Pranešėjas D. Jocys                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-324-361/2012

Teisėja S. Naščenkovienė                                            Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00175-2008-1                                                      

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                            2012 m. gegužės 3 d.

      Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Stasio Valužio,

sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,

dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,

gynėjui advokatui Jurijui Koreckiui,

nuteistajam R. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-06 nuosprendžio, kuriuo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2010-10-27 nuosprendžiu, dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta pagal 2010-10-27 nuosprendį atlikta bausmė.

Nuosprendžiu iš R. J. ir M. E. solidariai priteista N. Š. 1235 Lt. Nuosprendžiu nuteistas ir M. E., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,              

n u s t a t ė:

R. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. vasario 9 d., apie 18 val., Klaipėdoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su M. E., M. E. suėmus mažametį J. Š. už kairės rankos ir laikius, – taip atimant galimybę jam priešintis, R. J. iš rūbų kišenės ištraukus 1200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson W200“ su jame buvusia atminties kortele „Memory stick Micro“ (dėl jos pagrobimo žala – 30 Lt) ir išankstinio apmokėjimo kortele „Labas“ (dėl jos pagrobimo žala – 5 Lt), bendrais veiksmais pagrobė N. Š. turto, kurio vertė 1235 Lt.

R. J. nuteistas ir už tai, kad 2008 m. vasario 9 d., apie 18 val., Klaipėdoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), smogė vieną kartą kumščiu mažamečiam J. Š. į pilvą, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą.

Apeliaciniu skundu R. J. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, peržiūrėti baudžiamąją bylą, dar kartą apklausti visus su byla susijusius liudytojus ir nukentėjusįjį. Nurodo, kad nuo tyrimo pradžios nesutiko su pateiktu kaltinimu, galėjo būti apkalbėtas, du kartus prašė akistatos su nukentėjusiuoju, tačiau pareigūnai paaiškino, jog yra atpažintas iš nuotraukos, medžiagos pakanka ir nereikia „laužytis“, liepė pasirašyti, kad byla būtų užbaigta. Apeliantas pripažįsta, kad jo pravardė R., tokią užpuoliko pravardę teisme minėjo ir nukentėjusysis, tačiau tai ne įrodymas, kadangi Klaipėdoje yra ir daugiau asmenų tokia pravarde, tai patvirtino ir liudytojas D. Š., tačiau teismas į tai nereagavo. N. K., buvęs kartu su nukentėjusiuoju, taip pat nurodė, jog užpuolė kitas asmuo. Priimtas sprendimas yra neteisingas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, išvados dėl R. J. kaltės motyvuotos, įrodymai įvertinti tinkamai. Remiantis ištirtais įrodymais galima daryti  loginę grandį, jog R. J. vis dėlto apiplėšė nukentėjusįjį J. Š..

Apeliantas nuo pat tyrimo pradžios neigė dalyvavęs nusikaltime, tačiau tai laikytina pasirinkta jo gynybine pozicija. Nukentėjusysis viso proceso metu buvo nuoseklus dėl to, kad vienas iš jį užpuolusių, atėmusių telefoną bei vartojusių smurtą asmenų buvo pravarde R., apklausiamas pareigūnų, apibūdino užpuolusius asmenis (b. l. 14–15, t. 1). Be to, J. Š. asmens parodymo atpažinti metu taip pat atpažino R. J., kaip apiplėšusį asmenį – R. Iš netrukus po įvykio policijai parašyto pareiškimo matyti, kad nukentėjusiojo mama N. Š. nurodė, jog sūnus galėtų atpažinti užpuolusius jaunuolius, vadinasi, nukentėjusysis po apiplėšimo grįžęs namo iškart papasakojo tėvams įvykio aplinkybes, nurodė galįs juos atpažinti. Apie tai, kad vaikas grįžęs papasakojo, kas nutiko, liudytoja N. Š. nurodė ir teisiamajame posėdyje. Be kita ko, nukentėjusysis teisme patvirtinęs ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, užsiminė, jog po nusikaltimo praėjus kuriam laikui, vasarą, prie parduotuvės matė R. su M. (M. E.), o tai leidžia pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis jį užpuolusius asmenis gerai įsiminė, jei netgi praėjus po nusikaltimo nemažai laiko, vis dar atpažino jį užpuolusius asmenis. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiuoju ir manyti, jog jis turėtų tikslą apkalbėti R. J., kadangi pastarasis teisme nurodė nukentėjusiojo nepažįstąs, o J. Š. teigė kaltinamuosius pažinojęs tik iš matymo.  Pats R. J. pripažįsta (taip pat ir apeliaciniame skunde), kad jo pravardė iš tikrųjų yra R. ir, nors apeliantas pažymi, jog Klaipėdoje yra ir daugiau asmenų tokia pravarde, tačiau nė vieno jų neįvardijo ar neapibūdino. Nors teisiamajame posėdyje apklaustas nusikaltimo vietoje buvęs D. Š. ir teigė, kad R. ne R. J., tačiau, kaip teisingai pastebėta skundžiamame nuosprendyje, pats liudytojas pripažino, jog kaltinamųjų bijojo, apie grasinimus D. Š. susidoroti teisiamajame posėdyje užsiminė ir šio liudytojo mama N. Š., todėl D. Š. parodymų teisingumas kelia rimtų abejonių.

Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad N. K., buvęs kartu su nukentėjusiuoju, taip pat nurodė, jog užpuolė kitas asmuo. Iš tikrųjų iš N. K. parodymų matyti, jog jis nepatvirtino, jog vienas iš juos užpuolusių asmenų buvo R. J., tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog užpuolusieji jaunuoliai J. Š. ir N. K. išskyrė, vieną užpultųjų nusivedę už pastato kampo, todėl, kaip ikiteisminio tyrimo metu teigė N. K. (ikiteisminio tyrimo parodymus patvirtino ir teisiamajame posėdyje), jis nematė, ką kiti užpuolikai padarė J. Š. (b. l. 34–35; 36–38; 39–40, t. 1). Kadangi po to, kai buvo užpulti J. Š. ir N. K., užpuolusiųjų jaunuolių buvo atskirti, visiškai tikėtina, kad  dalies nukentėjusiojo užpuolimo aplinkybių bei užpuolikų N. K. galėjo ir nematyti, todėl N. K. parodymai nepaneigia nukentėjusiojo parodymų dėl R. J. – R. – dalyvavimo nusikaltime.

Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino kaltu ir nuteisė R. J. dėl J. Š. užpuolimo bei pastarajam sukelto fizinio skausmo. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia motyvuotų apylinkės teismo išvadų dėl R. J. kaltės.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                    Dalius Jocys

Teisėjai                                                                  Aurelija Sadauskaitė

                                                                                Stasys Valužis