėžė, jog komisija turėjo tam tikrą diskreciją sprendžiant, kaip įvertinti kiekvieną pretendentą; toks vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą, su visomis visų pretendentų strateginėmis veiklos gairėmis komisija buvo susipažinusi jau iki atrankos posėdžio pradžios laiko, nes pretendentai be apimties ribojimo jas galėjo pateikti jiems patogia forma per Valstybės tarnybos departamento puslapį, pokalbio metu pretendentai turėjo jas pristatyti ir akcentuoti svarbiausius dalykus, todėl 15 minučių ribojimas buvo pagrįstas bei buvo taikomas vienodai visiems pretendentams, ieškovo svarstymai, kad pirmą vietą užėmusiam pretendentui galimai galėjo būti leidžiama pristatyti neribotai arba, kad šiam pretendentui buvo iš anksto suteikta informacija apie pristatymo trukmę, yra nepagrįsti. Atsakovės teigimu, visiems pretendentams buvo nustatytos vienodos sąlygos ne tik vienodai taikant 15 minučių laiko ribojimą, bet ir užduodant lygiaverčius, savo esme vienodus klausimus – spręsti, kokie klausimai galėtų geriausiai atskleisti pretendentų kvalifikaciją, gebėjimus vadovauti konkrečiai sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigai, yra šios sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigos steigėjo, organizuojančio Konkursą įstaigos vadovui išrinkti, prerogatyva.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Inga Grigienė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad komisijos narys P. G. nusišalino nuo tos sprendimo dalies, kur jis pareiškė, kad jo nuomone yra neskaidrumas, jis nesakė, kad jis su J. K. yra pažįstami, tik pranešė, kad jo šeimos gydytoja dirba Karoliniškių poliklinikoje, kuriai vadovauja J. K.; jokių pažeidimų padaryta nebuvo, jei pažeidimas būtų padarytas, tai jis dar turėtų būti nulėmęs Konkurso rezultatus, priežastinio ryšio nėra.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Inga Skutkevičiūtė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad visiems pretendentams buvo pranešta apie 15 minučių laiko ribojimą, tai taikoma buvo visiems vienodai, iš garso įrašo girdėti, kad J. K. prieš strateginių veiklos gairių pristatymą paprašė jai pastatyti laikmatį.

Trečiasis asmuo J. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (el. b. t. I, b. l. 69–74).

Trečiasis asmuo J. K. nurodė, kad, jos vertinimu, komisijos narys P. G., nustatęs interesų konflikto tikimybę, įgyvendino visas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas: informavo komisiją ir jos vadovą apie interesų konflikto tikimybę, pareiškė apie nusišalinimą, nedalyvavo svarstant ar priimant sprendimą dėl interesų konfliktą galimai keliančios situacijos – jos vertinimo, P. G. nusišalino tik dėl tos aplinkybės, kad jis yra jos vadovaujamos Karoliniškių poliklinikos pacientas, jokios kitos aplinkybės, galinčios sukurti prielaidą interesų konfliktui kitų Konkurso dalyvių atžvilgiu, nebuvo nustatytos nei Konkurso metu, nei yra pateiktos ieškovo ieškinyje, todėl, J. K. įsitikinimu, nebuvo jokio teisinio ar faktinio pagrindo P. G. nusišalinti nuo komisijos veiklos apskritai arba nuo visų pretendentų vertinimo. Mano, kad komisijos sprendimas dėl Konkurso rezultato yra teisėtas ir pagrįstas, nes ją, Konkurso laimėtoją, vertino penki iš šešių komisijos narių, o vienas komisijos narys (P. G.) – vertinant ją nedalyvavo dėl svarbių priežasčių (siekio išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto). Pažymėjo, jog jei P. G. būtų nusišalinęs nuo visų pretendentų vertinimo, ieškovas vis tiek būtų likęs antroje vietoje tarp Konkurso dalyvių, P. G. nusišalinimas nenulėmė ieškovo pralaimėjimo. Pažymėjo, kad Nuostatuose ar kituose teisės aktuose nėra nurodytų reikalavimų, kad komisijos nariai turi būti skiriami tik tie, kurie susiję su Ligoninės ar kitos ligoninės direktoriaus pareigomis, kaip nurodo ieškovas, visi komisijos nariai dirba SAM arba Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, jų užimamos pareigos, darbinė ir profesinė patirtis yra susijusi su sveikatos politikos formavimu, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valdymu ir strateginiu jų vystymu. Teigė, kad Konkurso vykdymo metu komisijos sekretorius informavo, kad į atranką atvyko šeši pretendentai, kaip nurodo atsakovė atsiliepime, R. T. registravosi kaip Konkurso kandidatas, teikė dalyvavimui Konkurse reikalingus dokumentus, todėl, J. K. vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad R. T. tiesiog pavėlavo į atrankos pradžią, komisija pagrįstai leido atrankoje dalyvauti pavėlavusiam pretendentui, aplinkybė, kad R. T. pavėlavo į atranką, nedarė jokios įtakos Konkurso eigai, kadangi vadovaujantis Nuostatų 34 punktu, komisija pretendentų eilės sąrašą sudaro pagal pretendentų pavardžių pirmą raidę. Teigė, kad pristatydama atrankos eigą, komisijos pirmininkė informavo, kad kiekvienam Konkurso dalyviui strateginių veiklos gairių pristatymui bus skirta iki 15 minučių, paaiškino tokio sprendimo tikslą – valdyti atrankai skirtą laiką, įvardino, kokios pretendento dalykinės savybės bus vertinamos atsižvelgiant į šio kriterijaus vykdymą – gebėjimas koncentruotai, iš esmės pristatyti medžiagą, atstovavimo kompetenciją, įvardino, kokios Konkurso dalyvio vadovavimo savybės bus vertinamos atsižvelgiant į šio kriterijaus vykdymą – gebėjimas planuoti, organizuoti darbus, kontroliuoti procesus, tokia informacija buvo pateikta visiems atvykusiems Konkurso dalyviams vienu metu, nepažeidžiant skaidrumo ir lygiateisiškumo principo. J. K. manymu, aukštą jos įvertinimą ieškovas mėgina suponuoti tik spėjamais nesąžiningais komisijos veiksmais, ignoruodamas faktą, kad jos pateiktos strateginės veiklos gairės, jų pristatymas ir atsakymai į klausimus galėjo būti tiesiog geresni.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. K. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad komisijos nario P. G. nusišalinimo aplinkybė jai tapo žinoma tik Konkurso metu, kas yra jo šeimos gydytoja jai nėra žinoma, jos vadovaujama Karoliniškių poliklinika aptarnauja daugiau kaip 60 000 pacientų, P. G. pasakė, kad yra viešųjų ir privačių interesų konflikto regimybė, viešai pranešė apie nusišalinimą ir nesprendė klausimo, kuris gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, jis jos nevertino, o kitus asmenis vertino vienodai, jai kaip ir kitiems dalyviams uždavė klausimą, visa komisija nusprendė, kad P. G. gali dalyvauti Konkurse, užduoti tokį patį klausimą ir jai, bet jos nevertinti, iš garso įrašo girdėti, kad komisijos nariams įtaka nebuvo daroma, komisijos nariai Konkurso dalyvius vertino individualiai; reikalavimas dėl 15 minučių laiko ribojimo buvo visiems vienodas, ji savo pasisakymo baigti nespėjo, nors ir maža apimtimi, tiek ji, tiek pretendentė N. B. pačios suėjus 15 minučių laikui nustojo kalbėti, pretendento V. G. kalba truko apie 7 minutes, pretendento R. R. kalba truko apie 13 minučių, pretendento A. S. kalba truko apie 14 minučių, pretendento R. T. kalba truko apie 11 minučių, ieškovo kalba truko apie 17 minučių, tiek ieškovui, tiek pretendentei N. B. buvo padedama, pranešant apie artėjančią laiko pabaigą, suėjus laikui ieškovui buvo suteikta galimybė pasakyti paskutinį sakinį, ieškovui sunkiai sekėsi valdyti laiką, buvo nustatytas 3 minučių limitas atsakyti į klausimus, ieškovas tik į du klausimus atsakė per duotą terminą, į septynis klausimus atsakė viršydamas skirtą laiką, jam buvo leidžiama užbaigti atsakymus į klausimus, ji savo pranešimo neskaitė, pristatymą atliko atsižvelgusi į laiko limitą, prioritetizuodama, kas yra svarbiausia, ji buvo sąžininga Konkurso dalyvė.

Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad, jo vertinimu, ieškovo pateikti argumentai ir reikalavimai yra nepagrįsti (el. b. t. II, b. l. 54).

Trečiasis asmuo Ligoninė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Ligoninės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Ieškinys atmetamas.

Byloje kilo ginčas dėl viešo konkurso ligoninės direktoriaus pareigoms užimti rezultatų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2018 m. liepos 2 d. paskelbė viešą konkursą Ligoninės direktoriaus pareigoms užimti (el. b. t. I, b. l. 9–16), 2018 m. liepos 5 d. ieškovas pateikė prašymą dalyvauti Konkurse (el. b. t. I, b. l. 17), kuris buvo priimtas 2018 m. liepos 11 d. (el. b. t. I, b. l. 18), 2018 m. liepos 13 d. ieškovas buvo informuotas apie atrankos datą, vietą ir laiką (el. b. t. I, b. l. 19), 2018 m. liepos 31 d. įvyko pretendentų atranka, Konkurso laimėtoja paskelbta J. K., surinkusi 9,8 balų, ieškovas atrankoje surinko 9 balus ir užėmė antrą vietą (el. b. t. I, b. l. 20, 85–86; popierinio elektroninės bylos priedo lapas 123 – Konkurso garso įrašas (kompaktinis diskas voke)); ieškovas su 2018 m. rugpjūčio 3 d. prašymu dėl konkurso rezultatų peržiūrėjimo kreipėsi į komisiją (el. b. t. I, b. l. 24–26).

Pagal DK 41 straipsnio 3 dalį, darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato specialūs įstatymai. Asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių ir filialų vadovų atestaciją.

Pagal Nuostatų 14 punktą, jeigu bent vienam pretendentui išsiunčiamas Nuostatų 12 punkte nurodytas pranešimas apie dalyvavimą atrankoje, Ministro įsakymu sudaroma komisija pretendentų atrankai vykdyti.

Pagal Nuostatų 15 punktą, Ministras Nuostatų 14 punkte nurodytame įsakyme nurodo komisijos pirmininką, pavaduotoją ir kitus komisijos narius iš Ministerijos ar jai pavaldžių įstaigų (valstybės tarnautojai arba pagal darbo sutartis dirbantys asmenys), komisijos sekretorių, kuris gali būti komisijos nariu. Kaip komisijos nariai taip pat gali būti kviečiami asmenys, kurių veiklos (darbo) sritis susijusi su pareigomis, dėl kurių vykdomas konkursas, taip pat ekspertai, gebantys įvertinti pretendentų vadybines ir lyderystės kompetencijas. Kiekvienai atrankai gali būti sudaroma vis kita komisija. Komisijos nariai privalo užpildyti pasižadėjimą (Nuostatų 4 priedas).

Pagal Nuostatų 17 punktą, komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių.

Pagal Nuostatų 21 punktą, komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat pretendentų sutuoktinių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai. Komisijos nariais taip pat negali būti asmenys, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių ir kitos su pretendentais susijusios aplinkybės.

Pagal Nuostatų 22 punktą, komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija yra teisėta, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. 

Pagal Nuostatų 23 punktą, komisijos sudėtis gali būti keičiama atrankos dieną iki nustatyto atrankos posėdžio pradžios laiko, jei paaiškėja aplinkybių, dėl kurių atranka (konkursas) gali būti pripažintas neteisėtu (nesant kvorumo) ar neskaidriu.

Pagal Nuostatų 27 punktą, atranka vykdoma testo žodžiu (pokalbio) būdu. Atrankos metu, atsižvelgiant į specialiuosius reikalavimus, vertinami pretendento įgūdžiai ir patirtis, pretendento profesinė, darbo patirtis, dalykinės savybės, vadovavimo gebėjimai (gebėjimas planuoti, organizuoti ir koordinuoti darbus, numatyti užduotis, veiklos žingsnius, kontroliuoti darbų procesus ir pan.), jo, kaip galimo įstaigos vadovo, pateiktos strateginės veiklos gairės.

Pagal Nuostatų 32 punktą, atranka pradedama pretendentams praneštu laiku. Komisijos pirmininkas pretendentams pristato komisijos narius ir stebėtojų teisėmis dalyvaujančius kitus asmenis, taip pat suteikia informaciją apie atrankos eigą, formą.

Pagal Nuostatų 35 punktą, testo žodžiu (pokalbio) per atranką metu pretendentas pristato savo, kaip galimo įstaigos vadovo, strategines veiklos gaires. Po pristatymo komisijos nariai pretendentams pateikia lygiaverčius klausimus. Komisijos nariai pretendentams gali pateikti ir tikslinamuosius klausimus. Atrankos metu kiekvienas komisijos narys pretendentų atsakymus į komisijos narių užduotus klausimus ir pretendento pristatytas savo, kaip galimo įstaigos vadovo, strategines veiklos gaires vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų.

Pagal Nuostatų 38 punktą, kiekvienam pretendentui atrankos metu komisijos narių skirti balai susumuojami ir dalijami iš komisijos narių skaičiaus.   

Nagrinėjau atveju iš bylos medžiagos, tame tarpe ir Konkurso garso įrašo, nustatyta, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2018 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-828 sudarė Konkurso komisiją iš šešių narių, tarp kurių buvo P. G., kuris prasidėjus atrankai kitų komisijos narių ir Konkurse dalyvaujančių pretendentų akivaizdoje pranešė, jog jis nedalyvaus vertinant pretendentę J. K., kadangi jo šeimos gydytoja dirba J. K. vadovaujamoje poliklinikoje, vėliau garso įraše girdima, jog nutariama, kad P. G. užduos klausimus visiems pretendentams, tame tarpe ir J. K., tačiau jos nevertins, tokia P. G. nusišalinimo apimtis buvo palaikoma kitų komisijos narių, nors, garso įraše girdėti, kad vienam asmeniui kilo klausimas, ar toks nusišalinimas, kai nusišalinama tik nuo vieno pretendento vertinimo, yra tinkamas. 

Pažymėtina, jog aukščiau pateikta Nuostatų 17, 21, 22, 23 punktų analizė patvirtina, kad būtent komisijos nariu, vadinasi, komisijos nariu iš viso (visoje atrankoje), o ne kažkokioje atrankos dalyje, negali būti asmuo, dėl kurio nešališkumo kelia abejonių kitos (be aplinkybės, jog yra pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat pretendentų sutuoktinių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai) su pretendentais susijusios aplinkybės, ir toks asmuo dėl tokios aukščiau nurodytos svarbios priežasties (šališkumo) negali dalyvauti komisijos darbe iš viso (visoje atrankoje), o ne dalyje, ir, pabrėžtina, toks komisijos narys neprivalo būti keičiamas kitu, jei komisijos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių (esant kvorumui) ir nėra kitų aplinkybių, kurios keltų abejones dėl atrankos skaidrumo. Pastebėtina tai, kad ieškovas netinkamai aiškindamas Nuostatas nurodė, jog nusišalinęs komisijos narys visais atvejais privalo būti keičiamas kitu, tokios ieškovo teigiamos tvarkos Nuostatai neįtvirtina. 

Šiuo atveju, pačiam komisijos nariui P. G. nurodžius nusišalinimo priežastį – jo šeimos gydytojos darbovietę J. K. vadovaujamoje poliklinikoje (nusišalinimo pagrįstumas šiuo atveju nevertinamas, nes pats P. G. asmeniškai pareiškė nusišalinimą, laikydamas savo nurodytą aplinkybę nusišalinimo pagrindu), toks asmuo pagal Nuostatus negalėjo nusišalinti tik nuo J. K. vertinimo, nes tokia teisė teisės aktų nuostatomis komisijos nariui nesuteikiama, jis pagal Nuostatų 21, 22 punktus turėjo nusišalinti nuo viso komisijos darbo, nebebūti komisijos nariu ir atranka turėjo būti tęsiama su likusia komisijos narių sudėtimi (pagrindo komisijos nario keitimui pagal Nuostatų 23 punktą nebuvo).

Taigi, nustatytas pažeidimo faktas dėl netinkamos nusišalinimo procedūros įvykdymo.

Pabrėžtina, kad vien nustatytas pažeidimo faktas dėl netinkamos nusišalinimo procedūros įvykdymo nesudaro pagrindo naikinti Konkurso rezultatus. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktą, turi būti konstatuotas konkretaus pretendento teisių pažeidimas; vien faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento netekimą galimybės šį konkursą laimėti sieja priežastinis ryšys; dėl to teismai, nustatę konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimą, konkurso rezultatus turi vertinti, atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį ir kiek jis lėmė konkurso rezultatus, o nustatę konkretų asmens teisių pažeidimą – pašalinti pažeidimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2016, 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013, 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006). 

Taigi, teismas, nustatęs pažeidimą dėl netinkamos nusišalinimo procedūros įvykdymo, toliau vertina patį pažeidimo pobūdį ir ar jis lėmė bei kiek jis lėmė (jei lėmė) Konkurso rezultatus.

Iš Konkurso garso įrašo nustatyta, kad komisijos narys P. G. visiems atrankoje dalyvavusiems septyniems pretendentams uždavė iš esmės lygiaverčius klausimus, kaip tai įtvirtina Nuostatų 35 punktas, vadinasi, nei vienam iš pretendentų jo klausimo uždavimas nesudarė pranašumo, taip pat nenustatytas joks šio asmens siekis daryti įtaką dėl balsavimo ar jos darymas kitų komisijos narių atžvilgiu, kiekvienas komisijos narys kiekvieną pretendentą įvertino individualiai, kaip tai įtvirtina Nuostatų 35 punktas, vadinasi, kitų komisijos narių darbas nebuvo P. G. įtakoje.

Iš Konkurso komisijos posėdžio protokolo ir individualaus vertinimo lentelių nustatyta, kad P. G. J. K. nevertino, kitus pretendentus vertino, šioje vietoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad P. G. pretendentų vertinimas neišsiskyrė iš kitų komisijos narių pretendentų vertinimo, t. y. jis nesiekė pretendentus įvertinti kaip galima prasčiau, kad tokiu atveju J. K. vertinamasis balas susidarytų aukštesnis. Matyti, kad pretendentei N. B. P. G. skyrė 7 balus, taip pat 7 balus šiai pretendentei skyrė komisijos narė O. V., o komisijos narys I. B. jai skyrė tik 3 balus, pretendentui V. G. P. G. skyrė 6 balus, taip pat 6 balus šiam pretendentui skyrė komisijos narė O. V., o komisijos narė I. R. jam skyrė tik 5 balus, ieškovui P. G. skyrė 8 balus, taip pat 8 balus ieškovui skyrė komisijos narys I. B., pretendentui R. R. P. G. skyrė 5 balus, taip pat 5 balus šiam pretendentui skyrė komisijos narė I. R., o komisijos narys I. B. jam skyrė tik 4 balus, pretendentui A. S. P. G. skyrė 8 balus, taip pat 8 balus šiam pretendentui skyrė komisijos nariai O. V., V. S., I. B., o komisijos narė I. R. jam skyrė tik 6 balus, pretendentui R. T. P. G. skyrė 7 balus, taip pat 7 balus šiam pretendentui skyrė komisijos narė V. S., o komisijos narė I. R. jam skyrė tik 6 balus. Iš aukščiau pateiktos balsavimo analizės matyti, kad nei vienu atveju P. G. nei vienam pretendentui neskyrė mažiausio balo, palyginus su kitais komisijos nariais, kitų komisijos narių vertinimo santykyje jo balai lygiaverčiai ir pagrindo išvadai, kad P. G. turėjo tikslą skirti kitiems pretendentams mažesnius balus, siekdamas paaukštinti J. K. balą, nėra. Pastebėtina ir tai, kad J. K. keturi komisijos nariai skyrė 10 balų, o vienas komisijos narys 9 balus, tuo tarpu ieškovui, nevertinant P. G. skirto balo, tik du komisijos nariai skyrė 10 balų, du komisijos nariai skyrė 9 balus, o vienas komisijos narys skyrė 8 balus. Svarbu pažymėti tai, kad teismui aukščiau konstatavus, jog P. G. komisijos darbe dalyvauti dėl savo pareikšto nusišalinimo negalėjo, taigi, negalėjo skirti balų, ir nenustačius, kad P. G. siekė daryti įtaką dėl balsavimo ar ją darė kitų komisijos narių atžvilgiu, kiekvienas komisijos narys kiekvieną pretendentą įvertino individualiai, nustačius, kad klausimus jis pretendentams uždavė iš esmės lygiaverčius, nenustačius pagrindo komisijos nario keitimui, todėl neskaičiuojant P. G. skirtų balų, pretendentė N. B. balas – 7, pretendento V. G. balas – 6,6, J. K. balas – 9,8, ieškovo balas – 9,2, pretendento R. R. balas – 6,2, pretendento A. S. balas – 8, pretendento R. T. balas – 7,8, taigi, pretendentų eiliškumas pagal gautus balus nesikeičia – pirmoje vietoje lieka J. K., antroje – ieškovas, trečioje – A. S., ketvirtoje – R. T., penktoje – N. B., šeštoje – V. G., septintoje – R. R..

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog pažeidimas dėl netinkamos nusišalinimo procedūros nelėmė Konkurso rezultatų, ieškovo teisių pažeidimas nenustatytas, todėl pagrindo Konkurso rezultatų naikinimui nėra.

Kartu pabrėžtina tai, kad ieškovo siekis iš Konkurso pašalinti J. K. dėl netinkamo komisijos nario nusišalinimo yra nesąžiningas, kadangi komisijos nario nusišalinimo procedūros pažeidimas, kai tai niekaip neįtakojo Konkurso rezultatų, negali suvaržyti trečiojo asmens J. K. teisės dalyvauti Konkurse – asmuo pateikęs reikiamus dokumentus, gavęs atsakymą apie jų tinkamumą, pakviestas dalyvauti Konkurse, jame sąžiningai dalyvavęs negali būti šalinimas vien dėl vieno komisijos nario netinkamos nusišalinimo procedūros įvykdymo, kai tai neturėjo visiškai jokios įtakos Konkurso rezultatams. Teismas sutinka su trečiojo asmens J. K. teiginiu, jog ieškovas ignoruoja faktą, kad šiuo atveju J. K. pateiktos strateginės veiklos gairės, atsakymai į klausimus komisijos narių (be P. G.) vertinimu buvo tiesiog geresni.

Pažymėtina, kad iš aukščiau pateiktos Nuostatų 27, 32, 35 punktų analizės matyti, jog per atranką pokalbio metu pretendentai pristato savo strategines veiklos gaires, po to jiems užduodami lygiaverčiai klausimai, taip pat gali būti užduodami tikslinamieji klausimai, su atrankos eiga ir forma pretendentai supažindinami žodžiu atrankos pradžioje; komisijos nariai vertina atsakymus į klausimus ir strategines veiklos gaires, bet ne jų pristatymą, kaip tokį (Nuostatų 27, 35 punktai). Kadangi viešame konkurse svarbu sudaryti lygias galimybes visiems pretendentams, o Nuostatuose nesant tiksliai apibrėžto strateginių veiklos gairių pristatymo laiko, savaime suprantama, kad siekiant įgyvendinti lygiateisiškumo principą komisija turi pretendentams nurodyti, koks laikas nustatomas strateginių veiklos gairių pristatymui ir tai jokiu būdu negali būti laikoma netikėta sąlyga, kadangi pačias strategines veiklos gaires pretendentai jau būna pateikę komisijai iki atrankos, o jų pristatymo metu (atrankos metu) turi atskleisti tik svarbiausius dalykus, todėl pretendento gebėjimas nustatyto laiko ribose tai padaryti kuo efektyviau parodo tokio pretendento, kaip galimo būsimo įstaigos vadovo, atstovavimo kompetenciją, gebėjimą organizuoti, kontroliuoti procesus, kas ypač svarbu vadovo darbe.

Nagrinėjam atveju, iš bylos medžiagos, tame tarpe ir Konkurso garso įrašo, nustatyta, kad atrankos pradžioje komisijos pirmininkė pateikė atvykusiems pretendentams informaciją pagal Nuostatų 32 punktą, informavo visus pretendentus, jog kiekvienam pretendentui strateginių veiklos gairių pristatymui skiriama 15 minučių, atsakymui į klausimą – 3 minutės, taip pat nurodė to tikslą – valdyti atrankai skirtą laiką bei nurodė, kad tai pademonstruos pretendento gebėjimą koncentruotai pristatyti medžiagą, atstovavimo kompetenciją, kas bus įvertinta, pranešė, kad komisijos nariai yra susipažinę su pretendentų strateginėmis veiklos gairėmis. 

Iš Konkurso garso įrašo nustatyta, kad trečiasis asmuo J. K. prieš pradėdama savo strateginių veiklos gairių pristatymą paprašė pastatyti jai laikmatį, naudojo skaidruoles, kas jai padėjo išlaikyti aiškią sakinių struktūrą ir valdyti laiką; tiek trečiasis asmuo J. K., tiek pretendentė N. B., pristatydamos savo strategines veikos gaires, suėjus 15 minučių terminui pačios nustojo kalbėti, pretendento V. G. strateginių veiklos gairių pristatymas truko apie 7 minutes, pretendento R. R. strateginių veiklos gairių pristatymas truko apie 13  minučių, pretendento A. S. strateginių veiklos gairių pristatymas truko apie 14 minučių, pretendento R. T. strateginių veiklos gairių pristatymas truko apie 11 minučių, tik vienintelis ieškovas viršijo nustatytą laiką – suėjus 15 minučių terminui jis komisijos buvo paprašytas pasakyti paskutinį sakinį, iš viso jo strateginių veiklos gairių pristatymas truko apie 17 minučių, be to, ieškovui likus 5 minutėms iki 15 minučių termino pabaigos buvo pranešta apie likusį laiką, taip jam suteikiant pagalbą valdant laiką. Taigi, iš to, kas išdėstyta aukščiau, matyti, kad dėl laiko valdymo klausimo trečiasis asmuo J. K. elgėsi itin atsakingai – pati paprašė laikmačio, naudojo skaidruoles, tuo tarpu ieškovui iš komisijos pusės buvo padedama, pranešant likusį laiką, vėliau, jam viršijus duotą laiką, prašoma pasakyti paskutinį sakinį, kuris truko dar apie 2 minutes. Be to, teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. K. paaiškino, kad savo strateginių veikos gairių pristatymą ji atliko atsižvelgusi į laiko limitą, prioritetizuodama tai, kas yra svarbiausia. Matyti, jog trečiasis asmuo J. K. savo strategines veiklos gaires pristatinėjo trečiu numeriu, tuo tarpu ieškovas – ketvirtu, taigi, jis turėjo dar daugiau laiko apmąstyti, susisteminti, pasiruošti svarbiausius akcentus, kuriuos įvardys komisijai per savo strateginių veikos gairių pristatymą. Iš Konkurso garso įrašo taip pat nustatyta, kad klausimai pretendentams buvo užduodami laikantis Nuostatų 35 punkte įtvirtintų reikalavimų. 

Taigi, byloje nėra įrodymų, jog strateginių veiklos gairių pristatymų metu bei klausimų–atsakymų metu trečiajam asmeniui J. K. ar kitiems pretendentams buvo sudarytos geresnės sąlygos nei ieškovui.

Byloje ieškovas kėlė Konkurso komisijos narių kompetencijos ir jų pasirengimo vykdyti jiems pavestas komisijos nario funkcijas klausimą Nuostatų 15 punkto aspektu, teigdamas, kad jie nėra susiję su Ligoninės ar kokios nors kitos ligoninės direktoriaus pareigomis. Pažymėtina, kad pagal Nuostatų 15 punktą, komisijos nariais skiriami SAM ir jai pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (šiems asmenims Nuostatai nekelia jokių reikalavimų), taip pat komisijos nariais gali būti skiriami asmenys, kurių veiklos (darbo) sritis susijusi su pareigomis, dėl kurių vykdomas konkursas, taip pat ekspertai, gebantys įvertinti pretendentų vadybines ir lyderystės kompetencijas. Nagrinėjamu atveju, komisijos nariais buvo skirti penki SAM valstybės tarnautojai (O. V., V. S., I. R., A. Š., I. B.) ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas sveikatos, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais (P. G.) ir tai atitinka Nuostatų 15 punkto reikalavimus. Skirdamas aukščiau nurodytus narius į Konkurso komisiją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras neabejojo jų kompetencija vertinti pretendentus. Teismas neturi pagrindo daryti priešingą išvadą. Tuo tarpu ieškovo teiginys, jog, jo vertinimu, komisijos nariais turėjo būti skirti asmenys susiję su Ligoninės ar kokios nors kitos ligoninės direktoriaus pareigomis, neatitinka Nuostatų 15 punkto. Taigi, pagrindo abejoti Konkurso komisijos narių kompetencija ir jų pasirengimu vykdyti jiems pavestas komisijos nario funkcijas nėra.

Ieškovo teigimu, Konkurso komisija nesilaikė Nuostatų reikalavimų, nes septintajam pretendentui, atvykusiam pavėluotai (R. T.), leido dalyvauti Konkurse. Teismas nesutinka su tokiu ieškovo teiginiu, nes iš Konkurso garso įrašo nustatyta, kad pretendentas R. T. buvo pateikęs visus reikiamus dokumentus dėl dalyvavimo Konkurse, buvo pakviestas dalyvauti atrankoje ir tik dėl automobilio techninio gedimo į atrankos pradžią pavėlavo, komisija nutarė jam leisti dalyvauti atrankoje paskutiniu numeriu (nors ir taip pagal pavardę jo numeris būtų buvęs paskutinis – Nuostatų 34 punktas), draudimo į atrankos pradžią pavėlavusiam pretendentui neleisti dalyvauti Konkurse nėra įtvirtinta, tokio pretendento pavėlavimas Konkurso rezultatų niekaip nenulėmė, taigi, pažeidimas šiuo klausimu nenustatytas.

Pastebėtina ir tai, kad nors ieškovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. V-828, kuriuo buvo sudaryta Konkurso komisija, nebuvo paskelbtas teisės aktų registre, tačiau nepagrindė savo teiginio, kokiu pagrindu toks įsakymas turėtų būti skelbiamas teisės aktų registre, teismas tokio pagrindo nenustatė.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad pagrindas Konkurso rezultato – Konkurso komisijos sprendimo dėl Konkurso laimėtojos J. K., nurodyto Konkurso komisijos 2018 m. liepos 31 d. posėdžio protokole, naikinimui nenustatytas.

Dėl kitų šalių ir trečiojo asmens išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atmetus ieškovo ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jam klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, tretieji asmenys prašymų priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo A. P. ieškinį atmesti.

Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                     Ieva Stanislovaitienė