Administracinė byla Nr. eA-1153-815/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08866-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1.; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. C., V. C. ir Z. C., A. C., atstovaujamų atstovų pagal įstatymą A. C., V. C., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. C., V. C. ir Z. C., A. C., atstovaujamų atstovų pagal įstatymą A. C., V. C., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjai A. C. (toliau – ir pareiškėjas), V. C. (toliau – ir pareiškėja) ir Z. C., A. C., atstovaujami atstovų pagal įstatymą A. C., V. C. (toliau – ir pareiškėjai, prieglobsčio prašytojai), skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 23M68773 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) suteikimo. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą nesuteikti jiems prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Atsakovas tyrimą dėl prieglobsčio prašytojų baimės būti persekiojamais atliko atmestinai, paviršutiniškai, neobjektyviai, iškreipdamas byloje nustatytas aplinkybes, nevertindamas pateiktų įrodymų, neįvertindamas objektyvios kilmės šalies situacijos ir individualių pareiškėjų nurodytų aplinkybių.
2.2. Pareiškėjas yra aktyvus (duomenys neskelbtini) pilietinės visuomenės narys. (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje jis buvo (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina originalus pažymėjimas, ginčo dėl šios aplinkybės nekyla. Byloje nesurinkta informacijos, kad pareiškėjo politinės pažiūros pasikeitė. Priešingai, pareiškėjo aktyvią veiklą prieš režimą patvirtina kitos prieglobsčio byloje nustatytos aplinkybės. Pareiškėjas nebuvo eilinis (duomenys neskelbtini), jis užėmė (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės nustatytos pagal viešai prieinamą informaciją ir byloje pateiktus įrodymus, tačiau nebuvo vertinamos sprendžiat dėl persekiojimo grėsmės tikimybės. (duomenys neskelbtini). Susijusios kilmės valstybės informacijos Migracijos departamentas nerinko ir nevertino.
2.3. Iki ir po (duomenys neskelbtini) pareiškėjas aktyviai dalyvavimo pasipriešinime prieš (duomenys neskelbtini) režimą. Jis savo socialinių tinklų paskyrose viešai reiškė paramą opozicijos kandidatams, rinko parašus peticijoms prieš (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento išvada, kad režimo kritika socialiniuose tinkluose yra vieša ir bendro pobūdžio, didelio susidomėjimo nėra sulaukusi, nereiškia, kad į šią pareiškėjo viešai reikštą poziciją nebus atsižvelgiama persekiojant dėl pasipriešinimo režimui. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Byloje surinktai informacijai neatitinka ir Migracijos departamento išvada, kad socialiniuose tinkluose pareiškėjo pozicija pradėta reikšti tik šiam išvykus į Lietuvą. Pridėtame paaiškinime raštu pareiškėjas nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) jis ir jo šeimos nariai nusprendė išreikšti savo pilietinę poziciją ir dalyvauti (duomenys neskelbtini). Jis (duomenys neskelbtini).
2.4. Vertinimas, kad pareiškėjo bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini), yra neįrodytas ir negali būti pagrindas jo persekiojimui, priimtas pažeidžiant bendradarbiavimo su prieglobsčio prašytoju pareigą. Pareiškėjui šios abejonės nebuvo išsakytos, papildomų paaiškinimų nebuvo prašoma. Pareiškėjas ir toliau bendrauja su kitais grupės nariais. Pareiškėjas teikia grupės vadovės rašytinį patvirtinimą apie jo veiklą (duomenys neskelbtini) ir jam kylančias grėsmes, nurodomi kontaktai prireikus papildomos informacijos. Šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos. Grėsmės, susijusios su dalyvavimu šioje veikloje, nebuvo vertintos, kilmės valstybės informacija nerinkta. Pareiškėjo darbą, rengiant (duomenys neskelbtini), ir su tuo susijusias grėsmes patvirtino pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktas (duomenys neskelbtini) raštas. Šis įrodymas buvo atmestas nekvestionuojant jo patikimumo, pastebint, kad (duomenys neskelbtini). Papildomų A. A. paaiškinimų nebuvo prašoma. A. A. žinojo apie rengiamą (duomenys neskelbtini), pažįsta pareiškėją ir teikia parodymus dėl jam kylančių grėsmių. Šio įrodymo atmetimas neįsitikinus jame nurodomos informacijos klaidingumu nesuderinamas su rūpestingo tyrimo pareiga.
2.5. Pareiškėjas nesutinka su vertinimu, kad jo pervesta ženkli finansinė parama opozicijos organizacijos, taip pat finansinė parama (duomenys neskelbtini) nekelia persekiojimo grėsmės. Migracijos departamento argumentas, kad lėšos buvo pervedamos iš Lietuvoje registruotos bendrovės ir todėl pareiškėjo identifikuoti nėra galimybės, jokiu būdu negali būti laikomas pagrįstu. Pareiškėjas gali būti identifikuotas paramos gavėjo sąskaitoje. Be to, pareiškėjo pateikiami įrodymai patvirtina, kad pervedama buvo įvairiomis mokėjimo priemonėmis, ne tik Migracijos departamento nurodyta „Paysera“. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) yra pervedęs daugiau nei (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir toliau domisi politine situacija savo kilmės šalyje ir visomis jėgomis remia kovą su režimu. Pareiškėjas teikia informaciją apie jo nuo 2020 m. nuolat prenumeruojamus įvairius „Telegram“ ir „YouTube“ kanalus, kurie (duomenys neskelbtini) pripažinti ekstremistiniais ir dėl kurių prenumeratos pastaruoju metu taikoma baudžiamoji atsakomybė režimo priešininkams.
2.6. Pareiškėjas supranta, kad jo priverstinis grįžimas į (duomenys neskelbtini) gali sukelti abejones dėl jo baimės pagrįstumo, todėl paaiškina, kad į Lietuvos Respubliką atvyko (duomenys neskelbtini), prieglobsčio prašymo iškart nepateikė, manydamas, kad situacija kilmės valstybėje netruks pasikeisti. Dėl itin didelio pinigų stygiaus penkių asmenų šeimai išlaikyti ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas turėjo skubiai išvykti į (duomenys neskelbtini) parduoti brangų automobilį, kuriuo atvyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. Paaiškėjo, kad dėl (duomenys neskelbtini) pusės nustatytų taisyklių automobilio su (duomenys neskelbtini) registracija neįmanoma vežti autovežiu. Be to, tuo metu jis jau suprato, kad į (duomenys neskelbtini) greitai negrįš, todėl nusprendė parduoti namą (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu reikėjo palikti tėvui generalinį įgaliojimą. Pareiškėjo baimę dėl grėsmių kilmės valstybėje patvirtino ir sustiprino (duomenys neskelbtini) stiprėjęs politinių oponentų persekiojimas, todėl pareiškėjai pateikė prieglobsčio prašymą ir daugiau į (duomenys neskelbtini) nebuvo grįžę.
2.7. Pareiškėjos individuali visiškai pagrįsta baimė dėl persekiojimo kilmės valstybėje Sprendime apskritai nebuvo nagrinėta, klausimų dėl persekiojimo dėl jos pačios veiksmų ir politinių pažiūrų jai nebuvo pateikta. Pareiškėja su visa šeima dalyvavo (duomenys neskelbtini), nuotraukomis iš (duomenys neskelbtini) dalinosi socialiniuose tinkluose, juose rinko peticijas prieš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat teikia jos prenumeruojamų „Telegram“ kanalų sąrašą, tarp kurių eilė ekstremistiniais pripažintų informacijos šaltinių. Taip pat teikiami įrodymai apie į „(duomenys neskelbtini)“ kanalą teiktą informaciją (duomenys neskelbtini) apie rengiamas pasalas. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad vien dėl šių kanalų prenumeravimo pareiškėjai kyla grėsmė kilmės valstybėje. Pareiškėjos pasidalinimai socialiniuose tinkluose, aiškiai atspindintys jos požiūrį į režimą, kilmės šalyje kelia grėsmę fizinio ir psichologinio smurto; teisinių, administracinių, policijos ir (arba) teisminių priemonių, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant ir neužtikrinant teisės į teisingą teismą; baudžiamojo persekiojimo ar baudimo, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis. Pareiškėjos baimė yra visiškai reali ir objektyviai pagrįsta.
2.8. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Surinkta informacija taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui kilmės valstybėje gresia baudžiamasis persekiojimas pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso nurodytus straipsnius dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui kyla grėsmė būti pagrobtam, kankinamam, žeminamam, savavališkai įkalintam sunkiomis ir pavojingomis gyvybei sąlygomis. Jam gresia represijos dėl politinių pažiūrų, žodžio laisvės ribojimas. Pareiškėjo subjektyvi baimė remiasi jam žinoma informacija, kurią jis seka interneto portaluose ir gauna iš kolegų, draugų ir bendražygių, išvykusių iš (duomenys neskelbtini) arba sulaikytų ir nubaustų kilmės šalyje.
2.9. Kartu turi būti vertinama ir pareiškėjų baimė grįžti į kilmės valstybę. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad pareiškėjai negali grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jie bus kankinami, su jais bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie bus tokiu būdu baudžiami. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kurias patvirtina pateikti įrodymai ir kilmės valstybės informacija, rodo, kad pareiškėjams kyla reali individuali grėsmė, dėl šios grėsmės jie negali grįžti į savo šalį. Todėl jie atitinka papildomos apsaugos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, jog šeima prašėsi prieglobsčio A. C. veiklos pagrindu, tačiau jo pateiktos aplinkybės neatitiko Įstatymo 86 straipsnio pabėgėlio statuso sutekimo nuostatos dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą, kadangi, atlikus tyrimą, nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui būtų iškelta baudžiamoji byla. Prieglobsčio prašytojas taip pat neatitiko Įstatymo 87 straipsnio nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo.
4.2. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad jis nevisapusiškai ištyrė ir tinkamai neįvertino visų aplinkybių visumos. Pareiškėjas buvo apklaustas Migracijos departamente 2022 m. vasario 4 d., 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. gegužės 6 d., įvertinti jo pateikti dokumentai (sprendimai, nuotraukos ir vaizdo įrašai, socialinių tinklų paskyros ir kiti duomenys). Pareiškėja apklausta 2022 m. vasario 4 d., 2023 m. gegužės 9 d. Šio prašymo pagrindu buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo įvertinta kilmės valstybės informacija (duomenys neskelbtini)). Tyrimo metu buvo įvertinta, kad A. C. daromos prielaidos apie (duomenys neskelbtini) iškeltą baudžiamąją bylą jam nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, o įžvelgiama grėsmė yra hipotetinio pobūdžio. Atitinkamai, jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta.
4.3. Taip pat Sprendime buvo įvertintas pareiškėjo pasakojimas apie jo veiklą (duomenys neskelbtini) ir konstatuota, kad šis pasakojimas nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, taip pat nėra nei detalus, nei išsamus, jo teikiami paaiškinimai yra bendro pobūdžio ir prieštarauja surinktai kilmės valstybės informacijai, todėl ši pasakojimo dalis buvo atmesta ir nevertinta. Migracijos departamentas padarė tikėtiną išvadą, kad prieglobsčio prašytojas buvo (duomenys neskelbtini) grupės narys ir pripažino, kad jis atliko piniginius pavedimus į jo nurodytas sąskaitas. Tačiau narystė (duomenys neskelbtini) grupėje ir įvardytų organizacijų finansavimas nepagrindžia prieglobsčio prašytojo baimės, kad prieš jį pradėta baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini), nes nebuvo rasta objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti tokią jo baimę. Taip pat, įvertinus A. C. paskelbtų „Facebook“ įrašų turinį, jų populiarumo (peržiūrų, patiktukų skaičių) lygį, padaryta išvada, kad mažai tikėtina, jog jie galėjo (ar galės) patraukti (duomenys neskelbtini) institucijų, prižiūrinčių internetinį turinį, dėmesį bei lemti represinius veiksmus prieglobsčio prašytojui. A. C. savo paskyroje daugiausiai dalinosi vieša, bendro pobūdžio informacija: ištraukomis iš televizijos laidų / žinių bei kitų socialinių medijų šaltinių, t. y. informacija, kuri jau buvo viešinta. Paskyroje pateikta informacija didelio dėmesio nesulaukė, ji nebuvo populiari, peržiūrų skaičius itin mažas, žmonės įrašų nekomentavo ir neišsakė savo nuomonės nei apie šiuos įrašus, nei apie prieglobsčio prašytoją.
4.4. Priešingai nei nurodyta skunde, Sprendime buvo įvertinta ne tik A. C., bet ir jo sutuoktinės duoti paaiškinimai dėl galimo jų sekimo ir (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų siekį juos sulaikyti, tačiau pagal pareiškėjo pase esančius duomenis buvo nustatyta, kad jis, netrukus po to, kai (duomenys neskelbtini) atvyko į Lietuvos Respubliką, (duomenys neskelbtini), nepaisant deklaruojamo neišvengiamo pavojaus, grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 9 d. pakartotinėje apklausoje buvo paklausta, kodėl prieglobsčio prašytojas nusprendė grįžti į (duomenys neskelbtini), jis teigė, kad norėjo parduoti savo automobilį. Pardavęs automobilį, jis paprašė draugo parvežti į Lietuvą. (duomenys neskelbtini) pasienyje prieglobsčio prašytojas buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) pasienio pareigūnų, apklaustas, tačiau nesulaikytas, t. y. po apklausos jam buvo leista kirsti valstybinę sieną ir jis sugrįžo į Lietuvos Respubliką. Atsižvelgus į minėtas faktines aplinkybes, kyla abejonių dėl prieglobsčio prašytojo teiginių apie motyvaciją pabėgti iš (duomenys neskelbtini) patikimumo, t. y. deklaruojamos subjektyvios baimės, kadangi, nepaisant to, kad prieglobsčio prašytojas bijo baudžiamojo persekiojimo, jis savo noru išvyko į (duomenys neskelbtini). Taip pat nerasta informacijos apie prieglobsčio prašytojo politiškai motyvuotą persekiojimą („(duomenys neskelbtini)“ organizacijos puslapyje, kuriame yra talpinama informacija apie nuo režimo nukentėjusius (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nerastas, nėra ir asmenų, įsitraukusių į ekstremistinę veiklą, sąraše). Pareiškėjo buvo prašoma pasitikrinti informaciją (duomenys neskelbtini) valstybiniame portale ir atsiųsti rezultatą el. paštu, su tokiu prašymu prieglobsčio prašytojas nesutiko. Taigi, ne Migracijos departamentas nebendradarbiavo su užsieniečiu, bet pats pareiškėjas nesutiko teikti informacijos, būtinos prašymui nagrinėti.
4.5. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija. Pareiškėjo prie skundo pridedami priedai nekeičia Migracijos departamento priimtos išvados, kad pareiškėjo baimė yra nepagrįsta, nes (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos negali prieiti prie informacijos, susijusios su A. C. piniginiais pavedimais. Nuorodos iš socialinių tinklų sprendime buvo įvertintos ir nustatyta, kad mažai tikėtina, jog tokia jo veikla sudomintų (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnus. Pareiškėjo pateiktame 2023 m. lapkričio 2 d. patvirtinimo rašte nurodyta informacija, kad pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) grupės narys per (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės neginčija ir Migracijos departamentas. Kita pateikta informacija apie situaciją (duomenys neskelbtini) yra bendro pobūdžio, bet ne individuali, su pareiškėju susijusi informacija, kuri pagrįstų jo baimę grįžti į kilmės valstybę.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
6. Teismas aptarė Įstatymo 2 straipsnio 11 dalies, 86 straipsnio nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija) patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 97, 99 punktų nuostatas.
7. Teismas pažymėjo, kad Sprendime išskirti keturi pareiškėjo nurodyti aspektai, dėl kurių, jo teigimu, gresia pavojus: (duomenys neskelbtini).
8. Teismas nurodė, kad Sprendime konstatuota, jog (duomenys neskelbtini), nelaikytinos aktualiomis aplinkybėmis vertinant prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę grįžti į (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su Migracijos departamento Sprendime padaryta išvada dėl šių aplinkybių (ne)reikšmingumo prieglobsčio suteikimo kontekste. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) jokios neigiamos pasekmės pareiškėjui dėl to nekilo. Teismas pažymėjo, jog pačiam pareiškėjui patvirtinus, kad jokių neigiamų padarinių po jo nurodomų (duomenys neskelbtini) jis nepatyrė ir Migracijos departamentui pripažinus, kad po pareiškėjo nurodomų (duomenys neskelbtini) jis ilgą laiką liko kilmės valstybėje, todėl šios aplinkybės ne(be)laikytinos aktualiomis sprendžiant dėl pagrįstos pareiškėjo baimės, nebuvo pagrindo šias aplinkybes vertinti per pareiškėjo pareigų prizmę.
9. Dėl pareiškėjo veiklos (duomenys neskelbtini) grupėje teismas pažymėjo, jog Sprendime nurodyta, kad apklausos metu pareiškėjas grupės pavadinimo neįvardijo. Nors, prieglobsčio prašytojo teigimu, pats projekto dokumentas dėl konfidencialumo niekur nebuvo publikuotas, darbas buvo slaptas, atlikus kilmės valstybės informacijos tyrimą, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Pagal kilmės valstybės informaciją, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai Sprendime konstatuota, kad surinkta kilmės valstybės informacija prieštarauja pareiškėjo teiginiui, jog (duomenys neskelbtini). Sprendime taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo susijęs būtent su pareiškėjo specialybe, tačiau apklausos metu prieglobsčio prašytojas reformos projekto turinį galėjo apibūdinti tik itin bendrais bruožais ((duomenys neskelbtini)), kas nebuvo aptarta dokumento 5 skyriuje. Teismas vertino, kad toks ryškus pareiškėjo ir Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos (kurios pareiškėjas nepaneigė) neatitikimas kelia abejonių dėl pareiškėjo indėlio grupės veikloje, todėl ir dėl šios veiklos galinti kilti grėsmė laikytina hipotetine.
10. Teismas taip pat reikšminga laikė Sprendime nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas apklausos metu neužsiminė apie savo savarankišką bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini) „teisės ir tvarkos atkūrimo (duomenys neskelbtini) srityje“, o apie tokio pobūdžio bendradarbiavimą pasakojo tik apibūdindamas savo veiklą su (duomenys neskelbtini) grupe, nors (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra dvi atskiros organizacijos, turinčios skirtingus vadovus, veikimo principus ir organizacinę struktūrą. Kilmės valstybės informacijos tyrimo metu nebuvo rasta informacijos, kad šios dvi organizacijos būtų bendradarbiavusios (duomenys neskelbtini) ruošimo metu. Teismas pažymėjo, kad ir teismo posėdžio metu pareiškėjas šių aplinkybių nepaaiškino, jokių konkrečių įrodymų, susijusių su šios organizacijos veikla nepateikė, todėl teismas pagrįsta laikė Sprendime padarytą išvadą, kad pareiškėjo pateikti (duomenys neskelbtini) organizacijos vadovo A. A. pasirašyti 2023 m. gegužės 5 ir 9 dienos dokumentai, kuriuose nurodyta, kad: (duomenys neskelbtini), negali būti laikomi patikimais. Be to, pareiškėjo nurodomi (duomenys neskelbtini), dėl šios veiklos jis nebuvo sulaikytas ir persekiojamas.
11. Dėl pareiškėjo nurodyto antrojo pagrindo – dalyvavimo (duomenys neskelbtini) – Sprendime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), buvo padaryta išvada, kad vien narystė (duomenys neskelbtini) nepagrindžia prieglobsčio prašytojo baimės, jog prieš jį yra pradėta baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini). Teismas, vertindama šią aplinkybę tiek kilmės valstybės kontekste ((duomenys neskelbtini)), taip pat konkrečių pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių kontekste ((duomenys neskelbtini)), darė išvadą, kad pareiškėjui kylančios grėsmės tikimybė nėra nustatyta. Teismo vertinimu, jei, kaip nurodo pareiškėjas, jam būtų buvusi iškelta baudžiamoji byla, ar, kaip teigė pareiškėja, juos neva sekęs asmuo būtų pasakęs „(duomenys neskelbtini)“, turėdamas omenyje pareiškėjų sulaikymą, pareiškėjo išvykimas iš kilmės valstybės būtų apribotas.
12. Teismas reikšmingomis laikė ir aplinkybes, kurios atspindi ir paties pareiškėjo vidinį suvokimą dėl jam kylančios grėsmės (ne)buvimo: (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo prieglobsčio prašymo pateikimo jiems atvykus į Lietuvą juos atkalbėjo Migracijos departamento darbuotojas, tačiau tokie teiginiai nėra patvirtinti jokiais įrodymais, o 2023 m. birželio 9 d. apklausos Migracijos departamente metu pareiškėjas nurodė, kad prieglobsčio prašymą baigiantis leidimo laikinai gyventi terminui pateikė todėl, kad neatitiko leidimo laikinai gyventi sąlygų ir nebegalėjo gauti leidimo. Teismas vertino, kad pareiškėjo subjektyvų suvokimą dėl jam kylančios grėsmės paneigia ir faktas, kad po atvykimo į Lietuvą (duomenys neskelbtini) (iš karto po to, kai, kaip nurodė pareiškėjo sutuoktinė, jie pastebėjo esantys sekami ir pareiškėja išgirdo sekusio asmens telefoninį pokalbį, kurio metu buvo pasakyta: „(duomenys neskelbtini)“) pareiškėjas grįžo į (duomenys neskelbtini).
13. Teismas vertino, kad, nors, pareiškėjo teigimu, grįžimo tikslas buvo (duomenys neskelbtini), abejotina ar pareiškėjas būtų prisiėmęs tokią riziką, jei grėsmę dėl jo persekiojimo būtų laikęs išties realia. Teismas pažymėjo, kad iš 2023 m. birželio 9 d. apklausos transkripcijos matyti, jog, atsakovo darbuotojui paklausus, ar pareiškėjas (duomenys neskelbtini), jis atsakė: „Ne, tai sąžiningai, tai ne“. Pareiškėjas patvirtino net nesidomėjęs galimybe (duomenys neskelbtini). Toks elgesys, esant pareiškėjo nurodomai grėsmei kilmės valstybėje būti sulaikytam ir jo patirtai (patiriamai) baimei, negali būti laikomas racionaliu ir logiškai paaiškinamu kitaip nei darant išvadą, jog pats pareiškėjas grėsmės kilmės valstybėje nelaikė realia. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Taigi, viena vertus, pareiškėjai tvirtina, kad jiems gyvybiškai trūko lėšų pragyvenimui, todėl buvo būtina vykti į (duomenys neskelbtini), tačiau, kita vertus, tvirtina, kad lėšos buvo reikalingos ir paramai teikti. Pareiškėjų teigimu, jie yra suteikę paramos už beveik (duomenys neskelbtini), kas yra labai didelė suma šeimai, tvirtinančiai, jog trūko elementarių lėšų pragyvenimui. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jų namas (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra parduotas (nors pareiškėjo tėvui būtent dėl to buvo padarytas įgaliojimas), tai irgi kelia abejonių dėl pareiškėjų dėstomų aplinkybių.
14. Teismas nurodė, kad dėl pareiškėjo nurodytų piniginių pervedimų Sprendime, be kita ko, konstatuota, jog buvo padaryti pavedimai į „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo rastas (duomenys neskelbtini) ekstremistinių resursų sąraše, sąskaitą ir į „(duomenys neskelbtini)“, kuri, tikėtina, priklauso Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programai, sąskaitą. Sprendime konstatuota, kad iš surinktos kilmės šalies informacijos matyti, jog (duomenys neskelbtini). Kadangi nėra pagrindo teigti, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga turi prieigą prie „Paysera“ klientų informacijos ir, atitinkamai, gali prieiti prie informacijos susijusios su pareiškėjo piniginiais pavedimais, Sprendime padaryta išvada, kad nebuvo rasta objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti prieglobsčio prašytojo baimę, kad jo atžvilgiu yra iškelta baudžiamoji byla už įvardytų organizacijų finansavimą.
15. Teismas taip pat nurodė, kad Sprendime analizuotos pareiškėjo pateiktos ekrano kopijos, kuriose matomi jo seni socialinių medijų įrašai, nurodant, kad iki 2022 m. nebuvo rasta jokių publikuotų ir politinę potekstę turinčių įrašų. Sprendime taip pat nurodyta, kad po 2022 m. pareiškėjas pradėjo kelti įvairius vaizdo įrašus (duomenys neskelbtini) tematika (įkėlė 7 vaizdo įrašus); prie daugumos vaizdo įrašų patiktukų nėra, prie kitų yra 2–5 patiktukai, iš kurių du yra paties pareiškėjo ir jo sutuoktinės. Įvertinus šias aplinkybes Sprendime padaryta išvada, jog tikimybė, kad jo įrašai galėjo (ar galės) patraukti (duomenys neskelbtini) institucijų dėmesį bei lemti represinius veiksmus, yra maža, nes pareiškėjas daugiausiai dalinosi vieša, bendro pobūdžio informacija; paties pareiškėjo asmeninio indelio komentuojant kilmės valstybėje vykstančius įvykius nebuvo.
16. Teismas nurodė, jog Sprendime pažymėta, kad buvo patikrintas „(duomenys neskelbtini)“ organizacijos puslapis, kuriame yra talpinama informacija apie nuo režimo nukentėjusius (duomenys neskelbtini). Atlikus paiešką, informacijos apie pareiškėją nebuvo rasta; taip pat buvo patikrintas (duomenys neskelbtini) publikuojamas ekstremistų sąrašas, tačiau ten pareiškėjas taip pat nėra minimas. Sprendime nurodyta, kad vienas iš būdų, kaip (duomenys neskelbtini) piliečiai gali patikrinti, ar dėl jų nėra pradėta baudžiamoji byla, yra prisijungiant prie (duomenys neskelbtini) valstybinio portalo, kuriame nurodoma, ar konkrečiam asmeniui yra priimtas sprendimas uždrausti išvykti iš (duomenys neskelbtini). Apklausos metu buvo paprašyta, kad prieglobsčio prašytojas pasitikrintų informaciją šioje svetainėje ir atsiųstų rezultatą, su tokiu prašymu prieglobsčio prašytojas sutiko, tačiau to nepadarė, nurodydamas, kad nenori įvesti savo duomenų, o, jo žiniomis, kai žmogus būdavo tiriamas, niekada asmens į tokias bazes neįtraukdavo, o nusiųsdavo dokumentus į pasienį ir tada jie asmenį sulaikydavo. Teismas vertino, kad toks pareiškėjo elgesys kelia abejonių dėl jo bendradarbiavimo su atsakovu, taip pat prieštarauja paties pareiškėjo dėstomai pozicijai dėl jo galimo persekiojimo kilmės valstybėje. Jeigu, kaip teigia pareiškėjas, tiriamasis asmuo į bazes nebūdavo įtraukiamas, o jo duomenys tiesiog būdavo perduodami pasienio pareigūnams, kurie asmenį sulaikydavo, tuomet pareiškėjas, išvykęs iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), neabejotinai būtų sulaikytas jo pakartotinio išvykimo iš (duomenys neskelbtini) metu, kai, kaip jis pats nurodė, (duomenys neskelbtini) pasienio pareigūnų buvo kruopščiai patikrintas ir dėl jo buvo skambinamasi ir tariamasi.
17. Vertindamas skundo argumentus, kad Sprendime nepasisakyta dėl pareiškėjai kylančios individualios grėsmė, teismas pažymėjo, kad iš byloje esančios pareiškėjos apklausos matyti, kad jai kylančią grėsmę ji iš esmės grindė savo sutuoktinio veikla, prie kurios nurodė prisidėjusi ((duomenys neskelbtini)). Teismas vertino, kad, byloje nesant įrodymų dėl pareiškėjos savarankiškos veiklos, o pareiškėjo veiklą (kuri, kaip galima suprasti iš pareiškėjų pasakojimų ir apklausos, buvo kur kas aktyvesnė) laikant nepakankama grėsmei konstatuoti, nėra pagrindo atskirai analizuoti pareiškėjai kylančią grėsmę.
18. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad pareiškėjų daromos prielaidos apie galimą jų persekiojimą (duomenys neskelbtini) nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, o nurodoma grėsmė yra hipotetinio pobūdžio. Dėl to atsakovas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjų deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų pabėgėlio statusui Lietuvos Respublikoje suteikti.
19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė savarankiškų argumentų dėl papildomos apsaugos suteikimo būtinybės, o dėl argumentų, susijusių su prieglobsčio suteikimu, jau pasisakyta šiame sprendime. Teismas atkreipė dėmesį, kad bendras nesaugus žmogaus teisių apsaugos kontekstas, demokratijos suvaržymai pareiškėjų kilmės valstybėje, nors ir suponuoja tikimybę, kad pareiškėjų teisės galėtų būti pažeidžiamos, tačiau savaime neįrodo, jog jie pagal nurodytas aplinkybes bus persekiojami, su jais bus elgiamasi nežmoniškai ar jie bus kankinami. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjų kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog prieglobsčio prašytojai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
20. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis ir naikinti Sprendimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nustačius, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo nagrinėti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
21. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prieglobsčio prašymą. Pareiškėjai taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
22. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad:
22.1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, prieglobsčio prašytojų situacija įvertinta individualiai.
22.2. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindžia individualia ir objektyviai pagrįsta baime, kad kilmės valstybėje gresia baudžiamasis persekiojimas pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso nurodytus straipsnius dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjams kyla grėsmė būti pagrobtiems, kankinamiems, žeminamiems, savavališkai įkalintiems sunkiomis ir pavojingomis gyvybei sąlygomis, jiems gresia represijos dėl politinių pažiūrų, žodžio laisvės ribojimai. Pareiškėjų subjektyvi baimė remiasi jiems žinoma informacija, kurią jie seka interneto portaluose ir gauna iš kolegų, draugų ir bendražygių, išvykusių iš (duomenys neskelbtini) arba sulaikytų ir nubaustų kilmės šalyje. Tiek pareiškėjų pasakojimas ir pateikti įrodymai, tiek surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog pareiškėjai pagrįstai bijo būti persekiojami dėl (duomenys neskelbtini), turi pagrįstą persekiojimo baimę ir atitinka pabėgėlio apibrėžimą.
22.3. Pareiškėjas ir pareiškėja dalyvavo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė tai patvirtinančius įrodymus, ši aplinkybė nėra ginčijama. Byloje nesurinkta informacijos, kad pareiškėjo politinės pažiūros pasikeitė. Priešingai, pareiškėjo opoziciją režimui ir jo aktyvią veiklą prieš režimą patvirtina kitos prieglobsčio byloje nustatytos aplinkybės. (duomenys neskelbtini) grupės narių, (duomenys neskelbtini), persekiojimą patvirtina kilmės valstybės informacija. (duomenys neskelbtini) pranešimas pateikia moters, kurios vyras buvo iniciatyvinės grupės nariu istoriją. Opozicijos rėmėjų persekiojimas nėra pasibaigęs, už opoziciją agitavę asmenys toliau nustatomi ir sulaikomi. Žmogaus teisių centras „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pranešė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo persekiojimo grėsmę byloje patvirtina (duomenys neskelbtini) laiškas. Migracijos departamentas nesiėmė jokių veiksmų, kad nustatytų kitų (duomenys neskelbtini) grupės narių persekiojimo atvejus ar surinktų papildomą informaciją, patvirtinančią, kad tokia grėsmė pareiškėjams nekyla. Tinkamas ir objektyvus tyrimas dėl tokios grėsmės nebuvo atliktas. Teismas prieglobsčio prašytojams perkelia pareigą įrodyti, kad jie kilmės valstybėje bus persekiojami, tačiau reikalavimas įrodyti ateityje galbūt įvyksiančius veiksmus negali būti perkeltas prieglobsčio prašytojui.
22.4. Pareiškėjai iš kilmės valstybės išvyko (duomenys neskelbtini) sustiprėjus (duomenys neskelbtini). Lietuvoje pareiškėjams buvo išduotos (duomenys neskelbtini) vizos prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įvertinus grėsmę kilmės valstybėje ir tarptautinės apsaugos poreikį. Nėra surinkta jokios informacijos, kuri patvirtintų, kad vizas išduodant nustatyta kilmės valstybėje pareiškėjams kilusi grėsmė nebėra aktuali. Šiuo požiūriu nepagrįstas ir teismo sprendimo argumentas, grėsmę neigiantis tuo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, tačiau prieglobsčio prašymą pateikė ne iš karto, o tik (duomenys neskelbtini), kai ėjo į pabaigą jam išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimas.
22.5. Didelis dėmesys teismo sprendime teikiamas pareiškėjo grįžimui į (duomenys neskelbtini) netrukus nuo atvykimo į Lietuvą. Pareiškėjas ne kartą pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti argumentų į teismo nurodytą abejonę apie tai, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškina, kad jis (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad iš užsienio grįžtantys (duomenys neskelbtini), pasienyje dėl kritiškos režimui pozicijos sulaikomi, net jei grįžta ne pirmą kartą.
22.6. Byloje pateikti S. C. ir A. A. laiškai patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje ir dėl šios jo veiklos jam gresia baudžiamasis persekiojimas (duomenys neskelbtini). Teismo sprendime pažymėta, kad pagal kilmės valstybės informaciją, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kategoriškai nesutinka su tokiu vertinimu. Kartu su projektu dirbę pareigūnai buvo sulaikyti, jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tai patvirtina byloje pareiškėjo pateikta informacija apie grupės narių persekiojimą, kuri nebuvo patikrinta, bei pačios projekto vadovės S. C. baudžiamasis persekiojimas inkriminuojant terorizmą būtent dėl šio darbo. Pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) tarptautinės apsaugos siekiančios S. C. laišką ir jos kontaktus, kitų jos narių kontaktus, tačiau detalesnės informacijos apie pareiškėjo veiklos pobūdį nebuvo rinkta, grėsmė buvo atmesta visiškai nevertinus pateiktų įrodymų. Nors kiti su projektu dirbę buvę (duomenys neskelbtini) pareigūnai buvo nuteisti, grėsmė pareiškėjui įvardinta kaip hipotetinė. Teismas taip pat reikšminga laikė Sprendime nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas apklausos metu neužsiminė apie savo savarankišką bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini) „teisės ir tvarkos atkūrimo (duomenys neskelbtini) srityje“, tačiau Migracijos departamentas pareiškėjo bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini), vienijančia režimui nepritariančius buvusius teisėsaugos pareigūnus, apskritai nevertino.
22.7. Pareiškėjų pervesta ženkli finansinė parama opozicijos organizacijoms, taip pat finansinė parama (duomenys neskelbtini) kelia persekiojimo grėsmę. Migracijos departamento argumentas, kad lėšos buvo pervedamos iš Lietuvoje registruotos bendrovės ir todėl pareiškėjo identifikuoti nėra galimybės, negali būti laikomas pagrįstu. Pareiškėjas gali būti identifikuotas paramos gavėjo sąskaitoje. Be to, pareiškėjo pateikiami įrodymai patvirtina, kad buvo pervedama įvairiomis mokėjimo priemonėmis, ne tik Migracijos departamento nurodyta „Paysera“. Ignoruojamas pareiškėjo paaiškinimas, jog parama buvo pervedama ir jam būnant (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina byloje pateikta ekrano nuotrauka iš „Facebook“). Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad net kelių šimtų eurų parama gali nulemti baudžiamosios atsakomybės taikymą kilmės valstybėje už (duomenys neskelbtini).
22.8. Pareiškėjų politines pažiūras bei su jomis susijusią grėsmę patvirtina ir jų prenumeruojami naujienų kanalai, tarp kurių yra net keletas organizacijų, pripažintų ekstremistinėmis. Teismas nevertino pareiškėjų veiklos socialiniuose tinkluose, prenumeruojamų „ekstremistinio turinio“ „Telegram“ ir „Facebook“ paskyrų. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad vien dėl šių kanalų prenumeravimo pareiškėjui kyla grėsmė kilmės valstybėje. Pareiškėjų pasidalinimai socialiniuose tinkluose, aiškiai atspindintys pareiškėjo požiūrį į režimą, kilmės šalyje kelia grėsmę fizinio ir psichologinio smurto; teisinių, administracinių, policijos ir (arba) teisminių priemonių, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant ir neužtikrinant teisės į teisingą teismą; baudžiamojo persekiojimo ar baudimo, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis. Pareiškėjų sekėjai ir draugai nededa patiktukų, o padėti anksčiau buvo ištrinti dėl saugumo.
22.9. Aprašo 89 punktas nustato, kad duomenų, reikiamų prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, nustatymas ir vertinimas atliekamas Migracijos departamentui bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Pareiškėjas nurodė, kad gali pateikti visus būtinus patikslinimus tiek dėl savo dalyvavimo (duomenys neskelbtini) veikloje, tiek dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini), taip pat ir pašalinti abejones dėl kelionės į (duomenys neskelbtini) aplinkybių. Atsakovas nesudarė galimybės pašalinti kilusius prieštaravimus, todėl prieglobsčio prašymas nagrinėtinas iš naujo. Taip pat nėra nustatyta nei vienos iš Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kodėl surinkti duomenys negali būti vertinami pareiškėjų naudai.
22.10. Spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo, atsakovas ignoravo pareiškėjų nurodytas aplinkybes, patvirtinančias, kad, grįžus į kilmės valstybę, pareiškėjams kiltų Įstatymo 87 straipsnyje nurodytos grėsmės. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kurias patvirtina pateikti įrodymai ir kilmės valstybės informacija, rodo, kad pareiškėjams kyla reali individuali grėsmė, dėl šios grėsmės jie negali grįžti į savo šalį dėl baudžiamojo persekiojimo, žeminančio elgesio grėsmės, patvirtintos pateiktais įrodymais, kilmės valstybės informacija ir suvoktos individualiai. Pareiškėjai atitinka papildomos apsaugos kriterijus, nustatytus Įstatymo 87 straipsnyje.
22.11. Priimant sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, buvo pažeistas Apraše įtvirtintas reikalavimas tyrimą atlikti nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą. Skundą nagrinėjantis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų, nes tai reikštų naujos administracinės procedūros atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą, todėl Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, įvertinant teismui paduotame skunde nurodytas aplinkybes.
23. Pareiškėjai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus – 2024 m. sausio 4 d. S. K. laišką su vertimu, 2024 m. sausio 5 d. A. A. laišką su vertimu, informaciją apie pervedimus iš pareiškėjo „PayPal“ paskyros. Pareiškėjų teigimu, šie įrodymai negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas savo sprendime nurodė, kad pateikti įrodymai nėra pakankami patvirtinti pareiškėjo sąsajas su (duomenys neskelbtini) ekstremistinėmis pripažintomis organizacijomis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ne kartą nurodė, kad, esant poreikiui, jis gali pateikti visą reikiamą informaciją, patvirtinančią jo sąsajas su organizacijomis, dėl kurių kyla grėsmė kilmės valstybėje. Laiške S. K. dar kartą patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). A. A. laiške pakartotinai patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini). Dėl to, pasak pareiškėjo, vadovaujantis kilmės valstybės informacija, jam ir jo šeimai kyla persekiojimo grėsmė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pagal naujausią kilmės valstybės informaciją ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo teigimu, beveik visi jo mokėjimai yra atlikti per „PayPal“ platformą, jis teikia išsaugotus paskutinių metų pervedimų patvirtinimus, todėl atsakovo argumentai, kad iš sąskaitos Lietuvoje pervedamos lėšos negali sukelti grėsmės, yra nepagrįsti. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, siekiant pašalinti abejones, atsakovas turėtų atnaujinti tyrimą.
24. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjams nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą, paliko Sprendimą nepakeistą.
26. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prieglobsčio prašymą. Pareiškėjai mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, teismo sprendimas nėra motyvuotas, pagrįstas, teisėtas. Pareiškėjai apeliaciniame skunde pateikia savo įrodymų vertinimą, taip pat prašo įvertinti naujus įrodymus.
27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
28. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į jų apeliacinį skundą, todėl nėra galimybės pasiruošti bylos nagrinėjimui, apeliacinio teismo teisėjų kolegija negali pasiruošti ir atitinkamai nagrinėti šios bylos. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų, o vien tai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, nėra pagrindu teiginiams, kad, esą, atsakovas sutinka su apeliaciniu skundu, ar kad nėra galimybės išnagrinėti šią administracinę bylą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, nors ir pavėluodamas, bet pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuris, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktas ypač vėlai, todėl terminas pateikti jam neatnaujintinas, o atsiliepime į apeliacinį skundą pateikti argumentai nevertinami.
29. Pareiškėjai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą pridėti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus – 2024 m. sausio 4 d. S. K. laišką su vertimu, 2024 m. sausio 5 d. A. A. laišką su vertimu, informaciją apie pervedimus iš pareiškėjo „PayPal“ paskyros. Pareiškėjų teigimu, šie įrodymai negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie duomenys galėjo būti teikiami pirmosios instancijos teismui; juolab, kad pareiškėjai Lietuvoje jau yra nuo 2021 m., todėl turėjo galimybę pateikti šiuos duomenis ir anksčiau. Atitinkamai, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šie duomenys nebus tiriami apeliacinės instancijos teisme.
30. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.
31. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.
32. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
33. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
34. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
37. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjams, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.
38. Pareiškėjo A. C. prašymas suteikti jam pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą buvo grindžiamas tuo, kad jis: (duomenys neskelbtini).
39. Paminėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas tyrimo metu rėmėsi naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)). Šiuo atveju Migracijos departamentas iš surinktos kilmės šalies informacijos padarė išvadą, kad tik maža dalis (duomenys neskelbtini) dalyvavusių asmenų sulaukia persekiojimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas pareiškėjo akcentuotas aplinkybes (žr. šios nutarties 8–11, 14–16, 19 punktus), darė išvadą, kad pareiškėjo pateikiamos aplinkybės nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepaneigė tų pačių aplinkybių vertinimo, pateikto pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl nėra jokio teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
40. Ypač paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir reikšmingomis laikė aplinkybes, kurios atspindi ir paties pareiškėjo vidinį suvokimą dėl jam kylančios grėsmės (ne)buvimo: (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo prieglobsčio prašymo pateikimo jiems atvykus į Lietuvą juos atkalbėjo Migracijos departamento darbuotojas, tačiau tokie teiginiai nėra patvirtinti jokiais įrodymais, o 2023 m. birželio 9 d. apklausos Migracijos departamente metu pareiškėjas nurodė, kad prieglobsčio prašymą baigiantis leidimo laikinai gyventi terminui pateikė todėl, kad neatitiko leidimo laikinai gyventi sąlygų ir nebegalėjo gauti leidimo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo subjektyvų suvokimą dėl jam kylančios grėsmės paneigia ir faktas, kad po atvykimo į Lietuvą (duomenys neskelbtini) (iš karto po to, kai, kaip nurodė pareiškėjo sutuoktinė, jie pastebėjo esantys sekami ir pareiškėja išgirdo sekusio asmens telefoninį pokalbį, kurio metu buvo pasakyta: „(duomenys neskelbtini)“) pareiškėjas grįžo į (duomenys neskelbtini), o vėliau be didesnių problemų atvyko į Lietuvą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
41. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas ir atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjui kylančią riziką dėl politinių pažiūrų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik politinių pažiūrų turėjimas nėra pagrindas pripažinti, kad asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėjas nepaneigė Migracijos departamento padarytų išvadų, jog minėtos aplinkybės būtų patraukusios (duomenys neskelbtini) valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti prieglobsčio prašytoją, kaip „priešą“ ar „grėsmę“. Migracijos departamento tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog dėl prieglobsčio prašytojos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas, kaip tai suprantama prieglobsčio teisės kontekste.
42. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą pasakojimą, nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad jo nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų. Prieglobsčio prašytojo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra susijusios su bendra saugumo padėtimi jo kilmės šalyje, tačiau tai savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo. Be to, bendra saugumo padėtis per se (savaime) nelemia individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1570-502/2023). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento atliko išsamumų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jam kyla individuali persekiojimo grėsmė. Todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.
44. Grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).
45. Pareiškėjo šeimos narių argumentai suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą iš esmės grindžiami pareiškėjo argumentais, juos atitinka, todėl jų atžvilgiu Sprendimas taip pat laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, esą, pareiškėjo žmonos padėtis nebuvo vertinama individualiai, neatitinka tikrovės, nes bylos medžiaga įrodo, kad pareiškėjo žmona taip pat buvo apklausiama, jos paaiškinimai buvo vertinami.
46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atliktas pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjų nurodytų aplinkybių.
47. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
48. Netenkinus pareiškėjų apeliacinio skundo, netenkinamas jų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų A. C., V. C. ir Z. C., A. C., atstovaujamų atstovų pagal įstatymą A. C., V. C., apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis