Baudžiamoji byla Nr. 2K-363/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.7.4.4;
2.3.2.2.16:
2.3.4.9 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Gintaro Godos ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato
Kazimiero Baranausko kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės
teismo 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 26 d. nutarties.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo
2007 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu A. L. nuteistas pagal BK 281
straipsnio 1 dalį teisės vairuoti mechanines transporto priemones atėmimu
ketveriems metams.
Priteista iš A. L. nukentėjusiajai M. M. 34 Lt
turtinės ir 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. sausio 26 d. nutartimi nuteistojo A. L. apeliacinį
skundą atmetė.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego
Fedosiuko pranešimą,
n u s t a t ė :
A. L. nuteistas
pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairuodamas kelių transporto
priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis,
kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. A. L. 2005 m.
spalio 22 d., 21.49 val., vairuodamas automobilį „VW Jetta“ (duomenys
neskelbtini), važiuodamas Vilniuje, Ukmergės gatve Geležinio Vilko gatvės link
trečiąja eismo juosta, sukdamas į kairę Ukmergės - Geležinio Vilko gatvių
sankryžoje, degant leidžiamam šviesoforo signalui, buvo neatidus ir neatsargus,
nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga
kryptimi tiesiai, dėl to susidūrė su V. K. vairuojamu automobiliu „Ford Transit“
(duomenys neskelbtini). Taip A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir
199 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu automobilio „Ford Transit“ keleivei
M. M., nustačius dešinio stipinkaulio lūžį, buvo padarytas nesunkus sveikatos
sutrikdymas, o šio automobilio keleivei J. P. – nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniu
skundu nuteistasis A. L. ir jo gynėjas advokatas Kazimieras Baranauskas prašo
Vilniaus 1-ojo pirmojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės
9 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Kasatoriai
nurodo, jog teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, suvaržė įstatymų
garantuotas teises, neišsamiai išnagrinėjo bylą ir padarė neteisingas išvadas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 8 d. nutartimi panaikino
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir bylą grąžino iš
naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodydamas išnagrinėti klausimus dėl netinkamo
baudžiamojo įstatymo taikymo, neišsamaus įrodymų tyrimo, liudytojų parodymų
neteisingo vertinimo, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties nevykdymo, tačiau bylą
iš naujo nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas apsiribojo tik pakartotinės eismo
įvykio vaizdo įrašo ekspertizės paskyrimu.
Be to, kasatorių
teigimu, teismas, skirdamas pakartotinę ekspertizę, šiurkščiai pažeidė BPK 286
straipsnio 2 dalies, 209 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio 6
dalies reikalavimus, užtikrinančius teisę į gynybą, nurodė motyvus, kurie
prieštarauja faktams, šališkai interpretavo byloje esančius duomenis. Pagrįsdami
šiuos teiginius, kasatoriai nurodo, kad ekspertizė paskirta be aptarimo su
proceso dalyviais, raštu nepranešus ir nenurodžius termino, per kurį galima
pateikti ekspertams klausimus, neinformuojant apie priimtą 2008 m. balandžio 14
d. nutartį skirti komisijinę ekspertizę. Teismo posėdžio metu nebuvo svarstoma,
kokia bus ekspertizė, kas ją atliks, kokie bus pateikti klausimai. Nutartis
skirti ekspertizę posėdžio metu nebuvo paskelbta. 2008 m. birželio 19 d. (T. 2,
b. l. 333-337) kasatoriai pateikė klausimus ekspertams, taip pat prašė paskirti
specializuotą ir nepriklausomą instituciją ekspertizei atlikti, tačiau šis prašymas
net nebuvo svarstomas. Taip iš nuteistojo A. L. buvo atimta konstitucinė teisė
gintis nuo įtarimo ir kaltinimo. Teismas nepagrįstai leido (T. 2, b. l. 331)
komisijinėje ekspertizėje pakartotinai dalyvauti K. G., kuris šioje byloje vaizdo
įrašo tyrimą atliko anksčiau, t. y. 2006 m. liepos 19 d. (T. 2, b. l. 112-115).
Taip buvo pažeista procesinių veiksmų atlikimo tvarka (BPK komentaras, T. 2, p.
163). Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad Teismo ekspertizės centras neturi
kitų technologinių informacijų ekspertų. Anot kasatorių, tai melaginga
informacija, nes teismo ekspertizės centro žinioje dirba devyni technologinių
informacijų ekspertai (T. 2, b. l. 367). Praėjus beveik 8 mėnesiams po
komisijinės ekspertizės paskyrimo, teismas 2008 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. l
A-169-86/2008 pakeitė paskirtą ekspertą A. K. kitu – kriminalinės policijos
darbuotoju A. V.. Tai padaryta žinant, kad viešosios policijos Operatyvaus valdymo skyrius panaikino eismo įvykio
vaizdo įrašo originalą. Visa tai, anot kasatorių, leidžia teigti, kad buvo
paskirta šališka komisija. Tačiau net ir šios komisijos narių nuomonės
nesutapo, todėl ekspertizės aktai buvo parašyti atskirai (T. 2, b. l. 341-349;
356-359): ekspertas K. G. teigia, kad vaizdo įrašas neturi pakeitimo ar
pašalinimo požymių, ekspertas A. V. – kad negali nustatyti, ar vaizdo įrašas
atitinka autentišką įrašą, nes panaikintas pirminis vaizdo įrašas. Atsižvelgdami
į tai, kasatoriai kritikuoja Vilniaus apygardos teismo išvadą, kad A. V.
pritaria K. G. nuomonei, jog vaizdo įrašas nesuklastotas. Kasatoriai taip pat nurodo,
kad prašė teismo (T. 2, b. l. 362, 375) eksperto K. G. ekspertizės akto
nevertinti, nes jis nieko bendra neturi su technologinių informacijų
specializacija – 1993 m. baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą, įgijęs
inžinieriaus-mechaniko specialybę. Tačiau kasatorių prašymai buvo atmesti, eksperto
K. G. išvada tapo teismo nutarties baziniu pagrindu. Taip buvo pažeistas Teismo
ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 12 straipsnio 2 dalies 1
ir 2 punktai, BPK 84 straipsnio 1 dalies reikalavimai.
Kasatoriai
kritikuoja K. G. ir A. V. padarytas išvadas ir teiginius kaip prieštaraujančius
mokslui, tvirtina, kad vaizdo įrašo klastotės požymiai nustatyti specialisto R.
J. (T. 1, b. l. 158-159), kuris pirmosios instancijos teismo posėdyje (T. 1,
b. l. 153-155) detaliai informavo, kaip atliekamas vaizdo įrašo modifikacijos
(klastotės) procesas. R. J. analizės aktas ir jo išvada apygardos teismo 2010
m. sausio 26 d. nutartyje net nepaminėta. Neobjektyviai ir neteisingai įvertinta
habil. dr. O. L. atlikto eismo įvykio tyrimo išvada (T. 1, b. l. 184-206),
kurioje nustatyta, kad V. K. į sankryžą įvažiavo degant geltonam ar raudonam
šviesoforo signalui ir kad jis yra eismo įvykio kaltininkas.
Kasatoriai taip
pat nurodo, kad 2009 m. balandžio 16 d. (T. 2, b. l. 361, 362 ) jie kreipėsi į
teismą, prašydami pakviesti jų nurodytus eismo įvykio liudytojus, tačiau
teismas atmetė prašymą, pritardamas pirmosios instancijos teismo atliktam
liudytojų M. M., T. S., V. K., H. Š., R. Š., A. S., A. T., A. A. parodymų
vertinimui, kuris neatitinka faktų, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Argumentuodami
šį teiginį, kasatoriai analizuoja šių asmenų parodymus, bando pagrįsti jų
nepatikimumą ir jų vertinimo nepagrįstumą. Anot kasatorių, byloje padaryti ir
jų pabrėžti BPK 93, 147, 178 ir 207 straipsnių pažeidimai nebuvo tinkamai apsvarstyti
ir išnagrinėti apeliacine tvarka (T. 2, b. l. 372-374).
Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas taip
pat pažeidė BPK 261 straipsnio 4 ir 6 dalių, 324 straipsnio 12 dalies reikalavimus,
nes jiems nebuvo sudaryta galimybė susipažinti ir pareikšti pastabas dėl 2009
m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio protokolo. Su juo tapo įmanoma susipažinti
tik po 2010 m. sausio 26 d. nutarties priėmimo, tačiau protokole kai kurių
posėdžiuose įvykusių faktų neužfiksuota (T. 2, b. l. 381-386).
Pasak kasatorių, visa tai rodo, kad
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 8 d. nutartyje nurodyti
trūkumai ne tik nepašalinti, bet išplėsti ir pagilinti, pažeistos BPK 286
straipsnio 2 dalies, 209 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio
kaltinimo skyriaus prokurorė Daiva Skorupskaitė Lisauskienė atsiliepimu į
nuteistojo A. L. ir jo gynėjo advokato Kazimiero Baranausko kasacinį skundą
prašo šį atmesti. Prokurorė nurodo, kad kasacinio skundo argumentai, kurie iš
esmės yra analogiški apeliacinio skundo argumentams, paneigti apeliacinės
instancijos teismo priimtoje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas,
nagrinėdamas bylą iš naujo, paskyrė naują ekspertizę, kurios išvados nepakeitė
pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl A. L. kaltumo sukėlus eismo
įvykį. Tiek pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų ir
ištirtų įrodymų visuma, tiek apeliacinės instancijos teismas, ištyręs
papildomai pateiktus įrodymus – ekspertės O. L. išvadą bei naujos 2009 m.
vasario 25 d. ekspertizės Nr. 11-1218(08) išvadą, pagrįstai A. L. pripažino
kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Prokurorė pažymi, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų
parodymai nagrinėjant bylą kasacine tvarka aptariami tiek, kiek jie susiję su
įrodymų vertinimu taikant baudžiamąjį įstatymą. Dėl to, kad byloje surinkti
duomenys yra nepalankūs nuteistajam, jie netampa niekiniais ir negali tapti
pagrindu panaikinti nuosprendį ir nutartį bei baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorių
teiginiai, kad nukentėjusiosios M. M., liudytojo V. K. parodymai apie eismo įvykio
aplinkybes yra netikslūs ir klaidingi, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti. Ikiteisminio
tyrimo metu apklausto liudytojo T. S. parodymai neprieštarauja M. M. ir V. K.
parodymams, nes jis negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti įvykio aplinkybių. Nukentėjusiosios
M. M. ir liudytojo V. K. parodymus patvirtina kelių eismo įvykio įrašas, kuris
rodo, kaip A. L. vairuojamas automobilis įvažiuoja į sankryžą degant žaliam
šviesoforo signalui, nesustodamas daro posūkį į kairę ir susiduria su
automobiliu „Ford Transit“, važiuojančiu priešpriešine eismo juosta degant
žaliam šviesoforo signalui. Šis vaizdo įrašas užfiksuotas nuotraukose, pridėtose
prie specialisto išvadų Nr. 11-1948 (06), Nr. 11-1948 (06) (T. 1, b. l. 116) ir
2005 m. lapkričio 7 d. apžiūros protokolo (T. 2, b. l. 125). Be to, 2006 m. liepos 19 d. specialisto išvadose
Nr. 11-1948 (06), Nr. 11-1948 (06) konstatuota, kad prieš eismo įvykį ir eismo
įvykio metu abiem transporto priemonėms jų važiavimo kryptimi degė leidžiantis
judėjimą (žalias) šviesoforo signalas (T. 1, b. l. 112-116). 2006 m. lapkričio
21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2263/3075 (06) nurodyta, kad tiesioginė eismo
įvykio priežastis ir pagrindinė sąlyga jam kilti techniniu požiūriu buvo
automobilio „VW Jetta“ vairuotojo A. L. sukimas sankryžoje į kairę, neduodant
kelio priešinga kryptimi per sankryžą tiesiai važiavusiam V. K. vairuojamam
mikroautobusui „Ford Transit“. Mikroautobuso vairuotojo veiksmai techniniu
požiūriu nebuvo susiję priežastiniu ryšiu su šiuo eismo įvykiu (T. 1, b. l.
164-171).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. vasario 25 d.
ekspertizės akte Nr. 11-1218 (08) (T. 2, b. l. 341-349) konstatuota, jog
ekspertui pateiktoje vaizdo byloje pirminės informacijos pakeitimo ir (ar) pašalinimo
požymių nėra, o tikslių kadrų kopijų papildomas įrašymas į optinę laikmeną nėra
suprantamas kaip faktinių duomenų keitimas ar manipuliavimas jais. Lietuvos
policijos kriminalistinių tyrimų centro 2009 m. kovo 27 d. ekspertizės akte Nr.
140-(8110)-IS1-2393 (T. 2, b. l. 357-359) nurodyta, kad dėl informacijos apie RDB
tipo vaizdo įrašo failo formatą trūkumo atsakyti į klausimą, ar pateiktame
vaizdo įraše yra pirminės informacijos keitimo požymių, galima tik esamą vaizdo
įrašą sulyginus su pirminiu vaizdo įrašu. Apeliacinės instancijos teismo
posėdyje dalyvavęs ekspertas K. G. pareiškė kategorišką išvadą, jog vaizdo
įrašas nėra suklastotas, o ekspertas A. V. pritarė tokiai nuomonei. Kolegija
neturėjo pagrindo abejoti eksperto K. G. techninėmis galimybėmis atsakyti į
iškeltus klausimus bei jo pateiktų išvadų objektyvumu. Vadovaujantis BPK 163
straipsniu, ekspertas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už
melagingos išvados pateikimą. Pasak prokurorės, A. L. teiginiai, kad šios
išvados užsakytos, yra subjektyvi ir niekuo nepagrįsta nuomonė. A. L. byloje pateikė jo iniciatyva
ekspertės O. L. atliktą specialisto išvadą (T. 2, b. l. 184-206), kurioje
nurodyta, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo mikroautobuso vairuotojo
V. K. veiksmai. Tačiau kolegija sprendė, kad šią išvadą paneigia liudytojų parodymai,
specialistų išvados ir paaiškinimai, įrodymų visuma.
Prokurorės teigimu, kasatorių nurodyti BPK pažeidimai byloje
nenustatyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos
nagrinėjimas buvo atliktas neteisėtai, pažeidžiant atitinkamą procesinių
veiksmų atlikimo tvarką ar suvaržant A. L. procesines teises.
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl įrodymų vertinimo
Kasacinio skundo
argumentai, kad teismai neteisingai įvertino įrodymus ir neteisingai nustatė A.
L. kaltumą dėl eismo įvykio ir jo padarinių, nepagrįsti. Pažymėtina, kad byloje
nustatyta, jog eismo įvykį sukėlė būtent A. L., kuris, vairuodamas automobilį
ir darydamas posūkį į kairę, nedavė kelio kitai transporto priemonei,
važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai. Pirmosios instancijos
teismas išvadas dėl šių faktinių aplinkybių padarė remdamasis šių įrodymų
visuma: nukentėjusiųjų M. M. ir J. P. parodymais; liudytojo (kitos transporto
priemonės vairuotojo) V. K. parodymais; eismo įvykio vaizdo įrašu ir 2006 m.
liepos 19 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad vaizdo įraše esančios
informacijos pakeitimo ar pašalinimo požymių nėra, tyrimą atlikusio ir šią
išvadą surašiusio specialisto K. G. paaiškinimais; 2006 m. lapkričio 21 d.
specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad techniniu požiūriu A. L. KET
pažeidimas buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, o V. K. veiksmai nebuvo susiję
priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu. A. L. įvykio versija ir teiginiai dėl
vaizdo įrašo suklastojimo atmesti apklausus liudytojus H. Š., R. Š., A. Š., A.
T., V. L., dalyvavusius perrašant vaizdo įrašą, paimant jį ir pristatant į Eismo
priežiūros tarnybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrių tyrėjai,
taip pat specialisto K. G., tyrusio įrašą, paaiškinimais. Tikrinant šią versiją
buvo apklaustas ir liudytojas R. J., kuris kaltinamojo A. L. paprašytas ištyrė
vaizdo įrašą ir neva nustatė, kad šis buvo pakeistas. Šio asmens parodymus
teismas atmetė, nurodydamas, kad jo kompetencija atlikti įrašo tyrimą abejotina,
nes jis neturi specialaus ar bendrojo išsilavinimo šioje srityje. Teismo
pateikti motyvai, paaiškinantys įrodymų vertinimo logiką, aiškūs ir įtikinami.
Prasidėjus
apeliacinės instancijos teismo posėdžiui, prie bylos buvo pridėta gynybos
iniciatyva ekspertės O. L. atliktos ekspertizės išvada, kuri atitiko keliamą
versiją dėl eismo įvykio vaizdo įrašo suklastojimo ir automobilio „Ford
Transit“ vairuotojo V. K. kaltumo dėl eismo įvykio. Apklausęs ekspertus O. L.
ir K. G., teismas paskyrė komisijinę vaizdo įrašo ekspertizę prieštaravimams
pašalinti. Atlikus šią papildomą ekspertizę, gautas Lietuvos teismo ekspertizės
centro 2009 m. vasario 25 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1218 (08), kuriame
nurodyta, kad, nesutapus komisijoje dalyvaujančių ekspertų nuomonėms, surašyti
atskiri ekspertizės aktai (vienas – eksperto K. G., kitas – eksperto A. V.). Eksperto
K. G. pasirašytoje išvadoje kategoriškai teigiama, kad vaizdo byloje pirminės
informacijos pakeitimo ir (ar) pašalinimo požymių nėra, o tikslių kadrų kopijų
įrašymas į optinę laikmeną nėra eksperto suprantamas kaip faktinių duomenų
keitimas ar manipuliavimas jais. Kito eksperto A. V. pasirašytoje išvadoje konstatuota,
kad dėl informacijos apie vaizdo įrašo failo formatą trūkumo atsakyti į
klausimą, ar yra pirminės informacijos keitimo požymių, galima tik esamą vaizdo
įrašą sulyginus su pirminiu vaizdo įrašu. Esant tokiai situacijai, teismas apklausė
šiuos ekspertus, kurie išsamiai atsakė į teisiamajam posėdžiui
pirmininkaujančio teisėjo, prokuroro, nuteistojo A. L. ir jo gynėjo klausimus. Kasacinio
skundo teiginiai, kad ekspertas K. G. neturi kompetencijos daryti vaizdo įrašo
ekspertizių, nepagrįsti. K. G. kompetencija teismui nesukėlė abejonių, jis į
Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą įtrauktas kaip fonogramų, audiovizualinių
kūrinių, kompiuterių vaizdo ir žaidybinių programų ekspertizių specialistas, be
to, yra Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos
ekspertizių skyriaus vadovas.
Įvertinęs
atlikto įrodymų tyrimo rezultatus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo
manyti, kad vaizdo įrašas buvo klastojamas. Apeliacinės instancijos teismo
išvados motyvuotos ir įtikinamos. Taigi gynybos iškelta vaizdo įrašo
suklastojimo versija buvo kruopščiai patikrinta: skirtos dvi ekspertizės,
išklausyti ekspertai, išaiškintos vaizdo įrašo gavimo aplinkybės, apklausti
asmenys, kurie galėjo ką nors apie tai žinoti. Pažymėtina, kad bylos faktinės
aplinkybės nustatytos ne vien tik pagal eismo įvykio vaizdo įrašą, bet
įvertinus įrodymų visumą, kurios visiškai pakanka konstatuoti, kad būtent A. L.
padaryti KET pažeidimai sukėlė eismo įvykį ir jo metu kilusius padarinius.
Atsižvelgiant
į tai, konstatuotina, kad teismai rėmėsi leistinais ir patikimais įrodymais,
juos vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų
bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, taigi įrodinėjimo
tvarkos (BPK 20 straipsnis) nepažeidė.
Kasaciniame
skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė šiurkščius ekspertizių
skyrimo tvarkos pažeidimus (BPK 286 straipsnio 2 dalis, 209 straipsnio 1 dalis)
ir suvaržė Konstitucijos garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą (31
straipsnio 6 dalis). Šie teiginiai nepagrįsti. Pažymėtina, kad ekspertizės
skyrimo tvarkos pažeidimai kasacinėje instancijoje nagrinėjami tiek, kiek yra
pagrindo juos pripažinti esminiais BPK pažeidimais, t. y. atsakant į klausimus,
ar jais buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, ar jie
sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą
nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nors teismas, prieš
paskelbdamas nutartį, kuria skyrė komisijinę ekspertizę (T. 2, b. l. 386), neišklausė
nuteistojo ir jo gynėjo nuomonės dėl ekspertams teiktinų klausimų (tą numato BPK
286 straipsnio 2 dalis), tačiau, atsižvelgiant į ekspertizės pakartotinį
pobūdį, šis faktas nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu. Komisijinės ekspertizės
paskyrimas šioje byloje buvo papildomas procesinis veiksmas, skirtas tik vieno
įrodymo (vaizdo įrašo) patikimumui (ar jis nebuvo suklastotas) patikrinti. Anksčiau
vaizdo įrašo specialisto tyrimas dėl galimo jo suklastojimo jau buvo atliktas
(T. 1, b. l. 112-116). Nuteistasis A. L. pateikė teismui 2008 m. balandžio 20
d. prašymą, kuriame suformulavo 13 klausimų ekspertams. Teismo nutartyje
ekspertams suformuluoti klausimai nėra tokie smulkūs, bet jie atitinka gynybos
keliamų klausimų esmę. Be to, vėliau visus juos dominančius klausimus nuteistasis
ir jo gynėjas turėjo galimybę tiesiogiai pateikti ekspertams per apklausą
teismo posėdyje ir šia galimybe pasinaudojo (T. 2, b. l. 390-392). Atsižvelgiant
į tai, konstatuotina, kad komisijinės ekspertizės skyrimo aplinkybės nesuteikia
pagrindo įžvelgti įstatymų garantuotų kaltinamojo teisių suvaržymo arba kliūčių
nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Dėl
teisės susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu
Teisėjų
kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo teiginius dėl BPK 261
straipsnio 4 ir 6 dalių, 324 straipsnio 12 dalies pažeidimų neva suvaržant nuteistojo
teisę susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu ir pateikti dėl jo pastabas.
Priešingai nei teigia kasatoriai, tai, kad nebuvo patenkintas jų prašymas
susipažinti su apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolu iki nutarties
priėmimo (tokia galimybė buvo suteikta išnagrinėjus bylą ir paskelbus nutartį),
neprieštarauja BPK normoms. BPK 261 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad
nagrinėjimo teisme dalyviai su teisiamojo posėdžio protokolu gali susipažinti
ir pateikti pastabas per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo surašymo.
Su teisiamojo posėdžio protokolu proceso dalyviai gali susipažinti tik tada,
kai užbaigiamas teismo posėdis ir protokolą pasirašo teisiamojo posėdžio
pirmininkas ir sekretorius (kasacinė nutartis Nr. 2K-66/2007). Teisiamojo
posėdžio protokolas yra vientisas dokumentas, kuris pasirašomas baigus bylos
nagrinėjimą ir priėmus atitinkamą procesinį sprendimą – nuosprendį ar nutartį.
Įstatymas nereglamentuoja tarpinių teismo posėdžių protokolų surašymo ir susipažinimo
su jais tvarkos.
Kasaciniame
skunde esantys teiginiai dėl protokolo netikslumo nėra bylos kasacinio
nagrinėjimo dalykas, be to, jokių nuteistojo ar jo gynėjo pastabų dėl protokolo
byloje nėra.
Dėl kitų argumentų
Kasatoriai
nepagrįstai teigia, kad iš naujo bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas
neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. sausio 8 d. nutarties. Šia nutartimi apeliacinės instancijos
teismo nutartis buvo panaikinta, nes teismas, nenurodydamas jokių motyvų,
nebuvo ištyręs ir įvertinęs prie bylos pridėtos gynybos iniciatyva ekspertės O.
L. atliktos ekspertizės išvados. Kasacinėje nutartyje nurodyta, kad, kilus abejonių
dėl specialisto žinių ar tirtos medžiagos išsamumo, taikytų tyrimo metodų arba
kitais klausimais, asmuo, davęs tokią išvadą, turėjo būti kviečiamas į teismo
posėdį ir apklausiamas kaip specialistas, kaip tai numatyta BPK 284 straipsnio 2 ir 3
dalyse. Kadangi to byloje nebuvo padaryta, kasacinis teismas konstatavo, kad
buvo suvaržyta gynėjo teisė, įtvirtinta BPK 48 straipsnio 1 dalies 6 punkte, o kartu ir nuteistojo teisė į
gynybą, įtvirtinta BPK 10 straipsnyje. Iš
naujo apeliacine tvarka nagrinėjęs bylą teismas, šiuos pažeidimus pašalino, O.
L. atliktos ekspertizės išvados ištirtos, įvertintos ir motyvuotai atmestos,
pati O. L. apklausta teismo posėdyje.
Kasacinio
skundo argumentai dėl įvairių procesinių pažeidimų, padarytų ikiteisminio
tyrimo metu (BPK 93, 147, 178, 207 straipsniai), yra deklaratyvūs ir
iškreipiantys šių baudžiamojo proceso normų turinį.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a
r i a :
Nuteistojo A. L.
ir jo gynėjo advokato Kazimiero Baranausko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai
Viktoras Aidukas
Gintaras
Goda
Olegas Fedosiukas